Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Kristinos Latožienės, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. D. sužalojimo) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė 2023-07-05) ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė 2023-07-06) ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl M. P. sužalojimo) ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir P. P. paskirta galutinė subendrinta dviejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. balandžio 4 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikinta.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys patenkintas ir priteista iš P. P. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 401,23 Eur (keturi šimtai vienas euras 23 ct) gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. P. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 21 d., apie 23.20 val., G. D. atidarius namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, tyčia keturis kartus aštriu duriančių savybių turinčiu nenustatytu daiktu dūrė jam į įvairias kūno vietas, padarydamas durtines žaizdas kairiame žaste, kairio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje šoniniame paviršiuje ir nugariniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo G. D. sveikatą.

2. Be to, P. P. 2023 m. liepos 5 d., apie 19 val., būdamas maisto prekių parduotuvėje "X", esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai V. Š., iš prekybos salėje esančio šaldytuvo pagrobė svetimą UAB "X" priklausantį turtą - tris 1 l talpos butelius alaus "Švyturio tradicinis", kurio vieno butelio vertė 2,20 Eur, o bendra vertė 6,60 Eur, padarydamas UAB "X" bendrą 6,60 Eur turtinę žalą.

3. Be to, P. P. 2023m. liepos 6 d., apie 11 val., būdamas maisto prekių parduotuvėje "X", esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai V. Š., iš prekybos salėje esančio šaldytuvo pagrobė svetimą UAB "X" priklausantį turtą - du 1 l talpos butelius alaus "Fortas stipriausias", kurio vieno butelio vertė 2,15 Eur o bendra vertė 4,30 Eur, padarydamas UAB "X" bendrą 4,30 Eur turtinę žalą.

4. Be to, P. P. 2023 m. rugpjūčio 26 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aštriabriauniu duriančių savybių turinčiu nenustatytu daiktu tyčia vieną kartą dūrė M. P. į kairę nugaros pusę, padarydamas jam uždarą nekiaurinį durtinį kairiosios juosmens srities sužalojimą, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo M. P. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. P. prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5.1. Apeliantas skunde teigia, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė, todėl prašo jį išteisinti.

5.2. Dėl G. D. sužalojimo, apeliantas nurodo, kad 2023 m. birželio 21 d., apie 23.20 val. pas G. D. namuose nebuvo ir jo nesužalojo. Anot apelianto, G. D. meluoja, kad jis (P. P.) jį sužalojo.

5.3. Dėl 2023-07-05 vagystės, apeliantas teigia, kad alaus nevogė. Nurodo, kad atėjęs į parduotuvę "X" paprašė pardavėjos į skolą 3 butelius alaus po 1 litrą. Pati pardavėja nurodė atsidaryti šaldytuvą ir pasiimti alų, ką jis ir padarė.

5.4. Dėl 2023-07-06 vagystės, apeliantas teigia, kad atėjo į parduotuvę "X" atiduoti skolą už vakar (2023-07-05) paimtą alų, bet kadangi pardavėja bendravo su kitu pirkėju, todėl jis pasilenkė prie šaldytuvo norėdamas nusipirkti 2 butelius po vieną litrą ir tuo pačiu atiduoti skolą. Pardavėja pamačiusi jį, pradėjo rėkti, trenkė jam per nugarą ir išvijo jį iš parduotuvės. Pati pradavėja neleido jam nusipirkti alaus ir atiduoti skolos. Nurodo, kad parduotuvėje yra vaizdo kameros ir ten užfiksuota, kad pardavėja jį užsipuola.

5.5. Dėl M. P. sužalojimo, apeliantas nurodo, kad nors kaltinime nurodytu laiku jis ir buvo prie parduotuvės, kur sutiko M. P., tačiau jo tikrai nesužalojo. Apeliantas nurodo, kad jis buvo su sugipsuota ranka ir sužaloti M. P. tikrai negalėjo, juo labiau, kad ir pats M. P. sūnus – E. P. parodė, kad jo tėtį sužalojo kažkas su sveikomis rankomis.

6. Atsiliepimu į nuteistojo P. P. apeliacinį skundą, prokuroras A. Miečius nesutinka su nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti. Teigia, kad teismas visus proceso metu surinktus įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstai konstatavo, kad P. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. P. P. nenustatytu duriančių pjaunančių savybių daiktu G. D. ir M. P. padarė sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat P. P. du kartus iš parduotuvės „X", matant pardavėjoms ir tai jam suvokiant, atvirai pagrobė alų. Anot prokuroro, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolai ir visi kiti duomenys, kurie pripažinti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu P. P., kuris savo kaltės nepripažino nei vienoje veikoje, teiginiai pagrįstai atmesti ir įvertinti kaip pasirinkta gynybos taktika.

7. Teismo posėdyje nuteistasis P. P. ir jo gynėjas advokatas V. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajam procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nagrinėjamu atveju, nuteistasis P. P. nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir tvirtina, kad jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė, jis nuteistas nepagrįstai.

9. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas P. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl P. P. kaltės šiam padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) numatytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant P. P.kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo, dėl ko, keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, be kita ko, iš esmės nepateikiant jokių savo nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų, nėra pagrindo.

Dėl 2023-07-05 ir 2023-07-06 vagystės iš prekių parduotuvės UAB "X"

10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, P. P.buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) dėl to, kad šios nutarties 2, 3 punktuose nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis įvykdė svetimo turto atvirąją vagystę. Nors savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo viso baudžiamojo proceso metu P. P.nepripažino, teigdamas, kad alaus nevogė, tik pasiėmė į skolą, o kitą dieną norėjo grąžinti skolą ir nusipirkti dar du alaus, tačiau pardavėja jį išplūdo, todėl jis pabėgo, tačiau įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir apeliacinės instancijos teisme patikrintus įrodymus, abejoti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu šioje dalyje, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, darydamas išvadą dėl P. P.kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas, vadovavosi byloje išsamiai ištirtų ir patikrintų įrodymų visetu: liudytojų J. K., V. Š., J. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Visus šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išanalizavęs ir sugretinęs tarpusavyje padarė jų visuma pagrįstą išvadą, kad P. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

12. Nors nuteistasis P. P. tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo veiksmus traktavo kaip vagystę, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka, juolab, kad byloje esančių įrodymų visumą šią versiją paneigia. Kaip matyti, liudytoja apklausta V. Š. parodė, kad 2023 m. liepos 5 d., apie 19 val., į parduotuvę "X" atėjo P. P., kuris iškart nuėjo prie alaus šaldytuvo, tačiau negalėjo jo atidaryti. Jai būnant už prekystalio, ji pasakė jam (P. P.) kaip atidaryti šaldytuvą. Ji matė kaip P. P. paėmė iš šaldytuvo tris 1 litro talpos butelius alaus "Švyturio tradicinis" ir manė, kad jis ateis prie kasos susimokėti, tačiau jis puolė prie durų ir išėjo už juos nesumokėjęs. Jo vytis negalėjo, nes parduotuvėje buvo viena. Dėl sekančios dienos vagystės (2023-07-06) liudytoja V. Š. parodė, kad P. P. atėjęs į parduotuvę apie 11 val. iškart nuėjo prie alaus šaldytuvo. Tai pamačiusi, ji iškart ėjo link jo, šaukė, kad neliestų alaus, tačiau P. P. pagriebė du alaus „Forto stipriausias“ 1 l talpos butelius ir spruko iš parduotuvės. Ji dar vijosi jį, jam iškrito vienas butelis alaus ir P. P. dar iš jos pasišaipė sakydamas „lakstyk, lakstyk“. Apie abi vagystes pranešė parduotuvės direktorei J. K.. Liudytoja apklausta J. K. parodė, kad 2023-07-05 apie 19 val. jai paskambino parduotuvės pardavėja V. Š., kuri informavo, kad iš matymo pažįstamas P. P. įėjo į parduotuvę, atsidarė šaldytuvą, paėmė tris butelius alaus ir nesusimokėjęs išėjo. Ji taip pat parodė, kad 2023-07-06 apie 11 val. dar kartą paskambino V. Š. ir informavo, kad tas pats asmuo – P. P. atėjo į parduotuvę ir paėmęs du butelius alaus išėjo nesusimokėjęs. Liudytoja J. K. parodė, kad šita parduotuvė yra maža, alaus šaldytuvai stovi šalia durų, jie yra savitarnoje, patys pirkėjai pasiima prekes, prieina prie kasos ir susimoka. Liudytoja apklausta J. J. parodė, kad 2023-07-06 jai apsiperkant parduotuvėje „X“ matė, kaip nepažįstamas vyras atėjęs į parduotuvę pasiėmė alų ir išbėgo pro duris. Pardavėja dar šaukė, kad neliestų alaus, tačiau jis neklausė ir pabėgo. Pardavėja jį dar bandė vytis, tačiau nepavijo. Taigi, paties nuteistojo P. P. parodymai, jog jis visgi paėmė minėtus alaus butelius, taip pat liudytojų V. Š., J. J., J. K. parodymai, jog P. P. ėjo tiesiai prie alaus šaldytuvo, jokio pokalbio apie galimybę sumokėti už alų kitą dieną nebuvo, kad pardavėja sudrausmino jį, tačiau jis neklausė, o paėmęs alaus butelius spruko pro duris nesusimokėjęs ir pasišalino, neabejotinai patvirtina, kad P. P. įvykdė dvi vagystes ir paneigia nuteistojo minėtą versiją, jog už alaus butelius jis ketino susimokėti vėliau. Nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant pardavėjai (taip pat ir kitai pirkėjai), suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. P. P.suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistojo P. P.padarytas nusikalstamas veikas (2023-07-05 ir 2023-07-06) teisingai kvalifikavo kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Visų šių aptartų duomenų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi aukščiau paminėti duomenys ir jais nustatyti faktai, kuriuos tarpusavyje sujungus nuoseklia ir logiška grandine leidžia daryti išvadą, kad P. P. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta, todėl jis dėl jų padarymo kaltu pripažintas visiškai pagrįstai. Tuo tarpu nuteistojo kaltės nepripažinimas, neturi jokios reikšmės, kuri suponuotų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio šioje dalyje naikinimą ar keitimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Dėl G. D. sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

13. Kaip minėta, P. P. nuteistas ir už tai, kad 2023 m. birželio 21 d., apie 23.20 val., G. D. atidarius namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, tyčia keturis kartus aštriu duriančių savybių turinčiu nenustatytu daiktu dūrė jam į įvairias kūno vietas, padarydamas durtines žaizdas kairiame žaste, kairio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje šoniniame paviršiuje ir nugariniame paviršiuje, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo G. D. sveikatą.

14. Nors nuteistasis P. P. savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad nusikaltimo padarymo vietoje jo nebuvo ir G. D. jis nesužalojo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad P. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas P. P. apkaltinančias išvadas grindė nukentėjusiojo G. D., liudytojų R. M. bei G. G. duotais parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais bei specialisto išvada. Šiuos įrodymus teismas vertino kaip patikimus ir jais vadovavosi. Spręsdamas, ar šia įrodymų grupe buvo remtasi pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusiojo G. D. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis G. D. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad savo namuose, esančiuose J. B. gatvėje, girtavo su R. M. ir L. Buvo vėlu, namo durys buvo užkabintos. Tada kažkas pasibeldė į langą. Atidarius duris jis pamatė P. P., kuris paklausė, ar namuose jis vienas. Jam atsakius, kad ne, P. P. dūrė jam 4 kartus peiliu. Dūrė į kairę ranką, kairį petį, kairį šoną ir sprandą. Durdamas peiliu P. P. nieko nesakė, mano, kad P. P. jam keršija už tai, kad yra prieš jį liudijęs byloje. Tokius parodymus nukentėjusysis G. D. patvirtino ir parodymų patvirtinimo vietoje metu (1 t., b. l. 73-79). Nors liudytoja R. M., buvusi įvykio vietoje, tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių negalėjo (nematė, nes tuo metu ji buvo kambaryje), tačiau ji patvirtina nukentėjusiojo G. D. parodymus, jog kažkam pabeldus į langą, G. D. nuėjo atidaryti duris. Netrukus išgirdo pakeltus vyriškus balsus, G. D. su kažkuo lyg ir ginčijosi. Antro vyro balso nepažino, tik išgirdo, kad paminėjo peilį. Tuomet G. D. grįžo į kambarį susiėmęs už šono, kruvinas ir paprašė kviesti greitąją pagalbą, sakė, kad skauda, kad sužeidė peiliu. Minėjo, kad jį peiliu sužalojo "Povka" (P. P.). Tai, kad būtent P. P. dūrė peiliu ir sužalojo, G. D. nurodė ir Bendrajam pagalbos centrui, kai į įvykio vietą kvietė greitąją pagalbą (1 t., b. l. 118-120). Tai vėliau jis nurodė ir policijos pareigūnams atvykusiems į įvykio vietą. Liudytojas G. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, kambaryje rado kraujuojantį G. D., kuris paaiškino, jog atidarius namo duris, P. P. kelis kartus dūrė jam peiliu. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir policijos pareigūnas J. S. (1 t., b. l. 114-115). Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 121-123). Nukentėjusiojo G. D. parodymus apie padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog G. D. nustatytos durtinės žaizdos kairiame žaste, kairio peties srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje šoniniame paviršiuje ir nugariniame paviršiuje, padarytos 4 trauminiais poveikiais, aštriu, duriančių savybių daiktu, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu peilio geležte ar panašiai. Dėl nustatytų sužalojimų G. D. sveikata sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 87-89). Taigi, teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. D. parodymais. Jis pakankamai detaliai ir nuosekliai nurodė visų P. P. smurtinių veiksmų esmines detales. Jo parodymus patvirtina paminėtų liudytojų parodymai, specialistės išvados, kuriais konstatuoti G. D. sužalojimai jo nurodytose sužalotose kūno vietose bei kiti rašytiniai įrodymai. Apibendrinant spręstina, kad ši įrodymų grupė įvertinta teisingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent šiuos įrodymus vertino kaip patikimus ir pakankamus, kad jais remtis nustatant kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes, nes jie sudaro vientisą loginę seką. Tokiu būdu abejoti nuteistojo kalte nežymiai sutrikdžius G. D. sveikatą ir šioje dalyje keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, remiantis jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstu P. P. nesutikimu dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

Dėl M. P. sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

15. Skundžiamu nuosprendžiu P. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aštriabriauniu duriančių savybių turinčiu nenustatytu daiktu tyčia vieną kartą dūrė M. P. į kairę nugaros pusę, padarydamas jam uždarą nekiaurinį durtinį kairiosios juosmens srities sužalojimą, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo M. P. sveikatą.

16. Nors nuteistasis P. P. savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad M. P. jis nesužalojo, peiliu nedūrė, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad P. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas P. P. apkaltinančias išvadas grindė nukentėjusiojo M. P., liudytojų R. K., T. B., A. S., R. G. duotais parodymais, liudytojo E. P., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolais, savanoriško daiktų pateikimo protokolu, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais.

17. Kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu P. P. kaltu dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad nukentėjusysis M. P. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d., apie 20.30 val., su sūnumi buvo savo namų kieme, tvarkė automobilį, kai prie jo priėjo neblaivūs R. G., A. S. ir P. P. - „Povka“. P. P. nerišliai paprašė cigaretės, dar prašė pavežti. Jam atsakius, kad nerūko ir su girtais niekur nevažiuos, jis pasisuko eiti namo. Jam einant prie automobilio durelių, pajuto dūrį peiliu į kairį šoną. Bėgo kraujas. Iš karto po dūrio jam į nugarą, P. P., R. G. ir A. S. iš kiemo skubiai pasišalino. Jis nubėgo į namus ir išsikvietė greitąją pagalbą. Sūnus sakė, kad peilį išsitraukė iš už nugaros. Tokius parodymus nukentėjusysis M. P. patvirtino ir parodymų patvirtinimo vietoje metu (1 t., b. l. 190-197). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas E. P., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Liudytojas E. P. parodė, kad jo tėčiui įdūrė į nugarą peiliu, kai jis keitė mašinos tepalus. Vyrai buvo trys ar keturi, dūrė tėčiui atlenkiamu peiliu vyras, stovėjęs viduryje. Kiti vyrai tai matė. Prieš tai prašė kažkur nuvežti, tėtis atsisakė. Peilį vyras išsitraukė iš kišenės ir laikė už nugaros, jis buvo girtas. Po dūrio tėtis atšoko ir nubėgo namo kviestis pagalbos, visur buvo daug kraujo (t. 2, b. l. 83-85). Nors liudytojas E. P. nurodė, kad vyro (P. P.) abi rankos buvo sveikos, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023-08-15 P. P. buvo uždėtas gipsinis įtvaras (b. l. 13), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojo E. P.parodymuose negali būti laikomi pagrindu jais netikėti. Čia svarbu pažymėti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. P. buvo (duomenys neskelbtini), pats P. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad gipsas buvo juodas, jog nesimatytų purvo, be to, iš byloje esančio teismo posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo, vaizdo įrašo matyti, kad ant kairės rankos yra uždėtas juodos spalvos įtvaras, tačiau pirštų valdymui šis netrukdo (2 t., b. l. 166). Įvertinus šias aplinkybes bei liudytojo amžių, tikėtina, kad E. P. galėjo nesuprasti, kad P. P. ranka yra sužalota ir ant jos yra uždėtas gipsas. Tai leidžia spręsti, kad mažametis E. P. galėjo akivaizdžiai suklysti nurodydamas tam tikras atskiras detales (dėl gipso), tačiau visumoje E. P.parodymai yra nuoseklūs ir, priešingai nei teigia apeliantas, esminių prieštaravimų juose nėra.

18. Be to, nukentėjusiojo M. P. parodymus atitinka ir kitų liudytojų parodymai. Antai, liudytoja apklausta R. K. parodė, kad tuo metu sūnus M. P. su savo sūnumi E. P. kieme remontavo automobilį. Vaikas atbėgo rėkdamas ir atėjo sūnus. Sūnus sakė, kad kviesčiau greitąją, nes peiliu jį sužalojo „Povka“. Vaikas sakė, kad išsitraukė peilį, prašė kažkur pavežti. Liudytoja apklausta T. B. parodė, kad jai paskambino sūnus (E. P.) ir pasakė, kad tėtį (M. P.) subadė. Atbėgus į kiemą, ji M. P. rado suklupusį prie mašinos. Mašina buvo kruvina, kraujas ant žemės bėgo per P. kojas. P. sakė, kad jį sužalojo "Povka. Vaikas sakė, kad tėčio prašė pavežti ir tėtis atsisakė, tėtis suklupo ir pradėjo bėgti kraujas. Tai, kad būtent P. P. dūrė peiliu ir sužalojo, M. P. nurodė ir Bendrajam pagalbos centrui, kai į įvykio vietą kvietė greitąją pagalbą (2 t., b. l. 49-53). Tai vėliau jis nurodė ir policijos pareigūnams atvykusiems į įvykio vietą (2 t., b. l. 54-56). Nukentėjusiojo M. P. parodymus apie padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, jog M. P. nustatytas uždaras nekiaurinis durtinis kairiosios juosmens srities sužalojimas, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, aštriabriauniu duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. M. P. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 8-10). Taigi, teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. P. parodymais. Jis pakankamai detaliai ir nuosekliai nurodė visų P. P. smurtinių veiksmų esmines detales. Jo parodymus patvirtina paminėtų liudytojų parodymai, specialistės išvados, kuriais konstatuoti M. P. sužalojimai jo nurodytose sužalotose kūno vietose bei kiti rašytiniai įrodymai.

19. Pasisakant dėl liudytojais apklaustų A. S. ir R. G. parodymų, teisėjų kolegija pažymi, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Kaip matyti, liudytojas R. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad jie visi trys atėjo pas M. P. į kiemą, nes P. P. norėjo paprašyti M. cigaretės. P. P. paėjo giliau į kiemą, o jis su A. S. liko prie mašinos ir šnekėjosi. Lyg ir girdėjo barnį, pakeltus balsus. Po kelių minučių atėjo P. P. ir jie visi išėjo miesto link. Po kelių dienų iš A. S. sužinojo, kad tą vakarą P. P. „pripjovė M.“. Tačiau tokie liudytojo R. G. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Visų pirma, pažymėtina, kad tiek nukentėjusysis M. P., tiek ir liudytojas E. P. nuosekliai tvirtino, kad visi trys vyrai (P. P., A. S. ir R. G.) buvo kartu ir stovėjo šalia automobilio, prie kurio P. P. ir dūrė M. P.. Antra, iš 2023-08-26 įvykio vietos apžiūros protokolo bei policijos pareigūnų daryto vaizdo įrašo matyti automobilis, kuris išteptas krauju (valstybinis numeris, šalia automobilio) ir kraujo dėmės veda link namo, o tai tik dar kartą patvirtina, kad M. P. buvo durta prie automobilio, prie to paties automobilio, prie kurio liudytojo R. G. teigimu, jis stovėjo su A. S. ir šnekėjosi. Taigi, liudytojo R. G. parodymai yra akivaizdžiai neįtikinami ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, galimai duoti siekiant padėti P. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais remtis nėra pagrindo.

20. Taipogi, analogiškus parodymus teismo posėdyje davė ir liudytojas A. S., kuris parodė, jog atėjus į M. P. kiemą, P. P. paprašė parūkyti, ar jie susiginčijo, jis nežino, nieko nematė, nes stovėjo atokiau. Tačiau remtis šio liudytojo parodymais, duotais teismo posėdyje, taip pat nėra pagrindo. Kaip matyti iš A. S.ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis parodė, kad įvykio vakarą jis nuėjo pasisveikinti su M. P., kuris tuo metu buvo savo namo kieme ir tikrino automobilio tepalus. Netrukus link jų priėjo R. G. ir P. P.. Tarp M. P. ir P. P. kilo žodinis konfliktas, matyt, P. P. kažko prašė, o M. P. pasakė, kad neturi. Kilus šiam konfliktui, jis pasisuko eiti ir paėjęs kelis žingsnius, atsisukęs pamatė, kad M. P. eina link savo namų, o tuo metu jį prisivijęs P. P. smogia jam į nugarą. Po šio smūgio M. P. kažką riktelėjo ir nuskubėjo link namų (2 t., b. l. 90-91). Ir tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. S. pakeitė parodymus ir kategoriškai teigė, kad nematė kaip buvo sužalotas M. P.. Toks parodymų nenuoseklumas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. pakeitė parodymus į kuo palankesnius P. P. parodymus ir taip siekė padėti P. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

21. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, sugretinusi juos ir palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, kad P. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta, todėl jis dėl jos padarymo kaltu pripažintas visiškai pagrįstai. Tokiu būdu abejoti nuteistojo kalte nežymiai sutrikdžius M. P. sveikatą ir šioje dalyje keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, remiantis jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstu P. P. nesutikimu dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nėra jokio pagrindo.

22. Apibendrinant visa kas aptarta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau išanalizuotų duomenų visuma, daro išvadą, kad nuteistasis P. P. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. P. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam P. P.yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo P. P.apeliacinis skundas atmetamas.

23. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos matyti, kad iš nuteistojo P. P.valstybei prašoma išieškoti 156,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (4 t., b. l. 153-154).

24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo P. P.valios, taip pat atsižvelgusi į nuteistajam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš nuteistojo P. P.valstybei išieškoti 156,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

D. Š.