Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždrausta lankytis kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2022 m. rugpjūčio 6 d. 17.10 val. iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. 11.40 val., tai yra (dvi paros) laisvė apribojimo.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, nuspręsta panaikinti.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu G. T. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 16.30 val., viešoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ vidinėse patalpose, elgdamasis įžūliai, matant kavinės lankytojams, garsiai šūkavo, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, piktybiškai įžeidinėjo (duomenys neskelbtini) Ž. L., tęsdamas savo veiksmus ir išėjęs į lauką, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie kavinės ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, matant pašaliniams asmenims, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, grasindamas išsitraukė iš striukės kišenės peilį ir demonstratyviai laikė nukreipęs jį į ,, (duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojus A. P. K. bei E. K. bei praeinančius asmenis, priėjęs prie savo automobilio ,,Dodge Grand Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiėmė iš salono medinę lazdą ir laikė ją demonstratyviai nukreipęs į „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojus bei praeinančius asmenis, garsiai rėkavo, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. T. gynėjas advokatas Egidijus Milašius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį ir G. T. išteisinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. G. T. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ garsiai ir aiškiai, kadangi yra karininkas, išreiškė savo nepasitenkinimą jam pateiktu karštu patiekalu (duomenys neskelbtini) Ž. L. Darbuotoja negalėjo būti patenkinta jai išsakyta kritika ir buvo suinteresuota duoti nepalankius parodymus ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinėjimo metu. Liudytoja N. S. patvirtino, kad G. T. sukritikavo pateikto patiekalo skonį. Nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei darbuotoja Ž. L., nei lankytojai nereiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad jie žalos nepatyrė, viešoji tvarka ir rimtis, kavinės darbo ritmas bei vidaus darbo tvarka ir lankytojų aptarnavimas nebuvo pažeisti. Nėra jokių įrodymų, kurie be Ž. L. galėtų nešališkai ir nesuinteresuotai patvirtinti aplinkybę, kad G. T. pažeidė viešąją tvarką bare, garsiai rėkavo, kėlė pavojų ir padarė nusikaltimą. Bare buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera ir ji parodo, kad išsakyta kritika dėl maitinimo, įstaigos darbo pobūdžio ir jo įtakos klientų aptarnavimui galėjo būti pagrįsta ir motyvuota. Darbuotoja Ž. L. iškvietė apsaugos tarnybos ekipažą, užuot sprendusi kliento pretenzijas. G. T. nepradėjo ir nevykdė nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje.

2.2. Taip pat G. T. netęsė nusikalstamos veikos automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, toliau nuo kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo šalia savo automobilio ir kavinę prižiūrėjusios bei saugojusios apsaugos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ekipažas, kurį sudarė apsaugos darbuotojai E. K. ir A. P. K., neturėjo jokių įgaliojimų vykdyti apsaugos darbuotojų funkcijas gatvėje ar automobilių stovėjimo aikštelėje, artėti link šalia savo automobilio stovėjusio G. T., gąsdinti bei provokuoti jį. Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis nustato, kad režimo užtikrinimas, tai apsaugininko ar apsaugos darbuotojo veiksmai, kuriais jis palaiko viešąją tvarką saugomame objekte ir užtikrina saugomo objekto savininko ar valdytojo nustatytų taisyklių laikymąsi. Apsaugininkai nurodė teismui savo apsaugos kompetencijos ribas, kurios neviršijo kavinės pastato ribų, todėl imtis tvarkos palaikymo funkcijų už saugomos kavinės ribų, apsaugos darbuotojai neturėjo įgaliojimų ir pamatę viešosios tvarkos pažeidimą privalėjo kviesti policiją.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 10-lapkričio 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos (2022 m. rugpjūčio 6 d.) padarymo metu G. T. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šis lėtinis psichikos sutrikimas G. T. konstatuojamas ir šiuo metu, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, bendro stebėjimo sąlygomis.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė G. T. išteisinti, prokurorė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo dėl sprendimo taikyti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio nagrinėjama byla.

7. Šioje baudžiamojoje byloje skundžiamu nuosprendžiu G. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, ir uždraudžiant lankytis kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“. Tačiau jeigu asmuo darydamas šio kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, neatsako už padarytą pavojingą veiką pagal šį kodeksą. Teismas jam gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BK 17 straipsnis).

8. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 10-lapkričio 9 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (2022 m. rugpjūčio 6 d.) padarymo metu G. T. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šis lėtinis psichikos sutrikimas G. T. konstatuojamas ir šiuo metu, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, bendro stebėjimo sąlygomis.

9. Taigi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, jog nuteistasis G. T. veikos padarymo metu sirgo psichikos liga, dėl kurios jis negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl jo atžvilgiu turėjo būti pradėtas procesas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, o ne priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė.

10. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis).

11. Kadangi byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl kaltės ne analizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Apie tai, ar G. T. padarė įstatymo uždraustą veiką, pasisakys iš naujo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.