- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-799-211-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-2-00134-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- J. D., V. B., ir T
- Nukentėjusysis
- E. Z., I. I., J. G.
- Advokatai
- Aurimas Mieželaitis
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-799/2012 m.
Teisėja Vitalija Vaivadienė Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00134-2010-6
2012 m. lapkričio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
gynėjams advokatams Aurimui Mieželaičiui, Eugenijui Algirdui Burokui, Jevgenijai Dubrovskajai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 2 d. (2011-02-01 plėšimas) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal BK 180 str. 2 d. (2011-02-28 plėšimas) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., J. D. paskirta subendrinta bausmė: laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011-02-08 iki 2011-02-09, 2011-03-01 iki 2011-04-01.
Iš J. D. ir V. B. priteista solidariai 70,48 Lt nukentėjusiojo J. G. naudai.
Procesas dėl I. I. civilinio ieškinio nutrauktas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir T. G., V. B., jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
J. D. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis:
2010 m. lapkričio 8 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas šalia turgavietės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prieidamas prie nepilnamečio nukentėjusiojo E. Z., apieškodamas E. Z. striukės kišenes bei ištraukdamas iš E. Z. kairės striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N72“, atvirai, nepilnamečio E. Z. akivaizdoje, pagrobė svetimą turtą - V. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N72“ 100 Lt vertės, kuriuo naudojosi jos nepilnametis sūnus E. Z., tuo padarydamas nukentėjusiajai V. V. 100 Lt. turtinę žalą.
Jis taip pat nuteistas už tai, kad su V. B., įsibraudami į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent jie:
2011 m. vasario 1 d., tarpe tarp 19.00 ir 24.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdami apsvaigę nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, V. B. apieškojus J. G. striukės kairės pusės kišenes, J. D. apieškant J. G. striukės dešinės pusės kišenes ir iš striukės dešinės pusės kišenės pagrobus svetimą turtą - bevertį 2-jų raktų ryšulį, priklausantį J. G. ir toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, J. D. stovint lauke prie namo (duomenys neskelbtini), panaudojant fizinį smurtą sėdėjusio šalia namo (duomenys neskelbtini), ant suoliuko J. G. atžvilgiu, t.y. suduodant kumščiais J. G. į pilvo sritį ir į krūtinę, spaudžiant rankomis J. G. pečius, vieną kartą koja spiriant sėdinčiam J. G. į kojas, pastumiant J. G., nuo ko šis nugriuvo ir galva atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį, tokiu būdu padarius J. G. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su kraujosruva ir odos nubrozdinimu dešiniame skruoste, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kas sukėlė nukentėjusiajam J. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiajam J. G. priešintis, o tuo tarpu pavogtais raktais atrakindamas buto duris, abu įsibrovė į patalpą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą - dulkių siurblį „Hoover TPP 2020“ 445,48 Lt. vertės, sulčiaspaudę „Exdo“ 180 Lt. vertės, priklausančius D. G., tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai D. G. bendrą 625,48 Lt turtinę žalą.
Jis taip pat nuteistas už tai, kad su T. G. ir V. B., panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą, o būtent jie:
2011 m. vasario 28 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), turgavietės teritorijoje būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, prieidami prie nukentėjusiosios I. I., J. D. panaudojus peilį, t.y. nukreipus jį į I. I. ir reikalaujant atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, peiliu perpjovus I. I. striukės dešinės pusės šoną, V. B. apieškojus I. I. striukės ir kelnių kišenes, T. G. panaudojus I. I. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sugriebus ir laikius I. I. už kaklo, delnu sudavus per kairį skruostą, tuo sukėlus nukentėjusiai I. I. fizinį skausmą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajai I. I. priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ 208 Lt vertės su jame buvusia „Tele-2 Pildyk“ SIM kortele 20 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajai I. I. bendrą 228 Lt turtinę žalą.
Nuteistasis J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. dėl V. V. turto vagystės ir šioje dalyje jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. dėl I. I. turto plėšimo panaudojant peilį ir šioje dalyje jį išteisinti; bei paskirti švelnesnę bausmę dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. dėl J. G. ir D. G. turto plėšimo įsibrovus į patalpą ir bausmės vykdymą atidėti, vadovaujantis BK 92 str. 1 d.
Apeliantas nurodo, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog V. V. epizode jis veikė grupėje, iš anksto susitaręs. Pasak apelianto, nei kartu buvusių O. Aleksandrovos, M. Ž., nei nepilnamečio nukentėjusiojo E. Z. parodymai nepatvirtina tokio fakto. Apeliantui neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė tokią išvadą, nes skundžiamame nuosprendyje tokios aplinkybės neatskleistos ir neargumentuotos. Taip pat apelianto teigimu, jo veiksmai V. V. epizode negali būti kvalifikuoti kaip atviroji vagystė, nes nurodo nukentėjusiojo E. Z. nemušęs, negąsdinęs, žadėjęs jam už telefoną sumokėti 10 Lt, be to E. Z. tėvai telefoną atgavo, todėl žala padaryta nebuvo. Apeliantas nurodo, jog šiame epizode nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti ne tik pagal BK 178 str. 2 d., bet ir pagal BK 178 str. 4 d., nes nustatyta žala 100 Lt neviršija net 1 MGL, todėl remiantis šiomis aplinkybėmis, nuteistasis J. D. dėl V. V. turto vagystės prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, veiką pripažįstant mažareikšme.
Taip pat skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu ir dėl I. I. turto plėšimo panaudojant peilį, nes, pasak nuteistojo J. D., jis prie nusikalstamos veikos neprisidėjo, o stovėjo atokiau ir jokių veiksmų I. I. atžvilgiu nesiėmė. Tokiu būdu, apelianto nuomone, jis šiame epizode turėtų būti išteisintas, nes neatitinka BK 24 str. 3 d. pateikiamo vykdytojo (bendravykdytojo) apibrėžimo. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir nukentėjusiosios I. I. bei liudytojos D. I. parodymus, kuriuose patvirtinama, kad nuteistasis tik stovėdamas atokiau viską stebėjo iš šalies.
Apelianto teigimu nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dalyje dėl J. G. ir D. G. turto plėšimo įsibrovus į patalpą, nes teismas šioje dalyje parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį nuteistajam, neatsižvelgė ir nieko nepasisakė dėl bausmės skyrimo nepilnamečiui, dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, jo netaikė, nepripažino lengvinančia apelianto atsakomybę aplinkybe tai, kad jis veikos padarymo metu buvo nepilnametis, tokiu būdu paskirdamas neproporcingai didelę bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis J. D. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, kiti proceso dalyviai savo nuomonės neišsakė.
Nuteistojo J. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nukentėjusiojo V. V. turto vagystės:
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė tokias faktines aplinkybes:
J. D. atvirai pagrobė svetimą turtą o būtent jis 2010 m. lapkričio 8 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas šalia turgavietės, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prieidamas prie nepilnamečio nukentėjusiojo E. Z., apieškodamas E. Z. striukės kišenes bei ištraukdamas iš E. Z. kairės striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N72“, atvirai, nepilnamečio E. Z. akivaizdoje, pagrobė svetimą turtą - V. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N72“ 100 Lt vertės, kuriuo naudojosi jos nepilnametis sūnus E. Z., tuo padarydamas nukentėjusiajai V. V. 100 Lt. turtinę žalą.
Nuteistasis J. D. neigia tokį faktinių aplinkybių įvertinimą, nurodydamas, jog nėra surinkta įrodymų, kad jis veikė bendrininkų grupėje, o taip pat – jo veika negalėjo būti kvalifikuota kaip atviroji vagystė, nes nukentėjusiojo jis nemušė ir negąsdino. Be to, pasak apelianto, nurodyto turto vertė yra mažesnė net už baudžiamojo nusižengimo dispozicijoje nurodytą vertę, tai yra neviršija net 1 MGL.
Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo dalyko, pripažindamas, kad nuteistasis J. D. atvirai pagrobė mobilaus ryšio telefoną Nokia N72, nes tiek iš nuteistojo J. D. parodymų, tiek iš nukentėjusiojo E. Z. parodymų yra nustatyta, kad minėto telefono nuteistasis J. D. nepagrobė , o jį , paėmęs iš nukentėjusiojo E. Z., tik laikė, kol šis iš namų atnešė senesnio modelio telefoną Nokia 6151, atnešus pastarąjį telefoną , jį pasisavino, o telefoną Nokia N72 grąžino nukentėjusiajam (t. 1 b.l. 20-21, nukentėjusiojo E. Z. parodymai apeliacinio proceso metu). Tą aplinkybę, kad nuteistasis J. D. pasisavino telefoną Nokia 6151, o ne Nokia N72, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusiojo E. Z. mama V. V. , po įvykio iš veikos kaltininko atsiėmusi jo pagrobtąjį telefoną Nokia 6151, kurį ji įvertino 30 Litų (t.1 b.l. 26,78). Šios aplinkybės rodo, kad šiame kaltinime nuteistajam J. D. buvo inkriminuotas kaip nusikaltimo dalykas mobilaus ryšio telefonas, kuris skiriasi irt pagal modelį ir pagal kainą.
Teismų praktikoje numatoma, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiamos ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės bylos Nr. 2K-469/2004, 2K-216/06, 2K-340/07, 2K-243/2007, 2K-34/2009 ir kt.), tačiau pažymima, kad keičiant kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar jos kvalifikavimą apeliaciniame procese, turi būti atsižvelgiama į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (BPK 320 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, taip pat veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, tik tuo atveju, kai to prašoma prokuroro ar nukentėjusiojo (jo atstovo) apeliaciniame skunde. Nesant to, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apelianto skunde, todėl neturi teisinės galimybės spręsti kaltinimo pakeitimo klausimo ir išeiti iš apeliacinio skundo ribų (kasacinė byla Nr. 2K-243/2007). Šioje konkrečioje situacijoje, nesant nei prokuroro, nei nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą dėl skirtingų faktinių aplinkybių , kolegija neturi teisinio pagrindo tą daryti, todėl toje dalyje nuosprendis naikintinas perduodant bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto, iš esmės neatitinkančio Lietuvos Respublikos BPK 219 str. Reikalavimų, surašymo. Kaltinamajame akte išdėstytos kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. aplinkybės dėl dalyko neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių . Byla toje dalyje grąžintina prokurorui , nes toks pažeidimas nebuvo ištaisytas teisme, be to šis pažeidimas trukdo bylą nagrinėti teisme (Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 254 str., 256 str.) .
Panaikinus skundžiamą teismo nuosprendį dalyje dėl atvirosios vagystės nukentėjusiojo E. Z. atžvilgiu nesvarstytini kiti apelianto skundo argumentai, susiję su šia vagyste.
Dėl I. I. turto plėšimo, panaudojant peilį:
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių vertinimo šioje dalyje, priešingai nei teigia nuteistasis J. D., yra pagrįstos ir teisėtos, tą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Pirmos instancijos teismas pagrįstai skundžiamą nuosprendį grindė nuteistojo T. G., nukentėjusiosios I. I. bei liudytojų M. S., D. I. parodymais, duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiosios I. I. protokole-pareiškime, jos parodymais , asmens parodymo atpažinti protokole ir kitais įrodymais, aptartais nuosprendyje . Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto J. D. parodymai apie tai, kad jis plėšime nedalyvavo ir nepadarė šio nusikaltimo, prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Antai nuteistasis T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu, paaiškindamas, kad 2011-02-28 apie 12.30 val. buvo kartu su J. D. ir V. B., iš pastarojo sužinojo, kad jis, grįždamas iš parduotuvės, matė girtus žmones, su kuriais įvyko nedidelis konfliktas. Nuėjus su jais išsiaiškinti, pamatė turgavietėje geriančius alų dvi moteris, vyrą ir pažįstamą Ediką, pavardės nežino. Prie jų priėjo, dar su Edik pasikalbėjo ir nuėjo kiek toliau. Kai pamatė, kad Edik nuėjo, J. D. pasakė „einam prie tų žmonių“. Po to matė, kad J. D., priėjęs prie moters, išsitraukė peilį, kurio geležtės smaigalį buvo nukreipęs į moterį, tada V. B. ėmė landžioti po moters kišenes, o J. D. peiliu perbraukė per moters striukę, kažkur kišenės srityje, atrodo. Taip pat nuteistasis T. G. nurodo, jog V. B. ir J. D. jį gąsdino, reikalavo pakeisti parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 3, b. l. 20-21, b. t. 2, b. l. 115-125, b. t. 4, b. l. 36-37). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis T. G. akistatos su nuteistuoju J. D. buvo pakeitęs savo parodymus dėl pastarojo bendrininkavimo plėšime (t. 2 b.l. 110-111), tačiau iškart po akistatos jis pareiškime nurodė, kad sakė netiesą, nes bijo nuteistojo J. D., vėlesnėse apklausose bei teisme jis savo parodymuose nurodė, kad nuteistasis J. D. dalyvavo nukentėjusiosios I. I. plėšime, jo metu jis naudojo peilį.
Nukentėjusioji I. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo parodymais patvirtino, kad plėšime dalyvavo trys vaikinai. Ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino, kad įvykio dieną turgavietėje prie jos priėjo visi trys kaltinamieji, vienas iš vaikinų - mažo ūgio, plikas, pagal ją B., eidamas prie jos turėjo rankoje peilį, kuriuo pirmą kartą dūrė į dešinę krūtinę, praplėšė striukę, o antrą kartą dūrė į dešinę kišenę ir taip pat praplėšė striukę. Vaikinas po dviejų smūgių peiliu ištraukė iš pačios striukės kišenės mobiliojo ryšio telefoną, vėliau telefoną ir savo peilį numetė trečiam vaikinui, pagal ją J. D., kuris paskiau pabėgo. G. jai sudavęs smūgį (b. t. 2, b. l. 40, 49-51 ). Ikiteisminio tyrimo metu , nukentėjusiajai I. I. pateikus atpažinimui asmenis, ji parodymo atpažinti metu atpažino J. D. , kaip vaikiną, buvusį kartu su kitais ją užpuolusiais asmenimis , tačiau ji atpažinimo metu neigė, kad tai buvo tas vaikinas, kuriam jos užpuolimo metu būtų permesti peilis ir iš jos pagrobtas mobilaus ryšio telefonas (b. t. 2, b. l. 59-62). Vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. I. patvirtino, kad nuteistasis J. D. buvo būtent tas asmuo, kuriam vienas iš vaikinų permetė peilį, naudotą prieš ją, bei iš jos pagrobtą mobilaus ryšio telefoną ir kad po to J. D. pabėgo (t.2 b.l. 57, 72-74), tą patį apie nuteistojo J. D. veiksmus ji patvirtino akistatos su nuteistuoju V. B. metu (t. 2 b.l. 64-65). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. I., patvirtinusi, kad peiliu ją užpuolęs vaikinas buvo nuteistasis V. B., nenurodė, ką konkrečiai jos plėšimo metu darė nuteistasis J. D., tačiau nurodė patvirtinanti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b.l. 45-46), apeliacinio proceso metu ji nurodė, kad nuteistasis J. D. stovėjo nuošalyje kitų dviejų ją užpuolusių vaikinų ir jos atžvilgiu nieko nusikalstamo nedarė.
Liudytoja D. I. (nukentėjusiosios I. I. motina) taip pat patvirtino, kad kartu su dukra ir sūnumi turgavietėje vartojo alkoholį, duktė nuėjo už kampo, ir greitai grįžo, pasakiusi, kad iš jos pavogė telefoną. Matė, kad dukters striukė perpjauta. Teisminio nagrinėjimo metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad nematė, kaip buvo plėšiama dukra, o viską papasakojo tik iš dukters žodžių. Dukra jai papasakojo, kad vienas vaikinas kažką išsitraukė, pasirodė, kad peilį, iš kur nepamatė, laikė kažkur jai į šoną. Tas vaikinas, kuris buvo su peiliu, buvo apie 18 metų, apie 160 cm ūgio, buvo su juoda striuke, gal odine, buvo su mėlynais džinsais, kad buvo apvalaus veido ir plikai kirptas. Dukra pasakojo, kad jai sudavė peiliu, atėmė telefoną ir peiliu supjaustė striukę (b. t. 2, b. l. 85-86, 87, 88, 89-93, b. t. 4 b. l. 46-47).
Liudytoja M. S., policijos pareigūnė, teisminio tyrimo metu taip pat patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nurodė, kad 2011-02-28 apie pietus į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK Nemenčinės policijos nuovadą atėjusi I. I., pasakė, kad paskui ją sekioja vaikinai, ji prašė išsiaiškinti, kodėl jie ją sekioja. Kai išėjo su ja į Švenčionių gt., ji parodė prie parduotuvės Švenčionių gt. 23 stovinčius du vaikinus, kuriuos ji pakvietė ateiti į nuovadą, tai buvo V. B. ir T. G., jiems ji nurodė nevaikščioti paskui tą moterį ir jie išėjo iš nuovados. Tik po to, kai vaikinai išėjo, I. I. ėmė šaukti, kad tie vaikinai ją apiplėšė, kai ji buvo Nemenčinės turgavietėje, kad atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną, grasino peiliu ir peiliu perplėšė jos striukę, kad su jais dar buvo vienas vaikinas, kuris pabėgo . Tuomet vaikinai, t. y. V. B. ir T. G. buvo sulaikyti. Teisme liudytoja papildomai nurodė, kad sulaikytieji trečiuoju asmeniu, buvusiu su jais, įvardijo J. D.. Sakė, kad jis pabėgo (b. t. 2, b. l. 97, b. t. 4, b. l. 35).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pagrįstai rėmėsi aukščiau nurodytų asmenų parodymais bei kitais duomenimis, pripažindamas, kad nuteistasis J. D. bendrininkavo su kitais veikos bendrininkais. Nukentėjusiosios I. I. parodymai dėl nuteistojo J. D. bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais plėšime prieš ją bei nuteistojo T. G. parodymai apie nuteistojo J. D. veiksmus yra skirtingi, tačiau kolegija, kaip ir teismas, pripažindamas šio nuteistojo kaltumą bendrininkavime plėšime prieš nukentėjusiąją I. I., atkreipia dėmesį, kad abejais parodymais yra nurodomi kalti veiksmai ir tiek vienoki veiksmai, nurodyti nukentėjusiosios I. I., tiek kitokie veiksmai, nurodyti nuteistojo T. G., buvo susiję su kitų veikos bendrininkų vykdomu plėšimu. Nuteistojo J. D. gynybinė pozicija vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Esant tokiai situacijai, atmestinas nuteistojo J. D. apeliacinio skundo argumentas, kad jis neatitinka vykdytojo apibrėžimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistuosius šiame epizode pripažino bendravykdytojais, nes pastarieji suprato, kad daro nusikaltimą kartu, be to, suprato, kad apiplėšimo metu naudojamas peilis ir siekė bendro tikslo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę J. G. ir D. G. epizode, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė pagrįstą bausmę.
Nuteistasis J. D. skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistu už veikos, numatytos LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., padarymą, taip pat jis baustas administracine tvarka. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, tačiau nedirbantis, nesimokantis. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiame epizode teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Nuteistajam J. D. buvo inkriminuota, kad minėtą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau apylinkės teismas šios sunkinančios aplinkybės jam neinkriminavo, todėl ir kolegija, nagrinėdama šio nuteistojo apeliacinį skundą, saistoma Lietuvos Respublikos BPK 320 str. nuostatų, negali sunkinti apelianto teisinės padėties, inkriminuodama šią sunkinančią aplinkybę.
Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. D. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į apelianto vaidmenį, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į pagrobto turto vertę, bei tai, kad nukentėjusieji nereiškia ieškinių ir nuteistieji jų atsiprašė ir jiems pretenzijų neturi, į apelianto asmenybę. LR BK 91 str. 3 d. nuostatos reglamentuoja laisvės atėmimo bausmės skyrimą nepilnamečiams. Kolegija mano, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nekonkretizavo, jog taiko šią nuostatą, tačiau paskirtoji bausmė savo trukme nuteistajam J. D. leidžia daryti tokią išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, taikė Lietuvos Respublikos BK X1skirsnio, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Be to, teismas turi ne pareigą, o teisę, įvertinus kaltininko asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ar jis dirba, ar mokosi, ar gailisi dėl padaryto nusikaltimo pasekmių, daryti išvadą, jog jis gali būti pataisytas ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant tokios bausmės vykdymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantas praeityje teistas, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai be realaus laisvės bausmės atlikimo gali būti ir nepasiekti.
Kolegija, vertindama nuteistajam J. D. paskirtos bausmės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str 2 d. , teisingumą, mano, kad ši bausmė tiek savo rūšimi, tiek trukme atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. nuostatas, tokia išvada darytina dėl tų pačių motyvų ir aplinkybių, išdėstytų dėl bausmės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nukentėjusiųjų G. atžvilgiu, paskyrimo.
Kolegija , vertindama nuteistojo J. D. nusikaltimų pavojingumą, daro išvadą, kad šis nuteistasis nepadarė jokios išvados iš ankstesnio teistumo, jam neišnykus , jis vėl nusikalto, per gana trumpą laiką padarydamas sunkesnius nusikaltimus, tai rodo, kad jis tapo labiau pavojingu asmeniu, todėl mano, kad apylinkės teismas pagrįstai jo atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatų, atidedant laisvės atėmimo bausmių vykdymą.
Dėl šių motyvų nuteistajam J. D. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės nešvelnintinos, mažinant jų trukmę, jo atžvilgiu netaikytinos Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatos.
Kolegijai priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl J. D. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., keistinas sprendimas dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. D. nusikalto, būdamas nepilnametis, tačiau , tačiau nėra pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės baudžiamasis įstatymas nenumato (BK 59 str. 1 d.), nepilnametystę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo ir pagal BK 59 str. 2 d. Pagal naująjį 2000 m. BK asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bet ir specialaus BK XI skyriaus normomis, numatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 80-94 str.). Dėl šių motyvų šis apelianto skundo argumentas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 254 str. 3 d., 326 str. 1d. 5 p., nutarė :
Nuteistojo J. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendį dalyje dėl J. D. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. panaikinti dėl kaltinamojo akto, iš esmės neatitinkančio Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų , surašymo ir bylą toje dalyje perduoti prokurorui, nustatyti 2 (dvejų) mėnesių terminą pažeidimų pašalinimui.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7d. nuosprendžiu J. D. nustatytą bausmių subendrinimo tvarką:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d., J. D. paskirtas laisvės atėmimo bausmes už abu nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejus) metus, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.