Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-1906-492/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-04-15
Bylos Nr.: eA-1906-492/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06415-2025-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: A. M.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Advokatai: Lolita Makauskaitė

Kategorijos

8.6.4Draudimas atvykti

Administracinė byla Nr. eA-1906-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06415-2025-8Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 25S246101 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamento išvados, jog jis (pareiškėjas) gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, negali būti pagrįstos, nes nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių daryti tokias išvadas. Pareiškėjas yra menininkas, kurio kūryba yra žinoma ne tik valstybėse, su kuriomis jį sieja pilietybės saitai, bet ir beveik visame pasaulyje, įskaitant ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybes. Kaip dažnas perspektyvus menininkas jis yra kontraversiškai vertinama asmenybė, tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti asmenį keliančiu grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

2.2. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis. Migracijos departamento išvados, kad jis (pareiškėjas) kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tikėtina yra siejamos su pareiškėjo turima (duomenys neskelbtini) pilietybe. Jis nuo 2022 m. išvyko ir nuolat negyvena Rusijoje. Šias faktines aplinkybes lėmė Rusijos institucijų sprendimai pripažinti pareiškėją „užsienio agentu“, t. y. Rusijai nepageidaujamu ir valstybės režimo nepalaikančiu asmeniu, kokiais buvo pripažinti Rusijos opozicijos lyderio A. N. bendražygiai. Šią informaciją viešai yra paskelbusi viena didžiausių tarptautinių naujienų agentūrų „BBC News“.

2.3. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d., kai Rusijos prezidento nurodymu pradėta Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą, iki šiol pareiškėjas yra koncertavęs Lietuvoje 2023 m. (parduota daugiau nei 3 500 bilietų) ir 2024 m. (parduota daugiau nei 3 800 bilietų). Nė vieno iš Lietuvoje vykusio pareiškėjo koncerto metu ar pareiškėjo viešnagės koncertinio turo Lietuvoje metu, nebuvo nustatytas nei grėsmės valstybės saugumui, nei viešajai tvarkai atvejis. Įvardijamas galimai draudžiamos simbolikos demonstravimas 2023 m. kovo 3 d. Vilniuje vykusio koncerto metu nepasitvirtino, policija nutraukė tyrimą dėl draudžiamos simbolikos demonstravimo pareiškėjo koncerto metu. Taigi nėra duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Sprendimas, manytina, yra priimtas, įvertinus Vilniaus miesto mero viešus, nepagrįstus pasisakymus. Tačiau tokia Lietuvos sostinės mero retorika yra labiau panaši į Rusijos valdymo modelį, pagal kurį kiekviena atskira nuomonė, nepriimtina ar nesuprantama valdžiai, yra prilyginama priešingam veikimui valstybės interesams.

2.4. Sprendimas yra priimtas gavus raštišką Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) siūlymą, tačiau URM negalėjo pateikti duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Sprendimai ir išvados dėl užsieniečio (ne)keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui yra Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) kompetencija. URM nėra įgaliota ir kompetentinga tikrinti, vertinti, o juolab kvalifikuoti tam tikus faktus ir aplinkybes kaip grėsmes Lietuvos valstybės saugumui, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį.

2.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų nei artimoje praeityje, nei šiuo metu vykstančių, kurie leistų manyti bei daryti išvadas apie galimas grėsmes valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamentas gavo URM 2025 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (20.6.1E)3-6230, kuriuo UMR siūlė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat gavo 2025 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. (20.6.1E)3-6258, kuriuo URM papildė ankstesnį raštą ir, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 4 ir 5 dalimis, pateikė pasiūlymą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams arba ilgesniam laikotarpiui. Migracijos departamentas, įvertinęs URM raštus bei surinkęs ir įvertinęs papildomus duomenis apie pareiškėją, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų).

4.2. Sprendime yra pateikta eilė įrodymų, kurie leidžia spręsti, jog pareiškėjo veikla Lietuvoje (koncertai) gali sukelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai. Byloje yra pateikti nepaneigti įrodymai, kad per pareiškėjo rengtus koncertus jis elgiasi iššaukiančiai, pavyzdžiui, 2019 m. gruodžio 8 d. Ukrainoje, Odesoje įvyko pareiškėjo koncertas, kurio metu, nepaisant oficialiai paskelbtos gedulo dienos dėl tragedijos Odesos koledže, asmuo įvykį pavadino „šou“, kartu pavartodamas necenzūrinį žodį; jam buvo skirta 100 000 rublių bauda dėl narkotikų propagandos; po surengto koncerto Lietuvoje 2023 m. socialiniuose tinkluose ėmė plisti nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad į renginį atėję žmonės rodė nešvankius gestus, dėvėjo rūbus, ant kurių buvo galima pamatyti „Z“ raidę, kuri yra tapusi Rusijos karinės invazijos į Ukrainą simboliu ir kt. Įvertinus visus šiuos duomenys, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veikla sudaro tiesiogines prielaidas atskirų visuomenės grupių indoktrinacijai ir padeda palaikyti priešiškumą Ukrainos kovai už laisvę, taigi ir Lietuvos Respublikos užsienio politikai ir gyvybiškiems Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

4.3. Skunde nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas Rusijos institucijų yra pripažintas „užsienio agentu“ iš esmės nepaneigia Sprendime išvardytų aplinkybių ir pareiškėjo elgesio, kuris sudaro pagrindą išvadai apie jo grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar viešajai tvarkai, jam vykdant veiklą Lietuvoje. Be to, nors pareiškėjas 2022 m. buvo įtrauktas į nurodytą „užsienio agentų“ sąrašą, jis pats ir toliau propagavo prorusiškas pažiūras, pavyzdžiui, 2023 m. koncentro metu dainavo prorusiška dainą, skirta rusų kariams palaikyti.

4.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra menininkas ar populiarus atlikėjas, savaime nereiškia, kad nurodytas elgesys ir jo sukeliamos pasekmės gali būti pateisintos vien jo populiarumu ar veikla. Priešingai, šios dvi savybės (populiarumas ir vieša kūryba / veikla) didina asmens daromos įtakos mastą ir jo pareigą elgtis atsakingai, nes viešai reiškiamos nuostatos pasiekia plačią auditoriją ir gali formuoti visuomenės požiūrį ypač jautriais geopolitiniais klausimais. Todėl menininko ar žinomo atlikėjo statusas ne tik nesumažina atsakomybės už viešus pasisakymus, bet tam tikrais atvejais ją sustiprina, kadangi tokio asmens žinutės gali prisidėti prie priešiškų valstybių naratyvų sklaidos, visuomenės poliarizacijos ar pasitikėjimo valstybės institucijomis silpninimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo elgesys turi būti vertinamas ne pagal jo profesiją ar kūrybinius pasiekimus, o pagal realų viešų veiksmų turinį, kontekstą ir galimas pasekmes Lietuvos nacionaliniam saugumui bei viešajai tvarkai.

4.5. Sprendimas priimtas ne dėl to, jog pats pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų vertinamas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui, o dėl to, kad jo vykdoma veikla Lietuvoje, t. y. vieši pasirodymai ir koncertinė veikla, gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Todėl skundo teiginiai, kuriais bandoma paneigti tariamą grėsmę, kylančią iš pareiškėjo buvimo ar gyvenimo Lietuvoje, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir neturi tiesioginės įtakos Sprendimo teisėtumo vertinimui.

4.6. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (toliau – ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas) URM yra viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. Sprendimas buvo grindžiamas išimtinai rizika, kurią kelia planuojama pareiškėjo veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvertinus šios veiklos pobūdį, viešumą, galimą poveikį plačiai auditorijai bei galimas pasekmes valstybės saugumo interesams ir viešajai tvarkai. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką galutinį sprendimą tokio pobūdžio bylose priima būtent Migracijos departamentas, kuris, vertindamas pateiktas išvadas ir informaciją, privalo savarankiškai įvertinti visas reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei prisiima atsakomybę už priimto sprendimo pagrįstumą, kas šiuo atveju ir buvo atlikta.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. URM, pateikdama Migracijos departamentui 2025 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. (20.6.1E)3-6230, kuriuo siūlė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, ir 2025 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. (20.6.1E)3-6258, veikė neviršydama įstatymų suteiktos kompetencijos, vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 4 ir 5 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.6 papunkčiu. URM minėtais raštais pateikė Migracijos departamentui siūlymą, o ne galutinį sprendimą dėl pareiškėjo įtraukimo į Nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Galutinį sprendimą priėmė Migracijos departamentas, įvertinęs visą turimą informaciją. Todėl pareiškėjo teiginiai, neva URM viršijo kompetenciją ar negalėjo pateikti duomenų, kurie pagrįstų išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, yra nepagrįsti.

6.2. Šiuo atveju buvo vertinta ne pareiškėjo tapatybė ar pilietybė, o jo viešos veiklos pobūdis ir galimos pasekmės Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir viešajai tvarkai. Teikdama informaciją, URM pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes: pareiškėjo viešų pasirodymų metu demonstruojamą elgesį, kuris tarptautiniu mastu laikytas provokuojančiu ir konfliktišku; jo įtraukimą į Ukrainos institucijų sudarytus nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmenų sąrašus; į tai, kad pareiškėjo koncertai tampa prorusiškų naratyvų sklaidos platforma, erdve, kurioje laisvai reiškiasi V. P. režimą palaikantys, jam pritariantys asmenys, ypač šiuo jautriu laikotarpiu, kai Rusija vykdo karinę agresiją prieš Ukrainą; dėl to kylančią realią grėsmę viešajai tvarkai dėl galimų protestų, provokacijų.

6.3. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis 2022 m. išvyko iš Rusijos ir buvo įtrauktas į „užsienio agentų“ sąrašą, nėra priimtinas, nes jo išvykimas sietinas ne su politine veikla ar pažiūromis, o su Rusijos teisėsaugos institucijų iškeltomis bylomis dėl narkotikų propagandos ir platinimo.

6.4. Aplinkybė, jog pareiškėjas ankstesniais metais koncertavo Lietuvoje, nesukuria teisėto lūkesčio, kad tokia jo veikla privalo būti toleruojama ateityje, ypač pasikeitus geopolitiniam ir saugumo kontekstui. Valstybė turi teisę iš naujo vertinti riziką, atsižvelgdama į aktualią tarptautinę situaciją, naują informaciją ir galimą viešos veiklos poveikį nacionaliniams interesams. Migracijos departamento Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodytos teisės normos ir faktiniai duomenys, jis yra aiškus ir grindžiamas išsamiais motyvais. Skunde išdėstyti argumentai nepaneigia Sprendimo motyvų.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad VSD nedalyvavo Sprendimo priėmimo procese, neteikė vertinimo Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu ar kitos informacijos dėl pareiškėjo, Sprendimo priėmimo procesą inicijavo ir informaciją teikė URM, todėl šios administracinės bylos išsprendimas neturės jokios įtakos VSD teisėms ar pareigoms, VSD negali nei paneigti, nei patvirtinti byloje ginčijamų aplinkybių. Todėl VSD prašė pašalinti jį iš šios bylos proceso šalių ir bylą nagrinėti VSD nedalyvaujant.

II.

8. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. M. skundą.

9. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 29 d. turėjo surengti koncertą Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2025 m. spalio 23 d. raštu Nr. A51-170514/25 kreipėsi į URM, prašydamas įvertinti, ar pareiškėjo viešas pasirodymas Lietuvoje neprieštarauja valstybės vertybinei ir saugumo politikai, ar būtų tikslinga svarstyti galimybę įtraukti pareiškėją į nepageidaujamų asmenų sąrašą, ar renginių organizatoriaus „READY EVENTS, SIA“ veikla neprieštarauja nacionaliniams interesams bei informacinio saugumo principams. URM, atlikusi tyrimą apie pareiškėjo atliekamą veiklą, 2025 m. lapkričio 4 d. raštu (20.6.1E)3-6230 ir 2025 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (20.6.1E)3-6258 informavo Migracijos departamentą, jog dėl pareiškėjo iššaukiančio elgesio pasirodymų metu, atvirai propaguojamo smurto ir žiaurumo kulto, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo, kas sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms koncertų, kuriuose jis dalyvauja, organizatoriams ir dalyviams, Ukrainos saugumo tarnybos teikimu Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerija 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 297 įtraukė į „Asmenų, keliančių grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui, sąrašą“. Pareiškėjas taip pat nuo 2021 m. gegužės 7 d. yra įtrauktas į duomenų bazę „Myrotvorec“, kurioje Ukrainos visuomenininkai fiksuoja Ukrainos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius asmenis.

9.2. Migracijos departamentas, remdamasis URM pateikta informacija, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Taisyklių 15 ir 17 punktais, bei Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 38.3 papunkčiu, 2025 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr.25S246101, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Teismo vertinimu, su pareiškėju susijusi informacija dėl pareiškėjo įtraukimo į asmenų, keliančių grėsmę Ukrainos nacionaliniam augumui sąrašą, įtraukimo į duomenų bazę „Myrotvorec“, skirtos baudos dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo, iššaukiančio pareiškėjo elgesio koncertų metu bei žiaurumo ir smurto propagavimo yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai. Todėl Migracijos departamentas, įvertinęs apie pareiškėją surinktą informaciją, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atvykimas į Lietuvos Respubliką gali sukelti grėsmę Lietuvos visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.

11. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas 2023 m. bei 2024 m. yra koncertavęs Lietuvos Respublikoje. Po 2023 m. kovo 3 d. Lietuvoje vykusio pareiškėjo koncerto socialiniuose tinkluose paplito nuotraukos bei vaizdo įrašai iš vykusio koncerto, kuriuose buvo matyti asmenys, dėvintys drabužius su „Z“ raide, kuri yra prorusiška simbolika, tapusi Rusijos karo Ukrainoje simboliu. Be to, 2023 m. koncentro metu pareiškėjas atliko prorusiška dainą, skirta rusų kariams palaikyti, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia Migracijos departamento Sprendime daromas išvadas, jog pareiškėjas savo veikloje propaguoja prorusiškas pažiūras, jo koncertai yra erdvės, kuriose gali reikštis kiti prorusiškas pažiūras palaikantys asmenys. Tokiu būdu pareiškėjo koncertinė veikla bei jo elgesys pasirodymų metu padeda palaikyti priešiškumą Ukrainos kovai už laisvę bei Lietuvos Respublikos užsienio politikai ir gyvybiškiems Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgęs į tai, taip pat į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. priimtą rezoliuciją Nr. XIII-233 „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“, teismas konstatavo, kad pareiškėjo propaguojama prorusiška ideologija yra prieštaraujanti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, todėl jo koncertinė veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis Rusijoje yra pripažintas „užsienio agentu“, t. y. Rusijoje nepageidaujamu ir valstybės režimo nepalaikančiu asmeniu, ir dėl šių aplinkybių turėjo išvykti iš Rusijos, nepaneigia Migracijos departamento daromų išvadų, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas pripažintas Rusijai nepalankiu asmeniu, toliau skleidžia prorusiškas idėjas. Todėl pareiškėjo įtraukimas į Rusijai nepalankių asmenų sąrašą, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį po jo įtraukimo į nurodytą sąrašą, neturi įtakos pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis yra menininkas, kurio kūryba yra žinoma beveik visame pasaulyje, o vien tai, kad jis yra kontraversiškai vertinama asmenybė, negali būti pagrindu pripažinti asmenį keliančiu grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teismas pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės didina asmens daromos įtakos mastą ir jo pareigą elgtis atsakingai, nes viešai reiškiamos nuostatos pasiekia plačią auditoriją ir gali formuoti visuomenės požiūrį, ypač jautriais geopolitiniais klausimais. Be to, pareiškėjo koncertai įvairiose šalyse pritraukia ne tik jo muzikos gerbėjus, bet ir vadinamojo „rusiškojo pasaulio“ šalininkus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo turimas menininko bei žinomo asmens statusas nepaneigia pareiškėjo pareigos atsakingai elgtis visuomenėje, jo viešų pasisakymų bei veiklos keliamų rizikų dėl grėsmės visuomenės saugumui.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad URM negali teikti išvadų dėl užsieniečių keliamos grėsmės visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai, nes tai yra VSD kompetencija, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo duomenis Migracijos departamentui pateikė URM, kuriai pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 12 skyrių yra pavesta užtikrinti nacionalinį saugumą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jokių šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturi. Pagal Tvarkos 38.3 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų drausimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies, kurioje nustatyta, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai, nuostatas, todėl yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, o nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas valstybės siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą bei viešąją tvarką.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl jis neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

18. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą (apeliaciniame skunde sprendimo data nurodoma 2026 m. vasario 14 d.) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi URM pateikta informacija apie pareiškėją, plečiamai aiškindamas URM funkcijas jai pavestose valdymo srityse. Sprendimai ir išvados dėl užsieniečio (ne)keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui yra VSD kompetencija. URM nėra įgaliota ir kompetentinga tikrinti, vertinti, o juolab kvalifikuoti tam tikrus faktus ir aplinkybes dėl grėsmes Lietuvos valstybės saugumui, kaip tai reglamentuota Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, Taisyklių 9, 9.5 punktuose.

19.2. URM nurodė, kad Ukrainos saugumo tarnybos teikimu Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerija 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 297 įtraukė pareiškėją į „Asmenų, keliančių grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui, sąrašą“. Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijos priimami teisės aktai nėra prieinami viešai. Minėtas teisės aktas nebuvo pateiktas ir Migracijos departamentui. Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos visuomenės saugumui dėl to, kad jis yra įtrauktas į duomenų bazę „Myrotvorec“, kurioje Ukrainos visuomenininkai fiksuoja Ukrainos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius asmenis, grindžiama kitos valstybės (Ukrainos) visuomenininkų, kurių veikla nėra reglamentuota, nuomone.

19.3. Dėl pareiškėjui skirtos baudos dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo bei platinimo teismas vadovavosi Rusijos naujienų agentūros „Mediazona“ straipsnyje nurodyta informacija, tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šią naujienų agentūrą kaip patikimą visuomenės informavimo subjektą. Dėl pareiškėjo iššaukiančio elgesio koncertų metu bei žiaurumo ir smurto propagavimo taip pat nėra jokių pagrįstų duomenų, o vadovautasi Migracijos departamento nuomone, kuri suformuota pagal minėtą Rusijos naujienų agentūros „Mediazona“ straipsnį. Teismas nevertino informacijos, kad 2022 m. gegužės 6 d. viena didžiausių tarptautinė naujienų agentūra BBC News pranešė, kad Rusijos Federacijos institucijų sprendimais pareiškėjas pripažintas „užsienio agentu“, t. y. Rusijos Federacijai nepageidaujamu ir valstybės rėžimo nepalaikančiu asmeniu

19.4. Nuo 2022 m. įvardijamą pareiškėjo, kaip keliančio grėsmę valstybės saugumui, elgesį apibūdina tik 2023 m. įvykis Lietuvoje, t. y. po 2023 m. kovo 3 d. Lietuvoje vykusio pareiškėjo koncerto, socialiniuose tinkluose paplito nuotraukos bei vaizdo įrašai iš vykusio koncerto, kuriuose buvo matyti asmenys, dėvintys drabužius su „Z“ raide, kuri yra prorusiška simbolika. Kaip buvo nurodyta skunde, nė vieno iš Lietuvoje vykusio pareiškėjo koncerto metu ar pareiškėjo viešnagės koncertinio turo Lietuvoje metu nebuvo nustatytas nei grėsmės valstybės saugumui, nei viešajai tvarkai atvejis. Įvardijamas galbūt draudžiamos simbolikos demonstravimas 2023 m. kovo 3 d. Vilniuje vykusio koncerto metu nepasitvirtino, policija nutraukė tyrimą dėl draudžiamos simbolikos demonstravimo. Teismo sprendime klaidingai nurodoma, kad 2023 m. koncerto metu pareiškėjas atliko prorusiška dainą, skirta rusų kariams palaikyti, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas kūrinys nė karto nebuvo pareiškėjo atliktas jo viešnagių Lietuvoje metu.

19.5. Teismas, darydamas išvadas, kad pareiškėjas yra keliantis grėsmę valstybės saugumui asmuo, nevertino aplinkybių, jog įvyko visi, išskyrus Lietuvoje, planuoti 2025 m. pasaulinio turo koncertai. Nė viena ES valstybė nėra pritaikiusi tokių sankcijų pareiškėjo atžvilgiu (įtraukimas į nepageidaujamų asmenų sąrašą / draudimas 10 metų atvykti į šalį) kaip Lietuva.

19.6. Nepaisant pareiškėjo nuosekliai nuo 2022 m. reiškiamos pozicijos prieš bet kokius karinius veiksmus, ką patvirtina jo kūryba, teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo ir ukrainiečių kilmės kūrėjo V. P. kūrinio „(duomenys neskelbtini)“, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai abu kūrėjai išreiškia taikos siekį.

19.7. Teismas paviršutiniškai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktą medžiagą, vadovavosi kitų asmenų suformuotomis nuomonėmis, o ne faktais, nepagrįstai plečiamai aiškino URM funkcijas jai pavestose valdymo srityse, konstatuojant, jog URM nagrinėjamu atveju yra suteikta kompetencija vertinti užsieniečių gyvenimo bei buvimo Lietuvos Respublikoje keliamą grėsmę visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai ir teikti išvadas Migracijos departamentui, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

21.1. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą URM yra viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų. Sprendimas buvo grindžiamas išimtinai rizika, kurią kelia planuojama pareiškėjo veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvertinus šios veiklos pobūdį, viešumą, galimą poveikį plačiai auditorijai bei galimas pasekmes valstybės saugumo interesams ir viešajai tvarkai.

21.2. Pareiškėjo įtraukimas į duomenų bazę „Myrotvorec“ yra tik viena iš aplinkybių, kuri minima teismo kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai. Pareiškėjas vieną aplinkybę ištraukdamas iš konteksto siekia sudaryti įspūdį, kad teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis viena aplinkybė, tačiau tai yra faktiškai neteisinga.

21.3. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų naujienų agentūros „Mediazona“ nurodomas aplinkybes. Be to, pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad buvo baustas dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo, tačiau neigia šaltinio patikimumą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie sukeltų abejonių dėl informacijos patikimumo, pavyzdžiui, neteistumo pažymos, iš kurios būtų galima matyti, jog pareiškėjas nebuvo baustas.

21.4. Aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas propaguoja žiaurumą ir smurtą. Pareiškėjas anksčiau yra teigiamai atsiliepęs apie Rusijos prezidentą V. P., vadindamas jį populiariu ir gerbiamu žmogumi, o tokie pareiškėjo pareiškimai kelia abejonių dėl jo požiūrio į Rusijos režimą, nepaisant to, kad pareiškėjas vėliau pats pasisakė prieš karą ir buvo palikęs Rusiją. Po 2023 m. kovo mėn. Vilniuje vykusio pareiškėjo koncerto socialiniuose tinkluose buvo matoma informacija, kad kai kurie žiūrovai demonstravo Rusijos karo Ukrainoje simbolius (pvz., „Z“ raidę), nepaisydami to, kad tokie ženklai Lietuvoje yra draudžiami. Pareiškėjas taip pat yra linkęs koncertų metu pateikti prorusiškas, propagandines idėjas, viena iš jų – kito atlikėjo sukurta prorusiška daina, skirta rusų kariams palaikyti. Pareiškėjas yra sukūręs dainą „(duomenys neskelbtini)“, kurios priedainyje nurodo, kad nori grįžti į TSRS, kas taip pat traktuotina kaip prorusiškų idėjų skleidimas ir Lietuvos Respublikos valstybingumo neigimas. Pareiškėjo organizuojamuose koncertuose sudaromos prielaidos į vieną vietą susirinkti didelėms masėms žmonių, kurių buvimas kartu, klausantis agresiją skatinančios muzikos, galbūt vartojant alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, padeda ne tik sustiprinti su „rusų pasaulio“ naratyvu susijusias mintis, bet ir padaryti neigiamą įtaigą jaunimui. Pareiškėjui savo veikla tiesiogiai prisidedant prie Rusijos minkštosios galios sklaidos, toks elgesys yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais.

21.5. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas Rusijos institucijų yra pripažintas „užsienio agentu“ iš esmės nepaneigia Sprendime išvardytų aplinkybių ir pareiškėjo elgesio, kuris sudaro pagrindą išvadai apie jo grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar viešajai tvarkai, jam vykdant veiklą Lietuvoje. Be to, nors pareiškėjas 2022 m. buvo įtrauktas į nurodytą „užsienio agentų“ sąrašą, jis pats ir toliau propagavo prorusiškas pažiūras, pavyzdžiui, 2023 m. koncentro metų dainavo prorusiška dainą, skirta rusų kariams palaikyti.

21.6. Lietuvos Respublika nėra įpareigota atsižvelgti į tai, kokios ar kiek šalių pritaikė sankcijas. Pareiškėjas gali nekelti grėsmės kitoms valstybėms, bet vis tiek būti laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai. Kūryboje reiškiamos frazės tokios kaip „taikos siekis“ nereiškia, kad pareiškėjas laiko, jog Ukraina yra neteisėtai užpulta nepriklausoma ir suvereni valstybė. Tai taip pat nereiškia, kad jis nepalaiko Rusijos kariuomenės ar jos veiksmų. Pareiškėjo pozicija nėra aiški, nes jis neprieštarauja „Z“ simbolikos rodymui savo koncertuose, yra išsakęs teigiamą poziciją V. P. atžvilgiu, taip pat atlieka dainas, kurios skirtos rusų kariams palaikyti, ir valstybių, kurios buvo okupuotos Sovietų Sąjungoje, suverenitetui ir valstybingumui neigti.

21.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymu vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

23.1. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog tik VSD gali pareikšti nuomonę dėl pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui, nėra pagrįstas. Ginčo atveju sprendžiant dėl užsieniečio įtraukimo į nacionalinį sąrašą vertinamas ne tik nacionalinio saugumo aspektas, bet ir atitiktis Lietuvos Respublikos užsienio politikos interesams, tarptautiniams įsipareigojimams. URM neatliko žvalgybinio vertinimo ir nevykdė VSD funkcijų. URM, veikdama pagal savo kompetenciją, pateikė politinio ir tarptautinio konteksto vertinimą, kuris yra jos tiesioginė funkcija pagal URM nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (pagal nuostatų 11.1 papunktį URM „analizuoja tarptautinę padėtį, tarptautinės politikos tendencijas, kitų valstybių užsienio ir vidaus politiką, tarptautinių organizacijų veiklą, teikia apie tai informaciją kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.“).

23.2. Teismas, vertindamas galimą pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, rėmėsi ne vienu informacijos šaltiniu, o visų byloje nustatytų aplinkybių visuma, įskaitant pareiškėjo elgesį viešų pasirodymų metu, jo įtraukimą į Ukrainos institucijų sudarytus nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių asmenų sąrašus bei kitus viešai prieinamus duomenis apie pareiškėjo veiklą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę dėl pareiškėjui skirtos baudos ar patvirtintų, kad teismo sprendime nurodyta informacija yra neteisinga.

23.3. Pareiškėjo argumentas, kad kitose ES valstybėse jam netaikomi analogiški ribojimai, nėra teisiškai reikšmingas. Kiekviena valstybė savarankiškai sprendžia nacionalinio saugumo klausimus, atsižvelgdama į savo saugumo vertinimus ir geopolitinę padėtį.

23.4. URM siūlymas nebuvo grindžiamas vien žiniasklaidos publikacijomis. Informacija buvo vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į įvairius viešai prieinamus ir institucinius šaltinius, taip pat į politinį ir saugumo kontekstą. Tai, kad tam tikri Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijos priimami teisės aktai nėra viešai skelbiami, nepaneigia jų egzistavimo ar reikšmės tarptautinių santykių kontekste. Be to, draudimas atvykti nėra baudžiamojo pobūdžio sankcija – tai prevencinė administracinė priemonė, skirta rizikai valdyti.

23.5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas. Pareiškėjas akcentuoja savo asmeninę poziciją dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir nurodo atskirus kūrybos pavyzdžius, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia kitų byloje nustatytų duomenų apie pareiškėjo veiklą ir jos galimą poveikį viešajai tvarkai.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD rašytiniuose paaiškinimuose prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 25S246101, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų), teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, sprendė, kad informacija dėl pareiškėjo įtraukimo į asmenų, keliančių grėsmę Ukrainos nacionaliniam augumui sąrašą, įtraukimo į duomenų bazę „Myrotvorec“, skirtos baudos dėl narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo, iššaukiančio pareiškėjo elgesio koncertų metu bei žiaurumo ir smurto propagavimo yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai; nurodė, kad duomenis Migracijos departamentui apie pareiškėją pateikė URM, kuriai pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio III dalies 12 skyrių yra pavesta užtikrinti nacionalinį saugumą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo pagrindo vadovautis URM pateikta informacija, nes teikti išvadą dėl užsieniečio (ne)keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui yra VSD kompetencija. Pareiškėjo keliama grėsmė nacionaliniam saugumui negali būti vertinama pagal Ukrainos valstybės duomenis, kurie nėra vieši, ar kurie grindžiami visuomeninės organizacijos nuomone; teismas rėmėsi informacija, kurios patikimumo nepatvirtina jokie faktiniai duomenys, ir neatsižvelgė į tuos duomenis, kuriuos nurodė pareiškėjas.

28. Migracijos departamentas veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl jo priimtas Sprendimas turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio (be kita ko, reikalavimą administraciniame sprendime nurodyto jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes ir administracinio sprendimo motyvus) taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1518-968/2025).

29. Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostata, kuri įtvirtina, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienio valstybėje užsienietis yra padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą asmeniui ir dėl to buvo pažeistos visuotinai pripažintos žmogaus teisės ir laisvės, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, arba kad kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokias nusikalstamas veikas, arba kuris viešai ir (ar) aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje ir (ar) dėl šių priežasčių užsienietis yra įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.

30. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas negalėjo remtis URM informacija, nes dėl asmens keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui išvadas teikti kompetentinga yra VSD, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priimant sprendimą Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies pagrindu, nėra eksplicitiškai įtvirtinta, kad išvadą, jog asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali teikti URM, skirtingai negu vidaus reikalų ministrui priimant sprendimą Įstatymo 133 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

31. Sprendžiant dėl institucijų kompetencijos atribojimo, būtina atsižvelgti į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme kiekvienos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos kompetencijai pavestas sritis. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Priedėlio III dalies 17 skyriuje yra apibrėžta URM kompetencija: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, įgyvendinanti Lietuvos valstybės užsienio ir saugumo politikos uždavinius. Įgyvendindama 5 skyriuje išdėstytas svarbiausias saugumą užtikrinančias Lietuvos užsienio politikos nuostatas, Užsienio reikalų ministerija teikia Vyriausybei pasiūlymus dvišalių ir daugiašalių santykių plėtojimo klausimais (įskaitant dėl narystės NATO ir Europos Sąjungoje galimybių optimalaus panaudojimo Lietuvos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti ir dėl Lietuvos dalyvavimo įgyvendinant šių organizacijų tikslus) ir vykdo priimtus sprendimus; analizuoja tarptautinę padėtį, tarpvalstybinės politikos tendencijas, tarp jų geostrateginės aplinkos pokyčius bei tarptautinių grėsmių saugumui ir rizikų raidą; palaiko diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis, taip pat ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant diplomatinio atstovavimo NATO būstinėje užtikrinimą ir aktyvų dalyvavimą politiniame derinime siekiant NATO narių konsensuso strateginiais klausimais; vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose veiklai; koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimą ir sudarymą su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl stojimo į tarptautines organizacijas ir prisijungimo prie daugiašalių tarptautinių sutarčių; organizuoja tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų tarptautinių santykių klausimais vykdymo kontrolę; atlieka kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme apibrėžtas URM kompetencijos sritis ir aplinkybę, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nėra eksplicitiškai įtvirtinta, jog užsieniečiui uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką duomenis apie tai, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai teikia URM, atsakovui nebuvo pagrindo savo Sprendimą grįsti URM informacija kaip patvirtinančia esminę aplinkybę dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvaujantis VSD paaiškino, kad vertinimo ar kitos informacijos Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu neteikė.

33. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Priedėlio III dalies 20 skyriuje įtvirtinta, kad Valstybės saugumo departamentas yra Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija, kurios paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Informaciją, kuri nėra valstybės paslaptis, Valstybės saugumo departamentas teikia ir visuomenei.

34. Teisėjų kolegija, atžvelgdama į Įstatyme bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtintas nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atribojo skirtingas įstatymuose numatytas funkcijas įgyvendinančių nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų veiklos sritis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad URM buvo kompetentinga nagrinėjamu atveju teikti informaciją dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai (VSD) išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik (VSD) išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją <...>, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, negali remtis vien tik gauta informacija iš kitos institucijos, turi atlikti savarankišką aplinkybių tyrimą ir jų vertinimą, o priimamas sprendimas turi atitikti, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus.

36. Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo pagrįstumą, akcentavo duomenis, kurie buvo nurodyti URM 2025 m. lapkričio 4 d. rašte (20.6.1E)3-6230 ir 2025 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. (20.6.1E)3-6258. Be aukščiau minėtų argumentų dėl URM kompetencijos nebuvimo nagrinėjamu atveju teikti išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog kita valstybė yra priėmusi tam tikrus sprendimus – t. y. kad Ukrainos saugumo tarnybos teikimu Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerija 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 297 pareiškėją įtraukė į „Asmenų, keliančių grėsmę Ukrainos nacionaliniam saugumui, sąrašą“, kad pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės 7 d. yra įtrauktas į duomenų bazę „Myrotvorec“, kurioje Ukrainos visuomenininkai fiksuoja Ukrainos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius asmenis, negali būti automatiškai vertinama kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes nėra duomenų, nei kokios aplinkybės ir priežastys lėmė tokių sprendimų priėmimą, nei pagrįstų argumentų, kodėl jie laikytini reikšmingais sprendžiant dėl Lietuvos valstybės saugumo.

37. Sprendime nurodomos aplinkybės, kad dėl pareiškėjo – atlikėjo iššaukiančio elgesio pasirodymų metu, atvirai propaguojamo smurto ir žiaurumo kulto, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo, kas sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms koncertų, kuriuose jis dalyvauja, organizatoriams ir dalyviams, kad koncertai įvairiose šalyse pritraukia ne tik jo muzikos, bet ir „rusiškojo pasaulio“ gerbėjus, taip pat sukelia protestus, ypač iš tose šalyse įsikūrusių ukrainiečių bendruomenių, kelia grėsmę tų šalių, kuriose vyksta jo koncertai, viešajai tvarkai ir saugumui, taip pat laikytinos tik nuomone, subjektyviu vertinimu, kuris nėra pagrindžiamas faktiniais duomenimis, niekaip nesusiejamas su konkrečia Lietuvos valstybės saugumo situacija.

38. Sprendime nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas 2023 m. bei 2024 m. yra koncertavęs Lietuvos Respublikoje, po 2023 m. kovo 3 d. Lietuvoje vykusio pareiškėjo koncerto socialiniuose tinkluose paplito nuotraukos bei vaizdo įrašai iš vykusio koncerto, kuriuose buvo matyti asmenys, dėvintys drabužius su „Z“ raide, kuri yra prorusiška simbolika, tapusi Rusijos karo Ukrainoje simboliu, tačiau remiantis šiais duomenimis taip pat negalima daryti išvados dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, nes faktai nepasitvirtino, policija nutraukė tyrimą dėl draudžiamos simbolikos demonstravimo.

39. Kiti Migracijos departamento Sprendime nurodomi duomenys iš viešų šaltinių apie pareiškėjo iššaukiantį elgesį 2019 m. koncerto Odesoje metu, 2021 m. Rusijos Federacijos skirtą baudą dėl narkotikų propagandos dainų tekstuose, anksčiau (2020 m.) teigiamus pasisakymus apie V. P., sukurtas dainas („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) ir pan., teismo taip pat nepagrįstai buvo įvertinti kaip pagrindžiantys, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

40. Pareiškėjo, kaip atlikėjo ir kūrėjo, grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai vertinimo ribos neturėtų būti tiek susiaurintos, kad būtų selektyviai remiamasi tik vienpuse informacija. Atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybės kontraversiškumą, jo atskirais laikotarpiais išsakytos nuomonės, pasisakymai, sukurti kūriniai, turi būti vertinami visų duomenų kontekste, asmens pasisakymų nenuoseklumo, kūrybinės saviraiškos laisvės nesutapatinant su asmens pilietine pozicija ar lojalumu nedemokratiniams režimams. Nagrinėjamu atveju teismo sprendime buvo pasiremta tik ta turimos informacijos dalimi, kuri galėtų pagrįsti atsakovo Sprendimą, tačiau nebuvo vertinti tie duomenys, kurie galėtų būti paneigiantys atsakovo išvadas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytą informaciją, kad jis nuo 2022 m. negyvena Rusijoje, nepritaria karui, kas atsispindi ir jo kūryboje, kad 2022 m. gegužės 6 d. viena didžiausių tarptautinė naujienų agentūra „BBC News“ pranešė, kad Rusijos Federacijos institucijų sprendimais pareiškėjas pripažintas „užsienio agentu“, t. y. Rusijos Federacijai nepageidaujamu ir valstybės režimo nepalaikančiu asmeniu. Kai duomenys vertinami selektyviai, turima informacija interpretuojama kryptingai, kyla šališko, neobjektyvaus sprendimo priėmimo rizika, tuo pačiu asmens teisių ribojimas tampa neproporcingas, peržengia tai, kas būtina teisėtam tikslui užtikrinti. Pareiškėjas yra nurodęs, kad įvyko visi, išskyrus Lietuvoje, planuoti 2025 m. pasaulinio turo koncertai; nė viena ES valstybė nėra pritaikiusi tokių sankcijų pareiškėjo atžvilgiu (įtraukimas į nepageidaujamų asmenų sąrašą / draudimas 10 metų atvykti į šalį) kaip Lietuva. Kai byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjo keliama grėsmės valstybės saugumui Lietuvoje yra reikšmingai didesnė, negu kitose ES valstybėse, kyla pagrįstų abejonių tiek dėl paties Sprendimo pagrįstumo, tiek dėl pritaikytos priemonės proporcingumo.

41. Šiuo aspektu pastebėtina, kad su proporcingumo principo įgyvendinimu siejama kompetentingų institucijų pareiga ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Motyvų, pagrindžiančių konkretaus atvejo atitiktį aptartiems kriterijams, stokojantys atsakovo sprendimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstami neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų, įtvirtinančių imperatyvą administraciniame sprendime nurodyti jo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2519-662/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-624/2024; kt.).

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas nesant pakankamų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų daromas išvadas dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui ir kuriais galėtų būti pagrindžiamas taikomos priemonės proporcingumas, todėl jis laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų kriterijų (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.), taigi nepagrįstu ir neteisėtu iš esmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, objektyviai ir visapusiškai neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, susijusių asmens keliama grėsme valstybei, todėl nepagrįstai paliko galioti Migracijos departamento Sprendimą. Tenkindama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija panaikina teismo sprendimą, ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkina, panaikina Migracijos departamento Sprendimą.

43. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinio skundo ir skundo reikalavimas yra tenkinamas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

45. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

46. Bylos duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko patvirtina, kad pareiškėjo vardu advokatė Lolita Makauskaitė už skundą sumokėjo 22,50 Eur, o už apeliacinį skundą – 11,25 Eur žyminį mokestį, kuris (iš viso 33,75 Eur) priteistinas pareiškėjui iš atsakovo. Jokių kitų įrodymų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. M. skundą patenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 25S24610.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus ir 75 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysVirginija Volskienė