Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. D., 2022 m. balandžio 25 d., apie 23 val. 05 min., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,80 promilių girtumas), konflikto metu su sutuoktine A. D., tyčia stipriai suėmė už plaukų, tempdamas nustūmė ant lovos, gulinčiai delnu nemažiau kaip tris kartus suduodamas į veido sritį, nukentėjusiajai A. D. dėl žaizdų ir kraujosruvų veide padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.

3. Kaltinamasis R. D., apklaustas 2022 m. balandžio 26 d. įtariamojo apklausos metu, parodė, kad jam jo teisės ir pareigos išaiškintos, jas suprato, gynėjas jam nereikalingas. Jis gydytojų narkologo ar psichiatro įskaitose nestovi. Su pranešimu apie įtarimą jis susipažino, kuo yra įtariamas suprato, dėl nusikaltimo padarymo savo kaltę pripažįsta pilnai. 2022 m. balandžio 25 d., apie 13 val., jis kartu su savo žmona A. D., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Vartojo alų ir degtinę. Išgėrė apie 2 „bambalius“ alaus 1 litro talpos ir 0,5 litro degtinės, bet ne pilną. Vakare, valandos nurodyti negali, tarp jų su žmona kilo žodinis konfliktas, kad iš namų išėjo sūnus R.. Sūnus supyko, kad jie vartojo alkoholį. Kiek pamena, žmona išėjo jo ieškoti. Jis nepamena, kad būtų smurtavęs prieš savo žmoną dėl girtumo. Tačiau jis neatmeta galimybės, kad galėjo jai suduoti smūgius į veidą. Kaip ir minėjo, dėl girtumo neatsimena šių aplinkybių. Bet jeigu žmona taip sako, tai jis neatmeta galimybės, kad galėjo prieš ją smurtauti. Atsimena tik tiek, kad jis sėdėjo namuose prie kompiuterio ir į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išsivežė į policijos komisariatą. Dėl to, jeigu smurtavo prieš savo žmoną A., jis jos atsiprašys, pabandys su ja susitaikyti. Namai, adresu (duomenys neskelbtini), yra jo mamos butas, o A. turi pusę namo (duomenys neskelbtini). Mano, kol vyks ikiteisminis tyrimas, jie pagyvens atskirai, jis savo mamos bute, o ji (duomenys neskelbtini). Labai gailisi, kad taip nutiko, dėl visko kaltas alkoholis. Jis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskiriant kuo mažesnę ir lengvesnę bausmę. Daugiau neturi, ką pasakyti (el. b. l. 80-83). Papildomos apklausos metu, 2022 m. gegužės 16 d., R. D. parodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. Jis žino savo, kaip įtariamojo teises, sutinka duoti parodymus, jam advokatas nereikalingas. Atsimena savo parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina ir jų laikosi, gali šiek tiek papildyti. Nori pasakyti, kad tą dieną, kai įvyko konfliktas tarp A. ir jo, jie abu buvo girti, jis buvo ,,plyšęs“. Jis neatsimena, kad būtų ją tempęs už plaukų ir numetęs ją ant lovos, kur jai gulinčiai būtų sudavęs delnu ne mažiau trijų kartų, kaip kad parašyta įtarime. Tačiau nors ir neatsimena viso to, tačiau sutinka, kad taip galėjo pasielgti, sutinka, kad galėjo taip smurtauti prieš A.. Jis neatsimena, kad ji jam būtų šėrusi rankšluosčiu, bet gal taip ir buvo, jeigu ji taip sako. Galbūt dėl to jis įpyko ir smurtavo prieš ją. Juk prie girto geriau nelįsti išvis. Tuo labiau, kad A. pati išgėrusi mėgsta prie jo lįsti, jam priekaištauti dėl visų buvusių nesusipratimų ir pykčių šeimoje, taip ji ir iššaukia konfliktus. Jis labai gailisi, kad smurtavo prieš A.. Jis su A. susitaikė. Jis šiandien pat sumokės ligonių kasoms už A. apžiūrą ir apmokėjimo kvitą atsiųs tyrėjai el. paštu. Nori pasakyti, kad turi darbo pasiūlymą išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl 1-2 savaičių bėgyje turi išvykti. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Daugiau neturi, ko pridurti (el. b. l. 89-92).

4. Kaltinamojo R. D. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

5. Liudytoja A. D. 2022 m. balandžio 26 d. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2022 m. balandžio 25 d., apie 22 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), miegojo lovoje. Buvo neblaivi, nes prieš tai su savo vyru R. D. vartojo alkoholį, degtinę. Netrukus išgirdo, kad jis neblaivus kabinėjosi žodžiais prie jų sūnaus R. D., gimusio (duomenys neskelbtini). Sakė jam, kad jis netikęs, negali susirasti darbo, priklauso nuo juo. Sūnus neapsikentęs išėjo iš namų. Ji bandė vytis sūnų, bet nepavijo ir lauke jo neberado. Grįžus apie 23 val. ji pradėjo priekaištauti vyrui. Sakė ,,einam ieškoti sūnaus, kam tu taip pasielgei, per tave jis išėjo“. Netrukus ji pradėjo ieškoti automobilio raktelių, o jos vyras priėjo prie jos, rankomis stipriai suėmė jai už galvos plaukų ir nemažiau kaip tris kratus sudavė delnu jai į veidą. Jai labai skaudėjo. Ji po smurto išbėgo iš buto į laiptinę ir buvo ten iki kol atvyko policijos pareigūnai. Ji pas teismo med. ekspertą nevažiuos. Nori, kad vyras R. D. gyventų atskirai, ji pati išeis iš namų, turi kur gyventi. Jai nereikalinga psichologų pagalba (el. b. l. 20-22). Papildomos apklausos metu, 2022 m. gegužės 10 d., A. D. parodė, kad ji žino, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Atsimena, kad savo pirmuosius parodymus davė neblaivi. Ji atsimena savo ankstesnius parodymus, duotus pirmosios apklausos metu, juos tvirtina, nori papildyti. Atsimena, kad 2022 m. balandžio 25 d. girtavo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), girtavo namuose ir vyras. Namuose tuo metu buvo jų sūnus, prie kurio vyras kabinėjosi, dėl ko sūnus išėjo iš namų. Ji dėl to, kad sūnus išėjo iš namų, labai susijaudino, kadangi jų sūnus yra negeriantis, ir jis ne kartą yra pasakęs, kad jis tokioje aplinkoje negyvens, kokioje gyvena ji su vyru, t. y. nuolat girtaudami, būdami netvarkoje, jai sūnus nekartą yra pasakęs, kad pasikars. Kadangi jis tada išėjo iš namų, ji be galo susinervavo, visko prisigalvojo, kad tik sūnus sau ko nepasidarytų, todėl išbėgo į lauką jo ieškoti. Deja, jo neradusi grįžo namo, kur savo pyktį pradėjo lieti ant vyro. Tai buvo tikrai ne anksčiau 23:00 val., maždaug prieš vidurnaktį. Tuo metu R., jeigu gerai pamena, gulėjo lovoje apsiklojęs kūną kaldra, jų miegamajame. Ji tada visa įsiutusi, kad per jį sūnus išėjo iš namų, ir kad sau gali ką nors pasidaryti, pradėjo ant R. šaukti, kad per jį sūnus išėjo, kad jis kaltas, kam jis taip pasielgė. Iš to įtūžio pasiėmė šalia lovos ant fotelio buvusį rankšluostį, kuriuo šėrė, t. y. sudavė R. į galvą, kadangi tik jo galva buvo nuoga. Ji negali paaiškinti, ar jam stipriai sušėrė rankšluosčiu ar ne. Ji taip pat yra įsitikinusi, kad jam sudavė rankšluosčiu į galvos sritį vieną kartą tikrai. Ji pati jo sužaloti nenorėjo, tiesiog tuo rankšluosčiu suduodama norėjo jį paraginti, kad jis atsikeltų ir jie abu eitų ieškoti jų sūnaus. Matyt R. ne taip ją suprato, todėl jis iš karto pašoko iš lovos ir pradėjo ją mušti. Atsimena, kad R. suėmė jai už galvos plaukų, ir juos tempdamas ją nustūmė ant lovos, kurioje jis gulėjo. Jai tada gulint lovos kojūgalyje, jis jai nemažiau trijų kartų sudavė delnu į veidą, į kurias tiksliai vietas jis jai sudavė, ji neatsimena, atsimena, tik, kad jai bėgo kraujas iš nosies, po to ties dešiniuoju antakiu atsirado mėlynė, kuri vėliau išsiplėtė po dešiniąja akimi ir vėliau atsirado po kairiąja akimi. Jai skaudėjo nuo R. suduotų smūgių. Kiek atsimena, po suduotų smūgių ji iš karto išbėgo į namo laiptinę, kur laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kuriuos pati išsikvietė. Ji supranta, kad galbūt ji iššaukė konfliktą pykdama ant jo dėl sūnaus ir paragindama jį atsikelti suduodama jam rankšluosčiu, tačiau jis ją sumušė ir jai skaudėjo. Dabar žino, kad išgėrusio žmogaus judinti geriau negalima. Ji, atvirai kalbant, neatsimena, kad būtų ieškojusi automobilio raktelių, gal taip ir buvo, neatmeta galimybės, kad būtų netgi girta sėdusi prie vairo, kad tik surastų savo sūnų, kadangi jai tuo metu buvo didelis emocinis sukrėtimas. Juk tuo metu parodymus davė neblaivi, todėl gal ne viską detaliai susakė. Deja daugiau neturi, ko papildyti (el. b. l. 23-26).

6. Į bylą pateiktas įvykio vietos 2022 m. balandžio 25 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad: įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo butas Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą patenkama į prieškambarį. Prieškambaryje priešais stovi skalbimo mašina, ant jos mikrobangų krosnelė. Aplink stovi maišai su tuščiais alkoholinio alaus plastikiniais buteliais. Dešinėje yra durys, kurios veda į miegamąjį kambarį. Kambaryje netvarkinga, visur išmėtyti įvairūs daiktai, šiukšlės. Užėjus pro duris, prie pat stovi odinis fotelis, ant jo drabužiai. Dešinėje stovi kėdė, už jos stalas. Kairėje už fotelio stovi lova, lovos kairėje – spinta, dešinėje – stalas. Visur aplink mėtosi tušti alkoholinio alaus plastikiniai buteliai. Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta ir nepaimta (el. b. l. 11-13).

7. Į bylą pateiktame 2022 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio metu abu proceso dalyviai buvo neblaivūs. A. D. nustatytas 2,40 promilių girtumas, o R. D. nustatytas 2,80 promilių girtumas (el. b. l. 53-56).

8. Iš į bylą pateikto 2022 m. gegužės 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad: specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, kad A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), padarytos žaizdos ir kraujosruvos veide, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai nėra galimybių atsakyti, kadangi medicinos dokumentuose nenurodyta tiksli sužalojimų veide lokalizacija ir kiekis (el. b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

9. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. D., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo sutuoktinei, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,80 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojos parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

10. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas, kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

11. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

12. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 75 MGL (3 750 Eur) baudą. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmę mažinti 1/3 ir skirti 50 MGL (2 500 Eur) baudą, įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

13. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

15. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismas, skirdamas bausmę R. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. R. D. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas 1 kartą (el. b. l. 109). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, nustatytas sunkus – 2,40 promilių girtumas.

16. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti baudą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta šios bausmės rūšies (t. y. nenurodyta bauda). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, jos didį parenkant arti vidurkio – 15 mėnesių – šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus teisinga, pagrįsta, pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam netikslinga skirti intensyvios priežiūros ir vietoje jos tikslinga paskirti šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholinius gėrimus; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

17. Kaltinamasis R. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

18. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo R. D. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

19. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. balandžio 26 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant R. D. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. D. (el. b. l. 93-96), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

20. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. D. buvo sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 25 d., 23:30 val. iki 2022 m. balandžio 26 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

21. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 92,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios A. D. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Kaltinamasis pateikė 2022 m. gegužės 16 d. AB Luminor banko lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 92,79 Eur žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo atlyginta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, bausmės vykdymo laikotarpiu R. D. paskirti šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholinius gėrimus; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti R. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 25 d., 23:30 val. iki 2022 m. balandžio 26 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant R. D. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. D., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.