- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- eI3-483-426/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01452-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Kalėjimų tarnybai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos Kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. Teismo prašo Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išsiaiškinti, ar Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Žemesnės instancijos teismas
Panaikinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 17 d. įsakymą „Dėl V. G. nušalinimo nuo pareigų“ Nr. P-78 (toliau – skundžiamas Įsakymas).
Įpareigoti atsakovę Lietuvos kalėjimų tarnybą išmokėti pareiškėjui nušalinimo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 17 d. neišmokėtą darbo užmokestį bei 0,07 proc. delspinigius nuo šios sumos.
Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas aiškina, jog yra statutinis valstybės tarnautojas, iki 2023 m. sausio 17 d. ėjęs Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas.
Jis kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. sausio 17 d. priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriame nurodyta, kad jis, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, nušalinimas nuo pareigų nuo 2023 m. sausio 17 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos.
Iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos 2023 m. vasario 14 d. gavo atsakymą su pridėtu šios tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. sausio 16 d. raštu (toliau – 2023 m. sausio 16 d. Raštas) Nr. IBPS-S-30363-23 „Dėl informacijos pateikimo.“
Atkreipia dėmesį, kad pranešime apie įtarimą nurodytos visos jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, pareigos. Pareiškėjo manymu, nekonkretus įtarimas, sukėlęs teisines pasekmes, yra neteisėtas. Iš įtarimo formuluotės pareiškėjas sprendžia, kad pareigybių aprašymas ir neva pažeistos jo nuostatos į pranešimą apie įtarimą perkeltos formaliai ir lakoniškai, neanalizuojant konkrečių teisės aktų. Mano, jog skundžiamas Įsakymas priimtas skubotai ir formaliai, sprendimą išimtinai siejant su faktine aplinkybe, kad jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Jokių papildomų motyvų nei 2023 m. sausio 16 d. Rašte, nei skundžiamame Įsakyme nenurodyta.
Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjo, ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė neinicijavo jo laikino nušalinimo nuo pareigų.
Pareiškėjas sutinka, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja skirtingus visuomeninius santykius, tačiau laikino nušalinimo nuo pareigų faktinis taikymo pagrindas neturėtų skirtis, nes sukelia tapačias teisines pasekmes, todėl Teismo prašo patikrinti, ar atsakovės paskirtas laikinas jo nušalinimas nuo pareigų turi faktinį pagrindą. Pareiškėjo manymu, aptariamas nušalinimas yra neteisėtas, nes pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje jam buvo įteiktas 2021 m. sausio 16 d., tačiau ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras netaikė procesinės prievartos priemonės pagal BPK 157 straipsnį. Pareiškėjas kvestionuoja savarankišką nušalinimo nuo pareigų teisinį pagrindą, kuris pažeidžia jo interesus ir teisėtus lūkesčius, nes laikinai nušalintas ne teismo nutartimi dėl procesinių prievartos priemonių taikymo baudžiamajame procese, o atsakovės valiniu veiksmu, kuriam net nereikia tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų. Pareiškėjo nuomone, toks atsakovės priimtas individualaus pobūdžio aktas– neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įžvelgia teisinį nihilizmą, kuomet darbdavys, Lietuvos kalėjimų tarnyba, nesulaukęs įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, Įsakymu laikinai nušalino jį nuo pareigų. Atkreipia dėmesį, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas nereglamentuoja laikino nušalinimo nuo pareigų faktinio pagrindo, dėl to darbdavys net neturi iš esmės pagrįsti, motyvuoti savo sprendimo ar objektyviai vertinti pareiškėjo procesinį statusą ikiteisminiame tyrime. Toks formalus įstatymo taikymas, pareiškėjo manymu, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir kelia abejonę, ar tokia įstatymo nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareiškėjo manymu, Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT201-A-N15/2021yra itin svarbus šiam ginčui.
Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, pagal kurį nenustatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam ar jo įgaliotam asmeniui vertinti, ar su šio asmens traukimu baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia abejonių dėl patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, kad tolesnis jo pareigų vykdymas galėtų kelti grėsmę konstituciškai svarbiems tikslams, taip pat neatitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių ribojimus, be kita ko, nušalinimo nuo pareigų taikymo trukmę, ir yra neproporcingas konstitucinės kiekvieno asmens teisės laisvai pasirinkti darbą varžymas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo manymu, atsakovė negalėjo vadovautis analogiška ir formalia Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir laikinai jį nušalinti nuo pareigų, sukeliant nepagrįsto masto suvaržymus. Pareiškėjo manymu, laikinas nušalinimas nuo pareigų ginčijamame Įsakyme nurodytu pagrindu pažeidžia jo konstitucinę teisę į nekaltumo prezumpciją.
Pareiškėjas aiškina, kad patiria neproporcingus teisės turėti darbą ir užsiimti profesine veikla, gauti pastovias pajamas suvaržymus, neapibrėžtą laiką negauna pajamų, jam netaikomos socialinės garantijos, nedraudžiamas socialiniu draudimu, neturi teisės gauti ligos ir darbo paieškos išmokos. Pasak pareiškėjo, taip sukuriamas konstituciškai nepagrįstas, neproporcingas teisinis bei socialinis netikrumas ir nesaugumas, pažeidžiama konstitucinė teisė gauti socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Skunde pamini, kad nepagrįstas interesų ir teisėtų lūkesčių suvaržymas daro neigiamą poveikį, nes pasikeitė jo socialinis statusas, finansinė padėtis, nutrūko darbo stažas, pablogėjo gyvenimo kokybė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad teismui kyla pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto atitikties konstituciniam teisinės valstybės, proporcingumo ir lygybės principui, o būtent: ar minėta įstatymo nuostata dėl nušalinimo nuo pareigų, kai pareigūnas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį pareigūną nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, ar ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nagrinėjamu atveju Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas remiantis tik formalia asmens procesine padėtimi ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjui kelia pagrįstas abejones dėl konstitucingumo ir žmogaus teisių suvaržymo per se, todėl skundžiamas Įsakymas, jo manymu, turi būti panaikintas.
Skundo tenkinimo atveju pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė juos patenkinti.
Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) nesutinka su skundo reikalavimais, prašo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. sausio 16 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas) ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nuteistuoju.
Kalėjimų tarnybos direktorius, gavęs Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. sausio 16 d. rašte nurodytą informaciją, 2023 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. P-78 „Dėl V. G. nušalinimo nuo pareigų“ 1 punktu pareiškėją nušalino nuo pareigų nuo 2023 m. sausio 17 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos. Šio įsakymo 2.1 papunkčiu nurodė Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro buhalterijai nemokėti darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu, pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. sausio 17 d.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų visais atvejais, kai gaunama informacija, kad jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Asmeniui, priimančiam sprendimą dėl pareigūno nušalinimo, nesuteikta teisė vertinti nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir būtinumą. Akcentuoja, kad nušalinimui nuo pareigų pakanka tik informacijos, jog pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu.
Atsiliepime Tarnyba akcentuoja, kad pareigūnui darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir nustatyto dydžio delspinigiai sumokami tik tuo atveju, jeigu pasibaigus baudžiamajam procesui nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas nėra pasibaigęs.
Atsakovė mano, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 17 d. įsakyme Nr. P-78 „Dėl V. G. nušalinimo nuo pareigų“ nurodytas laikotarpis, kuriam pareigūnas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, įsakymas priimtas griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinimui nėra jokio pagrindo, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 17 d. įsakymo „Dėl V. G. nušalinimo nuo pareigų“ Nr. P-78 teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsakovė skundžiamu Įsakymu pareiškėją, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą, nušalino nuo pareigų nuo 2023 m. sausio 17 d. iki baudžiamojo proceso, kuriame kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, pabaigos.
Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Įsakymas neteisėtas dėl to, kad nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su jam pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir būtinumu taikyti nušalinimą nuo pareigų. Nušalinimo nuo pareigų nepagrįstumą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 41 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Bylos duomenys patvirtina, jog skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3–5 dalimis, atsižvelgus į Kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. sausio 16 d. raštą Nr. IBPS-S-30363-23 „Dėl informacijos pateikimo“. Šiame rašte nurodyta, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir korupcijos tyrimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį dėl piktnaudžiavimo. Taip pat nurodyta, kad tą pačią dieną V. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nuteistuoju S. D.
Aptariamame rašte „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo grindžiamas skundžiamas Įsakymas, iš esmės nurodyta, jog pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareigūnas privalo būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, todėl šiuo atveju pareiškėjas turi būti nušalintas iki baudžiamojo proceso pabaigos. Nurodyti duomenys patvirtina, jog ginčijamas Įsakymas buvo priimtas ir pareiškėjas nušalintas nuo pareigų Imuniteto skyriaus 2023 m. sausio 16 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ informacijos pagrindu, kad dėl pareiškėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir korupcijos tyrimų skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams apibrėžti BK XXXIII skyriuje. Šio skyriaus 228 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Pažymėtina, jog piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veiklos esmę ir turinį. Piktnaudžiavimas, pasireiškiantis įgaliojimų viršijimu, suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas, padaromas neteisėtu veikimu. Tai, be kita ko, gali būti veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais, ar veiksmai, kurie visiškai uždrausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-25 nutartis baudžiamojoje byloje K-28-222/2020).
Pareiškėjo, vykdžiusio jam priskirtas statutinio pareigūno funkcijas, padaryta veika, nurodyta atsakovės Imuniteto skyriaus 2023 m. sausio 16 d. rašte, kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas tarnyba.??? ???
Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.
Pagal Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, pareigūnas privalo būti nušalinamas nuo pareigų visais atvejais, kai gaunama informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Asmeniui, priimančiam sprendimą dėl pareigūno nušalinimo, nesuteikta teisė vertinti nušalinimo nuo pareigų pagrįstumą ir būtinumą.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog nušalinimui nuo pareigų pakanka tik informacijos, jog pareigūnas įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenumatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui, turinčiam teisę skirti nušalinimą nuo pareigų, vertinti, ar su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo valstybės tarnybai, ar tai būtina ir neišvengiama priemonė apsaugoti ikiteisminio tyrimo ir valstybės tarnybos interesus.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, kad proporcingumo principas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, neriboti asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į teisės aktų paskirtį teisinėje sistemoje, reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektus, kuriems taikomas teisės aktas, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) įtvirtintas visiškai analogiškas valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų teisinis reguliavimas. VTĮ 40 straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu gaunama informacija, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. Nutarimu pripažino, kad VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šiame Nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas, VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu nušalinimo nuo pareigų teisiniu reguliavimu siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, apsaugoti institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno valstybės tarnautojo, apie kurį gauta informacijos, kad jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, kurios sudarytų sąlygas atitinkamai individualizuoti konkrečią situaciją, ir nustatyti minėtam asmeniui taikytinas (būtinas) jo teises ribojančias priemones, jų taikymo trukmę. Įstatymų leidėjas nesilaikė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis iš konstitucinio teisingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, reguliuojant nušalinimo nuo pareigų teisinius santykius, užtikrinti tam tikrą interesų pusiausvyrą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aptariamame Nutarime atkreipė dėmesį, jog iš esmės tapačios šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamoms VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms nuostatoms normos, kuriomis reglamentuojamas tam tikras nusikalstamas veikas padariusių asmenų nušalinimas nuo pareigų ir nustatyta, kad už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas, įtvirtintos ir kituose teisės aktuose, t. y. VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme (2020 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme (2018 m. birželio 29 d. redakcija), tačiau juose nustatytas teisinis reguliavimas nėra nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai tapačiai reglamentuoja nusikalstamas veikas padariusių statutinių pareigūnų nušalinimas nuo pareigų, kaip ir VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, dėl kurio konstitucingumo Konstitucinis Teismas pasisakė minėtame nutarime. Konstitucinis Teismas konkrečiai nevertino Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto nušalinimo atitikties konkretiems Konstitucijos straipsniams. Konstituciniam Teismui 2021 m. gruodžio 22 d. Nutarimu pripažinus, jog VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, nagrinėjamoje administracinėje byloje vertintina, jog Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reglamentavimas nėra teisingas ir atitinkantis pirmiau minėtas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje pažymėta, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas, tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, kad sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pripažįsta, kad nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. Nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 išvadomis, nes VTĮ ir Statuto normos patenka į vienos teisinės sistemos – viešosios teisės sritį. VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas visiškai analogiškai reglamentuoja valstybės tarnautojų, tarp jų ir statutinių valstybės pareigūnų, nušalinimo nuo tarnybos teisinius santykius. Todėl įgyvendinant neprieštaringą ir vienodos viešosios teisės, tapačiai reglamentuojančios valstybės tarnybos teisinius santykius, reguliavimą, teisingumo ir proporcingumo principus, nagrinėjamo ginčo atveju taikytina teisės analogija ir Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos analogiškai vertinamos taip, kaip buvo įvertinta VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų atitiktis Konstitucijai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. Nutarime.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. Nutarimo išvadas konstatuotina, jog pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų atveju, nevertinant pareiškėjo neteisėtos veikos aplinkybių, t. y. ar nenušalinus pareiškėją nuo pareigų bus diskredituojama statutinė valstybės tarnyba arba kils kitokių nepataisomų padarinių, susijusių su nusikalstamos veikos tyrimu, statutinės valstybės tarnybos autoritetu, individualiai neįvertinant nušalinimo nuo pareigų būtinumo ir proporcingumo, nušalinimas nuo pareigų negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta priemonė. Įvertinus tai, kad pareiškėjo nušalinimas nuo pareigų buvo grindžiamas tik informacija apie įtarimą pareiškėjui padarius baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, numatytą BK 225 straipsnyje, nepagrindžiant ginčijamo Įsakymo faktinėmis ar kitomis aplinkybėmis dėl pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų neišvengiamumo ir būtinumo, pripažintina, kad toks formalus nušalinimas yra neproporcinga priemonė, žymiai daugiau ribojanti pareiškėjo teises, negu yra būtina. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamojoje byloje net nėra duomenų, jog prokurorai būtų siūlę laikiną pareiškėjo nušalinimą nuo pareigų, kaip būtiną, siekiant užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms, vadinasi, galima daryti prielaidą, kad prokurorai neįžvelgė grėsmės tolimesniam pareiškėjo darbui ir pareigų atlikimui.
Pažymėtina ir tai, kad nušalinimo taikymo pagrindai neabejotinai turi būti nustatyti įstatyme. Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta formali sąlyga, jog vienintelis nušalinimo pagrindas, jeigu statutinis pareigūnas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nesudaro teisėto ir pagrįsto pagrindo pareigūną nušalinti nuo statutinės tarnybos, neindividualizuojant konkretaus nušalinimo atvejo ir šios priemonės taikymo būtinumo aplinkybių.
Teismo nuomone, dėl nurodytų argumentų skundžiamas Įsakymas dėl nušalinimo, nors ir atitinka Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą formalią nušalinimo nuo pareigų sąlygą, tačiau dėl aukščiau minėtų teisingumo ir proporcingumo principų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. Nutarimo išvadų negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.
Pareiškėjas taip pat prašė, panaikinus įsakymą dėl nušalinimo, įpareigoti atsakovę išmokėti nušalinimo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 17 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 procento delspinigių nuo šios sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Statuto 45 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su užpraeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis).
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-43 patvirtintas delspinigių dydis – 0,1 procento.
Nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu pareiškėjui turi būti išmokėtas darbo užmokestis ir delspinigiai. Įvertinus tai, kad nuo 2023 m. vasario 1 d. pasikeitė delspinigių dydis, pareiškėjui nuo 2023 m. sausio 17 d. išmokėtinas neišmokėtas darbo užmokestis ir 0,1 procento delspinigių.
Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. Nutarimo išvadas dėl analogiško VTĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto valstybės pareigūnų nušalinimo teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, konstituciniam teisinės valstybės principui, vertintina, jog netikslinga ir nebūtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl analogiško Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto teisinio reglamentavimo atitikties toms pačioms Konstitucijos nuostatoms, todėl pareiškėjo prašymas dėl nurodytų argumentų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 punktas).
Pareiškėjo atstovas prašo priteisti iš atsakovės 818,77 Eur išlaidų už teisinę pagalbą pagal sutartį. Papildomai po teismo posėdžio pateikė išlaidas už prašymo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžio metu – 235,95 Eur. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitų išrašai, patvirtinantys apie apmokėtas sąskaitas.
Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal LVAT praktiką, aptariamoje nuostatoje numatytas terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti yra naikinamasis (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019), tačiau ABTĮ nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo ir tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
Teismas šiuo atveju sprendžia, jog pateiktos papildomos išlaidos negalėjo būti pateiktos anksčiau, kadangi nebuvo galimybės įvertinti, kiek truks teismo posėdis, kuriame pareiškėją atstovavo advokatas, ar byla bus išnagrinėta iš esmės. Todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti šias pateiktas papildomas išlaidas dėl atstovavimo teismo posėdyje ir spręsti dėl jų atlyginimo.
Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. vasario 14 d. (2023 m. I ketv.), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 799,00 Eur). Maksimalus dydis už skundo parengimą – 4 497,5 Eur. Pareiškėjo prašoma suma už skundo parengimą 818,77 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Advokatas dalyvavo 2024 m. gruodžio 10 d. nuotoliniame teismo posėdyje, kuris truko 47 min. Už atstovavimą teisme galima priteisti maksimali suma –1 799,0 (2022 m. III ketv.)*0,1)) (Rekomendacijų 8.19, 9 p.). Taip pat prašoma priteisti už pasirengimą teismo posėdžiui (1 val.). Maksimali galima priteisti suma – 159,81 Eur ((2021 m. III ketv. (1 598,1 Eur))*0,1) (Rekomendacijų 8.19 p.). Prašoma priteisti 127,05 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl gali būti priteisiama iš atsakovės. Taip pat prašoma priteisti 36,30 Eur už prašymo ir 72,60 Eur už prašymo stabdyti bylos nagrinėjimo parengimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo atstovas juos rengė ir pateikė teismui. Atsižvelgiant į tai, jog prašoma 108,9 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio, todėl gali būti priteistina iš atsakovės.
Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas tenkintas visiškai, konstatuotina, jog pareiškėjas patyrė 1 054,72 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos jo naudai iš atsakovės (ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. P-78 „Dėl V. G. nušalinimo nuo pareigų“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Įpareigoti Lietuvos Kalėjimų tarnybą išmokėti pareiškėjui V. G. nušalinimo laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 17 d. neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,1 procento delspinigių nuo šios sumos.
Prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, netenkinti.
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti. Priteisti pareiškėjui V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės Lietuvos Kalėjimų tarnybos 1 054,72 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt du ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.