- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- eII-337-1129/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00198-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Pareiškėjas
- R. S.
- Pažeidėjas
- R. S.
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 6 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas R. S. skundžia Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena pagal R. S. 2024 m. lapkričio 14 d. pateiktą pareiškimą dėl galimai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimo), padarymo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė 2025 m. vasario 27 d. teismui skundą, kuriame nurodo, kad su Institucijos 2025 m. vasario 6 d. klaidinančiu ir provokuojančiu nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) nesutinka su nutarime nurodyta aplinkybe, kad jokio nusižengimo nepadaryta, kai faktiškai padaryta esminė didelė žala jo teisėms. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 14 d. interneto portale www.ePolicija.lt pateikė policijai pareiškimą „Dėl neaiškių buto spynų netikėto neatrakinimo aplinkybių“, kuriam policija suteikė Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvykį registravo Nr. (ROIK) (duomenys neskelbtini). Prieš pareiškimo pateikimą dėl jame nurodyto įvykio išsigandęs kreipėsi į policiją 2024 m. lapkričio 7 d. 9.52 val. pagalbos telefonu Nr. 112, tačiau negavęs jokios pagalbos, kreipėsi vėl į policiją pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. apie 15.30 val. atvykęs į butą adresu, (duomenys neskelbtini). Kaip ir visada rakindamas labai seniai, kokybiškai įrengtas buto apsaugines (šarvo) duris, be jokių sutrikimu iki tol veikusias jų spynas, nustebo bei išsigando, patirdamas žmogišką baimę, nesupratimą, šoką, nuo to, kai neaišku, kas vyksta, kad nepatenka į jam priklausantį būstą, į kurį stabiliai važiuodavo, netikėtai negalėdamas atidaryti buto durų, niekaip neatrakindamas nei vienos iš abiejų buto šarvo durų spynų, kurios nuo durų išoriškai neatskiriamos. Buto durų spynų sugadinimo požymių nematė. Po šio įvykio į minėtą butą nepatenka, avarinio durų atidarymo specialistų nekvietė, nes absoliučiai nežinojo, koks tai įvykis. Bute iki šio įvykio tik jis lankėsi, tai darydamas pastoviai (mažiausiai kartą per savaitę). Jam priklauso buto didžiausia dalis (6/8 dalys), tai yra 45,3 m2 iš 60,4 m2 , o 2 dalys po 1/8 priklauso ne jam, tuometinėmis jo žiniomis buto viena iš tų dalių priklausė valstybei. Buto naudojimosi tvarka nenusistatyta, nes jos realiai neįmanoma nustatyti dėl labai skirtingo dydžio dalių (1/8, 1/8 ir 6/8 dalys), priklausančių skirtingiems 3 (trims) savininkams. Kadangi nežinojo ar tai padarytas nusikaltimas, neteisėtai įsibraunant į butą, prašė policijos ištirti šį įvykį ir nustatyti, ar šiuo įvykiu buvo pasisavinta jo teisė, kai staiga negali, kaip įprastai atrakinti buto ir ar buvo pasisavintas ar sunaikintas jo turtas neteisėtai įsibraunant į butą. Ar galėjo be jo žinios, kas nors kitas sugadinti jo duris, pagrobiant bei sunaikinant jų normaliai neatskiriamas spynas, bent jau dėl tokios priežasties neteisėtai įsibraunant į butą ir neteisėtai pažeidžiant asmens būsto neliečiamumą. Pareiškėjas nurodo, kad praėjus 8 dienoms po pareiškimo gavimo, policija 2024 m. lapkričio 22 d. pranešė, kad įvertinus 2024 m. lapkričio 14 d. pateiktą pranešimą, per savaitę laiko nustatė administracinio nusižengimo požymius ir 2024 m. lapkričio 22 d. 10.55 val. priėmė sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Institucija 2025 m. vasario 6 d. elektroninio lydraščio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos“ kartu su 2025 m. vasario 6 d. elektroninio nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (duomenys neskelbtini) nuorašus, nes, kaip nurodyta nutarime, administracinio nusižengimo požymių, prieš tai nustatytų 2024 m. lapkričio 22 d. jau „nustatyta nebuvo“, kaip ir nenurodant, kad nustatyti, kitokie nusižengimai nei administracinis. Nutarime nurodyta, kad pagal jo pareiškimą policija nustatė asmenį 2024 m. spalio 16 d. nupirkusį vieną buto dalį ir pasikalbėjo su juo telefonu. Tas asmuo nurodė, kad norėjo susisiekti su buto kitų dalių savininkais ir, kad norėdamas patekti į buto dalį pakeitė spynas, niekaip negalėdamas žinoti į jam priklausančią, kurią konkrečiai buto 1/8 dalį norėjo patekti, nes naudojimosi tvarka nenustatyta, dėl ko jau privalėjo žinoti, dar prieš įsigyjant. Kreipdamasis dėl šio įvykio į policiją, nenustatinėjo, koks tai galėtų būti nusikaltimas ar nusižengimas. Nenurodė pareiškime, koks, tai gali būti normų pažeidimas bei nusižengimas (ar nusikaltimas), administracinis ar baudžiamasis. Policijos nustatytą situaciją, kai savavališkai pakeistos spynos, vertina nenormalia ir visiškai nekasdienine. Skunde nurodo, kad nenormalu, kai policijos nustatytas naujas 1/8 buto dalies, bet nenustatytos, kurios konkrečiai, įgijėjas, jam absoliučiai nieko nežinant, nusipirko spalio 16 d., o jau lapkričio 6 d. staiga neatrakina savo buto durų. Pareiškėjas mano, jeigu administracinio nusižengimo nustatyti požymiai dingo pakalbėjus telefonu su nustatytu veiksmus atlikusiu asmeniu ir atsižvelgus į jo norus, tai galimai policijos nustatyto asmens padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, kai sugadintas svetimas turtas (kokybiškos šarvo durys, kai jų spynos išoriškai neatskiriamos pačių šarvo durų dalys), pagrobtas bei sunaikintas svetimas turtas (šarvo durų spynos) įsibraunant į butą, neteisėtai pažeidžiant asmens būsto neliečiamumą ir savavaldžiaujant padarius esminę žalą pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Nes pareiškėjui neribotam laikui yra užkirsta teisė patekti į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (buto 6/8 dalis) vien dėl to, kad visiškai nepažįstamo, nepatikimo su neaiškiais ketinimais ir tikslais asmens, nebūtų apkaltintas nebūtais išgalvotais nusikaltimais, kas yra labai tikėtina dėl jau padarytos veikos. Neribotam laikui užkirstas patekimas į pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, bet ir bijo pažeisti 1/8 dalies turto, naujo įgijėjo teises, kad nebūtų apkaltintas kažkuo, ką jis labai tikėtina pagal jo elgesį gali nesąžiningai sugalvoti, todėl pareiškėjas nepatenka į butą, neturi galimybės pasižiūrėti ar neprakiurę radiatoriai, ar neužlieti kaimynai, ar viskas tvarkoje, nes jis turi prievolę apmokėti viso buto bendras sąnaudas (atskirų skaitliukų įrengimas būtų neoptimalus tame bute) pagal sunaudotų elektros, vandens kiekius, nes taip sugalvojo, norėjo ir iškart po 1/8 konkrečiai nenustatytos dalies įsigijimo be jokio sutarimo ir net be jokio pranešimo savavaldžiaujant įgyvendino policijos nustatytas asmuo. Policijos nustatytas asmuo, kuris padarydamas didelę žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams, savavaldžiaujant įsibrovė į butą, kuris pats tai pripažino, nes be įsibrovimo nebūtų buvę įmanoma, taip sugadinti duris, kad iš jų išmontuoti pagrobiant ir sunaikinant buvusias spynas ir įmontuoti savas, sugadinant šarvo duris. Todėl pareiškėjas mano, kad nutarime nurodyti su baudžiamąja teise susiję nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principai, šiuo atveju yra netinkami, nes prieštarauja nutarime nurodytam faktui, kad rastas į butą įsibrovęs ir tai patvirtinęs asmuo. Taip pat nutarime nurodyta netinkamai dėl bendrojo naudojimo objekto, nes konkretus butas nėra bendrojo naudojimo objektas. Ankstesnis turto 1/8 dalies savininkas – (valstybė) pareiškėjo niekada neieškojo (net neinformavo apie ketinimą parduoti ir pardavimo faktą), taip pat niekada nesiuntė atstovų, nesiekė patekimo į buto vidų, nesiekė nustatyti naudojimosi tvarkos, nes jos neįmanoma nustatyti dėl labai skirtingų dydžių dalių, priklausančių skirtingiems savininkams.
Policijos nustatyto asmens įsibrovimas, sugadinus svetimą turtą, pagrobus, sunaikinus svetimą turtą, neteisėtai pažeidus asmens būsto neliečiamumą, ir savavaldžiaujant padarius esminę žalą pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, nepateisinamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, nustatančiu bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant. Kreipėsi į policiją iš esmės dėl to, ar galėjo be jo žinios, kas nors kitas sugadinti jo šarvo duris, pagrobiant, sunaikinant normaliai nuo jų neatskiriamas spynas, bent jau dėl tokios priežasties neteisėtai įsibraunant į butą ir neteisėtai pažeidžiant asmens būsto neliečiamumą. Nutarime nenurodyta, kad tai būtų išnagrinėta ir nieko neatsakyta. Policija neatsakė, ar jis turėjo būti informuotas, ar privalėjo naujas buto 1/8, bet nenustatytos konkrečiai, kurios dalies įgijėjas patekti į jį su pareiškėju suderinęs ir sutaręs, kad neatsirastų noras gadinti kokybiškų durų, sunaikinti buvusių ir įmontuoti kitų spynų, kad nebūtų staiga (netikėtai) įsibrauta be jo žinios. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškimo tikslas, kad nustatytų, kodėl be pareiškėjo žinios, visiškai jį ignoruojant, pirmiausiai buvo parduota buto dalis, kai jis jokiu būdu negalėtų parduoti savo dalies neįsitikinęs, kad jis tikrai tinkamai informavęs apie pardavimą ne jam priklausančių buto dalių savininkus, kodėl pardavėjas, o paskui pirkėjas nesikreipė, neinformavo, neieškojo dėl buto 1/8 konkrečiai nenustatytos dalies, pardavimo ir pirkimo, kodėl po pirkimo, pirkėjas nesikreipė, neinformavo, kad nori patekti į butą, kodėl įsibrovė, vadovaudamasis tik tuo, kad ką tik įsigijęs konkrečiai nenustatytą tik 1/8 dalį, nekreipdamas jokio dėmesio į nustatytas normas ar su jomis pardavėjo visiškai nesupažindintas ar nesusipažinęs, todėl prašoma Institucijos nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Institucija su pateiktu pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo netenkinti pareiškėjo skundo, pateiktame atsiliepime nurodytais motyvais, kad Institucijos skundžiamas nutarimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir remiantis skundo argumentais negali būti panaikintas, kadangi Institucija priimdama nutarimą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė pagrįstą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnio sudėties požymių.
Administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK (duomenys neskelbtini) buvo registruota 2024 m. lapkričio 14 d. gavus R. S. pareiškimą dėl to, kad negalėjo patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Manė, kad galimai pakeistos buto spynos. Nežino ar buto spynos sugadintos ar pakeistos, į butą nebuvo patekęs, raktininko nekvietė.
2024 m. gruodžio 6 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir jam priklauso buto dalis (duomenys neskelbtini). Jam priklauso 6/8 minėto buto dalis, 1/8 buto dalis priklauso pareiškėjo broliui T. S. ir dar 1/8 minėto buto priklauso valstybei, ko anksčiau pareiškėjas nežinojo. R. S. nurodė, kad minėtas butas nėra padalintas ir nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Bute niekas negyvena apie dešimt metų. Bute pareiškėjas lankosi reguliariai, kiekvieną trečiadienį. 2024 m. lapkričio 6 d. apie 15.30 val. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo atrakinti buto spynos, kurios niekas nekeitė daugiau nei 10 metų. Kai negalėjo patekti į butą pareiškėjas spynų meistro nesikvietė ir išvažiavo namo. Pareiškėjas R. S. nesutinka, kad jo kontaktiniai duomenys būtų duoti buto bendrasavininkams. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka susisiekti su bendrasavininkais ir su jais bendrauti, nesutinka eiti į butą. Valstybė pardavusi minėto buto dalį be jo sutikimo padarė nusikaltimą ir atėmė iš jo turtinę teisę.
Pagal gautą pareiškėjo pareiškimą buvo patikrinta informaciją VĮ ,,Registrų centras“, kur nustatyta, kad 2024 m. spalio 16 d. buto dalį adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko A. O.. Susisiekus su A. O., jis paaiškino, kad norėjo susisiekti su buto bendrasavininkais, tačiau kontaktų jam nenurodė įstaigose, kur kreipėsi ir šių nežinojo ir kaimynai su kuriais bendravo. Vyras paaiškino, kadangi negalėjo susisiekti su bendrasavininku, neturėjo raktų ir prieš porą savaičių pakeitė buto durų spyną, nes norėjo patekti į jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį. A. O. paaiškino, kad negalėjo raktų duoti bendrasavininkams, nes neturėjo jo kontaktų. Jis nurodė, jog jis nori susisiekti su bendrasavininkais, aptarti buto reikalus ir sutinka, kad jo kontaktiniai duomenys būtu nurodyti bendrasavininkams.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad butas priklauso trims savininkams, butas nėra padalintas ir nenustatyta, kuri buto dalis, kuriam priklauso, neaptarta naudojimosi tvarka. Buto bendrasavininkai dėl bendro buto naudojimo nesusitaria, todėl bendrasavininkų atsakomybė ir pareigos dėl bendro naudojimo objektų yra numatytos civiliniame kodekse, todėl yra įgyvendinamos civilinio proceso teisės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Minėtame straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisės apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, teisėtus interesus bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir konstituciškai svarbius tikslus. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Be to, taikomi apribojimai negali paneigti nuosavybės teisės esmės. Pažymėjo, kad negalimas teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). ANK nuostatos negali būti taikomos, kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo.
Administracinių nusižengimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus.
Institucija pažymėjo, kad vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisių santykių nagrinėjimui. Pažymėjo, kad tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas.
Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tikrą administracinį nusižengimą, visumą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-648/2019 21 punktas).
Atsižvelgiant į tai prašoma pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. S. prašė Institucijos nutarimą panaikinti skunde nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Institucijos atsiliepime prašoma skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta tinkamai. Skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas..
Iš Institucijos pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir teismo posėdyje surinktų įrodymų galima padaryti išvadą, kad nutarime nurodomas nusižengimas galimai galėjo būti padarytas ir šiuo atveju teismas laiko, kad yra pagrindas panaikinti nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo tyrimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad buto (duomenys neskelbtini) buvo keturi savininkai. VĮ ,,Registrų centro“ duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvę keturi savininkai – R. S., T. S. ir J. A. S. buto savininkai paveldėjimo teise, A. O. – savininkas pirkimo-pardavimo sutartimi. Naudojimosi tvarka minėtam butui nėra nustatyta. Iš šių aplinkybių galima konstatuoti, kad R. S. dalinės nuosavybės teise valdo dalį minėto gyvenamojo buto. Medžiagoje matyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir jam priklauso buto dalis (duomenys neskelbtini). Jam priklauso 6/8 minėto buto dalis, 1/8 buto dalis priklauso pareiškėjo broliui T. S. ir dar 1/8 minėto buto priklauso valstybei, ko anksčiau pareiškėjas nežinojo. R. S. nurodė, kad minėtas butas nėra padalintas ir nėra nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau 2024 m. lapkričio 6 d. apie 15.30 val. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), negalėjo atrakinti buto spynos, kurios niekas nekeitė daugiau nei 10 metų. Pagal gautą pareiškėjo pareiškimą buvo patikrinta informaciją VĮ ,,Registrų centras“, kur nustatyta, kad 2024 m. spalio 16 d. buto dalį adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko A. O.. Esant tokiai situacijai bendrasavininkų veiksmus dėl naudojimosi bendrai priklausančiu turtu reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Šių institutų taikymas yra orientuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1-2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.
Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis.<...>. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).
Institucija, atsiliepime, taip pat nurodo, kad naudojimosi tvarka minėtu butu nėra nustatyta. Tokiu būdu nesant teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiekvienas bendrosios dalinės nuosavybės savininkas turi teisę naudotis visu bendrąja dalinę nuosavybę sudarančiu turtu, jeigu nėra bendraturčių susitarimo dėl tvarkos, pagal kurią bendraturčiai naudotųsi atskiromis izoliuotomis patalpomis (CK 4.81 str.1d.). Bylos medžiagoje nėra pateikta įrodymų, kad iki pareiškėjo pareiškimo pateikimo, tai yra 2024 m. lapkričio 7 d. būtų buvęs sudarytas susitarimas tarp bendraturčių dėl bendro naudojimo patalpomis. Taigi galima padaryti išvadą, jog tiek pareiškėjas, tiek buto bendrasavininkai turi teisę patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamojo buto patalpas ir šiuo atveju kiti bendrasavininkai neturi teisės kliudyti kitam bendrasavininkui patekti į šias patalpas iki nebus nustatyta ar teismo sprendimu ar bendrasavininkų sutarimu šių patalpų naudojimo tvarka.
Šiuo atveju, jeigu kuris bendrasavininkas įrengia užraktą patekimui į bendrai valdomas patalpas, tai jis privalo visiems kitiems bendrasavininkams perduoti užrakto raktus, kad ir jie galėtų patekti į bendrai valdomas patalpas. Iš pareiškėjo pareiškimo matosi, kad 2024 m. lapkričio 6 d. pareiškėjui atvykus prie nurodomo buto jis negalėjo patekti į bendrai valdomą buto dalį, kadangi buvo pakeista spyna, todėl pareiškėjas kreipėsi į policiją, kad sužinoti priežastis dėl ko jis negali pateikti į jam priklausantį butą (dalį buto) ir jis prašė išsiaiškinti priežastis. Tačiau atliekant pareiškimo tyrimą Institucijos pareigūnas tik susisiekė su bendrasavininku A. O., kuris paaiškino, kad norėjo susisiekti su buto bendrasavininkais, tačiau kontaktų jam nenurodė įstaigose, kur kreipėsi bei nežinojo ir kaimynai su kuriais bendravo. Paaiškino, kadangi negalėjo susisiekti su bendrasavininku, neturėjo raktų, todėl prieš porą savaičių pakeitė buto durų spyną, nes norėjo patekti į jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį. A. O. paaiškino, kad negalėjo raktų duoti bendrasavininkams, nes neturėjo jų kontaktų. Jis nurodė, jog jis nori susisiekti su bendrasavininkais, aptarti buto reikalus ir sutinka, kad jo kontaktiniai duomenys būtu nurodyti bendrasavininkams.
Iš pareiškėjo skundo ir Institucijos pateiktos administracinės medžiagos matyti, kad vienas iš bendrasavininkų A. O. atliko veiksmus – spynos pakeitimą, neinformavęs kitų buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų dėl ko pareiškėjas ir kreipėsi į Instituciją, tačiau Institucija 2025 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)
Iš pareiškėjo R. S. skundo matyti, kad 2024 m. lapkričio 6 d. galimai buvo pažeista R. S. teisė naudotis jam kartu su kitais bendrasavininkais priklausančiu turtu, kadangi dėl kitų bendraturčių ar vieno iš jų veiksmų ši teisė buvo suvaržyta, t. y. dėl naujai įrengto užrakto jis negalėjo patekti į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas. Šiuo atveju tiriant pareiškėjo pareiškimą nebuvo išsiaiškinta, ar bendrasavininkas A. O. raštu ar žodžiu kreipėsi į institucijas ar minėto buto kaimynus dėl bendrasavininkų kontaktų sužinojimo, ar įrengiant naują užraktą buvo sugadintas anksčiau buvęs užraktas ar durys, ar anktesnis užraktas yra išlikęs, ar dėl šių veiksmų pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala. Tik ištyrus šias aplinkybes įmanoma spręsti, ar kurio nors iš kitų bendrasavininkų veiksmuose yra administracinio nusižengimo, tarp jų ir savavaldžiavimo, požymių, kadangi nesant nustatytos naudojimosi tvarkos ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nesuteikia teisės bet kuriam iš bendrasavininkų apriboti kito ar kitų bendrasavininkų teisių naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to yra reikalingi papildomi tyrimo veiksmai dėl pareiškėjo R. S. pateikto 2024 m. lapkričio 7 d. pareiškimo ištyrimo. Tuo atveju, jeigu po papildomo tyrimo būtų nustatyti savavaldžiavimo veiksmų požymiai, tai šiuos veiksmus atlikusiam asmeniui turėtų būti surašomas administracinio nusižengimo protokolas ir priimamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju, tokius veiksmus gali atlikti tik institucija, atlikusi pareiškėjo pareiškimo tyrimą, kadangi teismas nėra įgaliotas nei surašyti administracinio nusižengimo protokolą, nei priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Atsižvelgiant į tai, Institucijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikintinas ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, atlikti papildomą pareiškėjo R. S. pateiktame pareiškime nurodytų aplinkybių dėl galimo savavaldžiavimo padarymo ištyrimą ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjo R. S. skundą tenkinti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai yra įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariatui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų gali skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.