- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- e1-644-297/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16823-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- M. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16823-21, kurioje
M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. vasario 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 2 mėnesiams;
2) 2018 m. birželio 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams;
3) 2019 m. rugsėjo 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams,
4) 2020 m. spalio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 50 parų areštu; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4, 5, 7 dalimis, arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą;
teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. Ž. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, šiomis aplinkybėmis:
2021 m. gegužės 23 d. kelyje, važiuojant nuo Naujųjų Valkininkų link Alytaus miesto, savo vairuojamu automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stumdamas į šoną D. K. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo keldamas grėsmę nukentėjusiosios D. K. sveikatai, šiai nenorint sukelti eismo įvykio, todėl sustojus šalikelėje, M. Ž., pribėgęs ir atidaręs D. K. automobilio dureles, įžeidinėjo ją ir grasino, sakydamas „k..., suka, užmušiu aš tave, tu neparvažiuosi į Alytų“; tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Ž. 2021 m. gegužės 25 d. Alytuje, ties (duomenys neskelbtini) grasino D. K., sakydamas, kad ją užmuš, kad ji negyvens, ją papjaus, kad ji neturės ramybės, jeigu nebus kartu su juo; tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2021 m. birželio 23 d. telefoninio pokalbio metu D. K. įžeidinėjo ir grasino jai, sakydamas „Ar girdi, tu neįsivaizduoji, ką dar aš tau padarysiu, <…> sakau tu k... gaiši“, tokiais veiksmais M. Ž. sukėlė nukentėjusiajai D. K. baimę ir suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis M. Ž., duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Paaiškino, kad nukentėjusioji D. K. buvo jo sugyventinė, jų santykiai truko apie tris metus, jie turi bendrą vaiką. Išsiskyrė jie D. K. iniciatyva. Jis skyryboms prieštaravo, norėjo D. K. susigrąžinti, todėl nuolatos jai skambino, rašė SMS žinutes. Būdavo, kad pokalbių metu kreipdavosi į ją necenzūriniais žodžiais. Jis dažnai tikrino buvusią sugyventinę, nuvažiuodamas pas ją į darbą ar į namus, apie tai iš anksto jai nepranešęs, nes D. į jo telefoninius skambučius neatsakinėjo ir jo skambučius savo telefone užblokavo. Susigrąžinti sugyventinės nepavyko, todėl pyko ant jos. 2021 m. gegužės 25 d. jis sužinojo, kad D. K. Vilniaus mieste ketina įsigyti „VW Passat“ markės automobilį. Norėjo išsiaiškinti, su kuo D. išvažiavo į Vilnių, todėl nuvyko jos pasitikti. Važiavo savo automobiliu „Volvo V70“. Valkininkuose sustojo prie pervažos ir laukė. Pamatė nuo Vilniaus atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, jį vairavo D.. D. prie jo nesustojo. Jis pradėjo važiuoti paskui D. automobilį ir šviesomis pamirksėjo, kad ji sustotų šalikelėje, tačiau D. nestojo. Tada aplenkė ją ir sustabdė savo automobilį, norėdamas, kad ir D. sustotų. Tačiau ji aplenkė jo automobilį ir nuvažiavo toliau. Jis vėl važiavo paskui ją. Vienu metu jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susilygino su D. vairuojamu automobiliu ir iš šono D.s vairuojamą automobilį nustūmė į šalikelę. Jų automobiliai sustojo kilometro atstumu nuo kelio išsišakojimo, kuris veda į Alytų ir į Varėną, jie nusuko Alytaus kryptimi. Jis pasistatė savo automobilį priekyje D. automobilio, išlipo ir, priėjęs prie D. automobilio bei atidaręs vairuotojo dureles, D. išvadino necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „k...“, „sūka“, grasino sakydamas „užmušiu tave“, taip pat sakė, kad ją papjaus ir kad ji negyvens, jei nebus su juo. Po to jis nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo link Alytaus. Taip pasielgė, nes sužinojo, kad į Vilnių pirkti automobilio D. važiavo su vyriškiu vardu T. ir labai supyko, kad ji būna su šiuo vyru. D.s automobilyje kito vyro nebuvo, tačiau jis vis tiek elgėsi agresyviai. 2021 m. gegužės 25 d. jis atvyko savo vairuojamu automobiliu „Volvo V70“ adresu (duomenys neskelbtini) susitikti su D. K., kuri parvažiavo automobiliu „VW Passat“. Susitiko jie tarp namų (duomenys neskelbtini). Jis pasakė D. K., kad užmuš ją ir kad ji negyvens. Sakė jai šiuos žodžius, stovėdamas šalia jos, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl D. galėjo išsigąsti, ji suprato, kad jai gresia pavojus. Anksčiau jis yra smurtavęs prieš D. K., už ką buvo nuteistas. Pasakęs D. grasinančius žodžius, jis išvažiavo. Jis savo telefone buvo nusistatęs, kad D. numeris būtų renkamas automatiškai, taigi, tą dieną jai skambino labai daug kartų. 2021 m. birželio 23 d. telefoninio pokalbio su D. metu jis jai pagrasino, sakydamas „tau padarysiu“, „tu k... gaiši“. Sakė jai šiuos žodžius dėl to, kad užtiko ją su kitu vyru, o jis negali susitaikyti su jų skyrybomis. Mano, kad dėl anksčiau naudoto jo smurto prieš D. ji tikrai galėjo pamanyti ir suprasti jo grasinimus kaip tiesioginius ir realius, nes po skyrybų yra labai piktas jos atžvilgiu, dažnai jai skambina, lankosi jos buvimo vietose, nors ji to nenori. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 82–84, 91–93).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji D. K. parodė, kad M. Ž. buvo jos sugyventinis, kartu gyveno apie 3 metus. Jie dažnai skirdavosi, nes jis vartodavo alkoholį, o neblaivus būdavo agresyvus, keletą kartų yra prieš ją smurtavęs, dėl ko ji kreipėsi į policiją ir M. atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, jis buvo nuteistas. Kol vykdavo ikiteisminiai tyrimai, M. būdavo ramus. Po paskutinio ikiteisminio tyrimo M. užsikodavo ir nebevartojo alkoholio, tačiau pastaruoju metu jos atžvilgiu pradėjo naudoti psichologinį smurtą, ėmė jai grasinti. Prieš porą mėnesių ji paliko M. ir su dukra išsikėlė gyventi pas savo motiną, nes nebegalėjo ilgiau kęsti M. terorizavimo, jis dažnai, jai parvykus į namus, sakydavo, kad ji buvo pas kitus, keldavo įtampą, teigdamas tikrovės neatitinkančius faktus. M. paliko savo iniciatyva ir jis su skyrybomis negalėjo susitaikyti, todėl nepaliko jos ramybėje, pradėjo ją kontroliuoti nuolatiniais skambučiais. Dėl savo ir dukters ramybės ji blokavo M. įeinančius skambučius. 2021 m. gegužės 23 d. ji nusipirko automobilį. Tai sukėlė M. pyktį, nes jam nepatiko, jog ji buvo nuo jo nepriklausoma, jis nesitikėjo, kad jai seksis savarankiškai, be jo pagalbos, susitvarkyti buitį. 2021 m. gegužės 23 d. ryte M. atėjo pas ją ir ji pasakė, kad vyks į Vilnių pirkti „VW Pasat“ markės automobilio. M. pasakė, kad automobilio įsigijimo momentu ji jam paskambintų per Messenger programą vaizdo skambučiu, kad galėtų apžiūrėti automobilį ir įvertinti jo būklę. Į Vilnių ji išvažiavo su močiutės nuomininku T., kurio pavardės nežino. T. savo automobiliu ją nuvežė iki Vilniaus ir padėjo įsigyti jai automobilį. Paskui T. liko Vilniuje, o ji įsigytu automobiliu važiavo į Alytų. Važiuodama namo, ji savo telefone įsijungė navigaciją, todėl jos mobiliojo ryšio telefonas greitai išsikrovė. Pravažiavus Valkininkuose esančią geležinkelio pervažą, kelio išsišakojime ji nusuko Alytaus kryptimi. Tuomet, pažiūrėjusi pro galinio vaizdo automobilio veidrodėlį, pamatė M. priklausantį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ją sekė. Kai šis automobilis ją aplenkė, matė, kad už vairo sėdi M.. Jis pradėjo ją stabdyti, užkirsdamas jai kelią. Ji aplenkė M. automobilį ir važiavo toliau link Alytaus. Vienu metu M. privažiavo prie jos iš šono ir savo vairuojamu automobiliu pradėjo ją stumti į kelkraštį. Nenorėdama sukelti eismo įvykio, ji sustojo šalikelėje. Dėl tokio M. elgesio kelyje ji buvo stipriai išsigandusi, nes jis realiai galėjo ją nustumti nuo kelio. Išlipęs iš savo automobilio, M. pribėgo prie jos automobilio ir, atidaręs jos pusės dureles, pradėjo įžeidinėti ją, sakydamas „k..., sūka, užmušiu tave, tu neparvažiuosi į Alytų“. Jis liepė važiuoti paskui jį, bet ji nesutiko ir nuvažiavo pas savo mamą į sodą (duomenys neskelbtini). Netrukus pas jos motiną atvažiavo M. su draugu Ž. ir vėl pradėjo jai grasinti, kad ją užmuš. Ją užtarė mamos draugas ir M. išvažiavo. Tą dieną jai M. skambino kelis kartus, tačiau telefonu kalbėjo gražiai, norėjo aplankyti dukrą, todėl ji leido jam atvažiuoti. Jis atvažiavo apie 18 val. pas ją į namus (duomenys neskelbtini), elgėsi gražiai, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Apie M. grasinimus policijai pranešti tą dieną neturėjo galimybės, nes buvo išsikrovęs jos telefonas. 2021 m. gegužės 24 d. apie 12 val. jai paskambino M. ir pasakė, kad atvažiuos ir įdės į jos automobilį vaiko kėdutę, ji sutiko. Ji pasikvietė ir savo močiutę J. G., kuri norėjo apžiūrėti jos naują automobilį. Atvažiavęs M. pradėjo reikalauti, kad ji ir jam aprodytų savo automobilį, reiškė priekaištus, kad ji nusipirko automobilį, kuris jam nepatiko. Vienu metu M. metė į ją pomidorų dėžutę ir pataikė į veidą. Dėl to ji fizinio skausmo nejuto, todėl į policiją neskambino. Šį įvykį matė jos močiutė. M. išvažiavo ir tą dieną daugiau konfliktų nebuvo. 2021 m. gegužės 25 d. apie 19.30 val. ji nuvažiavo pas draugės vaikiną, kad šis patikrintų jos pirktą automobilį, nes reikėjo atlikti jo techninę apžiūrą. Kol draugas apžiūrinėjo jos automobilį, M. jai skambino iš viso 94 kartus. Kadangi ji neatsiliepė, jis pradėjo skambinėti draugui, kuris apžiūrinėjo jos automobilį, klausinėjo, ar žino, kur ji. Jai išvažiavus iš garažų, A. Juozapavičiaus gatvėje pastebėjo, kad paskui ją važiuoja M.. Ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir pranešė, kad ją seka buvęs sugyventinis. Jai atvažiavus į savo namo (duomenys neskelbtini) kiemą, paskui ją atvažiavo ir M., kuris sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu. Ji, išlipusi iš automobilio, ėjo link kelio pasitikti atvykstančių policijos pareigūnų. Tuo metu prie jos priėjo M. ir ėmė klausinėti, kur ji buvo, kodėl neatsiliepė į jo telefoninius skambučius, pradėjo grasinti, kad ją užmuš, nes ji turi kitą, kad ji negyvens, kad ją papjaus, kad neturės ramybės, jeigu nebus kartu su juo. 2021 m. gegužės 27 d. ji su savo močiute nuvažiavo į sodą. Apie 12 val. M. atvažiavo patikrinti, ar ji tikrai su močiute, nes jis jai nuolat prikaišiojo močiutės nuomininką T.. Tą dieną T. buvo pas močiutę. Atvažiavęs M. ją pasikvietė prie savo automobilio pasikalbėti. Kalbėjo su ja ramiai, jai negrasino, tik T. prikaišiojo. Jai grįžtant iš sodo namo, Alytuje, prie Dailidės ežerėlio ji priešpriešiais prasilenkė su M. automobiliu. M. apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui ją. Ji sunerimo ir iš karto išsikvietė policijos pareigūnus, nes bijojo, kad nepasikartotų M. smurtas prieš ją. Gali būti, kad M. tokiais savo pasisakymais ir veiksmais nori ją išgąsdinti, įbauginti, kad ji grįžtų pas jį. M. susinervinęs yra neprognozuojamas, todėl bijo, kad jis jai ko nepadarytų, nes sako, kad ją „nudės, jei bus su kažkuo kitu“. M. nuolatos jai skambinėja, persekioja, važinėja iš paskos, nakties metu ateina į namus ir tikrina, ar ji yra namuose, neleidžia niekur išeiti iš namų, nuolatos seka ją ir grasina. Anksčiau M. ne kartą smurtavo prieš ją, tampė už plaukų, spardė, mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, todėl ji bijo, kad toks jo elgesys gali vėl pasikartoti. Mano, kad M. Ž. grasinimai buvo realūs, ji bijo buvusio sugyventinio, nes jo elgesys yra nenuspėjamas (b. l. 2–3, 53–57).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad jos dukra D. K. su sugyventiniu M. Ž. išsiskyrė maždaug prieš keturis mėnesius. Jų skyrybos įvyko D. iniciatyva, nes M. smurtavo prieš ją, dėl to buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai ir jis buvo nuteistas. M. Ž. negalėjo susitaikyti su skyrybomis ir pradėjo jos dukrą persekioti, ištisai jai siuntinėjo trumpąsias SMS žinutes, kuriose vadino ją necenzūriniais žodžiais, labai dažnai skambino, taip pat ir nakties metu, dažnai atvykdavo į jų namus iš anksto neperspėjęs. Kadangi D. su savo dukrele gyvena pas ją adresu (duomenys neskelbtini), tai ji žino, kokie santykiai yra tarp jų. M. atvažiuoja į jų namus ir jos dukrai grasina, sakydamas, kad nužudys ją, pakas, užmuš. 2021 m. gegužės 25 d. vakare dukra į namus grįžo labai susijaudinusi ir išsigandusi, sakė, kad prie namo sutiko M. ir jis jai grasino užmušti, pakasti ją ir t. t. Kadangi M. jau yra smurtavęs prieš jos dukrą, ji pati matė sužalojimus ant jos kūno, labai bijo dėl savo dukros, mano, kad ji yra nesaugi, nes M. būdas yra neprognozuojamas, supykęs jis gali padaryti bet ką. Kadangi M. pažįsta, tai mano, kad jo ketinimai gali būti realūs. Žino, kad jos dukrai M. grasina ir atvykęs į jos darbovietę, elgiasi su ja nepagarbiai, trukdo jai atlikti darbines pareigas ir persekioja ją. D. jau nebežino, ką daryti, nes ir psichologiškai, ir fiziškai pervargo nuo M. Ž. grasinimų ir persekiojimų, jaučia didelę įtampą (b. l. 69–72).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. B. surašytame pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. gegužės 25 d. 22.07–22.10 val. priimtas D. K. pranešimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje buvęs sugyventinis M. Ž. grasino, kad ją sumuš, papjaus, išveš į mišką. Tokius jo grasinimus ji vertina kaip realius, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–8).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, jog D. K. pasiūlius parodyti kelio atkarpą, kuria 2021 m. gegužės 25 d. paskui ją važiavo M. Ž., ir vietą, kur jai buvo grasinama, D. K. parodė namą, esantį A. Juozapavičiaus g. 29, ir paaiškino, kad važiuodama savo automobiliu iš garažų masyvų, esančių (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad jos vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) seka M. Ž. vairuojamas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskui jos vairuojamą automobilį M. Ž. važiavo A. Juozapavičiaus gatve link Kauno–Vilniaus gatvių žiedinės sankryžos, kurioje ji pasuko į Kauno gatvę. D. K. parodo vietą Kauno gatvėje, kur ji matė paskui važiuojantį M. Ž.. Kauno gatve ji važiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini). M. Ž. savo vairuojamą automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini). D. K. nurodė, kad ji ir M. Ž. susitiko tarp namų (duomenys neskelbtini), ten M. Ž. jai grasino (b. l. 13–20).
2021 m. birželio 8 d. apžiūros protokolu fiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktų dviejų garso įrašų perklausa; pirmame įraše girdėti moters pranešimas: „<...mano sugyventinis mane persekioja. Aš negaliu nei iš namų išvažiuot, nei niekur. Jisai, aš tik išvažiuoju iš kiemo, jisai man ant uodegos sėdi ir aš nežinau, ką man tokiu atveju daryti ...>, <... jau visa savaitė paskui važinėja, jau žinokit ir grasina, ir užmuš, ir viską...>, <... ir užmušiu, ir papjausiu, ir tu negyvensi...>“; antrame įraše girdėti moters pranešimas: „<... mano sugyventinis mane persekioja. Aš važiuoju va dabar su mašina link namų ir jis žinokit man čia ir grasina ne pirmą kartą ir viską. Galit gal iškviest pareigūnus į (duomenys neskelbtini), oi į (duomenys neskelbtini)...>“ (b. l. 28–31).
2021 m. birželio 16 d. apžiūros protokolu fiksuota BPC pateikto garso įrašo perklausa; įraše girdėti moters pranešimas: „<...Ar galite atsiųsti policijos ekipažą į (duomenys neskelbtini), Alytus. Mano buvęs sugyventinis mane persekioja, jau yra ne vienas pareiškimas parašytas ...>, <... jisai vėl į kiemą atvažiavo, tai aš va sėdžiu mašinoj ir iš karto skambinu jums...>, <... D. K....>“ (b. l. 37–39).
2021 m. birželio 25 d. objektų apžiūros protokolu fiksuota D. K. elektroniniu paštu atsiųstų garso įrašų perklausa; įrašuose girdėti moters ir vyro pokalbiai, pastarasis moteriai sako: „<...Ar girdi, tu neįsivaizduoji, ką dar aš tau padarysiu, k..., čia tik mielačius, k..., žiople tu na..., aš tau sakau, už vakar, sakau, tu k... gaiši ...>, <... ką tu normaliai, aš mačiau tave, normaliai, k...sujobysiu ir tam asilui galvą ir tavo motinai dar jeigu reikia, supratai“ (b. l. 41–44).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad M. Ž. kaltė yra įrodyta.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-96-489/2018). Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis M. Ž. tyčia, savo vairuojamu automobiliu persekiodamas nukentėjusiosios D. K. vairuojamą automobilį ir kelyje sudarydamas avarinę situaciją, sakydamas nukentėjusiajai „užmušiu tave ir tu neparvažiuosi“, taip pat nukentėjusiajai tiesiogiai pasakydamas, kad ją pajaus, ji negyvens, „gaiš“, grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis M. Ž. anksčiau yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir tris kartus buvo nuteistas už smurtą jos atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą bijoti M. Ž. ir tikėti, jog jis įvykdys savo grasinimus. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai įvertinus pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu (b. l. 146–147).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis M. Ž. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b. l. 110–116), taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, išvadų iš paskirtų poveikio priemonių nedaro, turi daug nesumokėtų baudų (b. l. 117–136). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 144), vykdo individualią veiklą (b. l. 145). Į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 141). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtinas 75 parų areštas. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Kaltinamasis M. Ž. arešto bausme nuteisiamas jau ne pirmą kartą, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimas M. Ž. negali būti taikomas.
Byloje nustatyta, kad M. Ž. padarė naują nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės (įskaičius laikiną sulaikymą –49 paros) vykdymas jam buvo atidėtas vieneriems metams, taigi, bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, turi būti subendrintos, laikantis BK 64 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklių. Įvertinus M. Ž. padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo asmenybę, byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos arešto bausmės pridedant 2020 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalį – 40 parų.
Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios D. K. arčiau nei 5 kilometrų atstumu (b. l. 95–97, 104–106) paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Prie bylos pridėti trys kompaktiniai diskai su garso įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti 75 parų areštu. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. Ž. 50 (penkiasdešimt) parų areštą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalį – 40 parų ir skirti M. Ž. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios D. K. arčiau nei 5 kilometrų atstumu palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Prie bylos pridėtus tris kompaktinius diskus su garso įrašais palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti M. Ž., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dieną, įstaigos darbo metu, nuvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.