Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas R. R. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 8 d.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. R. priteista 1 043,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. T.-K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš R. R. nukentėjusiajam D. T.-K. priteista 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių ginant R. R., nuspręsta nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios atstovaujant nukentėjusįjį, pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. R. priteista 727,92 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą ištyrė išsamiai ir nešališkai, o įrodymus vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pagrįstai R. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojos R. K.-T. parodymų kaita buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teismo ir nepaneigia liudytojos parodymų patikimumo. Ikiteisminio tyrimo metu ji nuosekliai nurodė mačiusi, kaip R. R. koridoriuje ne mažiau kaip du kartus sudavė jos sutuoktiniui D. T.-K. į galvą. Nors 2025 m. sausio 23 d. posėdyje liudytoja nurodė keičianti parodymus, vis dėlto, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, juos patvirtino. Be to, ir 2025 m. vasario 20 d. posėdyje patvirtino pirminius savo parodymus. Šiais liudytojos parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, nes iš karto po įvykio, skambindama Bendruoju pagalbos telefonu ir aiškindama aplinkybes policijos pareigūnams, ji aiškiai nurodė, kad smurtavo būtent R. R.. Liudytojos pirminiai parodymai atitinka kitų liudytojų – R. M., A. S., J. A. S., V. M. – duomenis bei specialisto išvadą, todėl pripažintini patikimais.

9. Apeliacinio skundo teiginius dėl nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų pakankamumo stokos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad būtent nuteistasis R. R. sužalojo nukentėjusįjį. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinus jau aptartus R. K.-T. parodymus, o taip pat juos patvirtinančius kitus įrodymus. Pirma, liudytojas R. M. patvirtino konfliktą bute ir įžeidimą, po kurio R. R. ir D. T.-K. išėjo į koridorių. Antra, liudytojas A. S. matė R. R. smogiant koridoriuje, po to nukentėjusysis pargriuvo; liudytojas J. A. S. girdėjo triukšmą ir agresyvią frazę („Manęs dūchu nevadins“) tuoj po įvykio; V. M. nurodė, kad R. R. jai iškart po įvykio pripažino naudojęs pufą, mėgindamas tai pateisinti „gynyba“. Trečia, specialisto išvada patvirtina daugybinį smūginį sužalojimų mechanizmą, būdingą sunkiam, paminkštintam daiktui (pufui), kai galva prigludusi prie pagrindo; įvykio vietoje rasta ir kraujosrūvų pėdsakų ant pufo konstrukcijos. Tai atitinka liudytojų parodymus ir paneigia skundo versijas apie atsitiktinį griuvimą ar menamas „gynybines“ aplinkybes (peilis nerastas). Taigi įrodymų visuma nuosekliai patvirtina, kad 2024 m. balandžio 7 d. koridoriuje R. R. tyčiniais smūgiais sunkiai sužalojo D. T.-K..

10. Pirminius liudytojos R. K.-T. parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1087/2024 (02), kurioje nurodyta, kad D. T.-K. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (foteliu-pufu). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. V. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad galva buvo daužoma remiantis į atramą, o panaudotas daiktas, jeigu buvo mušama daiktu, turėjo būti sunkus. Tai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo smurtu veikiamas gulint, o smūgiai suduoti koridoriuje buvusiu pufu. Šias aplinkybes papildo įvykio vietos apžiūros protokolas: ant pufo medinės dalies užfiksuota raudona dėmė.

12. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pirminius liudytojos R. K.-T. parodymus kitų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais liudytojos parodymais ir atmetė 2025 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kaip neatitinkančius bylos medžiagos. Vien tai, kad nukentėjusysis D. T.-K. teismo posėdyje nurodė, jog jo sutuoktinė yra linkusi meluoti, nepaneigia pirminių R. K.-T. parodymų, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. R. nėra agresyvus, neturėjo pagrindo smurtauti prieš D. T.-K., todėl nukentėjusįjį galėjo sumušti kažkas iš kaimynų, nes esą nukentėjusysis konfliktiškas. Šiuos teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kaip nustatyta, R. R. turėjo aiškų motyvą smurtauti – nukentėjusiojo jam adresuotą įžeidimą ir dėl to kilusį konfliktą. Be to, teiginį, kad R. R. „nėra agresyvus“, paneigia jo teistumų duomenys: jis ne kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, turtinius nusikaltimus, padarytus panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti (plėšimus), taip pat už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo polinkį į smurtą ir paneigia aptariamus skundo argumentus.

16. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad D. T.-K. neprisimena nagrinėjamo įvykio ir tai, ką pasakojo, grindė sutuoktinės pasakojimu. Vis dėlto iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. R. kaltu padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesirėmė vien tik šiais nukentėjusiojo parodymais, o visapusiškai išanalizavo visus nuteistojo kaltę pagrindžiančius įrodymus.

17. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų egzistavusi būtinosios ginties situacija. Nors liudytoja V. M. nurodė, jog girdėjo nuteistojo teiginius apie tariamą užpuolimą peiliu, vis dėlto toliau bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuteistasis nuo tokių paaiškinimų atsiribojo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai peilio nerado, jo panaudojimo nematė ir liudytoja R. K.-T.. Be to, specialisto išvada ir faktinės aplinkybės neatitinka būtinosios ginties sąlygų (BK 28 str.) ir liudija apie kėsinimosi neproporcingumą. Todėl būtinosios ginties versija atmestina.

18. Skundo prielaidos apie kitų asmenų įvykdytą ar atsitiktinį nukentėjusiojo susižalojimą yra hipotetinės ir prieštarauja bylos duomenims – nė vienas liudytojas nenurodė trečiojo asmens smurtinių veiksmų, o medicininiai duomenys, eksperto paaiškinimai bei kiti aptarti įrodymai paneigia griuvimo versiją.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė R. R. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patvirtina R. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinio skundo argumentai dėl nuosprendyje padarytų išvadų – tai yra dėl R. R. kaltės – nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl paskirtos bausmės

21. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo tinkamai, vadovaudamasis BK 54, 60 ir 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgęs į reikšmingas aplinkybes: į veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryta tyčinė smurtinė veika, sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą, smurtas panaudotas prieš gulintį nukentėjusįjį D. T.-K., suduodant ne mažiau kaip kelis smūgius pufu į galvos sritį), į motyvus ir tikslus (konfliktas kilęs dėl įžeidimo, reakcija akivaizdžiai neproporcinga), taip pat į duomenis apie nuteistojo asmenybę (nuteistasis 12 kartų teistas, tarp jų ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka, kas rodo polinkį nusikalsti ir nepaisyti teisės normų). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, ir ši būklė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į veikos pavojingumą, padarinius, nuteistojo asmenybės bruožus ir nurodytą sunkinančią aplinkybę, parinkta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei minimali pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, laikytina proporcinga ir atitinkančia BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus; todėl pagrindo spręsti, kad bausmė yra aiškiai per griežta, nenustatyta, ir pritartina pirmosios instancijos teismo parinktai bausmės rūšiai ir dydžiui.

Dėl civilinių ieškinių

22. Vadovaujantis BPK 109 ir 115 straipsniais, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje sprendžiamas priimant nuosprendį, įvertinus byloje esančius įrodymus dėl žalos buvimo, nusikalstamos veikos ir priežastinio ryšio. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl R. R. tyčinių smurtinių veiksmų padaryta turtinė žala Kauno teritorinei ligonių kasai ir neturtinė žala nukentėjusiajam D. T.-K.; nustatęs žalos dydžius, teismas šias sumas priteisė civilinių ieškovų naudai. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

23. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš R. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1 043,16 Eur D. T.-K. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 78–79). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys įrodytas pateiktais dokumentais, o žala atsirado dėl nusikalstamų R. R. veiksmų, ieškinį tenkino visiškai ir priteisė 1 043,16 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad būtent dėl neteisėtų R. R. veiksmų patirtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos, o ieškinys pagrįstas byloje esančiais medicininiais ir finansiniais dokumentais, konstatuoja, jog civilinis ieškinys teritorinei ligonių kasai priteistas pagrįstai ir teisingai; apeliaciniame procese priimtas sprendimas reorganizacijos pagrindu pradinę civilinę ieškovę pakeisti jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa – neturi įtakos priimto procesinio sprendimo pagrįstumui.

25. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. T.-K. pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatęs, kad dėl tyčinių R. R. smurtinių veikų nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisė 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byloje konstatuota, jog nukentėjusysis patyrė intensyvius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus (baimę, stresą), gydymas ir sveikimo laikotarpis buvo reikšmingas, o liekamieji reiškiniai turės ilgalaikę įtaką kasdieniam gyvenimui ir gyvenimo kokybei. Šis dydis atitinka žalos pobūdį ir intensyvumą, kaltės formą (tyčia), panaudoto smurto pobūdį (smūgiai į gulintį asmenį) ir yra proporcingas teismų praktikai panašaus lygmens sužalojimų bylose; todėl pagrindo jį mažinti nėra.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teismuose.

27. 2025 m. rugsėjo 10 d. apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų; prašoma valstybės naudai priteisti 177,08 Eur už R. R. apeliacinėje instancijoje advokatės Alvydos Rimos Medišauskienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą ir nuteistojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad proceso išlaidų išieškojimas iš nuteistojo nepagrįstai apsunkintų jo padėtį. Nuteistajam paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, dėl ko jo pajamų gavimo galimybės yra objektyviai apribotos; be to, gynėjas paskirtas privalomo gynėjo dalyvavimo pagrindu, valstybės iniciatyva. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (177,08 Eur) iš nuteistojo neišieškotinos.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.