Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

kaltinamojo R. R. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo kaltinamojo R. R. gynėjos advokatės S. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 7 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, tai yra tuo, kad jis 2024 m. balandžio 7 d. apie 23.58 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis D. T.-K. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, o D. T.-K. mėginant išvengti konflikto ir išeinant iš minėto buto į (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridorių, jis pastūmė ir pargriovė D. T.-K. ant koridoriaus grindinio, tuomet, paėmęs koridoriuje, prie buto durų buvusį raudonos spalvos fotelį-pufą, juo sudavė ne mažiau kaip du smūgius gulinčiam D. T.-K. į galvos sritį, šiais veiksmais padarė D. T.-K. galvos sumušimą: muštinę žaizdą dešinės ausies srityje, kaukolės pamato abipusį daugybinį pleištakaulių lūžimą, kairės pusės kaktikaulio lūžimą, kairio skruostikaulio lanko lūžimą, kairės pusės žandinio ančio, kairės akiduobės lūžimus, nosies pertvaros lūžimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujo išsiliejimą virš kairiojo galvos smegenų dangalo, tai yra - sunkiai sutrikdė D. T. – K. sveikatą.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka R. R. laikinai sulaikytas 2024 m. balandžio 8 d. 00.30 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 8 d., t. y. nuo įtariamojo laikino sulaikymo, iki 2024 m. birželio 8 d. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, jog būdamas laisvėje R. R. trukdys procesui ir darys naujus nusikaltimus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi šis terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, 2 mėnesių laikotarpiui iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vėlesnėmis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartimis šis terminas buvo tęsiamas. Paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutartimi 3 mėnesiams, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 7 d. Teismo vertinimu, suėmimo termino pratęsimo pagrindas ir sąlygos neišnykę, naujų aplinkybių, kurios leistų skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nėra.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. gynėjos advokatės S. K. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundo argumentus ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pratęsė kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams. Žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu žemesnės instancijos teismo nutartis nėra ginčijama. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, neabejoja ir teisėjų kolegija. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamajame akte – tai yra įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys ir rasti pėdsakai, liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytos aplinkybės, bendrojo pagalbos centro garso įrašas, specialistų išvados ir kt. Taigi šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. R. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

7. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos, ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). R. R. kaltinamas padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato tik vienintelę laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimų nenustatyta.

8. Kaip matyti skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam R. R. pratęstas, nustačius, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas. Abejoti šio pagrindo egzistavimu, įvertinus kaltinamojo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. BPK 122 straipsnio 4 dalis aiškiai reglamentuoja, jog aukščiau minėtu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

10. Nagrinėjamu atveju R. R. yra kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis), kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, R. R. anksčiau teistas net 12 kartų, dominuoja pasipriešinimas pareigūnams, viešosios tvarkos pažeidimai, sveikatos sutrikdymas, plėšimai. Nors skunde ir toliau akcentuojama, kad kaltinamasis pakeitė savo elgesį ir nuo 2015 m., smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų nebedaro, visgi tiek šiuo metu R. R. reiškiami kaltinimai, tiek ankstesnių teistumų faktas neigiamai charakterizuoja R. R. bei rodo, kad jo polinkis savo nepasitenkinimą reikšti smurtu bei agresija galimai yra išlikęs, o veika, kurios padarymu jis kaltinamas šiuo metu, nėra atsitiktinė. Be to, analizuojant paskutinio teistumo duomenis, matyti, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. R. buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, buvo atidėtas, visgi, pastaram tinkamai nevykdant probacijos sąlygų, darant administracinius nusižengimus, arešto bausmės vykdymo atidėjimas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi buvo panaikintas, o R. R. pasiųstas atlikti arešto bausmės. 2022 m. birželio 17 d. paleistas atlikęs arešto bausmę, o iš probuojamųjų asmenų duomenų registro išregistruotas 2023 m. spalio 16 d. Tuo tarpu praėjus bemaž 6 mėnesiams R. R. galimai įvykdė naują sunkų nusikaltimą, kurio padarymo aplinkybės nagrinėjamos šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, šiuo metu kaltinamas padaręs naują nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, kas rodo, jog R. R. teigiamo elgesio ilgesnį laiką išlaikyti nesugeba. Tokia kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia jo asmenybės vertinti išimtinai teigiamai, kaip to pateiktu skundu norėtų gynėja. Dar labiau, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 26 d. iki 2024 m. balandžio 12 d. R. R. eilę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvės grobiant išimtinai tik alkoholinius gėrimus, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviu, už važiavimą visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto. Priešingai kaltinamojo gynėjos skundo argumentams, sistemingas administracinių nusižengimų darymas taip pat leidžia spręsti, kad R. R. yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų.

11. Teisėjų kolegijos manymu, paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina R. R. asmenybę bei suponuoja jo kaip nusikalsti linkusio asmens vertinimą. Jos taip pat leidžia konstatuoti, kad apylinkės teismo padaryta išvada, jog nepratęsus suėmimo kaltinamajam jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, yra teisinga ir pagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis. Todėl, siekiant eliminuoti galimybę R. R. daryti naujas nusikalstamas veikas, suėmimas skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

12. Įvertinus kaltinamojo kriminologinę praeitį, tikėti gynėjos skunde išdėstytais deklaratyviais teiginiais, jog šiuo metu kaltinamasis jau yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, toliau dirbti, atlyginti žalą, naujų nusikalstamų veikų nedaryti, ir remiantis vien tuo naikinti jam paskirtą suėmimą nėra jokio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir skundo argumentai, jog kaltinamasis laisvėje turi gyvenamąją vietą, kadangi akcentuojamos aplinkybės iki šiol R. R. nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, o naują nusikaltimą jis galimai įvykdė būtent savo gyvenamojoje aplinkoje. Nors skunde akcentuojama, kad R. R. jokio poveikio liudytojams neketina daryti, tačiau pažymėtina, kad suėmimas kaltinamajam nėra pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl galimo trukdymo procesui, todėl šių aplinkybių akcentavimas tiek skundžiamoje nutartyje, tiek pateiktame skunde nėra esminės sprendžiant klausimą dėl taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo ir jos teisėtumo.

13. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu individualiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas neprarado tikslingumą. Analizuojamu atveju R. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas, pakartotinis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis, leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju suėmimu siekiama užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, ir nei viena švelnesnė kardomoji priemonė, ar jų kompleksas, tiesiogiai nepašalins galimybės kaltinamajam ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas.

14. Nors griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo R. R. teises, tačiau atsižvelgusi į galimai jo įvykdyto nusikaltimo sunkumą ir tyčinį pobūdį, taikomo suėmimo trukmę, jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydžio kontekste (skundžiama nutartimi R. R. suėmimas pratęstas trims mėnesiams, viso jis bus suimtas 12 mėnesių, tuo tarpu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gali būti paskirta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė), taip pat įvertinusi kokio tikslo šia kardomąja priemone siekiama (siekiama užtikrinti visuomenės saugumą), teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo teisės suvaržytos proporcingai. Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog R. R. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų – pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pratęsti R. R. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, todėl kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas, skundžiama nutartimi pratęstą suėmimą paliekant galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. R. gynėjos advokatės S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.