- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- 1-100-673/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kaltinamasis
- G. P.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2..; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.9.; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.5.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 3 d.
G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. kovo 11 d. apie 17.00 val., G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinės A. J. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, A. J. būnant namuose, su kirviu grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „kad užmuš, kad naktį įlįs pro rūsio langą, kad vis tiek pateks į vidų ir užmuš, kad padegs namus“, po to kirviu beldėsi į langą ir vieną kartą kirviu kirto į lango rėmą, dėl ko, dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino visiškai. Prisipažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, turėdamas kirvį pagąsdino nukentėjusiąją, nes buvo ant jos supykęs. Gąsdindamas kirvį turėjo rankoje. Sakė, kad naktį įlįs pro rūsio langą, kad užmuš, neprisimena ar sakė, kad padegs namą – bet galėjo taip sakyti, pripažįsta, kad beldė kirviu į lango rėmą, bukąja dalimi kirto į rėmą ir rėmą apgadino. Mano, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti, išsigąsti. Gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiosios A. J. pareiškimą dėl grasinimo nužudyti, įvykio vietoje fiksuotas kirvis, apgadintas lango rėmas (b. l. 10-16).
Nukentėjusioji A. J. nurodė, kad sugyventinis G. P., aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas girtas, jai būnant užsirakinus namuose, su kirviu grasino ją užmušti, vis tiek patekti į namus - naktį įlįsti pro rūsio langą ir užmušti, padegti namus. Be to, kirviu beldė į langą, kirto į lango rėmą. Ji labai išsigando, išsigando, kad jis gali išdaužti langą, patekti vidun ir ją sužaloti ar nužudyti. Buvo tikra, kad grasinimas realus, nes sugyventinis turėjo kirvį, buvo agresyviai nusiteikęs. Parodė, kad išgėręs sugyventinis tampa agresyvus (b. l. 25-26).
G. P. 2017-03-11 17.38 val. nustatytas 2.08 promilių girtumas (b. l. 31). Nukentėjusioji buvo blaivi (b. l. 23).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 17.00 val., G. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinės A. J. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, A. J. būnant namuose, su kirviu grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, grasinimą išreikšdamas žodžiais „kad užmuš, kad naktį įlįs pro rūsio langą, kad vis tiek pateks į vidų ir užmuš, kad padegs namus“, po to kirviu beldėsi į langą ir vieną kartą kirviu kirto į lango rėmą, dėl ko, dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).
Kaltinamasis G. P. prisipažino, jog supykęs kirviu grasino sugyventinę nužudyti, padegti namus. Suvokia, kad sugyventinė dėl to buvo išsigandusi. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs.
Nukentėjusioji A. J. ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad neblaivus kaltinamasis, rankoje laikydamas kirvį, grasino ją nužudyti, padegti namą, dėl ko ji labai išsigando, grasinimas jai atrodė realus. Nurodė, kad kuomet kaltinamasis yra neblaivus, jis tampa agresyviu.
Nukentėjusiosios, ikiteisminio tyrimo metu įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra jokių duomenų, realaus pagrindo, dėl ko ji siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai apkaltinti grasinus jai kirviu. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino įvykio vietoje ratas kirvis, apgadintas lango rėmas.
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra į tai, kad grasinta buvo kirviu, kuriuo akivaizdžiai galima išsakytus grasinimus realizuoti, į kaltinamojo būdą, tai yra, kad neblaivus jis tampa agresyviu, kad savo agresyvumą demonstruoja ne pirmą kartą, kad yra ir smurtavęs prieš nukentėjusiąją, daro išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų ir, kaip patvirtino nukentėjusioji bei pats kaltinamasis, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji išsigando dėl savo gyvybės, kvietė policiją. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.
Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad alkoholis jam sukelia agresiją, todėl prieš apsispręsdamas vartoti alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad G. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – grasinta fiziškai silpnesnei moteriai, grasinta kirviu; į kaltininko asmenybę – neteistas, sveikas, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe 2016 m. ir už nedidelį chuliganizmą, pasipriešinimą policijos pareigūnams, seniūnijos charakterizuojamas kaip mėgstantis išgerti, o išgėręs tampantis priekabus, agresyvus, dažnai keliantis triukšmą sugyventinės namuose.
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą skiriant jam laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), didesnę, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), kurie įtakotų besielgiančio itin nebrandžiai kaltinamojo elgesį, bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 65-66 str.), bei skiriant kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 str. 3 d), atsižvelgiant į nukentėjusiosios nuomonę, išsakytą teisiamajame posėdyje.
Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-03-11 iki 2017-03-13 (b. l. 40, 42). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (b. l. 63-64), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos. Kaltinamajam atsisakius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirto gynėjo (BPK 52 str.), antrinės teisinės pagalbos išlaidos (34,74 Eur) valstybei (2017-03-20 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3332), iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;
remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – laisvės apribojimo bausmės metu G. P. uždrausti artintis prie nukentėjusiosios A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (skambinant telefonu, rašant laiškus, kt.) su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna nukentėjusioji.
Išaiškinti, kad G. P. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kaltinimo laiką nuo 2017-03-11 iki 2017-03-13, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų (34,74 Eur) valstybei (2017-03-20 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3332), iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).