Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-46-3-00003-2017-7

2017 m. spalio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos J. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. K. ieškinys paliktas nenagrinėtas. Iš J. K. priteista E. P. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. kaltinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad 2016 m. gruodžio 26 d., apie 20.30 val., neteisėtai, atvirai, prieš J. K. valią, apgaule veikdama Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus, išlauždama pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (savininkai J. K., A. K.), lauko duris, įsibrovė į neįgaliam V. J. skirtą gyvenamąją patalpą.

Be to, E. P. kaltinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent tuo, kad 2016 m. gruodžio 26 d., apie 20.30 val., tyčia išlauždama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko duris, sugadino svetimą turtą, kurio vertė 380 Eur.

Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai neįžvelgė nusikalstamos apgaulės E. P. veiksmuose. E. P. žinojo apie jos tėvo V. J. su J. K. ir jos sutuoktiniu A. K. 2012 m. rugsėjo 10 d. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, jog pastarieji prižiūri neįgalų ir nevaikščiojantį tėvą, o dėl tėvo globos, rūpybos teisme yra nagrinėjama civilinė byla. Byloje pagal E. P. pareiškimą dėl tėvo V. J. pripažinimo neveiksniu V. J. paaiškino, kad jo santykiai su dukra blogi, ji siekia jo neveiksnumo, nes nori gauti turtinę naudą ir nuginčyti minėtą sutartį, kurią sudarė laisva valia ir savo noru. Teismas neįvertino aplinkybės, jog apeliantė įvykio dieną matė prie namo automobilį, kuriuo buvo atvykusi E. P.. Taigi pastaroji tyčia, sulaukusi apeliantės išėjimo iš namų, išprovokavo konfliktą, apgaule įsibrovė į patalpas ir tokius veiksmus telefonu derino su advokate. E. P. nuslėpė nuo pareigūnų aplinkybes, jog tėvas gyvena ne vienas, yra prižiūrimas J. ir A. K.. Liudytojai – policijos pareigūnai V. S. ir E. Š. – parodė, jog iš E. P. aiškinimų suprato, kad namas yra tėvo, dėl to, gaisrininkai-gelbėtojai jos prašymu išlaužė namo duris. Analogiškai įvykio situaciją teisme aiškino ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Šios aplinkybės, apeliantės manymu, parodo E. P. naudojus pagaulę, turint tikslą tyčia, neteisėtai patekti į svetimas patalpas. E. P. iš ankstesnių teisminių procesų turėjo žinoti A. K. gyvenamosios vietos adresą bei J. K. telefono numerį. Taigi per 90 minučių, kol laukė prie namo, galėjo susisiekti ir susitarti su K. dėl patekimo pas tėvą. E. P. versija dėl neva jos telefono, kuriame buvo J. K. telefono numeris, vagystės, nepagrįsta jokiais įrodymais. Teigia, jog apie tėvo sveikatos būklę E. P. žinojo. Jokio pavojaus jos tėvo gyvybei ir sveikatai nebuvo, todėl ji nesąžiningai ir ciniškai iškvietė pareigūnus, medikus. Dėl E. P. veiksmų jos neįgalus tėvas patyrė didelį stresą, išgyvenimus, o kaltindama J. K. tėvo nepriežiūra, padarė jai didelę moralinę žalą. Priešingai nei nurodė teismas, apeliantė pateikė duomenis, jog durų remontas kainuos 380 Eur, taigi turtinė žala, apeliantės manymu, viršija 5 MGL. Neturtinę žalą įvertina 1 500 Eur.

Teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautų įrodymų visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino E. P. veiksmų ginčo situacijoje pobūdį ir pagrįstai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog pastaroji įsibrovė į tėvo V. J. gyvenamąją patalpą panaudodama apgaulę.

Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija neįžvelgia E. P. elgesyje nusikalstamo įsibrovimo į tėvo gyvenamąją patalpą požymių. Siekdama pasimatyti su senu, ligotu, nevaikščiojančiu tėvu ir apie dvi valandas su artimaisiais (dviem vaikais) žiemos vakarą, nesulaukusi atsako į durų beldimą, kvietimą balsu atidaryti namo, kurio lange degė šviesa, duris bei visą šį laiką nepasirodžius tėvą prižiūrinčių, beje, svetimų jai J. ir A. K., E. P. pagrįstai į pagalbą kvietėsi pareigūnus. Matyti, jog E. P., kaip V. J. dukros, emocinė būsena, jaudinimasis dėl tėvo sveikatos, gyvybės, nors ir nesant itin šiltiems jų santykiams, nulėmė jos elgesį įvykio metu. Todėl konstatuoti, jog E. P. veikė tiesiogine tyčia, nuskalstamai ir apgaudama ugniagesius, neteisėtai, atvirai, prieš apeliantės valią įsibrovė į tėvo namus, išlaužiant namo duris, nėra.

Į apeliantės argumentus dėl E. P. galimybių įvykio situacijoje susisiekti su ja ar jos sutuoktiniu, konfliktinės situacijos išprovokavimo, pirmosios instancijos teismo išsamiai atsakyta ir apygardos teismas tokiam vertinimui pritaria. Beje, sprendimas patekti į namą, išlaužiant durų spyną, bet kuriuo atveju buvo priimtas ne E. P., o bendruoju pagalbos telefonu jos iškviestų pareigūnų (ugniagesių), kurie įvykio vietoje apžiūrėjo namą ir būtent patys nusprendė, kokiu būdu galima patekti į namą, ir nurodė E. P. parašyti sutikimą (prašymą) laužti duris (b. l. 48). Toks E. P. pagalbos kvietimas, bendradarbiavimas su pareigūnais leidžia konstatuoti, jog E. P. prašymas išlaužti namo duris buvo tik formalus, o ne nusikalstamos tiesioginės tyčios BK 165 straipsnio 1 dalies normos prasme nulemtas elgesys.

Be to, nėra pagrindo manyti, kad kompetentingi pareigūnai iš specialiosios tarnybos įvykio situacijoje buvo E. P. suklaidinti ar apgauti. Įėjus į namą, tėvas, kurį norėjo aplankyti dukra, rastas lovoje, o šio neįgalaus (duomenys neskelbtini)-mečio senelio prižiūrėtojos ar slaugytojos namie vėlyvą žiemos vakarą nebuvo. Todėl apeliantės teiginiai, jog E. P. nuslėpė nuo pareigūnų aplinkybes, jog tėvas gyvena ne vienas, yra prižiūrimas ir juo rūpinasi J. ir A. K., savaime nepaneigia teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, jog E. P. pagrįstai galėjo kilti prielaida, kad ilgą laiką žiemos metu neįgalus tėvas yra paliktas namuose vienas, todėl galbūt yra kilęs pavojus jo sveikatai ar gyvybei.

Beje 2017 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-590-513/2017, paliktas nepakeistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo E. P. pareiškimas patenkintas iš dalies ir jos tėvas V. J. pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros ir šeimos santykių srityse. Kita 2017 m. liepos 31 d. įsiteisėjusia Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-87-799/2017, V. J. nustatyta globa turtinių santykių srityse ir rūpyba asmeninių neturtinių santykių srityse (sveikatos priežiūros ir šeimos), o jo globėja ir rūpintoja paskirta apeliantė (duomenys iš LITEKO – Lietuvos teismų informacinė sistema).

Paminėti teisminiai procesai ir apeliantės argumentai, jog E. P. žinojo apie jos tėvo su J. ir A. K. 2012 m. rugsėjo 10 d. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir tai, kad dėl tėvo neveiksnumo nustatymo nagrinėjama minėta civilinė byla savaime neįrodo E. P. nusikalstamos tiesioginės tyčios įsibrauti į tėvo namus ar tokiu elgesiu tyčia kenkti apeliantei.

Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 165 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, kad kalti asmenys veikė tiesiogine tyčia – asmuo turi suvokti, kad savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ar jo saugomą teritoriją ir nori tai daryti. Visuma nustatytų ir įvertintų bylos aplinkybių, teisėjų kolegijos manymu, šiuo konkrečiu atveju neleidžia teigti, jog E. P. į tėvo būstą pateko, suprasdama ir žinodama, jog tam nėra teisėto pagrindo, bei norėjo tai daryti.

Ankstesni civiliniai teisminiai procesai tarp apeliantės, jos sutuoktinio ir išteisintosios, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu civilinės bylos dėl tėvo neveiksnumo, globos ir rūpybos jam nustatymo yra išnagrinėtos, teismų sprendimai įsiteisėję, leidžia manyti, jog priešingai nei teigia apeliantė, išteisintosios elgesiui įtakos nedarė galbūt nepalankūs jai sprendimai ar nepakankamas bendradarbiavimas su tėvą prižiūrinčiais, išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nuo 2012 metų tinkamai vykdančiais J. ir A. K..

Apeliantės argumentai dėl 380 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog E. P. tyčia sugadino ar sunaikino 380 Eur vertės svetimą turtą ir tokiais savo veiksmais padarė apeliantei neturtinę žalą. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų pripažinti ją padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir priteisti iš jos apeliantei jos prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nesant E. P. veiksmuose BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, o būtent subjektyvios pusės požymio – kaltės, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas E. P. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, išteisinti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės priemonės yra taikomos tik tuo atveju, kai pažeistų teisių ir interesų negalima apginti kitų teisės šakų priemonėmis. Tai reiškia, kad negalima bet kokį tarp asmenų kilusį ginčą ar konfliktą spręsti baudžiamosios teisės pagalba, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra traktuojama kaip griežčiausia, paskutinė priemonė (ultima ratio). Šiuo atveju nėra pagrindo išteisintosios elgesį vertinti kaip baustiną pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantei teisė ginti, jos manymu, pažeistas turtines ar asmenines neturtines teises išlieka civilinių įstatymų nustatyta tvarka.

Apeliantės nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti nuosprendį ir pripažinti E. P. kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei tenkinti apeliantės reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitaip išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Tai, kad teismas bylos faktinius duomenis įvertino ne taip, kaip pageidauja apeliantė, nereiškia, kad šie duomenys įvertinti neteisingai.

Dėl proceso išlaidų

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu išteisintosios E. P. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas pateikė teismui 2017-05-29 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 879518), patvirtinantį apie jo ginamosios turėtas 550 Eur dydžio išlaidas apeliacinės instancijos teisme už advokato paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 2017-09-27 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 879527), patvirtinantį, jog jo ginamoji šiam advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje sumokėjo 150 Eur. Išteisintosios E. P. gynėjas advokatas Ž. Kalinauskas prašė priteisti jai šias išlaidas iš privačios kaltintojos J. K..

Privačios kaltintojos J. K. gynėjas advokatas P. Orlovas pateikė teismui 2017-09-26 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 713785), patvirtinantį, jog jo ginamoji turėjo 650 Eur dydžio išlaidas už gynėjo atstovavimą ir apeliacinio skundo parengimą ir prašė šias išlaidas priteisti iš išteisintosios E. P..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal formuojamą teismų praktiką šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

Pagal BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Atsižvelgiant į tai, kad J. K. buvo privataus kaltinimo bylos iniciatorė, o jos apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys išteisintosios E. P. interesus byloje, ir skundas pripažintas nepagrįstu, darytina išvada, jog tik išteisintoji E. P. turi teisę į patirtų proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau ne visas, o jų dalį. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad byla nėra sudėtinga teisine prasme, nedidelės apimties (vienas tomas), apeliacinės instancijos teisme vyko du neilgi teismo posėdžiai, o atsiliepime į skundą atkartojami palankūs išteisintajai nuosprendžio motyvai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios, privačios kaltintojos J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti E. P. iš J. K. 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.