Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. P. (O. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje, kuria išspręstas ieškovo O. P. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2023 m. gruodžio 7 d. teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, juose nurodoma, kad dėl karinės padėties Ukrainoje ne kartą teko keisti gyvenamąją vietą, todėl dingo visi kontaktai, taip pat ir profsąjungos, o juos vėl rado tik 2023 m. lapkričio 17 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujintas terminas ieškiniui paduoti ir ieškinį atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą. Šis praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

8. Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymas buvo atmestas. Ieškovas, nesutikdamas su 2023 m. liepos 11 d. sprendimu, 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti, priimti ir tenkinti jo pateiktą ieškinį.

10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą, laikėsi pozicijos, jog ieškovo atstovės nurodytos termino praleidimo priežastys nėra laikytinos svarbiomis ir pagrįstai lėmusiomis pavėluotą ieškinio pateikimą teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir faktinių aplinkybių seka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, t. y. kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas atnaujinti apeliantui praleistą terminą ieškiniui paduoti.

11. Apeliantas ieškinyje ir atskirajame skunde termino praleidimo priežastimis iš esmės įvardija aplinkybes, kad ieškovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, dėl karinės padėties Ukrainoje, ieškovo mobilumo pasunkėjo jo bendravimas su atstovais.

12. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO medžiagą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovas nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2023 m. kovo 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. birželio 15 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2023 m. liepos 7 d. ir laikotarpis nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. nurodytas kaip nedraudžiamasis. Svarbu pažymėti ir pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę dėl ieškovo gyvenamosios vietos, t. y., Gyventojų registro duomenimis, ieškovas nuo 2023 m. birželio 12 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje, tai yra (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui O. P. 7 dienų terminą pateikti teismui papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo pateikto prašymo pagrįstumą. Ieškovas, atstovaujamas LVPS, teismui papildomai nurodė, kad ieškovo ir LVPS bendravimas vyko žodžiu, ieškovas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių (jo mobilumo, karinės padėties Ukrainoje ir dėl šios priežasties būtinybės keisti gyvenamąją vietą) buvo nepasiekiamas, prarado visus kontaktus, įskaitant ir LVPS, todėl negalėjo su ja susisiekti. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo išvykęs į Ukrainą, nepateikė duomenų, kada ir kaip jis sužinojo apie jam priimtą neigiamą darbo ginčų komisijos sprendimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pati LVPS, atstovaudama O. P., bandė susisiekti su atstovaujamuoju O. P., tačiau nepavyko to padaryti. Taigi byloje pateikti duomenys (registrų duomenimis, ieškovo darbo ir gyvenamoji vieta nurodyta Lietuvoje) suponuoja išvadą, kad ieškovas procesinio termino eigos laikotarpiu ir dar mažiausiai 3 mėnesius jam pasibaigus gyveno ir dirbo Lietuvoje. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Ukrainoje vyksta karas, pati savaime nelaikytina svarbia aplinkybe, pateisinančia priežastimi dėl praleisto termino ieškiniui pateikti, nes ieškovas, kaip minėta, nepateikė jokių duomenų, į kokią Ukrainos dalį ir kada jis buvo išvykęs, kada sugrįžo. O ieškovo teiginiai apie tai, kad jis prarado LVPS duomenis, vertintini kritiškai, nes LVPS duomenys yra skelbiami ir viešoje erdvėje.

13. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad ieškovui skundo nagrinėjimo metu atstovavo LVPS, kuriai ieškovas buvo suteikęs teisę jam atstovauti ir teisme. LVPS keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai, todėl preziumuojama, kad jai turėjo būti žinomos teisės normos, iš jų ir reglamentuojančios procesinio termino praleidimo pasekmes. Ieškovas, atstovaujamas LVPS, po jam nepalankaus DGK sprendimo jokių aktyvių veiksmų, siekdamas ginti savo teises, neatliko. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys negali būti laikomas atidžiu, operatyviu ir rūpestingu elgesiu.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas ieškiniui paduoti, nėra pateisinamos. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, sudarytų sąlygas ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad, pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą, ieškovas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pripažinti apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis nėra pagrindo. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino atnaujinimą, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.