- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-773-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20151-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Vilniaus universiteto
- Ieškovas
- P. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. K. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. DGKS-3752, priimto darbo byloje Nr. APS-36-7877, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą atsakovui viešąjai įstaigai „Vilniaus universitetas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui viešąjai įstaigai (toliau – VšĮ) „Vilniaus universitetas“ (toliau – ir darbdavys, atsakovas, VU), kuriuo prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, jog 2018 m. balandžio 9 d. jis buvo atleistas iš Vilniaus Universiteto (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 str. 1 d. 1 p., t. y. kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą ir ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėtą elgesį, sąlygojusį neturtinės žalos padarymą, sudarė ne tik neteisėtas atleidimas iš darbo, bet kiti, atskiri epizodai. Dar ieškovui dirbant pas atsakovą ir pastarajam siekiant nutraukti su juo darbo santykius, ieškovui buvo daromas psichologinis spaudimas. Ieškovui be jokių priežasčių ir argumentų buvo nuspręsta nebemokėti visą laiką mokėto priedo už aukštą kvalifikaciją. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija priėmė tris sprendimus, kuriais pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais ir priteisė išmokėti ieškovui neteisėtai nemokėtą priedą už aukštą kvalifikaciją už 2017 m. liepos - 2018 m. kovo mėn.. Atlikdamas šiuos neteisėtus veiksmus, atsakovas, ieškovo teigimu, siekė finansinėmis priemonėmis paveikti ieškovą, diskriminuodamas jį kitų darbuotojų atžvilgiu, kadangi kitiems darbuotojams priedas buvo mokamas, ir taip sąlygoti galimą ieškovo išėjimą iš darbo. Neskųsdamas Darbo ginčų komisijos sprendimų ir juos įvykdydamas, t. y. išmokėdamas priedą už aukštą kvalifikaciją ieškovui, o taip pat ir ryšium su neteisėtu atleidimu konstatuotas išmokas, atsakovas pripažino, jog jo veiksmai buvo neteisėti. Ieškovui taip pat 2018 m. kovo 7 d. buvo skirtas įspėjimas dėl neva padaryto darbo pareigų pažeidimo, buvo reikalaujama atlikti jam nepriskirtus darbus, kuriuos realiai vykdė naujai įsteigtoje struktūroje esantys darbuotojai. Spaudimas dėl minimų užduočių ir darbų atlikimo vyko net kelis mėnesius vis skiriant ieškovui tas pačias užduotis ir reikalaujant pasiaiškinimų, tačiau nepriimant jokio galutinio sprendimo dėl šios situacijos išsprendimo. Nesutikdamas su paskirtu įspėjimu, ieškovas jį taip pat skundė Darbo ginčų komisijai ir teismui. Teismas, panaikindamas įsakymą, kuriuo ieškovui buvo skirtas įspėjimas, aiškiai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu skiriant įspėjimą. 2017 m. gruodžio 20 d. atsakovas įteikė ieškovui nurodymą atlaisvinti jo darbo vietą, kadangi ieškovo darbo vieta perkeliama į kitą vietą. Tačiau ieškovo darbo vieta buvo perkelta ne į normalų darbo kabinetą, o į pereinamą koridorių, kuriame tiesiog buvo pastatytas darbo stalas ieškovui, ir tokios sąlygos buvo visiškai netinkamos darbui. Ši vieta visiškai nebuvo pritaikyta darbui ir tai konstatavo Valstybinė darbo inspekcija. Be to, atsakovas ieškovo daiktus perkėlė į koridorių iškvietęs antstolį, nelaukdamas, kada tą padarys jis pats (ieškovas kitą dieną po nurodymo įteikimo buvo nedarbingas, nebuvo darbe, ir atsakovas tai žinojo, bet sąmoningai ignoravo). Tokiu diskriminaciniu elgesiu, anot ieškovo, atsakovas aiškiai pademonstravo, kad ieškovas yra nebereikalingas ir norima, kad jis išeitų iš darbo savo noru. Atsakovas teigė, jog ieškovas buvo perkeltas į kitą vietą, nes į jo kabinetą turėjo būti perkeltas archyvas, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, archyvas taip ir nebuvo perkeltas, o ieškovo kabinetas buvo tiesiog nenaudojamas. Taip pat atsakovas be jokios priežasties delsė priimti sprendimus dėl ieškovo darbo santykių tęstinumo, nes įsteigus (duomenys neskelbtini) ten perkėlus visus ieškovo vadovaujamo skyriaus darbuotojus, vienintelis ieškovas buvo paliktas nežinioje. Tokia neaiški situacija tęsėsi beveik metus laiko, kol atsakovas nusprendė atleisti ieškovą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl ieškovo atleidimo neteisėtumo, konstatavo, jog tokie atsakovo veiksmai buvo neteisėti ir sąmoningai tikslingai nukreipti prieš ieškovą. Ieškovas pažymi ir tai, kad įspėjus jį apie darbo sutarties nutraukimą, atsakovas nesilaikė DK numatytų įpareigojimų dėl kitos darbo vietos siūlymo ir perkėlimo į kitą darbą, t. y. jo atleidimą atliko gana drąstiškai, apie ką pasisakė ir teismas, priimdamas minėtą sprendimą. Ieškovo manymu, tokie atsakovo veiksmai ir toks atsakovo elgesys, kai nesiūloma įspėtam darbuotojui tinkamo darbo, o nurodoma dalyvauti viešose atrankose su visais asmenimis ir taip „pasitikrinti“, ar yra tinkamas darbdaviui, vertintini kaip psichologinis spaudimas. Apeliuodamas į neturtinės žalos jam padarymą, ieškovas akcentuoja ir ilgametę darbo patirti VU, taip pat į savo amžių, kuomet rizika neįsidarbinti yra gana didelė, ieškovas dėl atleidimo iš darbo VU neteko ir galimybės gauti VU senjoro privilegijų kortelę, kuri duodama kiekvienam, išėjusiam į pensiją, ir suteikia galimybę išlaikyti universitetinį elektroninio pašto adresą, naudotis VU bibliotekos paslaugomis, palankiomis sąlygomis ilsėtis VU poilsio bazėse Palangoje ir Pervalkoje. Išdirbęs VU daugiau kaip 40 metų, ieškovas neteko galimybės tapti ir VU senjorų bendruomenės nariu ir patyrė dėl to diskriminaciją. Ieškovo teigimu, visa tai, sudaro pagrindą konstatuoti jo teisių pažeidimą ir atlyginti patirtą neturtinę skriaudą. Atsakovo veiksmai ieškovui sukėlė itin daug neigiamų išgyvenimų, emocijų ir streso. Dėl neteisėtų, sąmoningų ir tikslingų atsakovo veiksmų ieškovas daugiau nei metus laiko nuolat jautė sistemingą psichologinį spaudimą iš darbdavio, kurį buvo galima suprasti tik kaip siekį priversti ieškovą nutraukti darbo sutartį savo noru. Tuo labiau nemaloni ir sukelianti neigiamus išgyvenimus buvo pati atleidimo iš darbo procedūra. Pažymėjo, kad yra priešpensinio amžiaus, todėl darbo netekimas jam ypatingai reikšmingas, kadangi tikimybė įsidarbinti kitur tokio amžiaus asmeniui yra beveik nulinė. Atsakovui įteikus nurodymą persikelti į koridorių, ieškovui sutriko sveikata, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl streso darbe, skirti vartoti (duomenys neskelbtini) vaistai (nuo nerimo, įtampos ir kitų su nerimu susijusių sutrikimų), nustatytos ir panikos atakos, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodyta vengti stresų ir laikytis tausojančio rėžimo, rekomenduota psichiatro konsultacija. Ieškovo teigimu, dėl darbdavio taikyto sistemingo psichologinio spaudimo, t. y. dėl darbovietės socialinio palaikymo nebuvimo (palankios darbo atmosferos, nekonfliktiškų darbinių santykių, pasikliovimo vadovais ir pan.) bei nuolatinį stresą darbe sukeliančių ilgalaikių sistemingų atsakovo veiksmų, ir neteisėto darbo sutarties nutraukimo jis išgyveno daug intensyvesnį emocinį sukrėtimą nei įprastai patiriama atleidimo iš darbo atveju.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas ieškinyje remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs savo ieškinyje dėl 2018 m. balandžio 9 d. atleidimo pripažinimo neteisėtu ir kuriuos teismas jau vertino priimdamas 2019 m. sausio 3 d. sprendimą. Todėl atsakovas laiko, jog teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendimu priteista kompensacija yra pakankama satisfakcija, sušvelninanti ieškovo nurodytus patirtus negatyvius išgyvenimus. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, jog būtent atsakovo veiksmai turėjo įtakos suprastėjusiai jo sveikatai ar negalėjimui susirasti kitą darbą. Ieškovo pateikti išrašai iš asmens sveikatos istorijos nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog ieškovo patirti išgyvenimai ar sveikatos sutrikimai bei paskirti tam tikri vaistai ar rekomenduota psichiatro konsultacija buvo nulemti būtent atsakovo veiksmų, o ne paties ieškovo elgesio (pvz.: tam tikro gyvenimo būdo, poilsio laiko trūkumo ir pan.) ar individualių charakterio savybių (pvz.: emocinio jautrumo, reakcijų į pokyčius ar patiriamą skausmą ir kt.). Atsakovas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, jog dėl amžiaus ir „beveik nulinės įsidarbinimo galimybės“ dėl jo. Pažymėjo, jog pagal užimtumo tarnybos duomenis įsidarbina kas antras darbo ieškantis vyresnio amžiaus asmuo, be to, pastebima tendencija, jog darbdaviai vis labiau vertina vyresnio amžiaus darbuotojus dėl jų patirties, stabilumo ir lojalumo. Atkreipė dėmesį, jog priešingai nei nurodo ieškovas, jo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, t.y. jis neturi įtakos ieškovo reputacijai, neapsunkina jo galimybės konkuruoti darbo rinkoje ar įsidarbinti, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, todėl minėtu teismo sprendimu priteista kompensacija yra pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui už galimus jo neturtinius praradimus. Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino manąs, kad ieškovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti, išieškoti ieškovo P. K. naudai iš atsakovo viešosios įstaigos „Vilniaus Universitetas“ 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų, reikalavimą dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo nuo priteistos sumos atmesti, išieškoti iš atsakovo 67,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl buvusio darbdavio pareigos atlyginti savo buvusiam darbuotojui jo patirtą neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbdavio jo atžvilgiu iki realizuoto tokio atleidimo atliktų eilės veiksmų, sąlygojusių darbo santykių nutraukimą.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu (2019 m. sausio 18 d. priimta nutartis dėl aritmetinės klaidos sprendime ištaisymo) panaikino 2018 m. kovo 7 d. VU kanclerio potvarkį Nr.14600-SR-252 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“, ieškovo P. K. atleidimą iš darbo VšĮ „Vilniaus Universitetas“ nuo 2018 m. balandžio 9 d. DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pripažino neteisėtu, laikė, kad ginčo šalių 2004 m. sausio 5 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 04000123 yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisė ieškovui iš atsakovo 11815,71 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos, po 64,85 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė, priteisė ieškovui atsakovo 5421,48 Eur kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovas į darbą VU negali būti grąžinamas, nes darbo santykių pabaigoje tarp šalių buvo susiklostę įtempti santykiai, darbdavys ieškovui reiškė pretenzijas dėl darbo drausmės, pakeitė į darbuotojui nepalankias darbo sąlygas darbo vietą, išskyrė jį iš kitų pertvarkomo skyriaus darbuotojų vienintelį palikus skyriuje dirbti be tolesnių perspektyvų likti darbe, dėl ko teismas vertino, kad grąžinus ieškovą į darbą, jam nebūtų sudaryta sąlygų toliau dirbti. Teismas pažymėjo, kad šioje išnagrinėtoje byloje ieškovas nekėlė klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jokių su tuo susijusių aplinkybių, priešingai nei mano atsakovas, teismas netyrė ir nevertino, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvęs darbuotojas, reikšdamas naują ieškinį, piktnaudžiauja turima teise. Buvęs darbdavys šio sprendimo apeliacine tvarka neginčijo, teismo padarytų išvadų paneigti nemėgino, priteistas sumas išmokėjo, kas rodo, jog sutiko su teismo padarytu teisinių santykių įvertinimu bei pripažino konstatuotą savo veiksmų neteisėtumą. Teismas nurodė, kad minėtame sprendime teismas, be kita ko vertindamas ir atleidimo iš darbo faktines aplinkybes bei pačią atsakovo realizuotą atleidimo procedūrą bei kitus atsakovo ieškovo atžvilgiu atliktus veiksmus, padarė išvadą, jog atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieškovu pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pažeidė bendradarbiavimo, konsultavimo pareigas, netinkamai organizavo savo paties patvirtintų struktūrinių pertvarkymų plano priemones, nesilaikydamas jų terminų, direkcijoje likusį dirbti vieną patį ieškovą laikė darbo teisinių santykių prasme nežinioje ištisus metus, tuo pažeisdamas pareigą siūlyti ieškovui kitą darbą ir, esant jo sutikimui, perkelti jį į šias pareigas. Teismas plačiau nepasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių apie ieškovo kreipimąsi į profesinę sąjungą, taip pat darbo ginčų komisiją, darbo inspekciją dėl blogintų darbo sąlygų, nepagrįstai neišmokėtų darbo užmokesčio priedų ir kt., nes šios aplinkybės esminės reikšmės ginčo išsprendimui, teismo manymu, neturėjo. Tačiau ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo išnagrinėjęs teismas pažymėjo, jog įvykęs darbo vietos perkėlimas ieškovo nedarbingumo laikotarpiu, nepaisymas įstatyminių reikalavimų mokėti priedus ieškovui už aukštą kvalifikaciją, taip pat ir specialistams skirtų darbo užduočių davimas vadovaujančias pareigas užėmusiam ieškovui parodė darbdavio neigiamą poziciją ir išankstinį nusistatymą dėl ieškovo darbo santykių baigties. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nagrinėjant minėtą civilinę bylą byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo turi prejudiciją ir įrodinėjimo prasme jas iš naujo vertinti neprivalu (CPK 182 str. 2 p.). Todėl teismas laikė, jog buvusio darbdavio veiksmų neteisėtumas ieškovo atžvilgiu yra akivaizdus ir įrodytas. Šios aplinkybės suponuoja teisines prielaidas ieškovui reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo nurodytų kitų faktinių aplinkybių, sudarančių prielaidas neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas neginčijo to, kad sudarė nepalankias sąlygas ieškovui dėl neva naujai suteiktos, tačiau itin nepatogios ir faktiškai darbo vietos sąlygų neatitinkančios darbo vietos vestibiulyje suteikimo. Atsakovas faktiškai neginčijo ir ieškovo sveikatos pablogėjimo fakto ir emocinių sukrėtimų, savaip ir, teismo nuomone, nekorektiškai ir nepagarbiai jas aiškindamas bei interpretuodamas. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog jam tuo metu buvo sutrikusi sveikata, buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl streso darbe, skirti vartoti (duomenys neskelbtini) vaistai (nuo nerimo, įtampos ir kitų su nerimu susijusių sutrikimų), nustatytos ir panikos atakos, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodyta vengti stresų ir laikytis tausojančio rėžimo, rekomenduota psichiatro konsultacija. Tai, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip sveikatos sutrikimai dėl paties ieškovo elgesio, t. y. dėl tam tikro jo gyvenimo būdo, poilsio laiko trūkumo ir pan. ar individualių charakterio savybių - emocinio jautrumo, reakcijų į pokyčius ar patiriamą skausmą ir pan. Teismas nurodė, kad nesutinka su tais atsakovo teiginiais, kad ieškovo amžius palankus naujam įsidarbinimui, kad jis, būdamas 1956 m. gimimo, turi vienodas galimybes su kitais įsidarbinti naujai. Ieškovas dirbo pas atsakovą daugiau nei 40 metų, neturėjo drausminių nuobaudų, dirbo vadovaujamą darbą, jo darbas buvo vertinamas gerai, todėl akivaizdu, kad darbdavio veiksmai jo atžvilgiu ieškovui buvo itin skausmingi ir sukėlę daug neigiamų išgyvenimų, emocijų ir streso. Dėl neteisėtų, sąmoningų ir tikslingų atsakovo veiksmų, ką rodo ieškovo į bylą pateikti jam palankūs DGK sprendimai, kurių nuginčyti, kaip pripažino pats atsakovas, jis ir nesiekė, ieškovas daugiau nei metus laiko nuolat jautė sistemingą psichologinį spaudimą iš darbdavio, kurį buvo galima suprasti tik kaip siekį priversti ieškovą nutraukti darbo sutartį savo noru. Tuo labiau nemaloni ir sukelianti neigiamus išgyvenimus buvo pati atleidimo iš darbo procedūra, kas konstatuota jau minėtoje ankstesnėje teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Ieškovas yra priešpensijinio amžiaus, todėl darbo netekimas jam ypatingai reikšmingas, kadangi tikimybė įsidarbinti kitur tokio amžiaus asmeniui yra labai menka. Iš ieškovo į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad jis buvo incijavęs ir laimėjęs ne vieną darbo ginčą su VU. DGK 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5528 darbo byloje Nr. APS-1-19444 tenkino ieškovo P. K. prašymą iš dalies, nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovo 1513,90 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius bei 29,30 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą. DGK 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-1293 darbo byloje Nr. APS-36-842 tenkino ieškovo P. K. prašymą, nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovo 1251,88 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, 436,70 Eur neišmokėtą atostoginių dalį ir 46,58 Eur neišmokėtos pašalpos dalį už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas bei 51,35 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą. DGK 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. DGKS-2652 darbo byloje Nr. APS-36-8427/2018 tenkino ieškovo P. K. prašymą iš dalies, nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovo 1983,33 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį už 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius kartu su neišmokėtomis pašalpos dalimi už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija 2018 m. sausio 24 d. Reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1-0751-0242 nustatė atsakovo padarytus pažeidimus įrengiant naujas darbo vietas ir pareikalavo juos pašalinti iki 2018 m. kovo 30 d. 2017 m. lapkričio 13 d. ieškovas kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką dėl galvos skausmų, jam nuo 2017-11-14 iki 2017-11-17 nustatytas nedarbingumas, 2017 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką dėl galvos svaigimo, jam nuo 2017-12-21 iki 2017-12-22 nustatytas nedarbingumas, 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi į VšĮ Centro polikliniką dėl blogos savijautos, jam nuo 2018-01-02 iki 2018-01-08 nustatytas nedarbingumas. Atsižvelgiant į šais aplinkybes teismas vertino, jog darbdavys neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu vykdė gana sistemingai ir ilgą laiko tarpą, kas be jokios abejonės privertė ieškovą jaustis nesmagiai, nekomfortiškai. Visa tai rodo, kad ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų išgyveno daug intensyvesnį emocinį sukrėtimą nei įprastai patiriama darbo santykių buvimo ar atleidimo iš darbo momentu.
8. Teismas nurodė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamo ginčo kontekstas ir byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą iš esmės pripažinti pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo matant visas prielaidas ir sąlygas konstatuoti tokios žalos jam padarymą. Tesmas sprendė, kad darbdavio neteisėti veiksmai sistemingai drausmine tvarka baudžiant ieškovą, tame tarpe ir jam skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, kiti virš aptarti ir ieškovo įvardinti atsakovo veiksmai bei elgesys, neabejotinai sukėlė darbuotojui įtampą, stresą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, paskatino neigiamų psichosomatinių būsenų atsiradimą, privertė ilgametį kvalifikuotą darbuotoją jaustis pažemintu kolegų, draugų, artimųjų akyse, dėl turimo amžiaus realiai sumažino galimybę įsidarbinti. Dėl išdėstyto teismas mano, jog ieškovo įvardinta ir ieškiniu prašoma priteisti 3000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankamai adekvati ir protinga ieškovo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
9. Teismas nurodė, kad netenkina ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, nes nagrinėjamo ginčo turinys nesusisjęs su netinkamu sutarčių ar prievolių vykdymu, todėl CK 6.210 str., 6.37 str. nuostatos netaikomos. Šis reikalavimas, nors ir savarankiškas, bet procesinės teisinės prigimties, todėl šio reikalavimo atmetimas nereiškai dalinio ieškinio tenkinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas VšĮ Vilniaus universitetas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
11. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškovas, įvardindamas savo patirtus išgyvenimus bei sveikatos sutrikimus (hipertenzinė krizė ir kt.), nors ir pateikė išrašus iš asmens sveikatos istorijos, tačiau pateikti įrodymai, apimantys sąlyginai trumpą laiko tarpą (2017-11-13/11-17; 2017-12-21/12-22; 2018-01-02/01-08 išrašai), nelaikytini pakankamais priežastiniam ryšiui tarp Atsakovo veiksmų bei reikalaujamos neturtinės žalos (jos dydžio) pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar ieškovas neturėjo tam tikrų funkcinių sveikatos sutrikimų, ar nevartojo kraujospūdį mažinančių ar kitų vaistų (ar nesirgo ligomis), kas galėjo turėti įtakos Ieškovo nurodomai sveikatos būklei. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog atsakovas neginčijo ieškovo nurodomų sveikatos sutrikimo ryšio su atleidimu iš darbo. Tiesiog atsakovas savo poziciją dėstė neįžeidžiančiai, nežemindamas ieškovo.
12. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes, net gi jas iškraipant. Teismas nurodė, kad „Nustatyta, jog akivaizdūs darbdavio neteisėti veiksmai sistemingai drausmine tvarka baudžiant ieškovą, tame tarpe ir jam skiriant griežčiausia drausmine nuobauda atleidimą iš darbo, kiti virš aptarti ir ieškovo gardinti atsakovo veiksmai bei elgesys, neabejotinai sukėlė darbuotojui tampą, stresą, nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, paskatino neigiamų psichosomatinių būsenų atsiradimą, privertė ilgametį kvalifikuotą darbuotoją jaustis pažemintu kolegų, draugų, artimųjų akyse, dėl turimo amžiaus realiai sumažino galimybę įsidarbinti.“. Pabrėžtina, kad iš nagrinėjamoje byloje surinktos medžiagos bei faktinių aplinkybių yra akivaizdu, jog ieškovas iš darbo nebuvo atleistas už darbo pareigų pažeidimą. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta atsakovo iniciatyva be ieškovo kaltės, išmokant ieškovui visas priklausančias išmokas.
Šalies argumentai
13. Apeliantas paaiškina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kad pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama. Iš to seka, jog teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija reikalauja kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, kadangi kiekvieno asmens teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį kiekvienu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų kaip ir argumentuotai pagrįsti jų įtaką teisingos piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydžiui konkrečioje situacijoje. Šiuo atveju pasisakydamas dėl ieškovui kilusios neturtinės žalos bei nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, mažinančių VU kaip darbdavio atsakomybę, t.y. jog ieškovo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis (atleistas ne dėl savo kaltės); neturi įtakos jo reputacijai, nesudaro kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės apie ieškovą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo amžius yra nepalankus įsidarbinimui.
14. Apeliantas taip pat pastebi, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis, t.y. net 3000 Eur, neatitinka teismų praktikos ir yra ženkliai didesnis, nei priteisiamas teismų kitose bylose. Tokia kompensacija nėra būtina tam, kad būtų apginta ieškovo neturtinė teisė.
Atsiliepimas
15. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad atleidimo iš darbo neteisėtumas yra tik vienas iš neturtinės žalos atlyginimo pagrindų. Šiuo atveju teismas nustatė, kad buvo ir kitų atsakovo neteisėto elgesio epizodų, nei kad jie buvo įvertinti teismui sprendžiant dėl neteisėto atleidimo. Teigia, kad darbdavio sprendimai reikšmingai atsiliepė jo sveikatai. Vien atsakovo sprendimas iškelti jį į pereinamąjį koridorių buvo akivaizdus pažeminimo prieš kolegas ženklas, kuris jį labai paveikė. Ieškovas pastebi, kad neturtinė žala tai ne tik sveikatos sutrikimai, bet ir patirti neigiami išgyvenimai, garbės žeminimas ir kiti panašūs padariniai. Tai, kad jis buvo neteisėtai atleistas DK 57 str. pagrindu, atleidimo padarinių nesumenkina. Nepagrįstai atsakovas teigia, kad jis sąmoningai nesiieško kito darbo. Neatitinka realybės atsakovo teiginiai, kad 63 m. asmuo gali be problemų įsidarbinti. Paaiškina, kad jis jau metus laiko yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir negavo jokio darbo pasiūlymo. Apelianto cituojamame teismo sprendimo sakinyje, kuriame minima paskirta drausminė nuobauda, yra padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida, kuri sprendimo esmės nekeičia. Kita vertus teismo nustatytų aplinkybių visumą iš tiesų rodo, kad atsakovas sistemingai įvairiomis priemonėmis baudė ieškovą. Ieškovo nuomone, priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl nustatytų faktų, tiek ir dėl jų reikšmės vertinant neturtinės žalos kompensacijos dydį.
18. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog Vilniaus miesto apylinės teismas 2019 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1083-631/2019, pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo netesėtu, nesprendė dėl neturinės žalos atlyginimo ieškovui (e. bylos t. 1, b.l. 8 - 22).
19. Be to, teismas visiškai pagrįstai, konstatavo, kad tiek minėtoje byloje teismo nustatytos aplinkybės, tiek ir kitos šioje byloje teismo papildomai nustatytos aplinkybės, susijusios su darbdavio elgesiu ir sprendimais, siekiant nutraukti darbo sutartį su ieškovu, leidžia spręsti, kad vien teismo sprendimas ir turtinės žalos priteisimas ieškovui nėra pakankama satisfakcija ir pilnai nekompensuoja ieškovo pažeistų darbo teisių.
20. Vilniaus miesto apylinės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1083-631/2019 yra konstatuotos reikšmingos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės. Teismas yra nustatęs, kad darbdavys savo sprendimais, priimtais 2017 m. kovo 3 d. buvo numatęs panaikinti (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gegužės 1 d., vietoj jos įsteigiant (duomenys neskelbtini), tačiau numatytu terminu (duomenys neskelbtini) bei jos padalinio (duomenys neskelbtini) nepanaikino, įspėjimo apie skyriaus panaikinimą ieškovui neteikė ir jį paliko toliau eiti (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas nustatė, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio ieškovo vykdytas funkcijas perėmė naujai įsteigtas padalinys (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 9 d. t.y. kai ieškovas buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą, (duomenys neskelbtini) dirbo tik ieškovas, o jo darbo funkcijos buvo išskirstytos jau įsteigtose darbo vietose naujame padalinyje, kurias realiai vykdė kiti atsakovo paskirti darbuotojai.
21. Apeliantas teisingai pažymi, kad net ir pripažinus neteisėtu darbo sutarties nutraukimą pagal DK 57 str. (ar pagal 2003 m. DK 129 str.), paprastai nelaikoma kad toks darbo sutarties nutraukimas sukėlė darbuotojui ir neturtinę žalą, kurią galima būtų įvertinti pinigine kompensacija. Tokios teismų išvados siejamos su tuo, kad tokio darbo sutarties nutraukimo procese darbuotojui yra užtikrinamos socialinės garantijos, t.y. jis gali pasiruošti atleidimui (yra iš anksto įspėjamas, jam išmokama išeitinė išmoka), ir be to toks darbo sutarties nutraukimo pagrindas nelaikomas diskredituojančiu, darbuotojas nėra kaltinamas dėl darbo santykių pabaigos ir dėl to paprastai nepablogėja darbuotojo galimybės susirasti kitą darbą. Tačiau šiuo atveju byloje patikimai nustatyta, jog ieškovo darbo sutarties nutraukimo procedūra nebuvo įprasta – realiai ieškovo darbo sutarties nutraukimo procedūra prasidėjo ne nuo jo įspėjimo (2018 m. vasario 9 d.) dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame pagal įstatymą išdėstomi darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir aplinkybės, bet žymiai anksčiau. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinės teismo 2019 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1083-631/2019 yra konstatuota, jog ieškovo darbo sutarties nutraukimo procedūra realiai prasidėjo nuo 2017 m. kovo 3 d., kai darbdavys priėmė reikšmingus sprendimus, susijusius su jo darbo vietos panaikinimu.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbdavys nepagrįstai ištęsė darbo sutarties nutraukimo procedūrą, taip iš esmės apribodamas ieškovui galimybę pretenduoti užimti kitas pareigas. Be to, paminėtu laikotarpiu darbdavys priėmė visą eilę ieškovą diskriminuojančių ir jo darbo teises varžančių sprendimų. Ieškovo darbo teisių pažeidimus objektyviai įrodo šiuo laikotarpiu priimti Darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais buvo apgintos ieškovo darbo teisės. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. DGKS-5528 darbo byloje Nr. APS-1-19444 tenkino ieškovo P. K. prašymą dėl 1513,90 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius bei 29,30 Eur delspinigių priteisimo. Darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-1293 darbo byloje Nr. APS-36-842 tenkino ieškovo P. K. prašymą dėl 1251,88 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius priteisimo, 436,70 Eur neišmokėtos atostoginių, 46,58 Eur neišmokėtos ligos pašalpos bei 51,35 Eur delspinigių priteisimo. Darbo ginčų komisija 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. DGKS-2652 darbo byloje Nr. APS-36-8427/2018 tenkino ieškovo P. K. prašymą dėl 1983,33 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius priteisimo. Taip pat byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcija 2018 m. sausio 24 d. Reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1-0751-0242 įpareigojo atsakovą pašalinti padarytus pažeidimus įrengiant naujas darbo vietas, įskaitant ieškovui įrengtą naują darbo vietą.
23. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad visi paminėti Darbo ginčų komisijos bei Valstybinės darbo inspekcijos konstatuoti ieškovo darbo teisių pažeidimai yra nustatyti kaip tik tuo metu, kai darbdavys vykdė darbo organizavimo pakeitimus, susijusius ir su ieškovo darbo funkcijų peržiūrėjimu. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimais, jog tokie darbdavio sprendimai ir veiksmai patvirtina, jog darbdavys siekė daryti neteisėtą ir neleistiną poveikį ieškovui taip įtakodamas darbo santykių pasibaigimą. Teismas teisingai vertino, kad tokie pažeidimai tęsėsi ilgą laiką ir buvo sistemingi.
24. Nors pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdų rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, tačiau, ši aplinkybė nekeičia teismo sprendimo esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nustatytos sistemingos darbo užmokesčio nepriemokos, iš tikrųjų gali būti vertinamos kaip piniginės sankcijos, taikytos siekiant įtakoti ir darbo santykių pasibaigimui reikšmingus faktus bei paties ieškovo apsisprendimą. Tokios sankcijos neabejotinai yra asmeninio pobūdžio, ir jos akivaizdžiai sukėlė ieškovui papildomų išgyvenimų, nei įprastai patiriama darbo sutarties pasibaigimo metu, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės.
25. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog faktiškai ieškovo darbo sutarties nutraukimo procedūra truko daugiau kaip metus laiko. Byloje nustatyta, jog per šį laikotarpį darbdavys priėmė ne vien paminėtus sprendimus dėl darbo užmokesčio nepriemokų ieškovui, bet taip pat davė ieškovui ir kitus nepagrįstus ir nebūtinus nurodymus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, darbdavys sudarė ieškovui nepalankias darbo sąlygas suteikdamas darbo vietą vestibiulyje, davė ieškovui nurodymus atlikti specialistams skirtas užduotis, nors ieškovas užėmė vadovaujančias pareigas. Ieškovas pagrįstai teigia, kad tokia situacija formavo nepalankią darbo atmosferą ir neigiamą aplinkinių požiūrį į ieškovą, kaip nelojalų darbuotoją.
26. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tuo metu buvo sutrikusi jo sveikata, jam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl streso darbe, skirti vartoti (duomenys neskelbtini) vaistai (nuo nerimo, įtampos ir kitų su nerimu susijusių sutrikimų), nustatytos ir panikos atakos, išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodyta vengti stresų ir laikytis tausojančio rėžimo, rekomenduota psichiatro konsultacija. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tokie sveikatos sutrikimai negali būti vertinami kaip atsiradę dėl paties ieškovo elgesio, t.y. dėl tam tikro jo gyvenimo būdo, poilsio laiko trūkumo ir pan. ar individualių charakterio savybių - emocinio jautrumo, reakcijų į pokyčius ar patiriamą skausmą ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiama dėl ieškovo sveikatai padarytos žalos atlyginimo, tačiau skirtingai nei teigia apeliantas, ieškovui nustatyta sveikatos būklė, pakankamai patvirtina, jog darbdavio veiksmai ir sprendimai buvo intensyvūs ir sukėlė ieškovui didelius dvasinius išgyvenimus.
27. Neturtinės kompensacijos dydžio įvertinimui yra reikšminga tai, jog ieškovas šioje darbovietėje dirbo labai ilgą laiko tarpą (40 metų). Taip pat teismas teisingai vertino, kad šiuo metu dėl amžiaus ieškovo galimybės įsidarbinti yra mažesnės.
28. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis ir neatitinkantis teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo konkrečioje byloje atsižvelgiant į teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų (duomenų), jog nustačius tokius sistemingus ir ilgalaikius darbuotojo darbo teisių pažeidimus, ir esant kitiems šioje byloje nustatytiems kriterijams, teismų praktikoje neturtinė žala nepriteisiama arba priteisiamos žymiai mažesnės kompensacijos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas visiškai atitinka bylos aplinkybes, proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Pastebėtina, jog panašiais atvejais, t.y. teismui nustačius sistemingus, ilgalaikius ir itin asmeninio pobūdžio pažeidimus, darbo bylose yra priteisiamos ir didesnės neturtinės žalos kompensacijos. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1929-590/2013 buvo patvirtinta darbuotojui priteistina 13487,04 Lt dydžio neturtinės žalos kompensacija.
29. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.250 str. nuostatas, ir pagrįsti bei motyvuotai sprendė, jog vien teismo sprendimas ir dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieškovui priteista turtinė kompensacija šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija.
30. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
31. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl jis turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas nurodo, kad patyrė 500 Eur išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, jos atitinka rekomenduojamus dydžius, todėl ieškovo prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo VšĮ Vilniaus universitetas, juridinio asmens kodas 211950810, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.