- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-987-265/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-000178-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Z. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, civilinėje byloje pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą; 2) pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-17 nutarties rezoliucinę dalį civilinėje byloje Nr. L2-856-890/2014, kurioje patvirtinta šalių 2014-08-21 sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, priimti teismo procesinį sprendimą, kuriuo nustatyti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo klausimus; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais klausimus; 4) išspręsti kitus su pareikšto ieškinio nagrinėjimu teisme susijusius klausimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui Z. V. dešimties kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nurodytiems procesiniams trūkumams pašalinti.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas be kitų ieškinio reikalavimų prašo teismo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-17 nutarties rezoliucinę dalį civilinėje byloje Nr. L2-856-890/2014, kurioje patvirtinta šalių 2014-08-21 sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, pažymėjo, kad minėtai teismo nutarčiai yra taikoma res judicata galia ir nėra galimas kreipimasis į kitą pirmosios instancijos teismą dėl teismo nutarties rezoliucinės dalies pakeitimo, todėl pasiūlė ieškovui patikslinti ir galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Teismas taip pat pasiūlė ieškovui kartu su patikslintu ieškiniu pateikti duomenis apie ieškovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, duomenis apie išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Teismas ieškovui pasiūlė patikslinti, kurią teikiančią išvadą instituciją siūloma įtraukti į bylą. Papildomai pažymėjo, jog šalys bendru tarpusavio sutarimu ir suderinta valia neteismine tvarka gali nustatyti ir išspręsti klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio, jo sąlygų pakeitimo, jei tarp šalių nekyla ginčo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pasisakė tik dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-17 nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau visiškai nepasisakė, kokiu pagrindu nepriėmė ieškinio dėl reikalavimų, kuriais yra prašoma nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti vaiko bendravimo tvarką. Teismo išvada, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014-09-17 nutartis, kuria buvo išspręstas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, įgijo res judicata galią, nepagrįstas. Išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas (nutartis), kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu (nutartimi) nustatytą išlaikymą. Teismas nepagrįstai nurodė pateikti duomenis, susijusius su ieškovo finansine padėtimi. Šiuos klausimus galima išspręsti parengiamojo teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad ieškovo prašomo išlaikymo dydis yra analogiškas teiktam ieškovo atsakovei ir ženkliai mažesnis, nei teismų praktikoje nurodomas orientacinis dydis. Teismo siūlymas nurodyti tik vieną teikiančią išvadą instituciją taip pat nepagrįstas. Šalių dukrai gyvenant Šventosios mieste, atsakovę tikrino Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, šiuo metu ieškovą lanko ir tikrina Skuodo rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, todėl manytina, kad tikslinga į bylą įtraukti ir Palangos miesto, ir Skuodo rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 138 straipsnyje numatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad ieškovas suformulavo netikslų reikalavimą, todėl nustatė dešimties kalendorinių dienų terminą pašalinti trūkumus. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir ieškinyje keliamais reikalavimais, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas negali reikšti reikalavimo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria buvo susitarta dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, sąlygos.Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir teikiamo išlaikymo dukrai pakeitimo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir kuria priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, įgijo res judicata galią ir negali būti keičiama.Priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, šalims res judicata galios neįgijo. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimus dėl šalių dukters gyvenamosios vietos kartu su tėvu nustatymo ir bendravimo tvarkos su motina nustatymo. Iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl minėtų ieškovo reikalavimų nėra priimta procesinių teismo sprendimų. Galimai tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus dėl šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas turės išspręsti klausimą dėl išlaikymo, kuris yra patvirtintas šalių sudaryta taikos sutartimi, patvirtinta Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, priteisimo. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas pakeisti Palangos miesto teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo vaikui dydžio ir tvarkos, sąlygą yra aiškus ir suprantamas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus.Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo siūlymą pateikti duomenis, susijusius su ieškovo finansine ir materialine padėtimi.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjat civilines bylas, kuriose reiškimas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar pakeitimo, t. y. sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, turi būti atsižvelgiama ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ch. v. D. Ch., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė ieškovui pateikti duomenis apie jo materialinę padėtį, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad skundžiamojoje nutartyje teismas minėtų duomenų nebuvimo nekonstatavo kaip trūkumo, t. y. tik pasiūlė ieškovui pateikti duomenis apie ieškovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas.Pirmosios instancijos teismas ieškovui taip pat pasiūlė, tačiau neįpareigojo, pateikti duomenis apie išlaidas vaiko poreikiams tenkinti bei patikslinti, kurią instituciją siūloma įtraukti į bylą kaip teikiančią išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė, tačiau neįpareigojo ieškovą pateikti minėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo siūlymų pagrįstumo. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.). Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. str. 1 d. 3 p).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti. Ieškovo Z. V. pateikto ieškinio atsakovei D. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo