Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1384-614/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
2S-1384-614/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19359-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1384-614/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19359-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.14.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. pareiškimo dėl mirusiojo turto paveldėjimo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti terminą 2002 m. birželio 30 d. mirusio tėvo M. J. (M. J.) palikimui priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai L. J. 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiantis CPK 443 str. 3 d. suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėją pateikti Gyventojų registro tarnybos pažymą su informacija apie visus pirmiau nurodytus galimus įpėdinius (vaikus, įvaikius, tėvus, įtėvius, vaikaičius) ir, esant kitų įpėdinių, juos įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nurodant jų gimimo metus ir adresus korespondencijai. Taip pat pateikti informaciją iš Testamentų registro ir iš Rusijos Federacijos Respublikos įgaliotos institucijos, ar nėra kitų galimų paveldėtojų bei į byla suinteresuotu asmeniu įtraukti VĮ „Turto bankas“, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja L. J. prašė panaikinti Vilniaus misto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį iš dalies, kurioje reikalaujama pateikti duomenis iš Rusijos Federacijos Respublikos įgaliotos institucijos ar nėra kitų paveldėtojų ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 27 str., 41 str., 49 str. turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos, susitariančios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, taip pat taikytina ir teisinis reglamentavimas tos šalies, kurioje yra turtas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK normos, tame tarpe ir ieškininės senaties terminas – 3 metai. Nurodė, kad palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromos sandoris, o įpėdinis priėmęs palikimą faktiniu valdymu turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti pateikti duomenis iš Rusijos Federacijos įgaliotos institucijos dėl kitų paveldėtojų. Atkreipė dėmesį, jog yra praėję 17 metų laikotarpis po jos tėvo mirties, todėl jeigu būtų buvę paveldėtojų jie jau būtų žinomi. Kita vertus įvykdyti tokį reikalavimą per 10 d. yra neįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, trūkumams pašalinti, t.y. pateikti duomenis iš užsienio institucijos apie kitus palikėjo įpėdinius.

8. Pažymėtina, jog asmens teisė kreiptis į teismą bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo realizuojama pareiškiant pareiškimą. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. CPK 443 straipsnio 3 dalis nustato, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. CPK 115 str. 2 d. numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną.

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą 2002 m. birželio 30 d. mirusio tėvo M. J. (M. J.) palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas be kitų pareiškimo trūkumų, kurių pareiškėja neginčija atskiruoju skundu, nustatė terminą pateikti informaciją iš Rusijos Federacijos Respublikos įgaliotos institucijos apie kitus galimus įpėdinius.

10. Pažymėtina, jog palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalimi, palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą tik jei nėra pirmesnės eilės įpėdinio pagal įstatymą ar įpėdinio pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Tais atvejais, kai įpėdinis nepriima per įstatymo nustatytą terminą palikimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba priimti palikimą pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai (CK 5.57 str.). Nurodytos kategorijos bylose kasacinis teismas akcentuoja būtinybę užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose bei siekti šių santykių dalyvių interesų balanso. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-295/2011).

11. Nagrinėjamu atveju pagal byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus matyti, jog mirusysis, kurio palikimui priimti prašoma atnaujinti terminą nuo 1995 m. iki pat mirties (2002 m.) gyveno Rusijos Federacijos Respublikoje. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalies formuluotė, tiek ir sisteminis paveldėjimo teisės normų aiškinimas leidžia spręsti, kad konkretus terminas palikimui priimti įstatyme yra nustatytas siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą. Esant šiam terminui tampa aišku, kada vėlesnių eilių įpėdiniams pereina teisė paveldėti turtą, taip pat kada paaiškėja palikimą priėmusiam įpėdiniui (įpėdiniams) tenkanti palikimo dalis ir teisę paveldėti praranda kiti tos pačios eilės įpėdiniai. Nors įstatymas nenustato pareigos laiku dėl palikimo priėmimo pasikreipusiam įpėdiniui apie palikimo atsiradimą ar jo sudėtį informuoti kitus įpėdinius, toks teisės aiškinimas negali būti taikomas situacijoms, kai teisė į palikimą yra įgyvendinama teismine tvarka. Vadovaujantis CPK 443 str. 3 d., visi bylos baigtimi suinteresuoti asmenys turi būti įtraukiami į bylą dėl CK 5.50 str. 3 d. nustatyto termino atnaujinimo, todėl į šią bylą turėjo būti pateikti duomenys apie tai, ar palikėjas neturi kitų įpėdinių. Taigi, turėdamas duomenų, jog prieš mirtį palikėjas gyveno Rusijos Federacijos Respublikoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pateikti duomenis iš minėtos šalies įgaliotų institucijų apie galimus mirusiojo įpėdinius, kadangi sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos tokių asmenų interesams.

12. Atskirajame skunde apeliantė dėsto argumentus, dėl nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės bei teismingumo, taip pat cituoja teisės normas bei teisminę praktiką susijusią su senaties termino taikymu paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi jie nėra susiję su pareiškėjai nustatytais pareiškimo trūkumais.

13. Įvertinęs aplinkybes, jog duomenys, kuriuos skundžiama nutartimi įpareigota pateikti pareiškėja gautini iš Rusijos Federacijos Respublikos įgaliotų institucijų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismo nustatytas 10 d. terminas šiam trūkumui pašalinti nėra racionalus ir pakankamas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas jau yra praleistas, pareiškėjai nustatytinas 2 mėnesių terminas pateikti teismui skundžiamoje nutartyje nurodytus duomenis iš atitinkamų Rusijos Federacijos Respublikos institucijų.

14. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, jog asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdama jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 str. 5 d.), o taip pat turi teisę kreiptis dėl teismo nustatyto termino pratęsimo (CPK 77 str.).

15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai L. J. 2 mėnesių terminą pateikti teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartyje nurodytus duomenis iš Rusijos Federacijos Respublikos įgaliotos institucijos.

Teisėja Eglė Surgailienė