Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui UAB „Almarūnas“ dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo UAB ,,Almarūnas‘‘ priešieškinį dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) įsidiegė naują buhalterinę sistemą, o į ieškovę dėl paslaugų kreipėsi (duomenys neskelbtini); pradėjusi dirbti ieškovė pamatė, kad nesuvesti dar (duomenys neskelbtini) duomenys. Iš esmės visi mokėjimai šiek tiek vėluodavo, bet ieškovė palaukdavo ir atsakovas atsiskaitydavo, o vėliau jai pranešė, kad paslaugų nebereikės, jokių konfliktų, priekaištų nebuvo. Ieškovei skambinant ir teiraujantis, kada atsiskaitys, vis žadėjo, o supyko tuomet, kai ieškovė išrašė sąskaitą delspinigiams.

Ieškovės atstovas papildomai akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitoje yra nurodyta, jog mokama už papildomas paslaugas už rugpjūtį, be to, atsakovas atliktų darbų neginčija.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovei buvo žinoma apie problemas buhalterinėje apskaitoje, bet ji pati nustatė paslaugų kainą už faktinį darbą. Permoka ieškovei atsirado dėl jos pačios kaltės, apmokėjus už neatliktas paslaugas, nes nėra įrodymų, kad paslaugų apimtis padidėjo. Dėl apmokėtos (duomenys neskelbtini) sąskaitos atstovas paaiškino, kad buvo mokama iš eilės pateikti dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti vyriausiojo buhalterio funkciją, užtikrinti buhalterinės apskaitos vedimą, teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, o atsakovas įsipareigojo už numatytus darbus sumokėti 1000 Eur per 5 darbo dienas pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, nutraukęs Sutartį, liko skolingas ieškovei už jam suteiktas paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 600 Eur, o pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 200 Eur, iš viso 800 Eur. Taip pat tvirtina, kad teikė atsakovui papildomus darbus, dėl kurių susitarė žodžiu. Atsakovas teigia, kad ieškovė paslaugas teikė penkis mėnesius ir dvidešimt kalendorinių dienų, išrašė sąskaitų – faktūrų už 7200 Eur, tačiau įgijo teisę į atlyginimą, kuris yra proporcingas realiai suteiktų paslaugų apimčiai, t.y. 5666,60 Eur sumą. Atsakovas ieškovei už suteiktas paslaugas sumokėjo 6400 Eur sumą, t. y. ieškovei nepagrįstai sumokėta 733,40 Eur, kuriuos ir prašo priteisti priešieškiniu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog buvo sudaryta sutartis dėl papildomų darbų.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Analizuojant minėtą tarp šalių sudarytą sutartį, vertinant ją ieškinio reikalavimų apimtyje, svarbu nustatyti ar šalys susitarė dėl papildomų darbų, jei susitarė, tai kokiu būdu ir ar už juos buvo tinkamai atsiskaityta. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad rašytine sutartimi dėl papildomų darbų, bent jau tokio pobūdžio, už kuriuos ieškovė nurodo, kad jai buvo apmokėta, šalys nesusitarė, paslaugų teikimo iki sutarties pasirašymo (duomenys neskelbtini) neaptarė. Vis gi, teismas negali sutikti su atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad nesant įrodymų byloje, jog paslaugų apimtis atsakovo įmonėje padidėjo (kas ir buvo aptarta rašytinėje sutartyje), šalys nesusitarė dėl papildomų darbų, nes ieškovei jau pasirašant sutartį buvo žinoma apie problemas buhalterinėje apskaitoje, bet ji pati nustatė paslaugų kainą už faktinį darbą, taigi, reiktų suprasti, sutiko nereikalauti papildomo apmokėjimo už papildomą darbą. Šiems atsakovo argumentams prieštarauja byloje esantys rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini)sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paslaugos apibūdinime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta – papildomos buhalterinės apskaitos paslaugos ((duomenys neskelbtini)apskaitos tvarkymas), kurią atsakovas apmokėjo, taip pripažindamas, jog ieškovė papildomus darbus atliko, o papildomų darbų apimtis buvo susijusi su tos apskaitos tvarkymu, kuri egzistavo dar prieš šalims pasirašant sutartį. Taigi, už žodžiu susitartus su ieškove papildomus darbus atsakovas sumokėjo ieškovei 2018-11-08 mokėjimo pavedimu. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad šiuo savo veiksmu atsakovas prarado teisę remtis sutarties 3.3 punktu ir CK 6.720 str. 1 d. nuostata ir ginčyti papildomų darbų atlikimo bei jų apmokėjimo faktą. Teismas laiko byloje nustatyta, kad ieškovė tvarkė atsakovo buhalterinius duomenis ne tik nuo (duomenys neskelbtini), bet ir už (duomenys neskelbtini), taigi, suteikė paslaugas, o už jas atsakovas tinkamai atsiskaitė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų į bylą sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, akivaizdžiai matyti, kad atsakovas, apmokėdamas ieškovės išrašytas sąskaitas tik 2 mokėjimo pavedimuose konkrečiai nurodė, kurios būtent sąskaitos yra apmokamos. CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

Kadangi atsakovas (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime (2000 Eur), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime (1000 Eur), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime (1000 Eur), (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime (400 Eur) nenurodė, kokią konkrečią ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą apmoka, remiantis CK 6.55 str. 2 d., atsakovo atlikti mokėjimai buvo užskaityti atsakovo skoloms pagal anksčiau išrašytas sąskaitas padengti.

Nors teismas mano, kad byloje jau aptartais rašytiniais įrodymais yra įrodyta, kad atsakovas ieškovei apmokėjo papildomus darbus, teismas taip pat pažymi, kad savo elgesiu šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis), tačiau net ir tada, viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 552/2012). Taigi, CK 6.183 straipsnio 2 dalies norma nurodo, kad sutartis gali būti pakeista nesilaikant CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatų, jei iš vienos ar abiejų šalių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, jog rašytinės sutarties šalys pakeitė sutarties sąlygas ir jas vykdė kitaip, negu nurodyta sutartyje. Būtent tokia situacija susiklostė ir šioje byloje tarp sutarties šalių, todėl ieškinys tenkintinas, o ieškovei iš atsakovo priteistina 800 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pagal Sutarties 3.2 p. 155,80 Eur delspinigius, tad tenkinus ieškinį, ieškovės prašomi delspinigiai taip pat priteisiami iš atsakovo.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Teismui nustačius, kad ieškinys byloje yra tenkintinas ir pasisakius dėl papildomų darbų atlikimo atsakovui, tuo pačiu negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovė įgijo teisę tik į 5666,60 Eur atlyginimą, kuris yra proporcingas realiai suteiktų paslaugų apimčiai, kai tuo tarpu atsakovas ieškovei už suteiktas paslaugas sumokėjo 6400 Eur sumą, t. y. ieškovei nepagrįstai pervedė 733,40 Eur. Kaip teismas jau pripažino, byloje esanti (duomenys neskelbtini) sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas apmokėjo (duomenys neskelbtini), leidžia teismui teigti, kad buvo suteiktos papildomos buhalterinės apskaitos paslaugos, konkrečiai rugpjūčio mėnesio apskaitos tvarkymas.

Teismas taip pat negali nesutikti su ieškovės argumentais, kurie yra pagrįsti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kad ieškovės atliktus papildomus darbus patvirtina ir ištraukos iš buhalterinės apskaitos programos. Iš šių ištraukų aiškiai matyti, kad ieškovė tvarkė dar (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir šie duomenys neabejotinai paneigia atsakovo teiginius apie tai, jog atsakovas ieškovei sumokėjo 733,40 Eur per daug. Dar iš dublike pateiktos ieškovės sąskaitų faktūrų ir mokėjimo pavedimų suvestinės matyti, jog atsakovas liko skolingas ieškovei, o ne ieškovei buvo permokėta už paslaugas.

Teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo pateikiami skaičiavimai, jog ieškovė paslaugas teikė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. penkis mėnesius ir dvidešimt kalendorinių dienų, tad dvidešimties kalendorinių dienų paslaugos suteikimas sudaro 66,66 proc. pilno mėnesio sutartos paslaugos teikimo normos, nėra teisingi, nes atsakovas neatsižvelgia į tai, jog ieškovė jam suteikė papildomas paslaugas, už kurias atsakovas jai sumokėjo, be to, neatsižvelgia į faktą, jog sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už buhalterinės apskaitos paslaugas už kovo mėnesį, buvo išrašyta ne 1000 Eur, o 200 Eur, t. y., kaip sąskaitoje aiškiai nurodyta, už 0,2 kiekį paslaugų per mėnesį.

Teismas taip pat nurodo, jog prieš teismo posėdį 2020-02-04 atsakovas į bylą pateikė papildomus dokumentus, kuriuose, jo teigimu, užfiksuoti duomenys patvirtina, jog ieškovė savo paslaugas atliko netinkamai, o būtent – vesdama įmonės buhalteriją, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) registruose nepriskyrė į įmonės sąskaitą klientų pervestų piniginių sumų konkretiems klientams, todėl iš duomenų buvo galima spręsti, kad klientai yra įmonei skolingi. Kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovė, ji atsakovo direktoriui paaiškindavo, kad registruose matyti įrašas ,,paskola‘‘, nors įmonė realiai paskolinių santykių su niekuo neturėjo ir nurodė, jog informavo direktorių, kad reikia pateikti konkrečias sąskaitas, kurių pagalba būtų galima suvesti konkrečius tikrus duomenis, į ką direktorius ieškovei atsakydavo, jog viską išsiaiškins, tačiau to nepadarė, ieškovei papildomų dokumentų neteikė. Ieškovė nurodė, kad iš suvestinių matyti duomenys, jog įmonėje gautos įplaukos, tačiau jos nepriskirtos, nepanaudotos, dėl jau minėtų duomenų trūkumo. Kaip byloje nustatyta, ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo vykdyti vyriausiojo buhalterio funkciją, užtikrinti buhalterinės apsakaitos vedimą, teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, o atsakovas įsipareigojo už numatytus darbus sumokėti. Šios sutarties 2.2.1. p. įtvirtino ieškovės teisę gauti iš atsakovo jos paslaugų atlikimui visus reikiamus dokumentus, o 2.3.1. p. numatė atsakovo pareigą pateikti ieškovei visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei informaciją einamojo mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymui atlikti. Teismo posėdyje atsakovo atstovas ieškovės teiktų paaiškinimų šioje dalyje neginčijo, papildomų įrodymų neteikė, todėl teismas laiko neįrodyta aplinkybę, jog ieškovė savo paslaugas teikė netinkamai, be to, akcentuotina, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike, nei priešieškinyje atsakovas negrindė savo atsikirtimų ir reikalavimų netinkamai suteikta paslauga, dar daugiau – triplike atsakovas aiškiai nurodė, kad ginčo, jog ieškovė tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, byloje nėra.

Dėl senaties.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas negali sutikti su ieškovės argumentais dėl ieškinio senaties priešieškinio reikalavimams pareikšti. Kaip ieškovė nurodė, tarp šalių sudaryta sutartis vertintina kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, o reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau teismas atmeta ieškovės argumentus, jog atsakovas priešieškinį grindžia ieškovės netinkamu darbų atlikimu ir negali sutapatinti netinkamai atliktų darbų su papildomų darbų, darbų, dėl kurių nebuvo susitarta, atlikimu, taigi priešieškinio dalykas nėra netinkama ieškovės atliktų paslaugų kokybė, ką patvirtino ir atsakovas. Dėl to atsakovo pareikštam reikalavimui negali būti taikomas 1 m. ieškinio senaties terminas.

Atsižvelgiasnt į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad atsakovo priešieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Ieškovė pagal Sutarties 3.2 p. prašo priteisti iš atsakovo 155,80 Eur delspinigių, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tad tenkinus ieškinį, ieškovės prašomi delspinigiai ir procesinės palūkanos priteisiami iš atsakovo.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patyrė 56 Eur išlaidų, sumokėdama žyminius mokesčius už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 89,22 Eur išlaidų už vykdymo paslaugas bei 388 Eur išlaidų už advokato paslaugas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, viso 533,22 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Almarūnas‘‘, į. k. 123047451, ieškovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) skolos, 155,80 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 80 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 955,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 533,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.