- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-1929-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06664-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- UAB „Prekybos marketingo paslaugos“
- Ieškovas
- K. V.
- Kategorijos
- 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu neteisėtu, darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2012-07-02) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 100 000 Lt kompensaciją už patirtą neturtinę žalą. Nurodė, kad pagal 2009-03-31 sudarytą darbo sutartį Nr. DS868 jis dirbo prekybos skyriaus vadybininko pareigose UAB „Prekybos marketingo paslaugos“. Nuo 2010-10-01 ieškovas buvo perkeltas į prekybos vadovo pareigas. Nuo 2012 m. kovo mėnesio darbdavys darė psichologinį spaudimą ieškovui išeiti iš darbo. 2012-03-27 pranešimu apie darbo drausmės pažeidimą atsakovas informavo ieškovą, kad šis tariamai pažeidė darbo drausmę ir aplaidžiai vykdė vadovo nurodymus bei šiurkščiai pažeidė darbo reikalavimus, tačiau nenurodė, kokiais veiksmais ieškovas pažeidė darbo reikalavimus. Ieškovas 2012-03-27 pateikė atsakovui pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kokias darbines pareigas atliko. Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau darbdavys Darbo ginčų komisijos nesudarė, o 2012-05-09 pranešimu informavo, jog jo prašymas panaikinti drausminę nuobaudą yra atmestinas. Nurodė, kad 2012-04-24 jam žodžiu buvo pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Po šio pasiūlymo darbo sąlygos buvo ženkliai pablogintos, atsakovas tyčia stengėsi sumenkinti ieškovą jo kolegų akivaizdoje, viešai duodamas nurodymus dėl užduočių atlikimo, demonstruodamas aiškų priešiškumą kitų darbuotojų akivaizdoje, sudarydamas iš ieškovo kolegų komisiją jo atliktam darbui įvertinti. Kadangi ieškovas tinkamai vykdė darbines funkcijas, atsakovas neturėjo pagrindo drausminei atsakomybei taikyti. Paaiškino, kad 2012-06-25 dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, jis kreipėsi į regiono vadovą J. N., prašydamas išleisti kelioms valandoms iš darbo, kad galėtų nuvežti savo sutuoktinę į gydymo įstaigą esant nėštumo komplikacijoms, tačiau nesulaukė teigiamo atsakymo. Ieškovas nurodė, kad tuomet jis darbdavio prašė suteikti jam kasmetines atostogas, kad galėtų nuvežti savo sutuoktinę į gydymo įstaigą ir ją prižiūrėti, tačiau darbdavys nesutiko perkelti atostogų pagal grafiką. Ieškovas paaiškino, kad jis pateikė prašymą išleisti nemokamų atostogų ir 2012 m. birželio 26-27 dienomis neatvyko į darbą. Grįžus buvo paprašytas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą minėtomis dienomis. Nepaisant nurodytų priežasčių, 2012-07-02 įsakymu jis buvo atleistas iš darbo DK 235 str. 2 d. 9 p. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad 2009-04-01 ieškovas pradėjo dirbti pas atsakovą prekybos skyriaus vadybininko pareigose, o 2010-10-01 pervestas į prekybos vadovo pareigas. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2012-07-02 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kadangi darbuotojas 2012 m. birželio 25-27 dienomis nebuvo darbe be svarbių priežasčių (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Atsakovo nuomone, ieškovas darbe nebuvo be pateisinamų priežasčių. Žmonos nuvežimui į gydymo įstaigą jam būtų pakakę kelių valandų, be to, tai buvo galima padaryti ir ne darbo valandomis. Ieškovas, pateikdamas prašymą dėl nemokamų atostogų, piktnaudžiavo savo teisėmis. Pažymėjo, kad DK 184 str. nustato ribotą sąrašą pagrindų, dėl kurių darbuotojams gali būti suteiktos nemokamos atostogos, o ieškovo prašymas nebuvo pagrįstas nei vienu iš jų. Atsakovas teigė, kad pats darbuotojas elgėsi nesąžiningai ir siekė konfliktų su darbdaviu. Paaiškino, kad darbdavys buvo praradęs pasitikėjimą ieškovu dėl dviejų jo anksčiau padarytų darbo drausmės pažeidimų ir negalėjo tikėti, kad jam iš tiesų reikia slaugyti savo sutuoktinę. Iki tol ieškovui buvo skirtos drausminės nuobaudos už savo funkcijų neatlikimą 2012-03-26, kai ieškovas nepasiruošė svarbaus kliento vizitui, ir už tai, kad jis 2012-04-26 ryšio priemonėmis perdavė įmonės konfidencialius dokumentus (savo darbo sutartį) Vilniaus miesto savivaldybėje dirbančiam asmeniui. Ieškovas buvo teisėtai atleistas iš darbo kaip padaręs šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat turi būti atmestas, nes nėra darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais, t. y. tiek dėl to, kad ieškovo padarytas darbo drausmės pažeidimas yra šiurkštus, tiek dėl to, kad ieškovas pakartotinai per metus laiko padarė darbo drausmės pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012-03-28 įsakymu Nr. P-08 K. V. skirtą drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą; panaikino UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012-06-08 įsakymu Nr. P-05-530 K. V. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; panaikino UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012-07-02 įsakymu Nr. P-02-1252 K. V. skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (darbo sutarties nutraukimą); laikė, kad 2009-03-31 darbo sutartis Nr. DS868, sudaryta tarp K. V. ir UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovui K. V. iš atsakovo UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ 6 743,52 Lt išeitinės išmokos, 12 523,68 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo 2012-07-02 iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2012-12-17, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo dienos priteisė po 107,04 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant, jog yra 5 darbo dienų savaitė (priteistinos sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių); priteisė ieškovui K. V. iš atsakovo UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ 13 487,04 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisė ieškovui K. V. iš atsakovo UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ 4 900,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškovo reikalavimus atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012-06-08 įsakymu Nr. P-05-530 K. V. skirtą drausminę nuobaudą už tai, kad jis 2012-04-26 iš įmonei priklausančio spausdintuvo – skanerio elektroniniu būdu išsiuntė skanuotą savo darbo sutartį, vertino kaip diskriminacinę ir ją panaikino. Teismas taip pat panaikino UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012-07-02 įsakymu Nr. P-02-1252 K. V. skirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – už tai, kad K. V. pasišalino iš darbo vietos 2012-06-25 ir neatvyko į darbą 2012 m. birželio 26 d. ir 27 d., nebuvimo darbe priežasčių jokiais įrodymais nepagrindė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad šiame įsakyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teismas nurodė, kad DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą) yra tik tuomet, kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju darbdavys nesiėmė jokių priemonių, kad išsiaiškintų K. V. neatvykimo į darbą priežastis, darbdavio paaiškinimus apie tai, kad neatvykimo aplinkybės darbdaviui buvo nežinomos, teismas laikė prieštaringais. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas nebuvimo darbe priežastis, t. y. ieškovo besilaukiančios sutuoktinės slaugymas ir priežiūra dėl jos pablogėjusios sveikatos, bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog tokioje situacijoje darbdavys, nesuteikdamas laisvo laiko darbuotojui ir atmesdamas jo prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, pažeidė esminius darbo santykių reguliavimo principus, nustatytus DK 35 str., dėl ko darbuotojas K. V., būdamas silpnesniąja darbo sutarties šalimi, neturėjo realios galimybės pasielgti kitaip, kaip tik pateikti prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo. Teismas sprendė, jog ieškovo neatvykimą į darbą tris dienas lėmė darbdavio neteisėti veiksmai ir piktnaudžiavimas teise, todėl UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012-07-02 įsakymą Nr. P-02-1252 panaikino. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad skirta nuobauda – atleidimas iš darbo – ir jos paskyrimo aplinkybės neturi būti siejamos su ankstesniais epizodais. Priešingai, teismas, vertindamas įrodymus pagal jų visetą, sprendė, kad ieškovo K. V. atleidimas iš darbo yra vieningos darbdavio neteisėtos veikos – kryptingo psichologinio smurto – pasekmė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neprašė jo grąžinti į darbą, taikė DK 297 str. 4 d. numatytas neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes: darbo sutartį laikė nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir ieškovui priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įsigaliojimo, t. y. nuo darbo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo priėmimo priteisė 12 523,68 Lt, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo ieškovui priteisė po 107,04 Lt vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant jog yra 5 darbo dienų savaitė. Taip pat, remiantis DK 297 str., teismas ieškovui priteisė DK 140 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių dydžio išeitinę išmoką, iš viso 6743,52 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, jog jam nekyla abejonių, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio taikyto psichologinio smurto ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismas konstatavo, kad darbdavio veikos neteisėtumo pripažinimas ir turtinės žalos atlyginimas nėra pakankama satisfakcija, nes ieškovas įmonėje dirbo daugiau kaip 3 metus, jo darbas buvo vertinamas gerai, darbdavio neteisėti veiksmai truko ilgą laiką ir buvo sistemingi, ieškovui dėl streso darbe buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, paūmėjo plokštelinė psoriazė. Visos šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, sudarė pagrindą nukrypti nuo aukštesnės instancijos teismų praktikoje suformuotų priteistinos neturtinės žalos dydžių, kuris paprastai sudaro nuo 500 Lt iki 5 000 Lt. Teismas priteistinos neturtinės žalos dydį nustatė pagal darbuotojo K. V. 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį – 13 487,04 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog atsakovas 2012-03-28 įsakyme Nr. P-08 nurodė, kad ieškovui drausminė nuobauda yra skiriama už aplaidžiai vykdytus vadovo nurodymus ir netinkamą darbo pareigų vykdymą. Aplaidus vadovo nurodymų ir netinkamas darbo pareigų vykdymas pasireiškė tuo, kad iš anksto žinodamas apie atsakovo svarbiausio kliento – akcinės bendrovės „KRAFT FOODS LIETUVA“ – vizitą Akropolio „Maxima“ parduotuvėje (tai pripažino pats ieškovas ir nustatė teismas skundžiamame sprendime), šio vizito dieną jis ne tik neužtikrino ir neorganizavo sklandaus pasiruošimo kliento vizitui minėtoje parduotuvėje, tačiau įžūliai melavo savo tiesioginiam vadovui, teigdamas, jog ten buvo ir viskas yra sutvarkyta. Yra neginčijamai nustatyta, kad 2012-03-26 ieškovas nevykdė jam duotų nurodymų, t. y. pažeidė darbo drausmę. Tai, kad atsakovui kitų darbuotojų pagalba pavyko iš dalies pataisyti situaciją, dėl ko klientas nepateikė rašytinių pretenzijų, neatleidžia ieškovo nuo drausminės atsakomybės už padarytą darbo drausmės pažeidimą, kadangi priimant 2012-03-28 įsakymą Nr. P-08 buvo vertinami ieškovo veiksmai, o ne atsakovo santykiai su klientu akcine bendrove „KRAFT FOODS LIETUVA“. Nurodo, kad nuspręsdamas, kad ši drausminė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas turėjo skundžiamame sprendime nurodyti, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi vien prielaidomis apie neigiamą darbdavio požiūrį į darbuotoją. Tokio pobūdžio aplinkybės apskritai negali būti patvirtintos objektyviais įrodymais, o yra pagrįstos tik subjektyviu suinteresuotų asmenų (šiuo atveju – ieškovo) vertinimu. Pažymi, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nurodė, kad darbo sutarties išsiuntimas iš atsakovui priklausančio spausdintuvo – skanerio elektroniniu būdu į trečiojo asmens valdomą elektroninio pašto dėžutę, nevertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, kadangi dėl to nekilo jokių pasekmių ir neįrodyta ieškovo kaltė dėl darbo drausmės pažeidimo, t. y. tikslas atskleisti komercinės paskirties informaciją. Tokia pirmosios instancijos teismo konstatacija neatitinka DK 234 str., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Tikslas ir neigiamos pasekmės nėra darbuotojo drausminės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo šiuo pagrindu panaikinti drausminės nuobaudos (pastabos). Sprendžiant dėl darbo drausmės pažeidimo – komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo – neturi reikšmės pasekmės, t. y. ar tokia informacija tapo žinoma bent vienam trečiajam asmeniui. Faktas, kad ieškovas išsiuntė savo darbo sutartį trečiajam asmeniui E. M., yra pilnai įrodytas byloje, šio fakto neginčijo ir ieškovas, tik nesutiko su tokio fakto įvertinimu. Nors ieškovas mano, kad darbo sutartis nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija, tačiau jis buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovo komercinių paslapčių sąrašu, kurio pirmame punkte yra įrašyta darbo sutartis. Nepaisant ieškovo nuomonės, jis privalėjo laikytis pasirašytinai prisiimtų įsipareigojimų neplatinti atsakovo patvirtintos komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Nei informacijos atskleidimo pasekmės, nei ieškovo tikslai šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Byloje yra pilnai įrodyta, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam 2012-06-08 įsakymu Nr. P-05-530 teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas skundžiamame sprendime net ir neanalizavo jokių teisės aktų reikalavimų, kurių neva neatitinka atsakovo priimtas 2012-06-08 įsakymas Nr. P-05-530. Pažymi, jog atsakovas nuosekliai tvirtino, kad ieškovas buvo atleistas DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl to, kad jis nebuvo darbe 2012 m. birželio 25 - 27 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas šiuo klausimu nurodė, kad darbdavys nesiėmė priemonių nustatyti ieškovo neatvykimo į darbą priežasčių, o darbdavio paaiškinimai yra prieštaringi. Tokia išvada yra visiškai nepagrįsta, nes atsakovas, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, ieškovui įteikė rašytinį prašymą pagrįsti nebuvimo darbe priežastis ir paaiškino galimas pasekmes tuo atveju, jeigu ieškovas savo pravaikštos nepagrįs. Todėl ieškovas, aiškiai suprasdamas galimas pasekmes, sąmoningai nusprendė nepateikti darbdavio prašomos informacijos. Tokiu būdu ieškovas pats sąmoningai prisidėjo prie savo darbo sutarties nutraukimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išskirtinai patikėjo visais ieškovo dėstomais teiginiais ir nepagrįstai atmetė atsakovo darbuotojų parodymus. Vertindamas ieškovo nurodytas nebuvimo darbe tris dienas priežastis (nėščios žmonos vežimą pas gydytojus), teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigų dokumentuose dėl ieškovo žmonos sveikatos būklės nėra jokių įrašų ar rekomendacijų specialiai priežiūrai ar slaugai. Tuo tarpu Darbo kodeksas bet kokias darbuotojams teikiamas garantijas, susijusias su šeimos narių priežiūra, išimtinai sieja su medicininėmis rekomendacijomis ir išvadomis (pvz. DK146 str. 1 d. 6 p., 169 str. 8 d., 184 str. 1 d. 5 ir 6 p.). Net ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, kad jis tris paras praleido su savo žmona, neturėjo galimybės informuoti atsakovo darbuotojus, apie tai, kur ir kodėl jis yra. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime padarė įrodymais nepagrįstą išvadą apie ieškovo neva patirtą neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimas darbo santykiuose yra savarankiškas teisių gynimo būdas, taikomas tada, kai nustatomos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas ir toliau laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškovo atžvilgiu nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu neegzistuoja būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Faktą, kad buvo padaryta neturtinė žala, CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti ieškovas. Iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui nekyla abejonių, jog ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau tokios aplinkybės turi būti pagrindžiamos įrodymais, o ne bendro pobūdžio teiginiais. Pažymi, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad ieškovo liga – plokštelinė psoriazė – paūmėjo dėl patiriamo nuolatinio streso. Pažymėtina, kad teismas neturi specialių medicininių žinių, o tokia aplinkybė ieškovo pateiktame 2012-06-07 išraše iš medicininių dokumentų nėra nurodyta. Be to, nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, kurios dydis beveik tris kartus viršija kasacinio teismo praktikoje pripažįstamą pakankamu neturtinės žalos dydį, nesivadovavo ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės taikymo ir aiškinimo praktika, tačiau kartu ignoravo ir konstitucinę jurisprudenciją. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų pilnai įrodytos visos atsakovo būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo nustatyto priteistino neturtinės žalos dydžio nėra.
Atsiliepimas
Ieškovas K. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad visos paskirtos drausminės nuobaudos yra susijusios vieningu darbdavio tikslu, t. y. siekiu nutraukti su ieškovu darbo sutartį dėl priskirtų darbo drausmės pažeidimų. Pažymi, jog darbdavio vykdyti veiksmai ieškovo atžvilgiu akivaizdžiai rodė jo psichologinį smurtą ir siekį priversti ieškovą išeiti iš darbo: po 2012-03-28 drausminės nuobaudos ir ieškovo atostogų, atsakovas nušalino ieškovą nuo darbo, pasodino jį posėdžių salėje, paėmė iš jo darbo priemones ir neskyrė jokių užduočių savaitę laiko. Iš ieškovo buvo atimtos darbinės priemonės, jam vieninteliam uždrausta naudotis darbovietės skenavimo ir kopijavimo aparatu, netgi paimti popieriaus lapą prašymui surašyti. Vėliau atsakovas žemino ieškovą, filmuodamas jį bendradarbių akivaizdoje, skirdamas darbines užduotis, kas rytą įteikdamas užduočių sąrašą (kurios apsiribojo vadybininko pareigoms priskirtomis užduotimis, nors ieškovas ėjo prekybos vadovo pareigas), ir paskirdamas nepagrįstai trumpą terminą užduotims atlikti, o vėliau sudarydamas komisiją iš ieškovo bendradarbių ieškovo per dieną atliktam darbui įvertinti. Šie darbdavio veiksmai patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nurodymais dėl darbinių užduočių ir atliktų darbų aktais, taip pat atsakovo pakviestų liudytojų parodymais. Atsakovo liudytojai pripažino ir tai, kad jokiems kitiems atsakovo darbuotojams nebuvo taikomas toks užduočių paskyrimo ir jų vykdymo kontrolės būdas, todėl teismas pagrįstai šiuos atsakovo veiksmus pripažino diskriminaciniais. Teismo padarytomis išvadomis dėl psichologinio smurto ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo abejoti, nes jos yra pagrįstos konkrečiais byloje esančias rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Atsakovui nepateikus jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, nėra jokio pagrindo teigti, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl į jas būtina atsižvelgti vertinant darbdavio skirtų drausminių nuobaudų pagrįstumą. Pažymi, jog atsakovas teigia, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę, kadangi nebuvo pasiruošta atsakovo kliento – akcinės bendrovės „KRAFT FOODS LIETUVA“ atstovo vizitui Akropolio „MAXIMA“ parduotuvėje (lentynose trūko prekių, netinkamas prekių išdėstymas). Tačiau atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė darbuotojo padaryto darbo drausmės pažeidimo, t. y. darbuotojo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi nei 2012-03-28 įsakyme, nei teisme atsakovas nesugebėjo įvardinti, kokias konkrečiai darbo funkcijas pažeidė ieškovas. Pabrėžtina ir tai, kad skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys netyrė ieškovo kaltės, nors kaltė yra viena iš būtinų darbo drausmės pažeidimo sąlygų. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą ieškovui įvykdžius darbo drausmės pažeidimą. Atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų – kokias darbines pareigas jis pažeidė, neįrodė, kad dėl prekių lentynose trūkumo buvo ieškovo kaltė, ar kad dėl to darbdaviui kilo neigiamų pasekmių, todėl drausmės pažeidimas, paskirtas atsakovo 2012-03-28 įsakymu, teismo panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Nurodo, kad ieškovo darbo sutartis nėra ir negali būti laikoma informacija, sudarančia komercinę paslaptį – ji sudaryta pagal pavyzdinę formą ir nėra dokumentas, susijęs būtent su atsakovo verslu, ar suteikiantis jam komercinį pranašumą. Konkretus ieškovo darbo užmokestis taip pat nėra ta informacija, kuri suteikia atsakovui konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Netgi tuo atveju, jei darbo sutartis ir būtų pripažinta komercine paslaptimi, darbo drausmės pažeidimas būtų komercinės paslapties atskleidimas taip, kad ji taptų žinoma konkuruojančiai įmonei. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo savo darbo sutarties egzemplioriaus ir kadangi atsakovas jam draudė naudotis kopijavimo aparatu, ieškovas nuskenavo darbo sutartį ir ją el. paštu išsiuntė savo pažįstamam asmeniui, dirbančiam Vilniaus miesto savivaldybėje. Taigi atsakovo veiksmuose nebuvo valios atskleisti šią informaciją konkuruojančiai įmonei. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad darbo sutartis atitinka komercinės paslapties požymius. Atsakovas taip pat neįrodė darbuotojo kaltės, kadangi darbo sutartis nebuvo atskleista konkuruojančiai įmonei. Todėl bylą nagrinėjęs teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo veiksmų, nuskenuojant ir el. paštu pažįstamam asmeniui išsiunčiant savo darbo sutartį, nelaikė komercinės paslapties atskleidimu, o atsakovo paskirtą drausminę nuobaudą panaikino. Pažymi, jog teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai įvertino tai, kad darbuotojas prašė jam suteikti laisvas valandas žmonos nuvežimui į gydymo įstaigą, prašė suteikti tris dienas kasmetinių arba neapmokamų atostogų besilaukiančios žmonos slaugymui, tačiau darbdavys atsisakė tai padaryti motyvuodamas tuo, kad atostogos ieškovui nepriklausė pagal grafiką (nors atostogų grafikas darbovietėje sudarytas nebuvo) bei formaliai remdamasis DK straipsniu, neva nenumatančiu galimybės suteikti ieškovui nemokamų atostogų. Įvertinant šias aplinkybes bei darbdavio ankstesnį elgesį darbuotojo atžvilgiu, pagrįstai konstatuotina, jog darbdavys piktnaudžiavo savo teise, nepaisė pareigos gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl nepagrįstai atsisakė darbuotojui suteikti atostogas susirgusiai besilaukiančiai žmonai slaugyti. Pažymėtina, kad ieškovas atsakovui pranešė iš anksto, kad dėl šeiminių aplinkybių (pablogėjusios besilaukiančios žmonos būklės) ieškovui reikalingos trys dienos kasmetinių atostogų, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė. Netgi atsakovo argumentai, kad sergančios besilaukiančios žmonos slaugymas nėra priežastis neateiti į darbą tris dienas, nesudaro pagrindo vertinti ieškovo neatvykimo į darbą priežastis kaip nesvarbias, kadangi ieškovas neatvyko į darbą dėl atsakovo piktnaudžiavimo teise – atsisakymo suteikti ieškovui kasmetines atostogas taip reikalingu jo šeimai momentu, o tokį atsisakymą neabejotinai lėmė byloje įrodytas kurį laiką besitęsiantis atsakovo psichologinis smurtas ieškovo atžvilgiu (mobingas) ir siekis atleisti ieškovą iš darbo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu. Nurodo, kad nepagrįsti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė jokiais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog ieškovo liga (plokštelinė psoriazė) paūmėjo dėl atsakovo veiksmų patirto streso. Pažymėtina, kad netgi viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad vienas iš psoriazę provokuojančių veiksnių yra neurogeniniai veiksniai (nervinė įtampa, stresas). Iš į bylą pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas K. V. paskutinįkart dėl ligos paūmėjimo gydytas 2009-09-01 – 16. 2012-06-07 dienos išraše nurodyta, kad liga paūmėjo prieš 1,5 mėn. Taigi ligos paūmėjimo faktas konstatuotas medicininiais dokumentais. Tai, kad po ilgo laiko (nuo 2009 metų) ligos paūmėjimas pasireiškė būtent tuo metu, kai atsakovas vykdė psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu, siekdamas šį atleisti iš darbo, akivaizdžiai leidžia susieti ligos paūmėjimo priežastis su atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šias aplinkybes. Todėl teismas pagrįstai konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje darbdavio veiksmai darbuotojo atžvilgiu pasižymėjo ilgu ir sistemingu psichologiniu smurtu darbuotojui, bei dideliu cinizmu, darbuotojo šeimos nario sveikatos pablogėjimą panaudojant savo tikslams (siekiant sudaryti nepakeliamas sąlygas, kad darbuotojas pats išeitų iš darbo), nesuteikiant darbuotojui net kelių valandų laisvo nuo darbo laiko nuvežti besilaukiančią sutuoktinę pas medikus. Darbdavys visiškai neatsižvelgė į darbuotojo prašymą suteikti tris dienas kasmetinių atostogų besilaukiančios žmonos slaugymui, nepaisė darbuotojo geranoriškų ketinimų atidirbti praleistą laiką po darbo valandų. Ieškovas mano, kad darbuotojo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į jo patirtą nuolatinį stresą, pažeminimo jausmą, neigiamus išgyvenimus dėl darbdavio vykdyto psichologinio smurto, sveikatos suprastėjimą, bei į jo šeimos situaciją, kuomet jo šeimoje yra laukiamasi kūdikio, yra pagrįsto dydžio satisfakcija už patirtą neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl atleidimo iš darbo
Atsakovo UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-02-1252 ieškovui K. V. buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 2 d. 2 p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Įsakyme nurodoma, kad K. V. padarė DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nes pasišalino iš darbo vietos 2012 m. birželio 25 d. ir neatvyko į darbą 2012 m. birželio 26 d. ir 27 d. (T.1, b.l. 25).
Atleidimo iš darbo pagrindą, šiuo atveju, šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, privalo įrodyti atsakovas (CPK 178 str.). Pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – neatvykimas į darbą visą darbo dieną (pamainą) yra tik tuomet, kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju ieškovas K. V. 2012 m. birželio 25 d.- 27 d. nebuvo darbe dėl svarbių priežasčių, nes privalėjo pasirūpinti savo besilaukiančios žmonos ir būsimo kūdikio sveikata. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo K. V. 2012-06-25 darbdaviui pateiktas prašymas suteikti nuo 2012-06-25 iki 2012-06-27 neapmokamas atostogas dėl netikėtai pablogėjusios besilaukiančios žmonos sveikatos (T. 1, b. l. 17); medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad K. V. sutuoktinė V. V. 2012 m. birželio 25 d. – 2012 m. birželio 29 d. buvo hospitalizuota dienos stacionare dėl vėmimo (nėščiųjų pykinimas ir vėmimas su medžiagų apykaitos sutrikimu (T.1, b.l. 21-24, 146-151), ir kad ji buvo laikinai nedarbinga nuo 2012 m. birželio 25 iki 2012 m. liepos 7 d. (T. 1, b. l. 144); liudytojos V. V. parodymai, patvirtinantys, kad sutuoktinis 2012 m. birželio 25 d.- 27 d. dienomis buvo kartu ir ją prižiūrėjo (T. 2, b.l. 5), šeimos gydytojos D. D. parodymai, patvirtinantys, kad V. V. buvo reikalinga sutuoktinio priežiūra ir emocinis palaikymas (T. 1., 163-164). Kolegija sprendžia, kad K. V. 2012 m. birželio 25 d.- 27 d. dienomis darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių, todėl negalėjo būti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad darbo santykių teisinį reguliavimą sudaro ne tik formalūs darbo teisės normų reikalavimai. DK 35 str. 1 d. įpareigoja darbuotoją ir darbdavį gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo, principų ir draudžia piktnaudžiauti teise. Minėti reikalavimai yra svarbi darbo teisės dalis ir kaip parodė ši byla, jų nepaisymas sąlygoja grubų darbo teisių pažeidimą. Darbdavio, kuris nesudaro galimybių darbuotojui pasirūpinti besilaukiančios žmonos staiga pablogėjusia sveikata ir net jį atleidžia iš darbo, elgesys yra visiškai nesąžiningas, prasilenkia su sveiku protu ir padorumu. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų patvirtinančių atleidimo iš darbo teisėtumą ir paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas buvo atleistas teisėtai, yra atmetami.
Dėl drausminių nuobaudų
UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. P-08 K. V. buvo skirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas (b.l. 28). Nuobauda skirta atsižvelgiant į darbuotojo paaiškinimą ir 2012 m. kovo 27 d. pranešimą apie darbo drausmės pažeidimą (b.l. 28, 27, 26). UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ generalinio direktoriaus 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. P-05-530 K. V. buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas (b.l. 45). Įsakyme nurodyta, kad 2012 m. balandžio 26 d. buvo nustatyta, kad K. V. iš įmonei priklausančio spausdintuvo – skanerio elektroniniu būdu išsiuntė skanuotus dokumentus; tokiu būdu K. V. pažeidė Įsipareigojimo dėl konfidencialios informacijos neplatinimo ir su darbo funkcijų atlikimu nesusijusiais tikslais naudojosi įmonės resursais.
DK 236 str. nustato, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas abiem atvejais nenustatė darbo drausmės pažeidimo, todėl teisėtai panaikino abi drausmines nuobaudas. Aplinkybė, kad teismas sprendime nepaminėjo DK 236 str. nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą, nes CPK 328 str. draudžia vien formaliais pagrindais panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas ir patvirtinančių 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. P-08 skirtos drausminės nuobaudos – griežto papeikimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus dėl 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. P-05-530 skirtos drausminė nuobaudos pagrįstumo. Kolegija nesutinka, kad ieškovas K. V., atskleisdamas trečiajam asmeniui darbo sutarties sąlygas, pažeidė Įsipareigojimą dėl konfidencialios informacijos neplatinimo. Atsakovo komercinių ir gamybini paslapčių sąraše nurodyta, kad darbo sutartys ir jose esanti informacija yra konfidenciali. Tačiau įsipareigojime dėl komercinių ir gamybinių paslapčių neplatinimo, kurį pasirašė ieškovas, nurodyta, kad atsakovo komercinė ir gamybinė paslaptis yra žinios apie įmonės ar jų klientų ūkinę ir finansinę veiklą, kurių atskleidimas gali padaryti materialinę žalą, pakenkti prestižui ar turėti kitų neigiamų pasekmių įmonei ir su ja susijusioms įmonėms ar jos klientams. Ieškovas parašu patvirtino, kad susipažino su paslapčių sąrašu, jų saugojimo tvarka ir įsipareigojo šias žinias saugoti paslaptyje bei nenaudoti savo ar kitų naudai (T. 1, b.l. 114-116). Taigi įvertinus atsakovo komercinių ir gamybinių paslapčių turinį ir jų saugojimo tvarką, darytina išvada, kad ieškovas įsipareigojo saugoti ne bet kokias žinias apie įmonės ar jų klientų ūkinę ir finansinę veiklą, bet tik tokias, kurių atskleidimas gali padaryti materialinę žalą, pakenkti prestižui ar turėti kitų neigiamų pasekmių įmonei ir su ja susijusioms įmonėms ar jos klientams. Byloje atsakovas neįrodė, kad ieškovo darbo sutarties sąlygų paviešinimas turėjo kokių nors neigiamų pasekmių atsakovui, su juo susijusioms įmonėms ar klientams, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė nesant šiuo atveju darbo drausmės pažeidimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
DK 250 str. nustato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. ir kt. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2013; kt.).
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbdavio taikyto psichologinio smurto ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Šias išvadas teismas pagrindė konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, t.y. kad ieškovas įmonėje dirbo daugiau kaip tris metus, jo darbas buvo vertinamas gerai, ieškovui per 4 mėnesius neteisėtai buvo paskirtos net trys drausminės nuobaudos, darbdavio neteisėti veiksmai truko ilgą laiką ir buvo sistemingi, ieškovo atžvilgiu buvo naudojamas intensyvus psichologinis smurtas, jis buvo viešai žeminamas, filmuojamas, dėl darbe patirto streso ieškovui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis buvo laikinai nedarbingas daugiau kaip mėnesį, bylai aktualiu laikotarpiu galimai dėl patiriamo nuolatinio streso ieškovui paūmėjo plokštelinė psoriazė. Teismas taip pat įvertino, kad darbdavio atstovo ir įmonės savininko G. O. elgesys nesuteikiant ieškovui leidimo išeiti iš darbo kelioms valandoms dėl su šeimos nario sveikata susijusių aplinkybių, pasižymėjo dideliu cinizmu, darbuotojo orumo žeminimu. Atsižvelgdamas, į bylos aplinkybes, išskiriančias nagrinėjamą situaciją iš kitų teismų praktikoje neturtinės žalos priteisimo atvejų, priteistinos neturtinės žalos dydį teismas nustatė pagal darbuotojo K. V. 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį ir priteisė jam 13487,04 Lt. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas visiškai atitinka bylos aplinkybes, proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus. Aukščiau aptartas nesąžiningas darbdavio elgesys atleidžiant ieškovą iš darbo neturi analogų teismų praktikoje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo viršyti teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir priteisti ieškovui didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Atmetami apelianto argumentai, kad nėra įrodymų patvirtinančių, jog darbdavio veiksmai įtakojo ieškovo sveikatos pablogėjimą. Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Ieškovui per 4 mėnesius neteisėtai paskirtos trys drausminės nuobaudos patvirtina aplinkybę, kad ieškovui ilgą laiką ir sistemingai buvo daromas didžiulis psichologinis spaudimas. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė nuolatinę didelę įtampą ir stresą. Atsakovas byloje neginčijo, kad ieškovui kvietė greitąją pagalbą, kad ieškovas ilgą laiką buvo nedarbingas, o išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina ieškovo ligos paūmėjimą bylai aktualiu laikotarpiu (T. 2, b.l. 1). Paminėtų aplinkybių visuma akivaizdžiai parodo, kad atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltas stresas turėjo neigiamos įtakos ieškovo sveikatai, todėl apelianto aiškinimai, kad šios aplinkybės neįrodytos yra visiškai nepagrįsti.
Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas administracinio teisės pažeidimo byloje apskundė darbo inspekcijos nutarimą, neturi įrodomosios vertės byloje, todėl kolegija juos atmeta (CPK 177 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme advokatui sumokėjo 12149,23 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, iš atsakovo UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ ieškovo K. V. naudai priteisiama 5000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n utaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Prekybos marketingo paslaugos“ ieškovo K. V. naudai 5000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme