Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal M. P. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutarties, kuria netenkintas M. P. skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės 2019 m. gegužės 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-5212-2019 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 8 d., 9.48 val., Vilniuje, Gynėjų g. 2, paliko transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėti transporto priemonių stovėjimo vietoje neturėdamas specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje. Taip M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 531 punktą. Institucijos 2019 m. gegužės 9 d. nutarimu M. P. skirta nuobauda – 50 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. P. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti ištirti, ar ANK 417 straipsnio 2 dalis, ta apimtimi, kuria ji neleidžia teismui vertinti, ar kelio ženklas, dėl kurio nesilaikymo nubaustas asmuo, buvo teisėtai pastatytas, teismams neužkerta kelio teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjo prašymas netenkintinas, kadangi byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog kelio ženklas, dėl kurio nesilaikymo nubaustas pareiškėjas, pastatytas teisėtai.

6. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Ginčų komisija) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrių (toliau – Savivaldybė) prašydama nustatyti galimybes rezervuoti teisę nemokamai naudotis 15 m ilgio ruože pažymėtomis automobilių stovėjimo vietomis, pageidaujamas stovėjimo vietų rezervavimo laikas nuo 7 val. 30 min. iki 18.00 val. (b. l. 32). Savivaldybė, išnagrinėjusi Ginčų komisijos prašymą, leido rezervuoti 15 m Gynėjų gatvės ruožą darbo dienomis nuo 7.30 val. iki 18.00 val., nemokat nustatyto dydžio rinkliavos. Taip pat nurodė, jog dėl transporto priemonių stovėjimo vietų rezervavimo reikėtų kreiptis į savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“, kuri išduos kelio ženklų, žyminčių rezervuotas automobilių stovėjimo vietas, schemą (b. l. 35-37). Byloje yra pateikta Ginčų komisijai priklausančių rezervuotų vietų schema, tame tarpe ir Gynėjų gatvės ruože (b. l. 30). Schemoje yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Automobilių stovėjimo priežiūros skyriaus, Eismo organizavimo skyriaus darbuotojų parašai. Nors pareiškėjas nurodo, jog neįrodyta, kad jo automobilis buvo pastatytas teisėtai rezervuotoje stovėjimo vietoje, kelio ženklų įrengimas nebuvo suderintas su policija, tačiau aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad ženklo pastatymas buvo suderintas, pastabų dėl netinkamo kelio ženklo įrengimo nepateikta. Atitinkamai, šiuo klausimu nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nepagrįstas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį. Nors teismas kaip precedentu rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad nei Institucija priėmusi nutarimą, nei bendrosios kompetencijos teismas neprivalo įrodinėti transporto priemonių sustojimo vietos suprojektavimo pagrįstumo bei teisėtumo, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad rašytinius duomenis, pagrindžiančius, jog minėtu adresu rezervuotos automobilių stovėjimo vietos priklauso Ginčų komisijai, teismas vertino.

7. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išanalizavo bei teisingai įvertino visus šiai bylai reikšmingus teisės aktus bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

8. M. P. Institucijos buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 531 punktą. Kelio ženklas Nr. 531 nurodo stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo). Pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti ženklą, kadangi rinkliavą jis sumokėjo, paties ženklo apie rezervuotą vietą jis nematė, manė, kad automobilį stato mokamoje vietoje. Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias fotonuotraukas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo automobilis stovėjo ženklo „Rezervuota“ bei nurodytu atstumu galiojimo zonoje, tai yra pareiškėjo automobilis akivaizdžiai patenka į ženklo galiojimo – 15 metrų zoną. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, pareiškėjas automobilį pastatė visiškai šalia minėto kelio ženklo, todėl akivaizdu, jog būdamas atidus ir pareigingas vairuotojas jis turėjo ir galėjo matyti kelio ženklą, šalia kurio pastatė automobilį.

9. Nors pareiškėjas nurodo, jog rinkliavą jis sumokėjo, tačiau ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė kyla ne už rinkliavos nesumokėjimą pastačius automobilį, o už automobilio palikimą stovėti transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturint specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje. Aplinkybė, kad pareiškėjas sumokėjo vietinę rinkliavą, nesuteikia teisės statyti automobilio rezervuotoje vietoje, neturint tam specialaus leidimo ir jo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepaneigia. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, EŽTK straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo. Pasak pareiškėjo, Institucija, skyrusi administracinę nuobaudą, atsisako grąžinti sumokėtą vietinę rinkliavą. Pareiškėjo manymu, už automobilio pastatymą jis yra nubaustas du kartus, todėl teismas pažeidė non bis in idem principą. Toks skundo argumentas nepagrįstas, kadangi nuobauda pareiškėjui buvo skirta ne dėl vietinės rinkliavos nesumokėjimo, o dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, neatleidęs pareiškėjo nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį. Pažymėtina, jog mažai pavojingos veikos sąvoka reglamentuota ANK 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Minėtame straipsnyje nurodyti nusižengimai, kuriems šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

11. Pareiškėjo manymu, teisingumo ir protingumo principai reikalauja jam neskirti administracinės nuobaudos. Pasak pareiškėjo, 60 Eur baudos skyrimas yra neteisingas. Pastebėtina, kad pareiškėjas Institucijos nutarimu buvo nubaustas ne 60 Eur, o 50 Eur bauda. Už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nustatyta bauda nuo 30 iki 90 Eur. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareiškėjui už padarytą nusižengimą buvo siūloma sumokėti 15 Eur baudą. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą 15 eurų nesumokėjo, Institucijos buvo nubaustas 50 Eur bauda. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nuobauda pareiškėjui skirta teisingai, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, šioje situacijoje nėra pagrindo.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pažeidėjas, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai įstatymų pažeidimai ir teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį paliktą nepakeistą ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.