Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. rugsėjo 28 d. apie 20.42 val. ties (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį ,,Volvo S60“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0184, patikros sertifikato Nr. 2266669, jam buvo nustatytas 2,32 promilių neblaivumas.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su draugu vartojo alkoholį vieną dieną, po to kitą dieną vartojo alkoholį su kitu draugu, tada nuėjo namo, pasiėmė automobilį ir važiavo pas draugą. Pabuvo pas draugą, tada išvažiavo ir sustabdė policijos pareigūnai. Viskas vyko 2025 m. rugsėjo 28 d. Išgėrinėti pradėjo 2025 m. rugsėjo 27 d. Pabudęs 2025 m. rugsėjo 28 d. jautėsi apsvaigęs ir tą dieną dar vartojo alkoholio, stipriųjų gėrimų. Trise išgėrė du butelius. Tiksliai nepamena, kelintą valandą nusprendė važiuoti su automobiliu, gal apie 17 val. Sėsdamas už automobilio vairo jautėsi apsvaigęs. Važinėjo po Šiaulių miestą ir buvo sustabdytas Šiauliuose, gatvės tiksliai nežino. Nustatyto girtumo neginčija. Nurodo, kad automobilis priklauso mamai, ji yra vairuojanti. Automobilis buvo nenaudojamas, jis stovėjo kieme. Automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nebuvo techninės apžiūros. Mama nežinojo apie tai, kad jis pasiėmė automobilį, jis neturėjo leidimo jo pasiimti. Mano, kad automobilio vertė yra apie 1500 Eur. Galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nes jis iš jo buvo paimtas. 2022 m. sausio 1 d. iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nes taip pat buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę būdamas neblaivus. Teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta vieneriems metams, tačiau teisės vairuoti transporto priemones nebuvo susigražinęs. Mano, kad neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Taip pat nurodo, kad yra dirbantis, per mėnesį uždirba apie 900 Eur. Jei būtų paskirta bauda, per mėnesį galėtų skirti iki 300 Eur baudos sumokėjimui. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl to ką padarė.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Kaltinamasis kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 4.1. – 4.9. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamojo E. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

8. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad E. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas konstatuotina, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

9. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

10. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

12. Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. E. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 32-34), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 36-53), dirbantis (b. l. 55-56). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad E. S. nusikalto ne pirmą kartą, tačiau teistumas išnykęs, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti E. S. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą baudos bausmę, nes kitos bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina prokuroro pasiūlyta 60 (MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda.

15. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, atsižvelgdamas į E. S. turtinę padėtį, į gaunamas pajamas, paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, jog E. S. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 6 (šešių) mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

16. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo E. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugsėjo 28 d., 20:49 val. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. 13:02 val., t. y. viena para (b. l. 66-68, 71-72).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

17. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

Dėl turto konfiskavimo

21. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

22. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

23. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis ,,Volvo S60“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis ,,Volvo S60“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), yra registruotas N. S. vardu. Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. S. nurodė, kad jo mama N. S. neleido jam naudotis ir nežinojo, kad jis paėmė automobilį. Teismas vertina, kad kaltinamasis pats savavališkai ir nežinant automobilio savininkei N. S. pasiėmė jai priklausantį automobilį, todėl iš kaltinamojo E. S. konfiskuotina automobilio ,,Volvo S60“ vertę atitinkanti pinigų suma – 1550 Eur (vertė nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ 2025 m. rugsėjo mėnesio pažymą).

5. 2025 m. rugsėjo 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. S. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo E. S. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Jurgita Šlapaitienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. S. sudaro 104,17 Eur.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

7. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), E. S. parinko gynėją advokatę Jurgitą Šlapaitienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš E. S. nepriteistinos.

24. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvasis automobilis ,,Volvo S60“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, registracijos liudijimas – nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintini teisėtam savininkui, t. y. N. S.; DVD laikmena su kūno kameros vaizdo įrašu, 1 vnt., voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti E. S. 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugsėjo 28 d., 20:49 val. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. 13:02 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra sumokėta 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda, likusi nesumokėta bauda yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda.

Įpareigoti E. S. likusią 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų)) baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam E. S., kad jam skirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ,,Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 1550,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) konfiskavimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį ,,Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, registracijos liudijimą – nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti teisėtam savininkui N. S.;

- DVD laikmeną su kūno kameros vaizdo įrašu, 1 vnt., voke prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.