Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-02-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-55-468/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-12
Bylos Nr.
AN2-55-468/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
R. A.
Advokatai
Antanas Suslavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-55-468/2024Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00808-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.1.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. atstovo advokato Antano Suslavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-12 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023-05-23 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. A. 2023-04-23, 10.13 val., Vilniaus miesto sav., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį lenkė automobilių koloną sankryžoje, pažymėtoje keliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 140.1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2023-05-23 nutarimu R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Nesutikdamas su priimtu nutarimu R. A. atstovas advokatas A.Suslavičius pateikė skundą apylinkės teismui.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-12 nutartimi R. A. atstovo advokato A.Suslavičiaus skundas atmestas. Teismas nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, įvertinus byloje nustatytas padaryto pažeidimo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, nebus pernelyg neproporcingas, o R. A. turi prisiimti visas kilsiančias neigiamas teisines pasekmes, kaip tai numato Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai. Nesutikdamas su priimta nutartimi R. A. atstovas advokatas A.Suslavičius pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. atstovas advokatas A.Suslavičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-12 nutartį bei Institucijos 2023-05-23 nutarimą ir R. A. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo ir skirti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą maksimalią baudą – 230 Eur, kuri jau yra sumokėta.

4.1. Atstovo vertinimu, šioje byloje nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, neatsižvelgta į teismų praktiką, todėl priimta nutartis yra keistina. Nurodo, kad 2023-12-01 R. A. savanoriškai sumokėjo maksimalią sankcijoje numatytą 230 Eur dydžio baudą, nors jam buvo paskirta minimali 170 Eur dydžio bauda. Mano, kad Institucijos nutarime nurodoma aplinkybė, jog nėra pagrindo R. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra motyvuota. Nurodo, kad R. A. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, jo teisinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atstovo teigimu, nusižengimas padarytas dėl klaidos, o ne dėl sąmoningų, tyčinių veiksmų, R. A. yra pavyzdingas vairuotojas.

4.2. Pažymi, kad nusižengimas padarytas šviesiu paros metu (10.13 val.), sekmadienio rytą, kai eismas nėra intensyvus, vairavimo, kelio sąlygos buvo geros, matomumas geras, niekas nenukentėjo, niekam nepadaryta žala. Nurodo, kad R. A. lenkdamas kitas transporto priemones nematė jokių šalutiniu keliu besiartinančių transporto priemonių, jam apskritai nebuvo žinoma apie nurodytoje vietoje esantį šalutinį kelią, kadangi tuo keliu naudojosi retai. Atstovo teigimu, kelio ženklus įvykio vietoje uždengė priešais važiuojančios transporto priemonės, tą patvirtina filmuota vaizdo medžiaga. Atstovo teigimu, iš filmuotos medžiagos negalima teigti, kad lenkimas atliktas sankryžoje. Nurodo, kad nors R. A. sutiko su nusižengimu (lenkimas neleistinoje vietoje), iš filmuotos medžiagos matyti, kad pradedama lenkti per ištisinę kelio liniją ir kelio ženklo, įspėjančio apie artėjantį šalutinį kelią, nesimato, priešpriešine eismo juosta artėjančių transporto priemonių nebuvo. Pažymi, kad net ir policijai pradėjus lenkti transporto priemonių koloną, tik vėliau pasimato šalutinio kelio ženklas, artėjančių priešpriešine eismo juostą automobilių nebuvo.

4.3. Nurodo, kad filmuotos medžiagos dalyje „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 10.15.23 val. pradedama lenkti per ištisine liniją, 10.15.32 val. baigiama lenkti ne sankryžoje, taip pat matyti, kad lenkimo metu nebuvo priešpriešais artėjančių transporto priemonių, nebuvo iš šalutinio kelio artėjančių transporto priemonių, policijai lenkiant per ištisinę liniją net kiek vėliau taip pat nebuvo besiartinančių automobilių, matyti, kad pradedant lenkti kelio ženklo, įspėjančio apie artėjantį šalutinį kelią, nematyti. Filmuotos medžiagos dalyje „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad po sustabdymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesiginčijo, minėjo, kad lenkimo manevrą atliko dėl kitų transporto priemonių lėto judėjimo. Filmuotos medžiagos dalyje „(duomenys neskelbtini)“ girdėti policijos pareigūnės žodžiai „einu liūdint žmogaus“ (3.08), taip pat pareigūnės žodžiai po protokolo įteikimo asmeniui „eik tu, kaip gaila“ (3.15) Atstovo vertinimu, tokia pareigūnės reakcija tik patvirtina, kad nors ir buvo nusižengimas, tačiau iš konkrečios situacijos galima spręsti, kad pati situacija nebuvo tokia pavojinga, asmuo nebuvo agresyvus ar piktybiškas, kad reikėtų taikyti griežtą nuobaudą ir tuo pačiu galima daryti išvadą, kad visgi nuobaudos pakeitimas šiuo atveju yra galimas ir pagrįstas.

4.4. Pažymi, kad nuo pažeidimo yra praėję 8 mėnesiai, todėl, atstovo vertinimu, maksimalios sankcijoje numatytos baudos sumokėjimas yra pakankama nuobauda konkrečiu atveju. Nurodo, kad R. A. analogiško nusižengimo anksčiau nėra padaręs, tinkamai ir atidžiai laikosi kelių eismo taisyklių. Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad R. A. augina 2 nepilnamečius vaikus, juos nuolat reikia vežti į mokyklą, būrelius, ligos atvejais į ligonines, kadangi vaikai užsiima veikla kituose Lietuvos miestuose, juos reikia ten nuvežti. Pažymi, kad vienas iš R. A. sūnų turi sunkią ligą – yra sutrikusi vaiko raida (autizmas), tai lemia išskirtinę vaiko priežiūrą, reikia jį nuolat vežti pas psichologus, kitus medicinos specialistus. Atstovo teigimu, dėl sporto, buitinių traumų R. A. kentėjo dešinės kojos klubo sąnario skausmus, dėl ko yra ypač apsunkintas jo fizinis judėjimas, šiuo metu jau yra po klubo sąnario operacijos, todėl jam yra svarbu neprarasti teisės vairuoti transporto priemones, kas palengvina buityje tiek apsiperkant maisto produktus, kitus būtinus reikmenis, tiek užsitikrinant judėjimo galimybes šeimos ir darbo interesais. Nurodo, kad R. A. yra brandaus amžiaus (60 metų), turi 43 metų vairavimo stažą, vairuodamas elgiasi atsakingai, nors nusižengimų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų yra pasitaikę.

4.5. Nurodo, kad teismo nutartyje minima baudžiamoji byla nėra susijusi su nagrinėjamu administraciniu nusižengimu, ji yra seniai užbaigta, bausmė atlikta, teistumas išnykęs, todėl net ir kaip charakterizuojanti aplinkybė šiuo atveju negali būti vertinama, kitaip tai reikštų asmens nubaudimą antrą kartą už tą patį. Pažymi, jog nutartyje minimi kiti jo padaryti administraciniai nusižengimai, tačiau už vieną jų net nėra surašyto nutarimo, kiti galimai padaryti jau po nagrinėjamo atvejo – 2023-04-23, todėl neturėtų būti vertinami. Atstovo teigimu, minimi nusižengimai, kaip nurodyta nutartyje, yra numatyti ANK 415 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), ANK 417 straipsnio 1 dalyje (reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas ir pan.), ANK 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas, kur nėra leidžiama ir pan.) nebuvo tokie pavojingi, kad įstatymų leidėjas numatytų teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Nurodo, kad šiuo metu aiškinamasi iš esmės dėl minimų pažeidimų padarymo, nes galimai jie buvo padaryti kito asmens, bet R. A. priklausančiu automobiliu. Pažymi, kad už nusižengimus baudos sumokėtos. Nurodo, kad ANK 40 straipsnio prasme nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimų pakartotinumo, nutartyje minimi nusižengimai nėra už tą patį KET pažeidimą, todėl negalima spręsti apie sistemingą, tyčinį nusižengimo darymą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas M. L. prašo skundą atmesti.

5.1. Nurodo, kad Institucijos pareigūnė, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjusi surinktą medžiagą, bei ištyrusi visas aplinkybes, tinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustačiusi būtinus administracinio nusižengimo požymius, taip pat atsižvelgusi į traukiamo administracinėn atsakomybėn R. A. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuodama, kad jo kaltė yra visiškai įrodyta, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atstovo teigimu, R. A. buvo paskirtos tinkamos poveikio priemonės. Pažymi, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo R. A. atstovo skundą ir pagrįstai jį atmetė.

5.2. Institucijos atstovo nuomone, R. A. atstovo skundas yra nepagrįstas, kadangi darydamas teisės pažeidimą R. A. nesielgė atsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl tokio neleistino elgesio. Pažymi, kad R. A. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.

R. A. atstovo advokato A.Suslavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. atstovas advokatas A.Suslavičius prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, R. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo bei skirti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą maksimalią baudą – 230 Eur, kuri jau yra sumokėta.

7. Apygardos teismas, įvertinęs R. A. atstovo advokato A.Suslavičiaus apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje ir apylinkės teisme metu buvo išanalizuoti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, išsiaiškintos visos R. A. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taip pat nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą R. A. skirti trumpesnio, nei įstatymo numatyta, termino administracinio poveikio priemonę ar jos apskirtai neskirti, manytina, kad Institucijos paskirtos poveikio priemonės nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos R. A. padarytam nusižengimui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-12 nutartis nekeistina.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį atsakomybė taikoma tam, kas lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, KET 140 straipsnio 1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, R. A. kaltę patvirtina bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas (b. l. 60) ir policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas (b. l. 36). Iš vaizdo įrašo 00.00.14 val. matyti, kad vieta, kurioje R. A. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, yra eismo juostų sankryžoje, t. y. vietoje, kur lenkimo manevras yra draudžiamas, šios aplinkybės nurodomos ir pareigūnės tarnybiniame pranešime.

9. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucija, spręsdama, kokios trukmės administracinio poveikio priemonė skirtina R. A., konstatavo, kad turi būti taikytini minimalūs jo teisių ribojimai, todėl jam paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

10. R. A. atstovo vertinimu, jo atstovaujamajam paskirta teisinio poveikio priemonė yra per griežta, tačiau pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

11. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

12. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytų specialiosios teisės atėmimo termino trukmės ribų ir R. A. skiriama švelnesnė administracinio poveikio priemonė ar ji apskritai neskiriama, nenustatyta. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra imperatyvus, juo įstatymų leidėjas siekia užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, o ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog minimalaus termino specialiosios teisės atėmimo terminas R. A. paskirtas pagrįstai ir nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apygardos teismas su tokiomis išvadomis sutinka, kadangi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bent minimalios teisinio poveikio priemonės yra būtinos, o švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai ir jos galimai neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusio R. A. nuo nusižengimų darymo ateityje.

13. R. A. atstovas skunde pažymi, kad nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, sekmadienio rytą, kai eismas nėra intensyvus, kelio sąlygos buvo geros, matomumas geras, niekam nepadaryta žala, bei pažymi, kad R. A. lenkdamas kitas transporto priemones nematė jokių šalutiniu keliu besiartinančių transporto priemonių, jam apskritai nebuvo žinoma apie nurodytoje vietoje esantį šalutinį kelią, kadangi tuo keliu naudojosi retai. Teismo vertinimu, šios advokato nurodomos aplinkybės nemažina padaryto pažeidimo pavojingumo. R. A., kaip transporto priemonės vairuotojas, žinojo turintis pareigą nuolat išlikti budrus, stebėti besikeičiančią situaciją kelyje, taip pat ir pastebėti jame esančias kelių sankirtas, ir nuolat laikytis KET reikalavimų, nagrinėjamu atveju – nepradėti lenkimo manevro ten, kur jis yra draudžiamas (kelių sankryžoje) ir šios vairuotojams keliamos pareigos nesilaikė, todėl jam turi būti taikoma teisinė atsakomybė. Be to, atkreiptinas R. A. ir jo atstovo dėmesys, kad iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo manyti, jog R. A. lenkė net keturių transporto priemonių koloną, taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad eismas įvykio dieną buvo visiškai neintensyvus ir R. A. veiksmais negalėjo būti sukelta grėsmė eismo saugumui.

14. R. A. atstovas skunde nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas teisinio poveikio priemones nepagrįstai atsižvelgė į ankstesnį R. A. teistumą ir po nusižengimo padarytus nusižengimus, tačiau apygardos teismas su tokiomis išvadomis nesutinka. Pažymėtina, kad nurodyti duomenys apylinkės teismo buvo vertinamos visumoje su likusia bylos medžiaga, kaip R. A. charakterizuojanti medžiaga, jo praeityje padarytų teisės pažeidimų istorija, todėl jų analizė negali būti laikoma asmens nubaudimu antrą kartą už tą patį. Atkreiptinas R. A. atstovo dėmesys, kad nepaisant neigiamai charakterizuojančių duomenų (teistumo, daugkartinio baustumo administracine tvarka (b. l. 99-107), R. A. buvo paskirtos minimalios poveikio priemonės – mažiausio dydžio bauda ir trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė, todėl negalima laikyti, kad jis baudžiamas neproporcingai.

15. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. atstovas skundu taip pat prašo teismo apsvarstyti galimybę vietoj administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo R. A. skirti griežtesnę nuobaudą – maksimalaus dydžio baudą, tačiau tam, apygardos teismo vertinimu, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Administracinė nuobauda – bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas nėra alternatyvios teisinio poveikio priemonės, skirtinos pasirinktinai teismo diskrecija. Iš ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatų turinio matyti, kad ši norma taikytina privalomai visais atvejais, nepaisant to, koks yra skiriamos baudos dydis ir ar apskritai bauda toje byloje yra skiriama, todėl administracinio poveikio priemonės pakeitimas nuobauda (bauda) yra negalimas. Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, R. A. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Aukščiau nurodytų išvadų negali pakeisti ir ta skunde nurodoma aplinkybė, jog R. A. savanoriškai sumokėjo didesnio dydžio baudą, nei jam buvo skirta.

16. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones R. A. reikalinga rūpinantis savo artimaisiais ar dėl jo prastos sveikatos būklės, tačiau jos, teismo manymu, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad R. A. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo ir šeimos gerovei užtikrinti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes R. A. ir/ar jo šeimai, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

17. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, R. A. atstovas advokatas A.Suslavičius apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nenurodė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. atstovo advokato Antano Suslavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-12 nutartį nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė