Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-799/2016 pagal pareiškėjos E. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., J. K., asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, V. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka, nes žodinis procesas užtikrintų galimybę teisingiau išspręsti bylą. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliantė mano, jog nagrinėdamas bylą žodinio proceso tvarka teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Apeliantei išaiškintina, kad tokie įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami nagrinėti, kaip tai numatyta CPK 314 straipsnyje, ir tiriami, o šių įrodymui tyrimui nebūtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo teismas V. J. pripažino ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse (sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje), apeliantė prašo teismo sprendimą pakeisti pripažįstant jį neveiksniu visose turtinių santykių srityse ir neturtinių santykių srityse pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo Nr. A1-742, priimto 2015-12-10, „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10.1.1–10.1.6 ir 10.2.1–10.2.5 punktus arba panaikinti šią teismo sprendimo dalį ir perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nustatyta, kad V. J., kurį prašoma pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, yra pareiškėjos tėvas. V. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). V. J. rūpinasi suinteresuoti asmenys J. ir A. K., su kuriais V. J. 2012-09-10 sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.2014-03-10 Tauragės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., E. P., A. K., J. K., S. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl V. J. pripažinimo neveiksniu. 2014-09-09 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-284/2014 pateiktoje išvadoje nurodyta, kad V. J. šiuo metu nustatyta lengvo kognityvinio sutrikimo diagnozė. Nepaisant šiuo metu V. J. nustatyto lengvo pažinimo sutrikimo, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei realizuoti savo civilines teises ir pareigas (t. 1. b. l. 27–31). 2014-12-04 specialisto išvadoje Nr. S17/2014 VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatras K. D. atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės akto (Nr. 85TPK-284/2014) analizę ir suabejojo ekspertų padaryta išvada (t. 1. b. l. 40–49). Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-01-26 nutarties nustatyta, kad teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimo atsisakė, nes išklausius V. J. paaiškinimų teismo posėdyje ir ekspertams pripažinus, nustatyta, jog V. J. gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Pareiškimo atsisakymas buvo priimtas ir civilinė byla Nr. 2-8-367/2015 nutraukta (t. 1. b. l. 32–33). 2016-01-27–2016-02-26 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-5/2016 nustatyta, kad V. J. šiuo metu serga įgyta silpnaprotyste – vidutinio sunkumo kraujagysline demencija. Dėl turimo netolygaus pažinimo funkcijų sutrikimo V. J. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai. Dėl iš dalies geriau išlikusių tam tikrų V. J. protinės veiklos sričių, jis iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje ir kitose asmens neturtinių santykių srityse (t. 1. b. l. 115–120).Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pateiktos 2016-05-05 išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 11 matyti, kad V. J. geba priimti sprendimus iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, kilnojamojo turto naudojimas, nekilnojamojo turto naudojimas, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje. V. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, darbo teisinių santykių srityje, asmens gebėjimas būti globėju (t. 2. b. l. 24–26). Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad neveiksnumo nustatymu asmens tolesniam gyvenimui padaroma lemiama įtaka, todėl tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu nustatyta prioritetinė pažeidžiamo asmens (dėl psichikos sutrikimo) teisių gynyba, galiojanti ir procese dėl neveiksnumo nustatymo. Prioritetinė tokio asmens teisių gynyba įtvirtinta tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 8 straipsniai), Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948-12-10 priimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kurioje skelbiama, jog kiekvienas, kad ir kur būtų, turi teisę būti pripažintas teisinių santykių subjektu (Deklaracijos 6 straipsnis). Reikšminga Deklaracijos nuostata, kad kiekvienas, kaip visuomenės narys, turi teisę į socialinę apsaugą ir teisę, kad valstybės pastangomis bei bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu ir pagal kiekvienos valstybės struktūrą ir išteklius būtų įgyvendinamos jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi būtinos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės (Deklaracijos 22 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012).Visišką asmens veiksnumo apribojimą Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013). Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos asmenų, socialinių darbuotojų, ekspertų paaiškinimų ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir netinkamo įrodymų vertinimo

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra be motyvų, todėl turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra įvardyti kiti rašytiniai įrodymai, išskyrus ekspertizės aktą Nr. 82TPK-5/2016, kurių pagrindu teismas padarė išvadą dėl V. J. pripažinimo ribotai veiksniu, taip pat nėra išdėstyti ne tik pareiškėjos, bet ir suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymai, kurių pagrindu priimta išvada dėl V. J. pripažinimo būtent ribotai veiksniu, o ne neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse, kaip to prašė pareiškėja.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Pažymėtina, jog CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos nėra taikomos tada, kai teismo sprendimo motyvai yra, tačiau jie ginčo šaliai atrodo neišsamūs, klaidingi ar netinkami (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-63/2014). Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, taikomas tik tokiu atveju, kada teismo procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų (sutrumpintų motyvų), o visiško motyvų nebuvimo byloje aptariamu atveju nėra. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir nurodė, kad įvertindamas teismo ekspertų ekspertinio darbo stažą bei kompetenciją rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis, taigi nurodė, kodėl vienus įrodymus laiko patikimesniais nei kitus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus priėmė pareiškėjai iš dalies nepalankų sprendimą, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ar jų netyrė apskritai. Pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo vertinama ne tik teismo eksperto išvada, bet ir V. J. ir kitų suinteresuotų asmenų A. K. ir J. K., psichologės, ekspertės paaiškinimai, liudytojų L. A., J. B., V. P., S. J. parodymai. Duodamas paaiškinimus V. J. išsakė savo nuomonę apie šeimos santykius, nurodė esantis patenkintas suinteresuotų asmenų J. ir A. K. priežiūra. Išsakė savo nuomonę apie pareiškėją E. P. ir tarpusavio blogus santykius ir aiškiai suformulavo nuomonę dėl pareiškėjos siekio pripažinti jį visiškai neveiksniu ir gauti iš jo turtinės naudos, ginčyti praeityje sudarytą iki gyvos galvos išlaikymo sandorį, kurį buvo sudaręs gera valia ir savo noru.Apeliantė nurodo, kad V. J. pasisakymus apie J. K. galėjo nulemti ne objektyvios situacinės sąlygos, o emocijos, mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei kritikos stoka, tačiau nurodytos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis. Taip pat nesutiktina su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis dėl suinteresuoto asmens A. K. daromos įtakos V. J., nuteikiant jį prieš dukrą, pareiškėją E. P., nes nurodyta aplinkybė yra spėjamo pobūdžio, nėra pagrįsta į bylą teikiamais įrodymais. Įvertinus apeliantės pateiktus apeliacinio skundo argumentus, t. y. kad „V. J. akivaizdūs psichikos sutrikimai užfiksuoti nuo 2009 metų, jie stebėti keleto gydytojų ir keliose gydymo vietose, nuo 2009 metų stebimi ryškūs orientacijos, atminties, savivokos, mąstymo, kritiškumo bei elgesio sutrikimai, kurie pagal turimus gydytojų įrašus patvirtina tuo metu V. J. jau buvusius aiškius silpnaprotystės reiškinius“, jie nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti V. J. neveiksniu neturtinių santykių srityje. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla Nr. 2-8-367/2015 pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą Nr. 2-8-367/2015 dėl V. J. pripažinimo neveiksniu, kuri, išklausius V. J. paaiškinimus teismo posėdyje ir ekspertams pripažinus, jog V. J. gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, buvo nutraukta pareiškėjo atstovei prokurorei atsisakius pareiškimo. Todėl laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai apie V. J. psichikos sutrikimus nuo 2009 m. ir jo visiško neveiksnumo, nes šios aplinkybės, nors ir byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, buvo nagrinėtos 2015 metais nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-8-367/2015. Apeliantės nurodyti V. J. diagnozuoti sutrikimai nesant tai patvirtinančių ekspertizės duomenų nelaikytini pakankamais pripažinti V. J. neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros ir šeimos santykių srityje. Pažymėtina, kad turinčių protinę negalią asmenų teisių apsauga turi būti kuo labiau socialiai orientuota, sudaranti jiems galimybę pasinaudojant socialine pagalba būti visaverčiais visuomenės nariais, todėl asmens veiksnumas negali būti ribojamas daugiau, nei būtina siekiant apginti jo interesus ir padėti įgyvendinti jo civilines teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. J. ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje, šeimos santykių srityje, nes vien tik medicininė diagnozė, vadovaujantis formuojama teismų praktika, negali būti pakankama veiksnumui riboti, o psichinio sutrikimo poveikis asmens socialiniams gebėjimams buvo tinkamai įvertintas teismo iš byloje surinktų įrodymų visumos. Vertinant asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus yra įvertinamas ir asmens gebėjimas bei motyvacija priimti pagalbą. Jei asmuo priima pagalbą, turi motyvaciją ir pagalba jam kompensuotų neturimus (prarastus) gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, pripažįstama, kad asmuo iš dalies savarankiškai gali priimti sprendimus tam tikroje konkrečioje srityje su pagalba. Įvertinus V. J. supratimą, gebėjimą įvertinti, savarankiškai atlikti veiksmus ir jo gebėjimą paaiškinti savo sprendimų esmę ir priežastis, jo amžių (90 metų) ir nustatytą diagnozę (įgyta silpnaprotystė – vidutinio sunkumo kraujagyslinė demencija), nėra pagrindo pripažinti V. J. visiškai neveiksniu neturtinių santykių srityje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad byloje būtina skirti pakartotinę ekspertizę, nes nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto Nr. 82TPK-5/2016 teisingumu, o naujos pakartotinės ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, teises. Be to, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad V. J., kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą, buvo atliktos dvi ekspertizės – 2014 m. civilinėje byloje Nr. 2-8-367/2015 ir 2016 m. šioje civilinėje byloje.

Dėl VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. S8/2016

Iš esmės apeliantė nesutikimą su priimto teismo sprendimo dalimi grindžia VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S8/2016, kurioje yra pateikiama ekspertizės akto Nr. 82TPK-5/2016 ir 2016-05-05 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinio paslaugų centro darbuotojų išvados Nr. 11 analizė ir kurią atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S8/2016 yra parengta K. D. Pareiškėja nurodytą VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto K. D. 2016-06-23 išvadą Nr. S8/2016 teikė pirmosios instancijos teismui 2016-07-01 teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 40). Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovė advokato padėjėja E. L. ir P. O. nurodė, kad nesutinka su specialisto išvada, nes K. D. buvo šioje byloje nusišalinęs kaip ekspertas, ir specialisto išvada negali būti laikoma tinkama. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismas šioje byloje 2015-10-16 nutartimi pažymėjo, kad 2015-10-02 V. J. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertams (tarnybos vadovas K. D.). Teismas pažymėjo, kad 2015-10-14 gautas VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos raštas, kuriuo tarnybos ekspertai pareiškė nusišalinimą, nes vienas iš ekspertų (K. D.) buvo atlikęs V. J. ekspertizę kitoje byloje. Pats K. D. nurodytame rašte dėl nusišalinimo nurodė, kad atsisako atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę siekdamas išvengti interesų konflikto (t. 1, b. l. 66, 68). Priėmęs eksperto K. D. nusišalinimą, teismas 2015-10-22 nutartimi ekspertizę atlikti pavedė kitai įstaigai – Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai ir jos ekspertams.Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nepridėti prie bylos VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto K. D. 2016-06-23 išvados Nr. S8/2016. Apeliaciniu skundu pareiškėjos atstovė nepagrįstai pakartotinai prašo paminėtą eksperto K. D. 2016-06-23 specialisto išvadą pridėti prie bylos. Nėra pagrindo priimti šį įrodymą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, nes nurodytą išvadą surašė suinteresuotas ekspertas, kuris dėl ekspertinio tyrimo atlikimo teismui jau buvo prieš tai pareiškęs nusišalinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-02 nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016). Šioje byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi. Esant šioms aplinkybėms teismas proporcingai padalijo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginimą priteisė iš dalyvavusios byloje E. P., kurios pareiškimas buvo iš dalies atmestas.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir konstatavo, jog V. J. yra ribotai veiksnus asmeninių neturtinių santykių srityse (sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.