Utenos apylinkės teismo nutarimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Anželikai Čirkovai, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui I. V., jo atstovui V. A., vertėjai Nadeždai Gruzdavai, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas už KET pažeidimus: 2014-09-25 (b.l. 14-23), gyv. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V., 2015-07-27, apie 8 val. 10 min., tiksliau nenustatytu laiku, Taikos prospekte, Visagine, vairavo UAB „Swedbank lizingas“, įmonės kodas 111568069, priklausantį automobilį „KIA SORENTO“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nes jam buvo nustatytas 0,44 promilės ± 5% girtumas (lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis )),

t.y. I. V. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d..

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu I. V. uždavus klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą dėl kurio jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis parodė, kad dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažįsta, o pasiūlius duoti parodymus apie padaryto teisės pažeidimo esmę, paaiškino, kad jis 2015-07-26, buvo kaime ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Visą naktį po to miegojo, išsimiegojo, o ryte, t.y. jau 2015 m. liepos 27 d., jam paskambino iš darbo, ir pasakė, kad reikia žmogui perduoti raktus. Jis susiruošė važiuoti į darbą. Greitai papusryčiavo ir išvažiavo savo automobiliu „KIA SORENTO“, v/n (duomenys neskelbtini) į darbą. Kadangi alkoholinius gėrimus gėrė vakare, bet po to visą naktį miegojo, ir šiek tiek ryte pavalgė, todėl jautėsi blaivus. Jautėsi blaivus, tai todėl ir važiavo savo automobiliu. Važiuodamas į darbą, dar paėmė įmonės darbuotoją ir kartu su juo važiavo į darbą. Prie išvažiavimo iš Visagino miesto, pagalvojo, kad jis gali būti patikrintas policijos pareigūnų, ir šie gali nustatyti, jog jis automobilį vairuoja neblaivus, nes jis ir pats dar jautė, jog gali būti neblaivus, todėl sustabdė savo automobilį ir iš jo išlipęs, paprašė, kartu su juo važiavusio R. M. pavairuoti jo automobilį. Šis sutiko. Todėl R. M. sėdo už jo automobilio vairo, o jis pats atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Kad priekyje stovi policijos pareigūnai nematė. Tai buvo ryte, kažkur apie 8 val.. Pravažiavus apie 100–150 m, po susikeitimo vietomis, R. M. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paaiškino, jog jie matė, kaip jis t.y. I. V. susikeitė vietomis su keleiviu, ir paprašė I. V. pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. I. V. tam neprieštaravo ir to neneigė. Policijos pareigūnams sakė, kad išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus, ir pajautęs, kad dar yra neblaivus, paprašė savo kolegos pavairuoti jo automobilį. Patikrinimo rezultatas buvo teigiamas, nes I. V. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Toks rezultatas nustebino I. V., nes jis jautėsi blaivus. Policijos pareigūnų prašė atlikti pakartotinį patikrinimą alkoholio matuokliu, tačiau šie jam to daryti neleido. Prieš pat patikrinimą alkoholio matuokliu I. V. rūkė. Mano, kad policijos pareigūnai jam turėjo antrą kartą leisti pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, nes jis to jų prašė. Toks patikrinimas buvo reikalingas, nes jis norėjo išsiskalauti burną vandeniu ir tada dar kartą pasitikrinus alkoholio matuokliu, būtų tikriausiai neviršyta leistina alkoholio norma. Dar paminėjo, kad nuo jo pasikeitimo su bendradarbiu vietomis automobilyje, iki jo automobilio sustabdymo, praėjo kažkur 30 sekundžių. Mano, kad padarė klaidą, jog tvirtai neįsitikinęs savo blaivumu sėdo už automobilio vairo. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbui. Mano, kad neturėjo būti viršyta leistina norma. Už automobilio vairavimą esant neblaiviam, jau buvo baustas ir anksčiau. Mano, kad tokiam jo patikrinimo alkoholio matuokliu rezultatui turėjo įtakos cigarečių kvapas, kvepalai. Mano, kad buvo pažeistos alkoholio matuoklio naudojimo procedūros. Po rūkimo turėjo praeiti 2 min, ir jis tik tada turėjo pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau šiuo atveju po rūkymo buvo praėjusi tik kažkur viena minutė, kaip jam buvo liepta pūsti į alkoholio matuoklį.

I. V. atstovas V. A. su tokia savo atstovaujamojo pozicija sutinka ir ją palaiko. Mano, kad alkoholio matuoklį policijos pareigūnai naudojo netinkamai, be jokio pagrindo neleido jo ginamajam pakartotinai pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą I. V. atžvilgiu nutraukti, nes I. V. organizme patikrinimo metu buvo leistina alkoholio koncentracija.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas R. M. parodė, kad 2015 m. liepos 27 d., ryte, apie 8 val., važiavo su I. V. į darbą. Į darbą važiavo su I. V. automobiliu. I. V. vairavo automobilį. R. M. norėjo įsidarbinti įmonėje, norėjo pasižiūrėti darbo sąlygų. Bevažiuojant į darbą, I. V. jam pasakė, kad pasidarė bloga. Jis paprašė, kad R. M. vairuotų automobilį. Jis sutiko. Todėl R. M. atsisėdo už automobilio vairo, o I. V. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Kada jie pradėjo važiuoti, netrukus, pravažiavus kažkur 20-30 m., jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pasakė, jog jie matė, kaip R. M. su I. V. pasikeitė vietomis. O prieš tai automobilį vairavo I. V.. R. M. to neneigė. I. V. jam nesakė, kad jis išvakarėse vartojo alkoholį. Atsimena, kad I. V. pastoviai rūkė automobilyje. Policijos pareigūnai patikrino I. V. blaivumą ir tada jie visi nuvažiavo į policijos komisariatą. Įforminimas trūko apie 3 val.. I. V. prašė, kad jam dar kartą leistu papūsti į alkoholio matuoklį, tačiau policijos pareigūnai jam to neleido daryti.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. F. parodė, kad jis dirba Visagino PK areštinėje postiniu. Kai kada vykdo viešo saugumo funkcijas. Tikslios datos neatsimena, tačiau tai galėjo būti 2015 m. liepos 27 d. ryte, jis kartu su policijos pareigūnų R. V. vykdė vairuotojų blaivumo kontrolę Visagino mieste. Jie su tarnybiniu automobiliu stovėjo prie autoserviso „Bavlas“. Pamatė nuo Visagino miesto pusės atvažiuojantį automobilį „KIA“, visureigį. Likus iki jų tarnybinio automobilio apie 50 metrų, to automobilio vairuotojas sustabdė savo automobilį ir iš jo išlipęs nuėjo prie automobilio galinės dalies. Iš keleivio pusės taip pat išlipo kitas vyras, ir taip pat nuėjo prie automobilio galinės dalies. Matė, kaip buvo atidaryta automobilio bagažinė. Matė, kad iš sustojusio automobilio vairuotojo vietos išlipo I. V.. Pastovėję prie sustojusio automobilio bagažinės, vyrai grįžo į automobilį, tik jau šį kartą vairuotojas t.y. I. V. atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės, o keleivis sėdo už automobilio vairo. Kada vyrai susikeitė vietomis, automobilis pajudėjo link policijos pareigūnų. Toks vairuotojų elgesys sukėlė jiems t.y. policijos pareigūnams įtarimus, nes paprastai, taip elgiasi žmonės, norėdami išvengti administracinės atsakomybės, todėl policijos pareigūnai nutarė patikrinti minėtą transporto priemonę ir ją sustabdė. Automobilis buvo sustabdytas kažkur apie 8 val., ryte. Kada automobilis buvo sustabdytas, policijos pareigūnai paklausė keleivio ir vairuotojo, kodėl jie susikeitė vietomis. I. V. paaiškino, kad jis iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, todėl pagalvojo, kad gali „pripūsti“, todėl ir paprašė pažįstamo, kad šis pavairuotų automobilį. Tada buvo patikrintas I. V. blaivumas, ir buvo nustatyta, kad jis automobilį vairavo neblaivus. Alkoholio matuoklio rezultatas buvo teigiamas. I. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą, ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Visą laiką su I. V. bendravo jo kolega R. V.. Ką I. V. sakė R. V., jis negirdėjo. Negali pasakyti, ar I. V. rūkė, prieš jo patikrinimą alkoholio matuokliu. I. V. blaivumas buvo tikrintas, kažkur praėjus penkioms minutėms po automobilio sustabdymo. Alkoholio matuokliu I. V. tikrino R. V..

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas R. V. davė tokius pačius parodymus, kaip liudytojas A. F., tik dar patikslino, kad vairuotojas t.y. I. V., prieš jo patikrinimą alkoholio matuokliu, nerūkė ir neprašė R. V. paskalauti burnos. Taip pat jis nesakė, kad ką tik rūkė ir neprašė palaukti keletą minučių. I. V. tik sakė, kad jis išvakarėse vartojo alkoholinius gėrimus. Kada jam buvo nustatytas girtumas, jis su alkoholio matuoklio rezultatais sutiko. Tačiau vėliau jis paprašė pakartotinai pasitikrinti blaivumą, tačiau policijos pareigūnai jam antrą kartą nebeleido pasitikrinti blaivumo, nes dėl jo girtumo nekilo jokių abejonių. R. V. parodė, kad paprastai vairuotojui, jeigu jis prašo prieš pat patikrinimą alkoholio matuokliu, leidžiama išsiskalauti burną, tačiau jau po patikrinimo to neleidžiama daryti. Neprisimena, ar I. V. jo prašė leisti nueiti į degalinę nusipirkti vandens, išsiskalauti juo burną, ir tada dar kartą pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Paminėjo, kad jų tarnybinis automobilis buvo skiriamaisiais specialiaisiais ženklais, stovėjo atviroje vietoje ir nebuvo paslėptas.

I. V. atstovas V. A. sakydamas baigiamąją kalbą nurodė, kad Lietuvos teismų praktika yra svaresnė nei policijoje naudojama metodika. Nors teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareigos pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo dar 2007 m. spalio 17 d., šių kategorijų bylų apibendrinime nurodyta, kad jei, vykdant patikrinimo procedūrą iš karto atsirado prieštaravimų ir prašymų, pareigūnai neturėjo pagrindo nepatenkinti prašymo dėl pakartotinio patikrinimo. Tai yra protingas, sąžiningas ir pagrįstas prašymas, kurio tikslas objektyviai, tomis pačiomis priemonėmis, nustatyti vairuotojo būklę. Jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, rekomenduojama pakartoti matavimą po 10-15 min., matavimo rezultato patvirtinimui (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N62-3686/2008). I. V.prašė pakartoti patikrinimą, tačiau pareigūnai atsisakė. Dėl pakartotinio patikrinimo reikalingumo, pasisakyta ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nurodant, jog iš vieną kartą atlikto iškvepiamo testo nereikia daryti išvados. Tik pakartojus bandymą ir gavus panašų rezultatą galima buvo spręsti apie vairuotojo būklę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog I. V. pagrįstai prašė pakartotinai patikrinti blaivumą, ypač kai pirmo patikrinimo rezultatas yra abejotinas, t.y. ne neblaivumo laipsnio vidurkis, o ant ribos ir ginčo dalykas yra tik 0,01 prom..

Alkotesterio patikros sertifikate nurodyta +/- 5% paklaida. Įskaitant paklaidą, patikrinimo rezultatas yra 0,41 promilė, t.y. minimaliausias rezultatas, kuris tik gali būti. Naudoto alkotesterio „Lion Alcometer 500“ , Nr. 19032, metrologinės patikros sertifikato Nr. 0010399, galiojimas artėjo prie pabaigos (jo galiojimo laikas baigėsi 2015 m. rugsėjo 26 d.), ir tai galėjo lemti duomenų iškraipymą, atsiranda didesnė paklaida. Po tam tikro laiko alkotesteriai išsikalibruoja. Kuo dažniau naudojami, tuo greičiau alkoholio matuokliai tampa netikslūs, netgi du techniškai tvarkingi alkotesteriai, gali skirtingai rodyti alkoholio kiekį”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2AT-12-2013 sutiko su Kauno apygardos teismo argumentais, kai apylinkės teismo nutarimas buvo panaikintas ir bylą nutraukta. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas abejoti pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, t. y. nėra neabejotinai patvirtinta, kad pilietis automobilį vairavo būdamas neblaivus, o visos abejonės aiškintinos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Tokias išvadas teismas motyvavo tuo, kad neblaivumo patikrinimas alkotesteriu „Lion Alcometer 500“ vyko pažeidžiant jo naudojimo instrukciją. Be to, naudoto alkotesterio metrologinės patikros terminas artėjo prie pabaigos, o tai galėjo lemti duomenų iškraipymą.

Taip pat kyla pagristų abejonių dėl „Lion Alcometer 500“ tikslumo +/- 5%. Gamintojo techninėje specifikacijoje nurodyta, kad „Lion Alcometer 500“ tikslumas yra ne daugiau +/- 0,05 iki 1,0 promiles ir ne daugiau +/- 5%, kai yra daugiau kaip 1.00 ‰. Įskaitant gamintojo paklaidą, patikrinimo rezultatas gavosi 0,39 ‰, o tai reiškia I. V. vairavo būdamas blaivus. Pritaikius susiformavusią Lietuvos teismų praktiką, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar I. V. išties vairavo būdamas neblaivus, ypač kai ginčo dalykas tik 0,01 prom..

Kiti įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje: 2015-07-27, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 49P-34572470-15, su jame užfiksuotais duomenimis (b.l. 25-26); 2015-07-24, Utenos apskrities VPK pareigūno R. V. tarnybinis pranešimas „Dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo“ Nr. 89-PR2-10390, su jame užfiksuotais duomenimis (b.l. 4); 2015-07-27, R. M. paaiškinimas su jame užfiksuotais duomenimis (b.l. 5); alkoholio matuoklio „Lion Alkolmeter 500“, Nr. 19032, testo Nr. 3466, rodmenys, kur užfiksuota, kad I. V. 2015-07-27, 8 val. 16 min. 08 s., buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas. Yra pateiktas minimo alkoholio matuoklio patikros sertifikatas. Patikros sertifikato galiojimas iki 2015-09-26. Alkoholio matuoklio matavimo ribos ir tikslumas yra 0...4,00 prom. ± 5 %. Naudojimui tinkamas (b.l. 6-7); 2015-07-27, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir jame užfiksuoti duomenys (b.l. 8); 2015-07-27, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas Nr. 49D-34572967-15, ir jo prieduose užfiksuoti duomenys (b.l. 9-10); 2010-03-04, Utenos apskrities VPK Visagino PK įskaitos laikymo aktas, iš kurio matyti, kad R. V. yra išlaikęs naudojimosi alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion Alkolmeter 500“, įskaitą (b.l. 35); Pateikta alkoholio kiekio kraujyje matavimo prietaiso „Lion Alkolmeter 500“ su spausdintuvu techninė specifikacija ir reikalavimai (b.l. 36-45).

Nors pats I. V. bei jo atstovas ir teigia, jog yra abejonių ar I. V. vairavo automobilį nustatytomis aplinkybėmis neblaivus, tačiau teismas su tuo nesutinka.

Alkoholio matuoklis „Lion Alkolmeter 500“ Serijos Nr. 19032, kuriuo 2015-07-27, 8 val. 16 min. 08 s., buvo tikrintas I. V., patikrinimo metu buvo sertifikuotas ir patikros sertifikatas galiojo. Šio alkoholio matuoklio patikros sertifikate Nr. 0010399, yra tiksliai nurodytos prietaiso matavimo ribos ir tikslumas. Abejoti šiame patikros sertifikate esančiais duomenimis nėra jokio pagrindo. Todėl konstatuojama, jog alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas I. V. blaivumas, patikrinimo metu veikė tiksliai. Dar pažymima ir tai, kad alkoholio matuoklio patikros sertifikatas yra oficialus dokumentas, kuriame užfiksuojama, ar konkretaus alkoholio matuoklio metrologinės charakteristikos atitinka gamintojo pateikiamas charakteristikas.

I. V. buvo nustatytas 0.44 prom., girtumas. Vertinant jo girtumo kiekį su paklaida, jo girtumas yra virš 0,41 prom.. Tai reiškia, kad I. V. minėtą automobilį, byloje nustatytomis aplinkybėmis, vairavo neblaivus.

Šiuo atveju nebuvo jokių abejonių dėl neblaivumo nustatymo fakto, todėl policijos pareigūnai neprivalėjo I. V. leisti atlikti pakartotinį patikrinimą alkoholio matuokliu. Girtumo faktas buvo užfiksuotas pirmojo patikrinimo metu. Šio patikrinimo niekas neginčijo, I. V. su juo sutiko, todėl nebuvo jokio būtinumo šios procedūros pakartojimui.

Pažymima, kad teismų praktikoje vyrauja nuomonė, kad vertinant ar asmuo buvo neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

Šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis, todėl nebelieka jokių abejonių dėl I. V. neblaivumo vairuojant automobilį.

Teismas kritiškai vertina I. V. parodymus, kad jis nematė policijos pareigūnų automobilio ir būtent ne dėl šios priežasties susikeitė su keleiviu vietomis, o dėl to, jog pamanė, kad jo organizme esantis alkoholio kiekis gali viršyti vairuoti leidžiamą normą. Policijos pareigūnai patvirtino, kad I. V. vairuojamas automobilis sustojo iki jų tarnybinio automobilio likus kažkur 50 metrų atstumui. Taip pat jie parodė, kad jų tarnybinis automobilis su specialiais ženklais stovėjo atviroje vietoje, ir nebuvo paslėptas. Todėl teismo manymu tokiu atstumu nematyti ir nepastebėti atviroje vietoje stovinčio policijos pareigūnų tarnybinio automobilio su specialiais skiriamaisiais ženklais, yra tiesiog neįmanoma.

Dėl šių paminėtų aplinkybių, kritiškai vertinami ir liudytojo R. M. parodymai, jog jis taip pat nematė stovinčių policijos pareigūnų.

Todėl daroma išvada, kad I. V. žinojo ir suprato, kad jis yra neblaivus, jautė, kad jo organizme esantis alkoholio kiekis gali viršyti vairuoti leidžiamą normą, tačiau tikėdamasis, kad jam pavyks išvengti policijos pareigūnų patikrinimo vairavo automobilį byloje nustatytomis aplinkybėmis, o pamatęs policijos pareigūnus, ir supratęs, kad gali būti patikrintas jo blaivumas ir esant teigiamam patikrinimo rezultatui atimta teisė vairuoti, siekdamas išvengti tokios administracinės atsakomybės, susikeitė kartu su juo važiavusiu R. M. vietomis, paprašydamas, kad jis pavairuotų jo automobilį.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. d. nutarimo Nr. 768 redakcija) jų aktualios redakcijos 14 p., numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu surinkti ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinti ir įvertinti įrodymai įrodo, kad I. V., 2015-07-27, apie 8 val. 10 min., tiksliau nenustatytu laiku, Taikos prospekte, Visagine, vairavo UAB „Swedbank lizingas“, įmonės kodas 111568069, priklausantį automobilį „KIA SORENTO“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nes jam buvo nustatytas 0,44 promilės ± 5% girtumas (lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis )), ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d..

I. V. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors I. V. ir teigia, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą už kurį jam yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau jis patį pažeidimo faktą ginčijo, abejojo ar jis tikrai yra kaltas dėl padaryto teisės pažeidimo. Jo kaltę padarius minimą teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys neginčijami įrodymai, todėl teismas tokio I. V. teiginio, jog jis prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, nevertina, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

I. V. administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skirdamas nuobaudą I. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, mokosi, turi nepilnamečių vaikų, tačiau neigiamai vertina tai, kad jis metų laikotarpyje yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo ne kartą baustas ir prieš šio teisės pažeidimo padarymą. Jam jau du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Duomenys apie jo baustumą įrodo, kad jis dažnai pažeidžia kelių eismo taisykles. I. V. vairavimas transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, ir tai suprantant, patvirtina jo neatsakingą požiūrį į įstatymo saugomas vertybes, į veikos pavojingumą aplinkiniams, kitiems eismo dalyviams, lengvabūdišką požiūrį į galimas sunkias pasekmes dėl tokių jo veiksmų. Jo padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl I. V. skirtina nuobauda susijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, teisės akto, numatančio už tai atsakomybę, sankcijos ribose. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., nėra.

Teismas atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p., 224 str., 286 str., 287 str.,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir skirti jam 362 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 ( vieneriems) metams ir 4 mėnesiams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 1001, AB banke „Swedbank“, ir kvitas turi būti pateiktas teismui.

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, nutarimas bus perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui (Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d., ir Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).