- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- e2-2172-1044/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28123-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Liucija Jankoitė, Giedrė Gabrielė Burbienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu iš atsakovo A. R. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai I. R., gimusiai 2003 m. liepos 22 d., išlaikymo dydį padidinant iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1, 2.1-2.2 punktuose šalys susitarė, kad jų nepilnamečių vaikų L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą tuo metu nepilnamečiam vaikui L. R. po 350 Lt (atitinka 101,37 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, o I. R. – po 350 Lt (atitinka 101,37 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2014 m. liepos 2 d., o nuo 2014 m. liepos 2 d. po 500 Lt (atitinka 144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sūnus L. R. yra pilnametis.
Ieškovės teigimu, po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, nes padidėjo šalių nepilnametės dukros poreikiai ir pagerėjo atsakovo turtinė padėtis. Teigia, kad per tris metus po santuokos nutraukimo išaugo nepilnametės dukros, sulaukusios paauglystės, poreikiai maistui, drabužiams, laisvalaikiui, kosmetikai, kirpyklai, aksesuarams, papuošalams, dukra lanko papildomas matematikos ir lietuvių kalbos pamokas. Teigia, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikia apie 835 Eur: 292,51 Eur maistui (pietūs mokykloje 38,40 Eur (2,40 Eur vieni pietūs), namuose 169,50 Eur, kavinėse ir restoranuose 84,61 Eur), 147,82 Eur būstui (komunaliniams mokesčiams 46,02 Eur, namų priežiūros, valymo, apyvokos daiktams, baldams, šviestuvams 73,24 Eur, remontui 28,56 Eur), aprangai, avalynei ir aksesuarams 121,41 Eur (rūbai kiekvienam sezonui, rudeninė, žieminė striukės, šilti, vasariniai, lengvi rūbai, apatinis trikotažas, kojinės, batų pora kiekvienam sezonui, kuprinė, sportinės aprangos krepšys), transportui 19,67 Eur, ugdymui ir laisvalaikiui 162,09 Eur (knygoms, pratyboms, parodoms, koncertams, muziejams apie 15,97 Eur, atostogoms, kelionėms 90,45 Eur, lietuvių kalbos ir matematikos pamokoms 55,57 Eur), higienos ir kosmetikos priemonėms 14,39 Eur, medicininėms paslaugoms, vaistams, vitaminams 24,48 Eur, kanceliarinėms prekėms 10 Eur, kompiuterio, spausdintuvo priežiūrai, remontui, rašalo keitimui 15 Eur, rūbų valymui 1,92 Eur, šeimos dovanoms 11,19 Eur, spintelės nuomai mokykloje 1,67 Eur, dovanoms draugams gimtadienių ir švenčių proga 6,87 Eur, telefonui 6 Eur. Nurodo, kad ji vaikui užtikrina gyvenamąjį būstą, kurį po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo kartu su dukros A. L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu Marku D. J.. Nuo 2017-09-01 dukra lanko (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, nes santuokos nutraukimo metu jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, gavo apie 2000 Lt (579 Eur) darbo užmokestį, o po santuokos nutraukimo išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją, nusipirko ten namą, paveldėjo 2-jų kambarių butą, (duomenys neskelbtini), nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus.
Nurodo, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos – 5795,46 Eur (atskaičius mokesčius). Jai nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) (2008 m.), kuria naudojasi sūnus L., ir (duomenys neskelbtini) (2007 m.), 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalys negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo jai gimė dukra A. L. J., taip pat ji materialiai remia pilnametį sūnų L., kuris studijuoja universitete Informatikos fakultete dieniniame skyriuje. Pilnamečiam sūnui, ieškovės teigimu, skiriama apie 550 Eur per mėnesį (pirko brangesnius pirkinius, automobilį, nešiojamąjį kompiuterį, rūpinasi automobilio draudimu).
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nutraukdamos santuoką šalys numatė, jog vaiko poreikiai jam augant didės, todėl susitarė dėl kintančio vaiko išlaikymo dydžio (iki 2014 m. liepos 1 d. – 250 Lt, o po – 500 Lt). Prašomas priteisti išlaikymo dydis daugiau nei dvigubai viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomą orientacinį išlaikymo dydį (200 Eur), nors vaikas neturi specialiųjų poreikių, dėl kurių yra būtina tokia apimtimi nukrypti nuo teismų praktikoje suformuoto išlaikymo dydžio orientacinio kriterijaus. Į vaiko išlaikymą įtraukiamos išlaidos, kurios nėra skirtos vaiko poreikiams patenkinti: ieškovei ir kitam asmeniui priklausančio buto remontas, namų apyvokos daiktai, baldai, šviestuvai (pvz., 1980 Eur miegamojo spintai ir jos durų frezavimui, 1100 Eur knygų spintai, 230 Eur veidrodžiui su apšvietimu), maistas kavinėse ir restoranuose, kompiuterio priežiūrai ir spausdintuvui, kuras automobiliui ir automobilio priežiūra. Tuo labiau, kad buto remontas daromas ir baldai perkami ilgesniam nei 2 metų laikotarpiui, tačiau tokios išlaidos įtrauktos į kiekvieno mėnesio vaiko poreikius. Ieškovė nurodo, kad vaikas valgo tiek namuose, tiek mokykloje, todėl išlaidos restoranuose ir kavinėse nėra realiai objektyvios, pagrįstos ir būtinos. Ieškovė nenurodo, kokios išlaidos patiriamos kompiuterio priežiūrai, abejotina, kad vaikas kas mėnesį išnaudoja visą spausdintuvo kasetę; į mokyklą ir būrelius vaikas vyksta viešuoju transportu, todėl automobilio priežiūra ir kuras neįtrauktinas į išlaikymą. Be to, ieškovė išlaidas maistui namuose ir restoranuose, automobilio priežiūrai ir kurui dalija iš trijų asmenų, nurodydama, kad jos gyvenimo draugas pats padengia savo išlaidas. Tačiau tai kelia abejonių, kad ieškovės sugyventinis maistą parduotuvėje, restoranuose ir kavinėse perka atskirai, nesinaudoja ieškovės automobiliu nei kaip vairuotojas, nei kaip keleivis. Vaiko atostogoms nurodytos išlaidos yra neprotingai didelės, nes dvi kelionės į užsienį per vasarą vaikui nėra būtinos, taip pat jis apmoka vaiko atostogas Norvegijoje. Dėl to šios išlaidos turėtų būti mažinamos bent per pusę. Taigi ieškovės nurodomi vaiko poreikiai yra nepagrįstai dideli, kadangi į juos įtrauktos išlaidos, nesusijusios su vaiku, o dalis išlaidų kelia abejonių savo teisingumu.
Nurodo, kad gyvena Norvegijoje, gauna apie 2500 Eur pajamų per mėnesį. Paaiškino, kad jo darbo užmokestis nepastovus, nes priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus, yra mažesnis, jei jis atostogauja, serga ar nesant užsakymų. Jo paties būtiniesiems poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 1160,75 Eur: 7674 NOK paskolai bankui už namą, 315,58 NOK namo draudimui, 171,50 NOK gyvybės draudimui (privaloma paskolos sąlyga), 300 NOK telefonui, 500 NOK internetui, 1500 NOK elektrai, 566 NOK vandeniui, kanalizacijai šiukšlių išvežimui. Pilnamečiam sūnui L. kas mėnesį jis skiria apie 350 Eur per mėn.: po 200 Eur periodinėmis išmokomis ir 150 Eur išlaidoms komunaliniams mokesčiams apmokėti. Nurodo, kad likusius 989,25 Eur jis skiria savo maistui, rūbams, avalynei, kosmetikos ir higienos priemonėms, medicininėms ir kitoms paslaugoms, vaistams, vitaminams, namų apyvokos daiktams, laisvalaikiui, dukrai išlaikyti. Pažymėjo, kad vartojimo kainos Norvegijoje yra žymiai didesnės nei Lietuvoje. Teigia, kad dėl patiriamų būtinųjų išlaidų, jis neturi galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Nurodo, kad ieškovės darbo užmokestis 2,3 karto didesnis nei jo, ieškovė galimai gauna papildomas pajamas už komandiruotes ir vaikus, kadangi taip buvo santuokos su atsakovu metu, be to, gyvenimas Lietuvoje reikalauja daug mažiau piniginių sąnaudų nei Norvegijoje, todėl ieškovė prie vaiko išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi. Pažymėjo, kad nors ieškovė po santuokos nutraukimo įgijo dar vieną išlaikytinį, tačiau ji santuokos nutraukimo metu jau laukėsi, todėl buvo žinomos aplinkybės apie padidėsiantį išlaikytinių skaičių, nors nuo jo nėštumą ir nuslėpė.
Byloje išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Nurodė, kad ieškovė su dukromis I. ir A. L., M.D. J. gyvena keturių kambarių bute, esančiame naujos statybos name. Abi mergaitės turi atskirus kambarius, namuose daug vaikiškų žaislų, ugdymo priemonių, nepilnametėms sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė tenkinti patikslintą ieškinį.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.
Į teismo posėdį Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. R. ir atsakovo A. R. dukra (el. b. T. 1, l. 11). Šalys turi sūnų L. R., kuris (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2 punkte šalys susitarė, kad A. R. teikia išlaikymą „Dukrai I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2014 m. liepos 2 d. Atitinkamai nuo 2014 m. liepos 2 d. iki jos pilnametystės – po 500 Lt (penkis šimtus litų) per mėnesį“ (el. b. T. 1, l. 7-10). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas dukrai teikia 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu patvirtintą atsakovo šalių nepilnametei dukrai teikiamo 500 Lt (ekvivalentas eurais – 144,81 Eur) išlaikymo dydį iki 300 Eur, mokamų vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis, argumentuodama vaiko, tapusio paaugliu, poreikių padidėjimu, pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi (įgytas nekilnojamasis turtas, padidėjusios pajamos, sumažėjęs išlaikytinių skaičius) ir tuo, kad padidėjo jos išlaikytinių skaičius gimus dar vienam vaikui. Atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutinka, argumentuodamas tuo, kad nutraukdamos santuoką šalys įvertino, jog dukros poreikiai išaugs, todėl susitarė dėl dviejų išlaikymo dydžių, po santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis pasikeitė nežymiai, gaunamos pajamos yra apie 2500 Eur, jis gyvena ir dirba Norvegijos Karalystėje, turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui, teikia išlaikymą šalių pilnamečiam sūnui.
Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir / ar pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).
Taigi, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustato ir vertina, kaip nuo šalių santuokos nutraukimo (2014 m. birželio 27 d.) iki ieškinio teismui pareiškimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir šalių nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).
Iš teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo nustatyta, kad nutraukiant santuoką buvo padalytas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – šalys lygiomis dalimis (1/2) pasidalino 0,0560 ha žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise liko 0,75 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė-keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) (gamybos metai 2000), o ieškovei – transporto priemonė-keleivinis automobilis (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos metai 2007 m.). Šalys santuokos metu taip pat turėjo solidarų įsipareigojimą kreditoriui AB „Swedbank“, kuriam prievoles vykdyti susitarė lygiomis dalimis (sutarties 7.2 p.).
Tiek santuokos nutraukimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. T. 2, l. 117). Santuokos nutraukimo metu ieškovė gavo 16213 Lt (ekvivalentas eurais – 4695 Eur) atlyginimą, atskaičius mokesčius, o bylos nagrinėjimo metu – 5795,46 Eur, atskaičius mokesčius (el. b. T. 1, l. 108). Po santuokos nutraukimo ieškovė įsigijo dar vieną transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (pirmoji registracija 2008 m.) (be pirmiau nurodytos (duomenys neskelbtini)) (el. b. T. 1, l. 95), 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (viso buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2014 m. masinio vertinimo būdu, 125 405 Eur), 1/4 dalį negyvenamosios patalpos-garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (viso turto vertė 9557 Eur) bei 166/8044 dalis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (el. b. T. 1, l. 96-107). Pagal pateiktus duomenis finansinių įsipareigojimų kreditoriams ieškovė po santuokos nutraukimo neįgijo. Po santuokos nutraukimo padidėjo ieškovės išlaikytinių skaičius, nes (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. L. J.. Iš rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad kita dalis minėto nekilnojamojo turto priklauso ieškovės sugyventiniui ir dukros A. L. tėvui M. D. J.. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji teikia paramą šalių pilnamečiam sūnui L., studijuojančiam universitete (el. b. T. 2, l. 77-78).
Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Norvegijoje, kuriame gyvena (sandorio vertė 2 5000 000 NOK) (el. b. T. 2, l. 101-102, 162), paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2016 m. masinio vertinimo būdu, 18400 Eur) (el. b. T. 2, l. 110), be paskolos nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2015 m. masinio vertinimo būdu, 23500 Eur) (el. b. T 2, l. 113). Taip pat įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) (2007 m. gamybos) (el. b. T. 2, l. 109). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad po santuokos nutraukimo jis emigravo į Norvegijos Karalystę ir jo gaunamas atlyginimas yra apie 2500 Eur, atskaičius mokesčius (el. b. T. 1, b. l. 123). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2017-08-31 Lietuvos Respublikoje nedirbo (el. b. T. 1, l. 117). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad jau santuokos nutraukimo metu, t. y. kuomet šalys derino sutarties sąlygas, jis gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje, pateikė duomenis, kad darbdavys (duomenys neskelbtini) 2014-07-01 išmokėjo 20593 NOK (apie 2 137 Eur) darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (el. b. T. 2, l. 93, 107). Iš Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutarimu, aprašomosios dalies matyti, jog šalys, pagrįsdamos aplinkybę, kad gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio, be kita ko, buvo nurodę, kad gyvena skirtingose valstybėse, o atsakovas gyvena Norvegijoje. Tačiau šis faktas dėl atsakovo gyvenimo Norvegijos Karalystėje ir su tuo susijusios kitos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės – nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis – toje byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas, todėl nelaikytinas prejudiciniu šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje teigė, kad tuo metu, kai šalys tarėsi dėl santuokos nutraukimo, atsakovas dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo apie 2000 Lt darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, jog santuokos nutraukimo metu išlaikymo nepilnametei dukrai dydis buvo nustatytas vadovaujantis vaikų poreikių ir skyrium gyvenančio tėvo turtinės padėties proporcingumo principu. Byloje nepateikta įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti kitokią išvadą (CPK 12, 178 str.). Akcentuotina, kad šalių santuoka yra nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris yra privalomas ir vykdytinas (CPK 18 str.). Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004), t. y. teismo priteistas išlaikymas laikomas pagrįstu, kol nėra pakeičiamas vėlesniu teismo sprendimu.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas gyvena Norvegijos Karalystėje, dirba (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius 2017 m. rugpjūtį gavo 31880 NOK (apie 3330 Eur), rugsėjį 20486 NOK (apie 2141 Eur), o spalį – 19744 NOK (apie 2064 Eur) darbo užmokestį (el. b. T. 1, l. 129, el. b. T 2, l. 94-100). Atsakovas pateikė darbdavio (duomenys neskelbtini) formą už 2017 metus (el. b. T. 2, l. 186.), kurioje nurodyta, kad atsakovas gavo kitų išmokų už 946 NOK (apie 98 Eur), už keliones į namus, kompensaciją už kilometrus, automobilį – 6000 NOK (apie 627 Eur), darbo užmokestį už 1705,50 valandų – 429465 NOK (apie 44897 Eur). (duomenys neskelbtini) – tai speciali forma, skirta su darbo santykiais susijusių išmokų, mokesčių bei įmokų, darbuotojų pareigybių, darbo laiko ir darbo trukmės bei kitos su samdomu darbu susijusios informacijos periodiniam deklaravimui Norvegijos Karalystės valstybinėms institucijoms, forma teikiama per viešąjį deklaravimo portalą altinn (https://www.altinn.no/en/). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovas dirba elektriku, jo darbo valandos priklauso nuo oro sąlygų, užsakymų gausos, todėl atsakovo darbo užmokestis nėra pastovaus dydžio. Po santuokos nutraukimo atsakovas prisiėmė finansinių įsipareigojimų kreditoriui bankui Nordea, kuriam už suteiktą 2000000 NOK paskolą namui įsigyti, kas mėnesį moka 7674 NOK (apie 797 Eur) įmokas (el. b. T 1, l. 132-134). Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad su minėta paskola yra neatsiejamai susijusios (privalomos paskolos sąlygos) kitos jo būtinosios išlaidos namo draudimo įmokoms (315,58 NOK / 32 Eur) (el. b. T. 1, l. 136) ir gyvybės draudimo įmokoms (171,50 NOK / 38 Eur) (el. b. T. 1, l. 238-143). Atsakovas nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kad jis patiria išlaidas už telefono ryšį 300 NOK (apie 37 Eur) (el. b. T. 1, l. 147-158), internetą 500 NOK (apie 51 Eur) (el. b. T. 1, l. 159-161), elektrą (vasaros metu mokėjo vidutiniškai 362 NOK / 37 Eur) (el. b. T. 1, l. 162-174), komunalinius patarnavimus (3398 NOK už 6 mėnesius (apie 59 Eur per mėnesį) (el. b. T. l., l. 175-177). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis teikia paramą pilnamečiam sūnui L., studijuojančiam universitete (el. b. T. l, 179-181, 182-183).
Įvertinus pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad po santuokos nutraukimo abiejų šalių turtinė padėtis žymiai pagerėjo: abiejų šalių iš darbo santykių gaunamos pajamos išaugo, tiek viena, tiek kita šalis įgijo nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (be finansinių įsipareigojimų kreditoriams: ieškovė – dalį nekilnojamojo turto objektų ir antrą transporto priemonę, atsakovas – du nekilnojamojo turto objektus (butus) ir transporto priemonę, atsakovas įsigijo namą Norvegijos Karalystėje, paėmęs paskolą). Abi šalys savanoriškai vykdo tėvų pareigas ir teikia ženklią paramą studijuojančiam pilnamečiam sūnui L. (anot ieškovės, ji teikia apie 550 Eur, anot atsakovo, jis teikia apie 350 Eur). Nors po santuokos nutraukimo padidėjo ieškovės išlaikytinių skaičius – ieškovė 2014-09-29 susilaukė dukros A. L. J., tačiau sutiktina su atsakovu, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog dėl to šalių dukros didesnė išlaikymo našta turėtų tekti atsakovui. Šalims nutraukiant santuoką 2014-06-27 ieškovei buvo žinoma, kad gims dar vienas vaikas (ieškovės ir M. D. J. dukra gimė po 3 mėnesių), ji sutiko su atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. ir I. dydžiu. Teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. L. J. turi pareigą ne tik ieškovė, bet ir vaiko tėvas. Ieškovė neteikė į bylą duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jos dukrai teikiamo išlaikymo apimtį ir vaiko tėvo galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, nors teismas siūlė ieškovei šiuos duomenis pateikti (CPK 12, 178 str.). Teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo teiginius, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kad jis negali teikti didesnio nei 150 Eur išlaikymo dukrai, t. y. kad jo turtinė padėtis yra nepasikeitusi nuo santuokos nutraukimo (2014 m. birželio mėn.). Byloje nustatyta, kad atsakovo gaunamos pajamos po šalių susitarimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nutraukiant santuoką yra padidėjusios, nes atsakovas po santuokos nutraukimo gyvena ir dirba Norvegijoje, gauna apie 2500-3330 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį. Kaip esminę aplinkybę, dėl kurios atsakovas tvirtina, jog jo turtinė padėtis yra nepasikeitusi, atsakovas nurodo savo išlaidas, susijusias su 2017 m. birželio mėn. gauta paskola minėtam namui Norvegijos Karalystėje įsigyti (paskola bankui, namo draudimas, gyvybės draudimas). Teismo vertinimu, šios atsakovo išlaidos nepriskirtinos prie jo būtinųjų poreikių tenkinimo, t. y. paskolos namui įsigyti paėmimas nevertintinas kaip aplinkybė, patvirtinanti atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Priešingai, byloje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo atsakovas nusipirko butą Kaune, paveldėjo butą Panevėžyje. Dėl to atsakovui nuosavybės teise turint du butus Lietuvoje, namo pirkimas išsimokėtinai Norvegijos Karalystėje ir įmokų mokėjimas nėra būtinos atsakovo išlaidos. Atitinkamai kaip nebūtinos vertintinos ir atsakovo nurodomos su paskola susijusios išlaidos namo ir gyvybės draudimui, kitos išlaidos šiam turtui išlaikyti. Tokių nebūtinų išlaidų turėjimas nepakankama priežastis dėl savo turtinės padėties pajėgiam mokėti deramo dydžio išlaikymą asmeniui sumažinti prioritetiškai svarbų išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškina, kad būsto kreditas ir grąžinamos periodinės įmokos reiškia asmens nekilnojamojo turto įgijimą arba jo gausinimą bei tokio asmens turtinės padėties gerėjimą, dėl to būsto kredito įsipareigojimai nereiškia sunkios atsakovo turtinės padėties ir negali būti pagrindas išlaikymo dydžiui vaikams mažinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-24/2013). Bylą nagrinėjant teisme atsakovas teikė pirmiau nurodytus duomenis apie jo nepastovų (mažėjantį) darbo užmokestį. Tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovo darbo užmokesčio mažėjimas nulemtas objektyvių aplinkybių (pvz., profesijos nepatrauklumas darbo rinkoje), nepriklausančių nuo atsakovo valios.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant kaip po 2014 m. birželio 27 d. pasikeitė šalių vaiko poreikiai (ar jie išaugo), kaip reikšminga vertintina aplinkybė, kad nuo šalių santuokos nutraukimo praėjo daugiau kaip trys metai ir dabar dukrai I. yra 14 metų. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl vien tai, kad vaikas didesnis nesuponuoja išvados, kad ir jo poreikiai didesni (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad šalys susitardamos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio iki pilnametystės galėjo ir turėjo numatyti, jog vaiko poreikiai augant keisis. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Taigi galiojantis kompensacinis mechanizmas užtikrina, kad išlaikymas išliktų adekvatus esant visuotiniam kainų kilimui. Tačiau vaikui augant gali atsirasti nenumatytų išlaidų ar natūraliai padidėti esamos išlaidos, kas sudaro pagrindą spręsti dėl iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių.
Nepilnametė dukra I. R. mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį skiria apie 835 Eur (el. b. T. 1, b. l. 15). Pagal bylos duomenis nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi. Kaip nustatyta pirmiau, ieškovė su vaikais ir dukros A. L. tėvu gyvena bute, kurio ½ dalis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, moka komunalinius mokesčius už būstą. Kita ½ dalis minėto turto priklauso kitam asmeniui (M. D. J.). Ieškovės tvirtinimu, jos ir M. D. J. finansai yra tvarkomi atskirai, kiekvienas jų sumoka už savo išlaidas (asmeniškai arba grąžina kitam jam tenkančią išlaidų dalį). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso ne visas, bet ½ dalis minėto nekilnojamojo turto, jai tenka pareiga mokėti už paslaugas, kurios teikiamos nepriklausomai nuo asmenų skaičiaus (pvz., už šildymą), suteiktas ½ daliai būsto. Atitinkamai nuo tos išlaidų dalies turi būti skaičiuojama išlaidų dalis, tenkanti šalių nepilnametei dukrai. Ieškovė pateikė išrašus iš banko sąskaitos apie sumokėtų mokesčių dydį, tačiau neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia konkreti dalis visų komunalinių išlaidų tenka šalių nepilnamečiam vaikui (CPK 12, 178 str.). Remdamasis tuo teismas daro išvadą, kad ieškovė padalydama lygiomis dalimis visas išlaidas, tenkančias buto išlaikymui, nepagrįstai perkelia dalį paslaugų naštos nepilnamečiam vaikui, todėl spręstina, kad ne visa ieškovės nurodyta 46,02 Eur išlaidų suma vaiko poreikiams būstui per mėnesį yra pagrįsta (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad šiame bute yra deklaruota ir šalių pilnamečio sūnaus Lauryno gyvenamoji vieta, tačiau tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad sūnus šiame bute negyvena, todėl jam tenkantys mokesčiais už paslaugas neskaičiuotini.
Ieškovė nurodė, kad vaikui skiria: maistui 169,50 Eur namuose, 38,40 Eur mokykloje, 84,61 Eur restoranuose ir kavinėse; 121,41 Eur aprangai, aksesuarams ir avalynei (rūbai kiekvienam sezonui, rudeninė, žieminė striukės, šilti, vasariniai, lengvi rūbai, apatinis trikotažas, kojinės, batų pora kiekvienam sezonui, kuprinė, sportinės aprangos krepšys); 1,92 Eur rūbų valymui; 14,39 Eur kosmetikos priemonėms, kirpyklai, 24,48 Eur medicininėms paslaugoms, vaistams, vitaminams; 6 Eur telefonui; 98,31 Eur ugdymui ir laisvalaikiui (15,97 Eur knygoms, pratyboms, parodoms, koncertams, muziejams, lietuvių kalbos ir matematikos pamokoms 55,57 Eur, 10 Eur kanceliarinėms prekėms, 15 Eur kompiuterio, spausdintuvo priežiūrai, remontui, rašalo keitimui, 1,67 Eur spintelės nuomai mokykloje), 11,19 Eur šeimos dovanoms; 6,87 Eur dovanoms draugams gimtadienių ir švenčių proga; 90,45 Eur atostogoms, kelionėms; 19,67 Eur transportui (3,91 Eur viešasis transportas, 3,79 Eur automobilio priežiūra, 11,97 Eur kurui); 73,24 Eur namų priežiūros, valymo, apyvokos daiktams, baldams, šviestuvams; 28,56 Eur remontui.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su visais, dalimi pareikštų reikalavimų. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaiko maistui kavinėse, buto remontui, baldams, šviestuvams, išlaidoms kompiuterio priežiūrai ir spausdintuvui, automobiliui, nurodė, kad išlaidos vaiko atostogoms turėtų būti mažinamos per pusę. Atsakovas išreiškė abejonę, ar į 169,50 Eur išlaidas, skirtas vaiko maistui namuose, nėra įskaičiuotos ir išlaidos ieškovės sugyventinio maistui, tačiau kitų vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų atsakovas iš esmės neginčijo. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad išlaidas maistui skaičiavo pagal ieškovės banko sąskaitos išrašus, padalijant iš trijų asmenų, o ne iš keturių, nes į šias išlaidas nebuvo įtrauktos M. D. J. asmeniškai maistui skiriamos išlaidos. Jau pirmiau minėta, kad ieškovė yra patvirtinusi, jog bendro ūkio su M.D. J. netvarko. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo minėtų išlaidų dydžio, byloje nėra paneigtas ieškovės nurodytas šių išlaidų skaičiavimo būdas, vadovaujantis teisėje galiojančia šalies sąžiningumo prezumpcija, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės nurodoma lėšų suma, skirta dukros maistui namuose per mėnesį, iš esmės yra nepagrįsta ar neprotingai didelė (CPK 185 str.). Atsakovas neginčijo nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių maistui mokykloje (pietūs kainuoja 2,40 Eur (kompleksinių pietų kaina išaugusi apie 0,69 Eur), avalynei, aprangai, aksesuarams, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, kanceliarinėms prekėms, telefonui, viešajam transportui, rūbų valymui, papildomoms pamokomos ir išlaidų šiems poreikiams patenkinti dydžio pagrįstumo. Į bylą ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad mergaitei išgyvenančiai paauglystę, yra perkamos veido, kūno priežiūros, taip pat dekoratyvinės kosmetikos priemonės, aksesuarai, rūbai, avalynė ir kt. Tuo tarpu atsakovas nenurodė, kokios šių kategorijų prekės, jo įsitikinimu, nėra būtinos ar yra per brangios ir kokios galėtų būti šių priemonių alternatyvos. Remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas taip pat turi įvertinti ar išlaikymas bus pakankamas užtikrinti vaiko teisę į poilsį, laisvalaikį, kultūrinį ir kitokį ugdymą. Taigi tokie vaikų poreikiai priskirtini prie būtinųjų ir privalo būti tenkinami. Ieškovė, nurodydama vaiko būtinuosius poreikius laisvalaikiui į juos įtraukia vaiko maitinimąsi kavinėse, nes, ieškovės paaiškinimu, tai, be kita ko, yra vaiko laisvalaikio leidimo būdas su draugais ir šeima. Taip pat iš nurodytų poreikių matyti, kad vaiko laisvalaikiui yra priskiriamos išlaidos knygoms, parodoms, muziejams, koncertams (15,97 Eur), dovanos draugams gimtadienio ar švenčių proga (6,87 Eur), šeimos dovanos (11,19 Eur). Sutiktina su atsakovu, kad ieškovės nurodytos 84,61 Eur vaiko išlaidos kavinėse ir restoranuose per mėnesį neatitinka būtinųjų vaiko poreikių laisvalaikiui kriterijaus. Ieškovė nurodydama, jog dėl užimtumo darbe negali paruošti vaikui maisto namuose, todėl vaikas liktų nevalgęs, neteikė tai patvirtinančių įrodymų. Tėvų valdžios turinį sudaro ir pareiga užtikrinti vaiko sveiką raidą, įskaitant vaiko visavertę mitybą, todėl ši tėvų pareiga negali būti perkelta tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi pareigą teikti ne vaiko norus, bet poreikius atitinkantį išlaikymą, todėl vaiko norus tėvai gali išpildyti tuo atveju, jei tam turi finansines galimybes. Pažymėtina, kad pirmiau šiame sprendime jau pasisakyta dėl vaiko poreikių maistui namuose ir mokykloje tenkinimo. Be to, kaip atskiros išlaidos laisvalaikiui nurodytos kasmėnesinės vaiko išlaidos ir šeimos bei draugų šventėms (apie 18 Eur). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus šalių dukra lanko sporto užsiėmimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mėnesio kaina 40,91 Eur), plaukimą UAB „Impuls LTU“ sporto klube (mėnesio kaina 60 Eur) (el. b. T 1, l. 94, el. b. T 2, l. 119-132). Atsakovas šių poreikių ir išlaidų jiems patenkinti neginčijo. Šios išlaidos nėra nurodytos vaiko poreikių lentelėje, tačiau tai yra vaiko laisvalaikio leidimo būdas, todėl jos įtrauktinos į vaiko poreikius laisvalaikiui.
Vaiko poreikis laisvalaikiui taip pat apima vaiko teisę į poilsį. Ieškovė nurodo, kad vaiko atostogoms, kelionėms kas mėnesį būtina skirti 90,45 Eur, į bylą pateikė duomenis apie vaiko keliones į Krokuvą, Druskininkus, Maltą, Italiją, Palangą (el. b. T. 1, l. 64-94). Atsakovas neneigia vaiko teisės į poilsį, tačiau teigia, kad šios išlaidos turėtų būti mažinamos per pusę, nes dvi poilsinės kelionės į užsienio valstybę per vieną vasarą, nėra būtinos vaikui. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato minimalaus ar maksimalaus išlaikymo dydžio, kurį nepilnamečiam vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas vaikui nustatomas taikant proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių. Kita vertus, vieno iš tėvų turima galimybė savo nuožiūra didesne apimtimi tenkinti vaiko ne tik būtinuosius, bet ir kitus poreikius (nagrinėjamu atveju, vykti į keliones užsienyje, ilsėtis Lietuvoje), negali būti perkeliama kitam iš tėvų. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, atsižvelgdamas į vaiko amžių, abiejų šalių turtinę padėtį, į nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, teismas daro išvadą, kad protinga ir racionali išlaidų suma vaiko atostogoms, kurias turėtų ir galėtų užtikrinti abu tėvai yra apie 500 Eur per metus, t. y. apie 42 Eur per mėnesį.
Kita vertus, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis dėl 101,80 Eur (73,24 Eur namų priežiūros, apyvokos daiktai, baldai, šviestuvai, 28,56 Eur buto remontas) skirtinų kas mėnesį būsto sąlygoms gerinti kaip pagrindui dėl pasikeitusių vaiko poreikių po 2014 m. konstatuoti. Į šias išlaidas, be kita ko, yra įskaičiuotos išlaidos namų priežiūrai, valymui ir apyvokos daiktams, tačiau įrodymų, kokie konkretūs daiktai, priemonės buvo įsigytos namų priežiūrai ir atitinkamai, kokia dalis tenka nepilnamečiam vaikui, į bylą nepateikta (CPK 12, 178 str.). Be to, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis minėto nekilnojamojo turto. Įvertinęs bylos medžiagą teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog kas mėnesį vaiko baldams, šviestuvams yra reikalinga skirti apie 73 Eur. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad išlaidos remontui ir baldams buvo gautos apskaičiuojant faktiškai patirtas išlaidas ir jas padalijus iš keturių asmenų, šios išlaidos, ieškovės nuomone, po dviejų metų vėl bus patiriamos, kadangi bus reikalingi papildomi buto remonto darbai ir / ar baldai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. buvo užsakyti šie baldai: vaiko kambario spinta, veidrodis su apšvietimu, knygų spinta, miegamojo spinta, durų frezavimas (el. b. T 1, l. 60-63, T. 2, l. 153-155), taip pat teikiamuose sąskaitų išrašuose ieškovė prie išlaidų parduotuvėje IKEA yra nurodžiusi, kad buvo perkami baldai (el. b. T 1, l. 34) . Iš 2017-08-01 buities tyrimo akto matyti, kad nepilnamečiam vaikui yra skirtas kambarys, sudarytos tinkamos buitinės sąlygos vaikui augti, gyventi ir ilsėtis (el. b. T. 2, l. 80-82). Iš bylos medžiagos matyti, kad išlaidos baldams, šviestuvams nėra patiriamos kas mėnesį. Kita vertus, tai, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga įrengti kambarį, nuperkant ir būtiniausius baldus, yra akivaizdu. Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kokie baldai, šviestuvai vaiko kambariui yra būtini, kokia yra tų baldų, šviestuvų kaina, kokius baldus, šviestuvus planuojama įsigyti šiais, kitais metais, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti ir nustatyti, ar ieškovės prašomas priteisti dydis kas mėnesį, yra pagrįstas, ar visi ieškovės planuojami įsigyti daiktai vaiko kambariui yra būtini kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad išlaikymas yra skiriamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra ir padidėję vaiko poreikiai, todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad į minėtą išlaikymo sumą yra įskaičiuota baldų, šviestuvų kaina, kuriuos ieškovė nupirko prieš metus ar anksčiau, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodytos išlaidos priskirtinos prie kas mėnesį patiriamų ir patirtinų išlaidų. Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas teikė priteistą išlaikymą vaikui, ieškovė į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi 2017-07-19, todėl laikytina, kad būtent tuomet atsirado faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos buto remontui yra iš esmės skirtos ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančiam turtui pagerinti, o ne būtiniems kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Dėl to šių išlaidų apimtimi nėra pagrindo konstatuoti pasikeitusių vaiko poreikių būstui. Pagal pateiktus duomenis šalių nepilnametis vaikas, kuriam yra 14 metų, naudojasi viešuoju transportu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos automobiliui (pvz. automobilio plovimas) yra susijusios su turto priežiūra, o ne nepilnamečio vaiko būtinaisiais poreikiais. Išlaidos vaiko kelionei pas brolį, močiutes, kitus giminaičius taip pat neturi būti įtraukiamos į vaiko poreikius, nes bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra vaiko prigimtinė teisė, neįvertinama pinigais. Be to, transporto priemonę ieškovė turėjo ir santuokos nutraukimo metu, dukra tuo metu jau buvo moksleivė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad po santuokos nutraukimo objektyviai padidėjo vaiko poreikiai, nes atsirado papildomos išlaidos automobiliui (CPK 185 str.).
Pirmiau nustatyta, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų vaiko poreikių ugdymui ir su tuo susijusių išlaidų (pvz., kanceliarinėms prekėms, pratyboms, knygoms), tačiau teigia, jog nepagrįstai į šias išlaidas yra įtraukta 15 Eur kas mėnesį kompiuteriui ir toneriui. Ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar šis vaiko poreikis yra atsiradęs šalims nutraukus santuoką (naujas poreikis), ar dėl tam tikrų pasikeitusių aplinkybių šis vaiko poreikis yra padidėjęs, kokios priežastys nulėmė šio poreikio pasikeitimą ir pan. Akcentuotina tai, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, o ne išlaikymo nustatymo sąlygų, todėl ieškovė turi procesinę pareigą ne įrodyti, kad yra patiriamos konkrečios išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, bet kad iš esmės yra pasikeitę (padidėję) esami ar atsiradę nauji vaiko poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos nutraukimo šios išlaidos atsirado kaip papildomos ar padidėjo. Dėl to šių išlaidų apimtimi nėra pagrindo konstatuoti pasikeitusių vaiko poreikių ugdymui (CPK 185 str.).
Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius visuma, sprendžia, kad po šalių santuokos nutraukimo vaiko poreikiai išaugo ir teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu patvirtinta atsakovui tenkanti išlaikymo dalis (144,81 Eur) vaikui nepakankama jiems patenkinti, t. y. vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga didesnė suma, nei 289,62 Eur (jeigu tėvai išlaikymą teiktų lygiomis dalimis), nes dėl vaiko amžiaus išaugo išlaidos būtinosioms prekėms (maistui, aprangai), mokslui, laisvalaikiui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovo nurodytas argumentas, kad prašomas priteisti išlaikymas viršija minimalią mėnesinę algą (400 Eur) savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tokio dydžio išlaikymas turi būti priteistas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Įvertinus bylos įrodymus (rašytinius, paaiškinimus), darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog pasikeitusiems vaiko kasdieniams būtiniems ir įprastiems (maistui, aprangai, būstui), tiek lavinimo ar laisvalaikio poreikiams tenkinti reikalingas 835 Eur išlaikymas per mėnesį. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiga įrodyti, kad vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė tokia apimtimi tenka ieškovei (CPK 12, 178 str.). Dėl to teismas iš dalies tenkina ieškovės pareikštą reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą dukrai atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 14 metų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio) poreikiams patenkinti per mėnesį nepakanka 289,62 Eur ir yra reikalinga apie 500 Eur (CPK 185 str.). Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su pasikeitusia nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl nustatytų poreikių patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai. Ieškovės gaunamas didesnis darbo užmokestis nesudaro pagrindo perkelti jai tėvo pareigą išlaikyti dukrą (CK 3.156 str. 1 d.). Tuo labiau, kad ieškovei tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nepertraukiama kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Dėl to yra pagrindas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu iš atsakovo A. R. priteistą 500 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai I. R. jį padidinant iki 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas ir kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Dėl to didesnis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo 2017 m. liepos 19 d. t. y. nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro: atstovavimas teismo posėdyje ir procesinių dokumentų rengimas (el. b. T. 1, 112, 113, el. b. T. 2, 147-148). Atsakovas teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2117,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: atsiliepimo į ieškinį rengimas, atstovavimas teismo posėdyje, kitos teisinės pagalbos teikimas (konsultacija, susipažinimas su nagrinėjama byla, kt.), ir 379,91 Eur vertimo išlaidų (el. b. T. 2, l. 164-165). Taigi iš viso atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2497,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p.). Iš pateiktų duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus už advokato pagalbą ir vertimo paslaugas nustatyta, kad atsakovas faktiškai yra sumokėjęs 2376,41 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. 1996,50 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 379,91 Eur vertimo išlaidų (el. b. T. 2, l. 190, 189, 176, 173, 169, 166).
Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokatų teikta teisine pagalba, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
Ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies (67,78 proc.) todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1016,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovui priteistina 765,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą ir vertimo išlaidas) (CPK 89, 93, 98 str.). Teismo vertinimu, yra tikslinga padaryti šalių viena kitai priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ir nustatyti, kad atsakovas ieškovei turi atlyginti 251,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 69 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ji yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintinas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 2 p.), o iš atsakovo į valstybės biudžetą už šį reikalavimą priteistina 28 Eur žyminio mokesčio (105,19*12 mėn.*3 proc.*75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p. 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Teismas patyrė 3 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13053-924/2014 patvirtintą išlaikymo nepilnamečiam vaikui I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. liepos 19 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui I. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Grąžinti ieškovei J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69 Eur (šešiasdešimt devyni eurai) žyminio mokesčio (AB Swedbank 2017-07-18 mokėjimo nurodymas Nr. 683). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Priteisti iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 251,02 Eur (du šimtai penkiasdešimt vienas euras, 2 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 28 Eur (dvidešimt aštuoni eurai) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.