Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „B2Kapital“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims - skolininkui A. J., skolininko sutuoktinei – L. J., A. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti. Prašymų papildyti bylos medžiagą niekas nepateikė.

Pareiškimui išnagrinėti iš antstolio A. B. gauta vykdomoji byla Nr. 0041/19/02263.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

A. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0041/19/02263 pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-07-31 teismo įsakymą Nr. eL2-10369-1029/2019 vykdo priverstinį 7 194,40 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko A. J. išieškotojo UAB „B2Kapital“ naudai (vykd b. 1, 3 l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. ir jos sutuoktinė L. J. nėra sudarę vedybų sutarties (civ. b. 17-18 l.). Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nenustatyta, kad A. J. ar L. J. būtų kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Skolininkas gauna netekto darbingumo pensiją – apie 288,00 Eur kas mėnesį, asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nuo priverstinio vykdymo pradžios iš skolininko piniginių lėšų išieškota iš viso 47,25 Eur vykdymo išlaidų, skolos skolininkas gera valia nemoka (vykd. b. 24, 37, 56 l., civ. b. 33, 37-39 l.).

Skolininko sutuoktinė L. J. gauna pajamas iš Valstybinio socialinio fondo valdybos Utenos skyriaus, SoDra duomenimis vidutinės jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 190,00 Eur, ji nuosavybės teise kilnojamųjų daiktų neturi (civ. b. 34, 35-36 l.). Tačiau sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 9-10, 38-43 l.; civ. b. 19-32 l.).

Antstolis 2019-09-30 turto arešto aktu Nr. 0041/19/02263 areštavo skolininkui A. J. ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 15-17 l.), bei išsiuntė skolininkui ir jos sutuoktinei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. 19-20 l.) ir 2020-03-03 pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. S-20-41-22536 (vykd. b. 50-51 l.). Skolininkas ir jo sutuoktinė nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolis 2020-03-03 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.).

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Pažymėtina, kad CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, tačiau šioje byloje nenustatytas nei vienas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas.

Šioje byloje turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko turto dalį – nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. J. ir L. J. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), nes įgytas po santuokos sudarymo. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus, todėl tenkintinas.

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 3 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Tačiau nei vienas iš šioje byloje dalyvaujančių asmenų neprašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo – pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas, siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui A. J. geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš bendro su sutuoktine turto dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininko A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jam ir jo sutuoktinei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių nekilnojamųjų daiktų:

buto, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir

1/6 dalies ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Grąžinti antstoliui A. B. vykdomąją bylą Nr. 0041/19/02263.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.