Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde atkreipiamas dėmesys į apelianto nuomone esančius netikslumus. Asmens blaivumo testo šaknelėje nurodoma, kad neblaivumas fiksuotas 2015-07-27 8:16:08, nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pažeidimas padarytas 8 val. 10 min. Tam, kad išsklaidyti šias abejones buvo būtina gauti iš policijos komisariato tarnybiniu diktofonu darytą - 2015-07-27 apie 8 val. 10 min. garso įrašą, tačiau tai buvo atsisakyta padaryti, dėl neva prastos garso įrašo kokybės.

Atkreipia dėmesį, kad iki jo atveju naudoto alkotesterio metrologinės patikros pabaigos buvo likę du mėnesiai, kas galėjo lemti parodymų iškraipymą. Mano, kad jo parodymai dėl prastos savijautos aptariamą dieną buvo nepagrįstai vertinti kaip siekis išvengti neblaivumo patikrinimo, nes jis iš tiesų pasijuto blogai. Pabrėžia, kad nesutinka su kai kuriais nutarime jam ir kitiems proceso dalyviams priskirtais išsireiškimais, tvirtindamas, kad tokių parodymų šie asmenys nedavė. Šios aplinkybės rodo, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė atmestinai, nepilnai įsigilinęs į bylos aplinkybes, su išankstiniu nusistatymu nubausti jį. Teigia, kad alkotesteriu užfiksuotas neblaivumas yra netikslus dėl šio prietaiso instrukcijoje nurodytų reikalavimų nesilaikymo, todėl gauti duomenys negali būti laikomi tinkamu jo kaltės įrodymu.

Jei teismas nuspręstų, kad byloje pakanka jo kaltės įrodymų, prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą ir pritaikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba atimti ją kuo trumpesniam laikotarpiui. Tvirtina, kad charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, finansinių įsipareigojimų, anksčiau paskirtas baudas susimokėjęs, vadovauja įmonei, todėl teisė vairuoti atsižvelgiant į darbo specifiką yra būtina. Be to, studijuoja ir turi mokėti už studijas. Įmonė, kuriai vadovauja, remia įvairias asociacijas. Todėl mano, kad jo skunde išvardytos aplinkybės sudaro kompleksą faktinių duomenų leidžiančių taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei numato įstatymas numatytą papildomą administracinę nuobaudą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

I. V. skundžiamu Visagino miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ši norma numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia įvykio išvakarėse vartojęs alkoholį, tačiau neblaivumo faktą ginčija abejodamas alkotesterio parodymų patikimumu bei neblaivumo patikrinimą atlikusių policijos pareigūnų veiksmų atitikimu teisės aktų reikalavimams.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirtingai nei nurodoma I. V. skunde, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino, kad I. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, t.y. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivumus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.25-26), vyresniojo patrulio R. V. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), liudytojo R. M. paaiškinimu (b.l.5), alkoholio matuoklio „Lion Alkolmeter 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) testo Nr. (duomenys neskelbtini) rodmenimis (b.l. 6), jo patikros sertifikatu (b.l. 7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.8), (duomenys neskelbtini) policijos komisariato įskaitos laikymo aktu (b.l.35), alkoholio kiekio kraujyje matavimo prietaiso „Lion Alkolmeter 500“ su spausdintuvu techninė specifikacija ir reikalavimais (b.l. 36-45) ir įvertinęs išanalizuotų byloje esančių įrodymų visumą, paneigė apelianto nurodytą įvykio versiją, jog transporto priemonę jis vairavo būdamas blaivus, o neblaivumas nustatytas dėl netinkamai atlikos neblaivumo patikros procedūros.

Alkotesterio Lion Alcometer 500 asmens neblaivumo testas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. V. 2015-07-27 8 val. 16 min. nustatytas 0,44 % neblaivumas. Administracinio teisės pažeidimo protokole be suformuotos pažeidimo esmės yra pateikta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija dėl pažeidimo. I. V. teikdamas paaiškinimą nurodė, jog važiuodamas jam priklausančiu automobiliu pajuto, kad alkoholio kiekis gali viršyti leistiną normą (nes išvakarėse buvo vartojęs alkoholio), todėl sustojo ir persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o už automobilio vairo atsisėdo R. M., kuris buvo blaivus ir juos pavažiavus apie 100 metrų sustabdė policijos pareigūnai (b.l.25). Teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, jis jau nurodė, kad nors buvo gėręs alkoholio vakare, tačiau jautėsi blaivus, prie išvažiavimo iš miesto pasijuto blogai. Būtent dėl šios priežasties sustojo ir paprašė darbuotojo R. M. vairuoti automobilį. Šiam pavažiavus apie 100-150 metrų, automobilį sustabdė policijos pareigūnai. I. V. atsakydamas į teisėjo klausimus patvirtino, kad jis persėdo suabejojęs savo sveikatos būkle ir kilus įtarimų, kad alkoholis dar gali būti nepasišalinęs, kartu nurodydamas, kad jo klaida buvo tai, kad jis automobilį vairavo neįsitikinęs savo blaivumu (b.l.31). Tačiau posėdyje paskelbus įrodymų tyrimo pabaigą ir baigiamąsias kalbas I. V. savo poziciją pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad neblaivumas tikrintas pažeidžiant reikalavimus, nes jis buvo ką tik surūkęs cigaretę. Be to, ėmė ginčyti patikros sertifikate nurodomą paklaidą, tvirtindamas, kad jo paskaičiavimais paklaida yra didesnė ir jo atveju, nustatytas neblaivumas įvertinus paklaidą turėtų būti 0,39 % (b.l.32). Akivaizdžiai nepagrįsti apelianto argumentai dėl paklaidos skaičiavimo, nes patikros sertifikate paklaida yra nurodyta procentais. Šiuo atveju byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 7) patvirtina, kad sertifikate nurodyto alkotesterio paklaida yra būtent - +5 procentai. Byloje nustatyta, jog I. V. alkotesteriu LION alcolmeter 500 buvo nustatyta 0,44 promilės neblaivumas, todėl, įvertinus alkotesterio paklaidą (0,022), I. V. lengvas neblaivumo laipsnis nustatytas pagrįstai ir leistina 0,4 promilių riba yra viršyta.

Apie tai, kad I. V. prieš pat neblaivumo patikrinimą būtų rūkęs, kaip jis tvirtino baigiamųjų kalbų metu, jokių duomenų nebuvo užfiksuota. Vyresnysis patrulis R. V., tikrinęs I. V. neblaivumą nematė, kad I. V. prieš patikrinimą būtų rūkęs ir šių aplinkybių pažeidėjas patikrinimo metu nenurodė. Be to, kartu patikrinime dalyvavęs pareigūnas A. F. taip pat nepatvirtino rūkymo fakto. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus dėl šių duomenų išsiaiškinimo vertinamas kaip deklaratyvaus pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti neblaivumo patikrinimo procedūros atitiktį teisiniam reglamentavimui, po administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomų iš esmės naujų aplinkybių, atnaujino įrodymų tyrimą, kvietė papildomus liudytojus ir pakankamai argumentuotai ir detaliai skundžiamame nutarime tyrė I. V. versiją, kad alkotesterio parodymus galėjo iškreipti tokie veiksniai kaip rūkymas bei pagrįstai pripažino I. V. parodymus kaip pasirinktą gynybinę taktiką, kurią teikė tik apylinkės teisme. Apygardos teismas pažymi, jog jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga policijos pareigūnams leisti asmeniui būti pakartotinai patikrintam alkotesteriu. Šią aplinkybę tvirtino ir liudytojas – policijos pareigūnas - R. V..

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde dėstomi teiginiai, kad neatitinka protokole nurodytas pažeidimo padarymo ir alkotesterio teste užfiksuotas laikas yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam buvo padarytas tuo metu, kai I. V., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, o ne neblaivumo testo atlikimo laiku. Iš vyresniojo patrulio R. V. tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių matyti, kad pažeidimas pastebėtas apie 8 val. 10 min., o neblaivumo testo duomenys patvirtina, kad neblaivumo patikra atlikta po šešių minučių, t. y. 8 val. 16 min. per šį laikotarpį pareigūnai, pastebėję pažeidimą, sustabdė transporto priemonę ir išsiaiškino esmines šio įvykio detales – kad iki šiol vairavęs automobilį I. V. persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o R. M. – į vairuotojo vietą.

2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių 2 punkte tikrinimas apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas).

Teismui pateiktas patikros sertifikatas patvirtina, kad ši matavimo priemonė patikrinta ir yra tinkama, pažeidimo fiksavimo metu ši patikra galiojo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad abejoti panaudoto pažeidimo fiksavimui Alkotesterio Lion Alcometer 500 rodmenimis ir sertifikate nustatyta paklaida (±5%) nėra jokio pagrindo.

Taisyklių 5 punktas numato, jog policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Kaip ir minėta, apeliantas išsakė abejones dėl atlikto neblaivumo patikrinimo procedūros atitikimo teisės reikalavimams. Tačiau šiuos teiginius skundą nagrinėjantis teismas vertina kaip nepagrįstus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad patikrinimą atlikęs vyresnysis patrulis R. V. yra apmokytas dirbti su šia technine priemone. Šią aplinkybę patvirtina Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnų, naudojimosi <...> alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“ įskaitos laikymo aktas (b.l.35).

Skirtingai nei nurodo apeliantas duomenų apie jo administracinį sulaikymą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, todėl argumentai, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos nuvykti valandos laikotarpyje į gydymo įstaigą, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą policijos pareigūnai atlikę pažeidimo tyrimo pirminius veiksmus, pareigos pristatyti asmenį į gydymo įstaigą neblaivumo patikrinimui šioje situacijoje neturėjo.

Apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo (ATPK 126 straipsnio 1 dalyje) nepadarė, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Apygardos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą I. V. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netenkinus jo prašymo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu, prašo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas ir neskirti ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, apylinkės teismo nutartį ir apeliacinio skundo argumentus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatų taikymas būtų nepagrįstas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, susijusios su darbine veikla, studijomis, turimais finansiniais įsipareigojimais, šeiminėmis aplinkybėmis, teikiama labdara negali būti vertinamos kaip išskirtinės ar sudarančios pagrindą švelninti apeliantui paskirtą specialiosios teisės atėmimo nuobaudą. Iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos, įstatymo leidėjas šį pažeidimą laiko pakankamai pavojingu. Tokie pažeidimai ypatingai neigiamai vertinami ir visuomenėje, nes jų sukeltos pasekmės gali būti itin skaudžios ir negrįžtamos. Todėl asmuo sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo privalo adekvačiai vertinti savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Vertinant pažeidėjo asmenybę būtina pasisakyti, atsakomybę lengvinančių aplinkybių jo atžvilgiu nebuvo nustatyta, be to, pažeidimo padarymo metu jis turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, kas apylinkės teismo pagrįstai įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus rodo, I. V. net 17 kartų baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pat du kartus baustas už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešose vietose (b.l. 14-23). I. V. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta laikotarpiais nuo 2003-12-17 iki 2005-09-16, nuo 2007-01-02 iki 2009-01-02 ir ši neigiama patirtis, teisių suvaržymas ankstesnių administracinių nuobaudų vykdymo metu, I. V. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai ir padarė tokios pačios rūšies administracinės teisės pažeidimus. Paminėtos aplinkybės I. V. charakterizuoja kaip asmenį linkusį pažeisti nustatytas taisykles.

Skiriamos nuobaudos sukeliamos neigiamos pasekmės negali būti vertinamos kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, apeliantui paskirtą nuobaudą švelninti, nekonstatuotas

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad I. V. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl naikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutarimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.