Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-05-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1307-1011/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-18
Bylos Nr.
A6.-1307-1011/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00929-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
P. G.
Pareiškėjas
M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6-1307-1011/2018Teisminio proceso Nr.4-68-3-00929-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės mėn. 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. G., jo atstovei advokatei I. P., pareiškėjo M. (M.) K. atstovui advokatui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Molėtų raj. savivaldybė, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G., būdamas UAB „E. i.“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2018-04-07 gavęs iš Bendrovės akcininko M. K. prašymą pateikti visus šaukiamo Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus darbotvarkės 1–3 klausimais prašomų dokumentų M. K. nepateikė ir taip pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. nuostatas, įpareigojančias bendrovės vadovą gavus akcininko raštu išreikštą prašymą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo pateikti visus visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimų projektus.

Tokiais veiksmais P. G. padarė ANK 119 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinio nusižengimo byla P. G. iškelta įvertinus M. K. teismui pateiktame pareiškime nurodytas aplinkybes, jog buvo gautas Bendrovės direktorius P. G. 2018-03-27 pranešimas dėl Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. M. K. atstovė kreipėsi į P. G. su prašymu pateikti 2018-03-27 pranešimas nurodytos darbotvarkės klausimais parengtus sprendimų projektus bei akcininkų paaiškinimus, tačiau toks prašymas nebuvo įvykdytas. Pareiškime nurodoma, kad tokiu būdu P. G. pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. nuostatas, taip pat padarė ANK 119 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu M. K. atstovas advokatas A. K. paaiškino, kad jo atstovaujamasis buvo pasiruošęs vykti į akcininkų susirinkimą, tačiau 2018-04-30 gavo registruotą laišką, kad susirinkimas yra atšaukiamas. Mano, kad iki pat susirinkimo atšaukimo momento nebuvo pateikta minimali informacija, susijusi su darbotvarkės klausimais, t. y. metinė finansinė atskaitomybės, kuri negali keistis priklausomai nuo to ar susirinkimas atšaukiamas, ar ne. Todėl susirinkimo atšaukimas ir atskaitomybės nepateikimas neeliminuoja atsakomybės. Nurodo, kad jam asmeniškai nėra žinoma, koks vadovui P. G. nustatytas ir mokamas darbo užmokestis, tačiau, jei į darbotvarkę yra įtrauktas klausimas apie vadovo darbo užmokestį, tai jis (P. G.) yra tiesiogiai suinteresuotas to klausimo sprendimu. Būdamas akcininkas ir turinis nemažą kiekį akcijų, jis turi informuoti kitus akcininkus, ką nusprendė. Joks pasiūlymas šiuo klausimu M. K. nebuvo pateiktas, todėl tie pagrindai dėl informacijos nepateikimo gali būti tik nesąžiningi. Taip pat patvirtina, kad M. K. savo teises įgyvendina įstatymų nustatyta tvarka, o įstatyme yra numatyta jo teisė kreiptis į vadovą, kad jam būtų pateikta informacija. M. K. kreipėsi, tad vadovas turi pareigą tai pateikti. Mano, kad P. G. pozicija, kad galima pateikti susirinkimų projektus likus 10 dienų iki susirinkimo, yra grindžiama netinkamu įstatymo aiškinimu, kadangi tais darbotvarkės klausimais susirinkimo iniciatoriaus nutarimai turi būti jau susirinkimo iniciavimo stadijoje, o vėlesnėje susirinkimo rengimo stadijoje, t. y. pasiūlymai dėl darbotvarkės papildymo, buvo pateiki įstatymų nustatytais terminais. Patvirtino, kad jo atstovaujamasis iki dabar neturi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų metiniam susirinkimui būdingų klausimų projektų. Todėl tokie P. G. veiksmai yra savanaudiški ir apgalvoti, galbūt siekiant nuslėpti bendrovės išlaidas, o ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę. Atstovas patvirtino, kad palaiko pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašo pritaikyti administracinę nuobaudą P. G. dėl to, kad jis nepaisė akcininkų teisių ir nepateikė įstatyme numatytos informacijos.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G. paaiškino, kad nesutinka, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, mano, kad viską darė vadovaudamasis įstatymu ir projektus turėjo paruošti likus 10 dienų iki susirinkimo. Jei teisingai pamena, pagal įstatymą visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas iki gegužės 1 d. Jo vadovaujamoje Bendrovėje įprasta, kad susirinkimai vyksta balandžio 30 d., todėl kovo 27 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl susirinkimo. Patvirtino, kad M. K. prašymą gavo, tačiau prašymas pateiktas likus daugiau nei 10 dienų iki susirinkimo. Nurodė, kad Bendrovei vadovauju nuo 2007 m., ji nėra didelė, dėl to nebuvo jokių ginčų su akcininkais bendraudavome, visa laiką susėsdavome, pasirašydavo (dokumnmatus) ir viskas. Atsakymą į akcininko prašymą aš pateikė, tačiau sprendimų projektų nepateikiau, o planavo juos pateikti likus 10 dienų iki susirinkimo. Be to, kiek pamena, pagal įstatymą likus 14 dienų iki susirinkimo, kiti akcininkai gali siųsti pasiūlymus dėl darbotvarkės keitimo. Planavo pateikti vieną bendrą darbotvarkės projektą, o ne dalinį. Dėl to kreipėsi į akcininką, nes tai tikrai sudėtingi dalykai. Tačiau akcininkai vienu metu jį „užmėtė“ įvairiais raštais – per porą savaičių gavo 8 registruotus laiškus su skirtingais prašymais, tai tikrai sudėtinga.

Teismo posėdžio P. G. atstovė advokatė I. P. paaiškino, kad P. G. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Pažymėjo, kad Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. prasideda ne nuo antro sakinio, kuriame kalbama, kad bendrovės vadovas, akcininkui pageidaujant, ne vėliau kaip per 3 dienas privalo pateikti nurodytus dokumentus. Skaitant visą šią teisės normą, kalbančią apie akcininko teisę susipažinti su dokumentais ir vadovo pareigą pateikti tuos dokumentus, labai svarbus pirmas sakinys, kuris turi būti aiškinamas sisteminiu būdu su likusia straipsnio dalimi, t. y kad likus ne vėliau kaip 10 dienų iki akcininkų susirinkimo, akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais. Aiškinant šią normą su akcininkų neturtinėmis teisėmis ir kitomis teisėmis, tame tarpe ir akcininko teise iš anksto pateikti klausimus, siūlyti pildyti darbotvarkę likus ne vėliau 14 dienų iki visuotinio susirinkimo, visgi akcininkui visa darbotvarkė su klausimais ir sprendimų projektais vienu ar kitu būdu pateikiama arba leidžiama, nesudarant tam kliūčių, susipažinti likus ne vėliau nei likus 10 dienų iki susirinkimo. Šiuo atveju, jei tuo laikotarpiu akcininkas atvyksta susipažinti, jam vadovas privalo užtikrinti tokios teisės realizavimą, o jei kreipiasi raštu, tai vadovas per 3 dienas nuo kreipimosi raštu privalo pateikti dokumentus raštu. Šis nustatytas 3 dienų terminas yra ne prieš kitą laikotarpį, o būtent 10 dienų ribose ir kontekste. Akcininkai turi teisę siūlyti savo klausimus, kurie įtraukiami į darbotvarkę su savo sprendimų projektais, tad būtų neaiški situacija, jei apie susirinkimą būtų pranešama prieš 3 mėnesius, o akcininkas po 2 dienų pateiktų prašymą susipažinti su darbotvarke, kai dar nėra galutinės darbotvarkės – taip aiškintis, susirašinėti ir trukdyti vienas kitą būtų netikslinta. Šiuo atveju akcininkai realizavo savo teisę pateikti siūlymus darbotvarkei, pateikė projektus laiku, ir tik akumuliavus visus tuos pasiūlymus, likus 10 dienų būtų buvęs visas vaizdas apie darbotvarkę su visais klausimais ir atitinkamai su projektais. Atitinkamai 10 dienų bėgyje įmonės vadovas būtų turėjęs sudaryti galimybę susipažinti su šiais klausimais ir informacija arba pateikti atsakymą. Todėl reaguodamas į šį prašymą pateikti darbotvarkę, sprendimų projektus, įmonės vadovas pagrįstai atsakė, kad jis siūlo atvykti susipažinti įstatymo numatytu laikotarpiu, atsakė į kitus klausimus. Taigi, nėra taip, kad vadovas nevykdė savo pareigos, jis bendravo, paaiškino, ką planuoja daryti. Kadangi į darbotvarkę buvo siūloma įtraukti ir kitus klausimus, tam, kad parengtų darbotvarkę pilnai ir kad susirinkimo metu būtų išdiskutuoti visi klausimai, būtų priimti sprendimai, P. G. ir priėmė sprendimą atšaukti susirinkimą ir organizuoti kitą. Tai buvo daroma ne savanaudiškais tikslais, bet dėl to, kad tie sprendimai būtų priimti. Atstovės teigimu, aptarti motyvai patvirtina, kad P. G. neturėjo ir neturi jokios tyčios pažeisti ANK 119 str. nuostatas ir jų nepažeidė, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. jis neprivalėjo pateikti darbotvarkės į balandžio 6 d. prašymą, likus daugiau nei 20 dienų iki susirinkimo numatomos datos, o turėjo pareigą pateikti likus ne mažiau kaip 10 dienų. Todėl joks pažeidimas šiuo atveju nėra padarytas. Jei teismas manytų kitaip ir konstatuotų, kad formaliai pažeidimas yra padarytas, prašo taikyti ANK 34 str. 5 d. ir neskirti administracinės nuobaudos, nes jo veiksmuose nėra tyčios, jis reagavo į visus akcininkų prašymus.

ANK 119 str. 1 d., be kita ko, numatyta, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcininkams įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 400 aštuoniasdešimt iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Šalies argumentai

Iš teismui pateikto pareiškimo matyti, kad prašoma patraukti P. G. administracinėn atsakomybėn dėl Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. nuostatų, nustatančių akcininko teisę gauti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę įtrauktų klausimų sprendimo projektus, pažeidimo.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad P. G., būdamas Bendrovės vadovu ir akcininku, 2018-03-27 nutarė sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2018-04-30 16 val. Burbiškių g. 60-2, Vilniuje, parengė jo darbotvarkę (4 darbotvarkės klausimai), apie tai informavo kitus akcininkus (b. l. 4–5).

Bendrovės akcininko M. K. įgaliota atstovė 2018-04-06 ir 2018-04-09 kreipėsi P. G. su prašymu pateikti: 1) visus šaukiamo Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus darbotvarkės 1–3 klausimais; 2) visus šaukiamo Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo Bendrovės vadovo ir (arba) akcininkų paaiškinimus dėl darbotvarkės 4 klausimo.

P. G. 2018-04-09 raštu M. K., be kita ko, informavo, kad: 1) su Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės projektais bus galima susipažinti Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, t. y. likus 10 dienų iki susirinkimo; prašomi dokumentai bus pateikti apmokėjus kopijavimo ir siuntimo paštu išlaidas; 2) 4 klausimas bus aptartas susirinkimo metu, žodžiu; šis klausimas pateiktas vieno iš akcininkų iniciatyva.

Bendrovės akcininkai M. K. ir B. P. kreipėsi į vadovą P. G. su prašymais (adresuoti 2018-04-10) papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę naujais klausimais; prašymuose taip pat pateikti prašomų spręsti klausimų sprendimo projektai.

P. G. 2018-04-25 raštu informavo M. K., kad buvo gauti Bendrovės akcininkų M. K. ir B. P. prašymai dėl Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės papildymo, todėl siekiant parengti naujus darbotvarkės projektus, nuspręsta 2018-04-30 susirinkimą atšaukti ir skelbti susirinkimą vėlesniu laiku.

Vertinant aptartus įrodymus, pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 3 d., visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, kai: 1) bendrovėje valdyba nesudaryta, arba 2) yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, arba 3) šio įstatymo nustatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo. Minėto straipsnio 5 d. nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai valdybai (ar šio straipsnio 3 d. nurodytais atvejais – bendrovės vadovui) pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai.

Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 1 d. nustatyta, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Minėto straipsnio 2 d. 10 p. nustatyta, kad pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu; o 10 d. sakoma, kad ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateiktą paraišką valdybai ar šio įstatymo 23 str. 3 d. nustatytais atvejais bendrovės vadovui. Jeigu akcininkas raštu pageidauja, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku. Sprendimų projektuose turi būti nurodyta, kieno iniciatyva jie yra pateikti. Jei sprendimo projekto iniciatorius pateikė sprendimo projekto pagrindimą, jis turi būti pridėtas prie sprendimo projekto.

Iš aptartų Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 1 d., 2 d. 10 p. įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad šaukiant bendrovės akcininkų visuotinį susirinkimą, turi būti bendrovei pateikta visa informacija ir dokumentai, reikalingi pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti, taip pat informacija, kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus.

Taigi, sprendimo sušaukti visuotinio akcininkų priėmimo metu, turi būti parengti ir bendrovei pateikta visa informacija ir dokumentai, taip pat ir į darbotvarkę įtrauktų svarstytinų klausimų sprendimų projektai.

Todėl Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 10 d. nuostatos aiškintinos taip – bendrovės akcininkams galimybė susipažinti su visai turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus, turi būti sudaryta ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo; gavus akcininko raštišką prašymą, bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo visus susirinkimo sprendimų projektus įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku.

Iš teismui pateiktų Bendrovės įstatų 20 p. matyti, kad visi dokumentai ar kita informacija akcininkams turi būti teikiama neatlygintinai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovės vadovas P. G., gavęs akcininko M. K. 2018-04-06 raštišką prašymą (gautas 2018-04-07) pateikti visus šaukiamo Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektus darbotvarkės 1–3 klausimais, tokius projektus turėjo pateikti per 3 dienas nuo prašymo gavimo, o to neatlikęs pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 26 str. 1 d., 2 d. 10 p. nuostatas, taip pat akcininko teises bei padarė ANK 119 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Tokios teismo išvados dėl P. G. kaltės nepaneigia ir ta aplinkybė, jog darbotvarkėje numatytų klausimų sprendimo projektai nebuvo parengti, nes, kaip minėta, visuotinis akcininkų susirinkimas 2018-04-30 buvo šaukiamas paties P. G. sprendimu, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 5 d., susirinkimo iniciatoriai turi paruošti būtinus susirinkimo sušaukimui dokumentus, taip pat siūlomų sprendimų projektus. Tai, jog akcininkai M. K. ir B. P. kreipėsi į P. G. su prašymais papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę naujais klausimais, taipogi nepaneigia jo pareigos pateikti M. K. 2018-04-06 rašte nurodytus dokumentus.

Byloje esančiais įrodymais P. G. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2018-04-30 neįvyko, nes buvo nukeltas vėlesniam laikui. Taigi, nors Bendrovės akcininko M. K. teisės ir buvo pažeistos, šis pažeidimas realiai nesukėlė jam jokių sunkių pasekmių, yra formalaus pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad P. G. pagal ANK 119 str. 1 d. paskirta sankcijoje numatyta net ir minimali, t. y. 400 Eur, bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo vertinimu, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir P. G. už jo padarytą ir ANK 119 str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 200 Eur baudą.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

ANK 666 str. nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.

BPK 106 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Taigi, pagal analogiją vadovaujantis BPK 106 str. 1 d. nuostatomis, atsižvelgus į tai, jog P. G. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas M. K. turi teisę į jo patirtų ir pagrįstų proceso išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo M. K. atstovė pateikė prašymą priteisti iš P. G. patirtas 348 Eur proceso išlaidas. Kartu su prašymu pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 696/2018 datalizuojama, kad išlaidas sudaro kliento pateiktų dokumentų analizė, konsultacijos, teisminės praktikos analizė, pareiškimo bei prašymo dėl prieigos prie elektroninės administracinio nusižengimo bylos kortelės parengimas.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad išnagrinėta administracinio nusižengimo byla nėra sudėtinga teisės aiškinimo bei taikymo klausimais, o ir M. K. teismui pateikti procesiniai dokumentai ir jų priedai yra nedidelės apimties, daro išvadą, prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir M. K. naudai iš P. G. priteistini 200 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str., 119 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 119 str. 1 d., ir skirti jam už tai 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.

Priteisti M. (M.) K. naudai iš P. G. 200 (du šimtus) Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas Linas Dūdys