Kauno apygardos teismo nutartis

2025-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-480-737/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-15
Bylos Nr.
1A-480-737/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13202-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Jūratė Petraškienė, Indrė Averkienė
Nuteistasis
R. R.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis
D. T.-K.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė, Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-480-737/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13202-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1; 2.1.14.22.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.7; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui,nuteistajam R. R. ir jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką įskaitytas R. R. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 8 d.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš R. R. priteista 1 043,16 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. T.-K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš R. R. nukentėjusiajam D. T.-K. priteista 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių ginant R. R., nuspręsta nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios atstovaujant nukentėjusįjį, pripažintos proceso išlaidomis ir iš R. R. priteista 727,92 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2024 m. balandžio 7 d. apie 23.58 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kambaryje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis D. T.-K. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, o D. T.-K. mėginant išvengti konflikto ir išeinant iš minėto buto į (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridorių, jis pastūmė ir pargriovė D. T.-K. ant koridoriaus grindinio, tuomet, paėmęs koridoriuje, prie buto durų buvusį raudonos spalvos fotelį-pufą, juo sudavė nemažiau kaip du smūgius gulinčiam D. T.-K. į galvos sritį, šiais veiksmais padarė D. T.-K. galvos sumušimą: muštinę žaizdą dešinės ausies srityje, kaukolės pamato abipusį daugybinį pleištakaulių lūžimą, kairės pusės kaktikaulio lūžimą, kairio skruostikaulio lanko lūžimą, kairės pusės žandinio ančio, kairės akiduobės lūžimus, nosies pertvaros lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimą virš kairiojo galvos smegenų dangalo, tai yra – sunkiai sutrikdė D. T.-K. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. R. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad nuteistasis R. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai nepripažino padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad D. T.-K. rado sumuštą koridoriuje, jo pufu koridoriuje nemušė.

2.2. Liudytoja R. K.-T. davė nenuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė mačiusi kaip R. R. mušė jos vyrą, tačiau teisiamojo posėdžio metu teigė nieko neatsimenanti. Vėlesnio teisiamojo posėdžio, vykusio 2025 m. vasario 20 d., metu liudytoja vėl pakeitė parodymus, nurodydama, kad lieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes jai taip patarė advokatė. Abejonių liudytojos parodymais kelia ir jos elgesys įvykio metu, tai, kad ji negynė vyro, o policijos pareigūnams paskambino tik stipriai pablogėjus vyro būklei.

2.3. Nukentėjusysis D. T.-K. 2025 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo sutuoktine negalima pasitikėti, ji dažnai meluoja. Nukentėjusiajam liudytoja teigė, kad rado jį sumuštą koridoriuje. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl neblaivumo neprisimena buvusio įvykio, parodymus davė iš žmonos pasakojimo.

2.4. Kartu įvykio metu alkoholinius gėrimus vartojęs liudytojas R. M. teigė matęs, kaip R. R. sudavė nukentėjusiajam kumščiu, tačiau paties konflikto nematė. Dalis įvykio vietoje buvusių liudytojų nieko nematė, dalis matė tik vieną nuteistojo nukentėjusiajam suduotą smūgį ar girdėjo triukšmą koridoriuje. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai paties įvykio nematė.

2.5. Skundo autorės nuomone, negalima atmesti aplinkybės, kad nukentėjusįjį sumušė kitas, pašalinis žmogus. Dauguma liudytojų teigia, kad R. R. yra ramus žmogus. Problemos kyla su nukentėjusiuoju ir jo sutuoktine, todėl tikėtina, kad kiti asmenys, neapsikentę triukšmo, galėjo sužaloti nukentėjusįjį.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nes apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, tikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik tų asmenų atžvilgiu, kurie pateikė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai paduoti. Nagrinėjamu atveju skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria R. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas teiginiais dėl netinkamo įrodymų visumos įvertinimo ir esą nepakankamų R. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų; taip pat ginčijamas liudytojos R. K.-T. parodymų patikimumas ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino alternatyvių nukentėjusiojo sužalojimo galimybių.

6. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė, kad R. R., tarpusavio konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis D. T.-K. į galvos sritį ir kitas kūno vietas; pastarajam mėginant išvengti konflikto ir išeinant iš buto į (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridorių, R. R. pastūmė ir pargriovė D. T.-K. ant koridoriaus grindinio, o tuomet, paėmęs prie buto durų buvusį fotelį-pufą, ne mažiau kaip du kartus sudavė gulinčiam D. T.-K. į galvos sritį; dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas grindė įrodymų visuma, įskaitant specialisto išvadą dėl sužalojimų mechanizmo ir liudytojų R. M., A. S. bei V. M. parodymus. R. R. teigė nesudavęs smūgių foteliu-pufu ir aiškino, kad, išėjęs į koridorių, rado sumuštą nukentėjusįjį, pats jo nemušęs.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą ištyrė išsamiai ir nešališkai, o įrodymus vertino laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pagrįstai R. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nes kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojos R. K.-T. parodymų kaita buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teismo ir nepaneigia liudytojos parodymų patikimumo. Ikiteisminio tyrimo metu ji nuosekliai nurodė mačiusi, kaip R. R. koridoriuje ne mažiau kaip du kartus sudavė jos sutuoktiniui D. T.-K. į galvą. Nors 2025 m. sausio 23 d. posėdyje liudytoja nurodė keičianti parodymus, vis dėlto, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, juos patvirtino. Be to, ir 2025 m. vasario 20 d. posėdyje patvirtino pirminius savo parodymus. Šiais liudytojos parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti, nes iš karto po įvykio, skambindama Bendruoju pagalbos telefonu ir aiškindama aplinkybes policijos pareigūnams, ji aiškiai nurodė, kad smurtavo būtent R. R.. Liudytojos pirminiai parodymai atitinka kitų liudytojų – R. M., A. S., J. A. S., V. M. – duomenis bei specialisto išvadą, todėl pripažintini patikimais.

9. Apeliacinio skundo teiginius dėl nuteistojo kaltę pagrindžiančių įrodymų pakankamumo stokos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad būtent nuteistasis R. R. sužalojo nukentėjusįjį. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinus jau aptartus R. K.-T. parodymus, o taip pat juos patvirtinančius kitus įrodymus. Pirma, liudytojas R. M. patvirtino konfliktą bute ir įžeidimą, po kurio R. R. ir D. T.-K. išėjo į koridorių. Antra, liudytojas A. S. matė R. R. smogiant koridoriuje, po to nukentėjusysis pargriuvo; liudytojas J. A. S. girdėjo triukšmą ir agresyvią frazę („Manęs dūchu nevadins“) tuoj po įvykio; V. M. nurodė, kad R. R. jai iškart po įvykio pripažino naudojęs pufą, mėgindamas tai pateisinti „gynyba“. Trečia, specialisto išvada patvirtina daugybinį smūginį sužalojimų mechanizmą, būdingą sunkiam, paminkštintam daiktui (pufui), kai galva prigludusi prie pagrindo; įvykio vietoje rasta ir kraujosrūvų pėdsakų ant pufo konstrukcijos. Tai atitinka liudytojų parodymus ir paneigia skundo versijas apie atsitiktinį griuvimą ar menamas „gynybines“ aplinkybes (peilis nerastas). Taigi įrodymų visuma nuosekliai patvirtina, kad 2024 m. balandžio 7 d. koridoriuje R. R. tyčiniais smūgiais sunkiai sužalojo D. T.-K..

10. Pirminius liudytojos R. K.-T. parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1087/2024 (02), kurioje nurodyta, kad D. T.-K. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (foteliu-pufu). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. V. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad galva buvo daužoma remiantis į atramą, o panaudotas daiktas, jeigu buvo mušama daiktu, turėjo būti sunkus. Tai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo smurtu veikiamas gulint, o smūgiai suduoti koridoriuje buvusiu pufu. Šias aplinkybes papildo įvykio vietos apžiūros protokolas: ant pufo medinės dalies užfiksuota raudona dėmė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pažymėtina, kad įvykio metu liudytojai R. K.-T. buvo nustatytas 0,16 promilės neblaivumas, tokia alkoholio koncentracija netrukdė adekvačiai suvokti bei įsiminti įvykio aplinkybių. Tai patvirtina ir faktas, kad būtent ji adekvačiai sureagavo į susiklosčiusią situaciją ir iškvietė policijos pareigūnus, skambindama Bendruoju pagalbos telefonu nurodė, kad jos vyras guli ant grindų, šalia jo yra kraujo bala. Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams R. K.-T. paaiškino, kad jos vyrą sumušė R. R.; pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad ji nurodė smurto seką: smūgis kambaryje, po to išėjimas į koridorių („trasą“) ir smurtas pufu. Liudytoja taip pat nurodė bijanti R. R.; ši aplinkybė paaiškina, kodėl ji norėjo pakeisti parodymus.

12. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pirminius liudytojos R. K.-T. parodymus kitų įrodymų kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais liudytojos parodymais ir atmetė 2025 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kaip neatitinkančius bylos medžiagos. Vien tai, kad nukentėjusysis D. T.-K. teismo posėdyje nurodė, jog jo sutuoktinė yra linkusi meluoti, nepaneigia pirminių R. K.-T. parodymų, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nė vienas liudytojas nematė paties įvykio koridoriuje; dalis liudytojų matė smūgį kambaryje, kiti – girdėjo triukšmą koridoriuje. Vis dėlto aukščiau aptarti R. K.-T. parodymai paneigia nuteistojo versiją, esą koridoriaus įvykių niekas nestebėjo. Nuteistojo teiginį paneigia ir liudytojo A. S. parodymai: jis nurodė matęs, kaip R. R. muša nukentėjusįjį koridoriuje; dėl prasto regėjimo ir prieblandos neatpažino smurto įrankio, tačiau smurtinius veiksmus fiksavo tiesiogiai.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. R., išėjęs į koridorių, jau rado gulintį D. T.-K. ir pats jo nemušė. Šią versiją paneigia liudytojų parodymai. Kambaryje buvę liudytojai patvirtino, kad R. R. ir D. T.-K. išbėgo kartu. Koridoriuje juos matė A. S., kuris fiksavo smurtinius veiksmus ir girdėjo, kaip nukentėjusiojo sutuoktinė kviečia greitąją pagalbą. Triukšmą girdėję V. M. ir J. A. S. patvirtino, kad, išgirdę triukšmą, išėjo į koridorių; J. A. S. papildė, jog garsas buvo „tarsi kažkas kažką daužytų“. Išėjęs pasižiūrėti, J. A. S. pamatė ant grindų gulintį nukentėjusįjį; netrukus iš kambario išėjo R. R. ir ištarė frazę „manęs dūchu nevadins“, jo veidas atrodė kruvinas. Šių aplinkybių visuma ne tik patvirtina smurtą, bet ir atskleidžia motyvą.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. R. nėra agresyvus, neturėjo pagrindo smurtauti prieš D. T.-K., todėl nukentėjusįjį galėjo sumušti kažkas iš kaimynų, nes esą nukentėjusysis konfliktiškas. Šiuos teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kaip nustatyta, R. R. turėjo aiškų motyvą smurtauti – nukentėjusiojo jam adresuotą įžeidimą ir dėl to kilusį konfliktą. Be to, teiginį, kad R. R. „nėra agresyvus“, paneigia jo teistumų duomenys: jis ne kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, turtinius nusikaltimus, padarytus panaudojant smurtą ar grasinant jį panaudoti (plėšimus), taip pat už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo polinkį į smurtą ir paneigia aptariamus skundo argumentus.

16. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad D. T.-K. neprisimena nagrinėjamo įvykio ir tai, ką pasakojo, grindė sutuoktinės pasakojimu. Vis dėlto iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. R. kaltu padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesirėmė vien tik šiais nukentėjusiojo parodymais, o visapusiškai išanalizavo visus nuteistojo kaltę pagrindžiančius įrodymus.

17. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų egzistavusi būtinosios ginties situacija. Nors liudytoja V. M. nurodė, jog girdėjo nuteistojo teiginius apie tariamą užpuolimą peiliu, vis dėlto toliau bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuteistasis nuo tokių paaiškinimų atsiribojo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai peilio nerado, jo panaudojimo nematė ir liudytoja R. K.-T.. Be to, specialisto išvada ir faktinės aplinkybės neatitinka būtinosios ginties sąlygų (BK 28 str.) ir liudija apie kėsinimosi neproporcingumą. Todėl būtinosios ginties versija atmestina.

18. Skundo prielaidos apie kitų asmenų įvykdytą ar atsitiktinį nukentėjusiojo susižalojimą yra hipotetinės ir prieštarauja bylos duomenims – nė vienas liudytojas nenurodė trečiojo asmens smurtinių veiksmų, o medicininiai duomenys, eksperto paaiškinimai bei kiti aptarti įrodymai paneigia griuvimo versiją.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė R. R. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patvirtina R. R. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinio skundo argumentai dėl nuosprendyje padarytų išvadų – tai yra dėl R. R. kaltės – nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Dėl paskirtos bausmės

20. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

21. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo tinkamai, vadovaudamasis BK 54, 60 ir 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgęs į reikšmingas aplinkybes: į veikos pobūdį ir pavojingumą (padaryta tyčinė smurtinė veika, sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą, smurtas panaudotas prieš gulintį nukentėjusįjį D. T.-K., suduodant ne mažiau kaip kelis smūgius pufu į galvos sritį), į motyvus ir tikslus (konfliktas kilęs dėl įžeidimo, reakcija akivaizdžiai neproporcinga), taip pat į duomenis apie nuteistojo asmenybę (nuteistasis 12 kartų teistas, tarp jų ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka, kas rodo polinkį nusikalsti ir nepaisyti teisės normų). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, ir ši būklė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į veikos pavojingumą, padarinius, nuteistojo asmenybės bruožus ir nurodytą sunkinančią aplinkybę, parinkta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei minimali pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, laikytina proporcinga ir atitinkančia BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus; todėl pagrindo spręsti, kad bausmė yra aiškiai per griežta, nenustatyta, ir pritartina pirmosios instancijos teismo parinktai bausmės rūšiai ir dydžiui.

Dėl civilinių ieškinių

22. Vadovaujantis BPK 109 ir 115 straipsniais, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje sprendžiamas priimant nuosprendį, įvertinus byloje esančius įrodymus dėl žalos buvimo, nusikalstamos veikos ir priežastinio ryšio. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl R. R. tyčinių smurtinių veiksmų padaryta turtinė žala Kauno teritorinei ligonių kasai ir neturtinė žala nukentėjusiajam D. T.-K.; nustatęs žalos dydžius, teismas šias sumas priteisė civilinių ieškovų naudai. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

23. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš R. R. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1 043,16 Eur D. T.-K. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 78–79). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys įrodytas pateiktais dokumentais, o žala atsirado dėl nusikalstamų R. R. veiksmų, ieškinį tenkino visiškai ir priteisė 1 043,16 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad būtent dėl neteisėtų R. R. veiksmų patirtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos, o ieškinys pagrįstas byloje esančiais medicininiais ir finansiniais dokumentais, konstatuoja, jog civilinis ieškinys teritorinei ligonių kasai priteistas pagrįstai ir teisingai; apeliaciniame procese priimtas sprendimas reorganizacijos pagrindu pradinę civilinę ieškovę pakeisti jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa – neturi įtakos priimto procesinio sprendimo pagrįstumui.

25. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. T.-K. pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatęs, kad dėl tyčinių R. R. smurtinių veikų nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisė 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byloje konstatuota, jog nukentėjusysis patyrė intensyvius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus (baimę, stresą), gydymas ir sveikimo laikotarpis buvo reikšmingas, o liekamieji reiškiniai turės ilgalaikę įtaką kasdieniam gyvenimui ir gyvenimo kokybei. Šis dydis atitinka žalos pobūdį ir intensyvumą, kaltės formą (tyčia), panaudoto smurto pobūdį (smūgiai į gulintį asmenį) ir yra proporcingas teismų praktikai panašaus lygmens sužalojimų bylose; todėl pagrindo jį mažinti nėra.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo (nuteistojo) turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šios BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taikomos ir apeliacinės instancijos teismuose.

27. 2025 m. rugsėjo 10 d. apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų; prašoma valstybės naudai priteisti 177,08 Eur už R. R. apeliacinėje instancijoje advokatės Alvydos Rimos Medišauskienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą ir nuteistojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad proceso išlaidų išieškojimas iš nuteistojo nepagrįstai apsunkintų jo padėtį. Nuteistajam paskirta reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, dėl ko jo pajamų gavimo galimybės yra objektyviai apribotos; be to, gynėjas paskirtas privalomo gynėjo dalyvavimo pagrindu, valstybės iniciatyva. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (177,08 Eur) iš nuteistojo neišieškotinos.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Stasės Kupčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Indrė AverkienėJūratė PetraškienėValdas Vitunskas