Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovui akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ (pirminio ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ teisių ir pareigų perėmėjas) dėl žalos priteisimo (neišmokėtos draudimo išmokos dalies priteisimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas prašo priteisti 8 183,37 EUR dydžio neišmokėtos draudimo išmokos dalį. Atsakovas šioje byloje ginčija ieškovo nurodomus jam priklausančios transporto priemonės sužalojimus dešinėje priekinėje automobilio dalyje, o būtent nepripažįsta, kad šios dalys galėjo būti sugadintos eismo įvykio metu: dešinės pusės ratas (ratlankis), amortizatorius bei guolis. Atsižvelgiant į tai, byloje teismas paskyrė trasologinę teismo ekspertizę, kurią atlikęs teismo ekspertas 2016-11-24 surašė Ekspertizės aktą Nr. 11-1405(16) (3 t., e. b. l. 178-189), nurodydamas, jog eismo įvykio metu automobilis ALFA ROMEO priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į automobilio AUDI S8 priekinės dalies kairę pusę ir šio smūgio metu automobiliui AUDI S8 buvo deformuota variklio priekinė briauna ties kairiu žibintu, pastarasis žibintas sudaužytas ir pažeisti jo tvirtinimai, nubraukta bamperio apdaila kairėje pusėje, pažeistas radiatoriaus grotelių apvado vientisumas ties kairio žibinto apatine dalimi, o žemiau ties valstybinio numerio ženklo kairiu kraštu bamperio apdailoje padaryta kiaurymė, deformuotas radiatorius ties kairiu šonu. Nuo smūgio atgal pajudėjęs automobilis AUDI S8 užpakaline dalimi galėjo atsitrenkti į automobilio RENAULT ESPACE priekinę dalį ir šio smūgio metu automobiliui AUDI S8 ant galinio bamperio apdailos per visą plotį galėjo būti padarytos horizontalios braukimo žymės, bamperio apdaila kairiajame šone galėjo ištrūkti iš tvirtinimo vietos, o ties automobilio viduriu – įtrūkti, užpakalinė automobilio sija kairiau nuo bagažinės užrakto galėjo įlinkti į vidų ir ties išlinkimu galėjo sulaužyti bagažinės plastiko apdailą. Teismo ekspertas, atsakydamas į teismo užduotą klausimą „kokios ieškovo automobilio dalys (agregatai, detalės) buvo (galėjo būti) sugadintos 2015-02-09 eismo įvykio metu“, nenurodė nė vienos priekinės dešinės pusės dalies, detalės ar agregato, kuris buvo ar galėjo būti sugadintas eismo įvykio metu. Taip pat teismo ekspertas pastebėjo, kad nuotraukos nepakankamai informatyvios ir nėra fiksuotas detalus sugadinimų vaizdas. Įvertinus teismo ekspertų nustatytą eismo įvykio schemą, byloje esančius pirminius eismo įvykio deklaracijos duomenis, tai, kad nuotraukose po eismo įvykio nėra detaliai fiksuotas priekinis dešinės pusės ratas (ratlankis), o amortizatorius ir guolis išvis nėra užfiksuoti, teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo eksperto pateiktomis išvadomis dėl eismo įvykio metu ieškovo automobiliui nustatytų sugadinimų pobūdžio ir apimties.

Atsakovas, vadovaudamasis Kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu bei Trasologinės teismo ekspertizės aktu teismui pateikė 2017-02-14 patikslintą Žalos sąmatą (4 t., e. b. l. 25-34), kurioje paskaičiavo maksimalią mokėtiną draudimo išmoką, neįskaičiuodamas ieškovo nurodomų automobilio priekinės dešinės pusės sužalojimų, kadangi nebuvo nustatytas jų atsiradimas eismo įvykio metu. Patikslinta paskaičiuota nuostolių suma su PVM sudaro 14 973,59 EUR, o be PVM – 12 374,87 EUR. Pritaikius išskaitymą už dalių būklės pagerinimą be PVM paskaičiuota 9130,21 EUR suma. Ieškovas paskaičiavimo neginčijo ir kitokio paskaičiavimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jam priklausančios transporto priemonės neremontavo, išmokėtina draudimo išmoka skaičiuotina be PVM. Šiuo atveju iš 9130,21 EUR išskaitytina išmokėta draudimo išmokos dalis - 4 456,02 EUR, paskaičiuota pagal 2015-03-31 pirminę Žalos sąmatą (1 t., e. b. l. 120-126, 127), ir gaunama neišmokėta dalis – 4678,19 EUR. Teismas neturi pagrindo nesiremti šia pateikta draudimo įmonės perskaičiuota nuostolių suma ir dėl to, kad joje nurodomi darbų įkainiai ir jų suma, papildomų išlaidų suma, dažymo darbų kaina iš esmės yra tapačios kaip ir teismo eksperto A. Pavasario atliktame paskaičiavime (žr. ekspertizės akto orig., popierinis priedas 2 t., b.l.49). Teismo ekspertas, atlikdamas nuostolių dydžio įvertinimą, neturėjo tikslių duomenų apie eismo įvykio metu padarytų sugadinimų visetą, dėl to jo nustatyta nuostolių suma nesiremiama dėl netiksliai paskaičiuotos keistinų dalių kainos, į kurią įskaitytos ir ieškovo nurodytos dešinės pusės priekio keistinos dalys (ratas (ratlankis), amortizatorius, guolis). Ieškovas kitokios šių dalių vertės, kurią reikia išskaičiuoti iš teismo eksperto nustatytų nuostolių sumos, neįrodinėjo.

Atsakovas prašo mažinti ir netgi visiškai nepriteisti ieškovo prašomos likusios draudimo išmokos dalies. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 str. 7 d. numatyta, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, t. y. įrodinėjimo našta tenka draudimo kompanijai. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis (eismo įvykio metu galiojusios redakcijos 82 str. 7 d., dabartinės redakcijos Draudimo įstatymo 98 str. 8 d.). Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. nurodyti kriterijai lemia tai, kad visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2014). Pats draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą - atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį - turi lemti Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. numatyti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

Nors atsakovas prašo mažinti priteistiną draudimo išmokos dalį, nurodydamas netinkamą draudėjo pareigų vykdymą ar nevykdymą, tačiau teismas, iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų, įskaitant ir liudytojų duotų parodymų, nenustatė, jog ieškovas būtų sąmoningai pažeidęs draudėjo pareigas, numatytas TPVCAPDĮ 15 str. 1 d. ar 12 str. 2 d., o būtent: sekančią dieną 2015-02-10 apie eismo įvykį pranešė atsakovui, pateikė reikalaujamus dokumentus, susijusius su transporto priemone bei eismo įvykiu, pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo. Atsakovo teiginys, kad ieškovas sąmoningai ir piktybiškai kliudė įvertinti transporto priemonės sužalojimus nėra pagrįsti, kadangi galimai pats atsakovas netinkamai vykdė pareigą tinkamai informuoti nukentėjusįjį asmenį apie žalos administravimo procedūrą. Kaip teigė ieškovas, jis suprato, kad jis pats turi kreiptis į nepriklausomą turto vertintoją, kuris nustatytų eismo įvykio metu padarytus sužalojimus – taip jis ir padarė, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Eismo įvykis įvyko 2015-02-09, o į UAB „KLASERA“ buvo kreiptasi 2015-02-13, t. y. po 4 dienų, kai savo ruožtu atsakovas į turto vertintoją kreipėsi 2015-02-12. Byloje esantis 2015-02-11 rašytinis transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, surašytas atsakovo darbuotojo V. Č. ir nepasirašytas (nepateiktas) ieškovui, netiesiogiai tai patvirtina. Netgi ir jame nėra nurodoma, kad transporto priemonė neturi būti perleidžiama, privalo būti saugoma be pakitimų. Priešingai nurodoma, jog būtinas išrinkimas vidiniams defektas nustatyti. Liudytojų, buvusių atsakovo darbuotojų, parodymus teismas vertina kaip nepakankamus ieškovo, kaip draudėjo, pareigų nevykdymui konstatuoti, įvertinus laiko trukmę tarp žalos administravimo procedūrų atlikimo ir parodymų teisme davimo. Pirmenybė teiktina byloje esantiems ir aukščiau aprašytiems šalių susirašinėjimo duomenims, iš kurių nenustatyta, jog būtų buvęs siūlytas kitas apžiūrų laikas, ar kad ieškovas savo aktyviais veiksmais ar neveikimu būtų kliudęs vykdyti apžiūras, nes nepaneigta aplinkybė, jog jis turėjo pagrindo manyti, jog pats yra atsakingas pasirūpinti turtui padarytų nuostolių įvertinimu. Vėlesnis ieškovo atsisakymas duoti sutikimą pateikti skaitmenines UAB „Klasera“ nuotraukas vertintinas kaip pirminio nesusikalbėjimo ir abiejų šalių negebėjimo bendradarbiauti pasekmė, tačiau negali būti pagrindo konstatuoti draudėjo netinkamą pareigų vykdymą ir tuo pagrindo mažinti jam priklausančią draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 15 str. 2 d. numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, iki tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko atstovas, ir suteikti galimybę draudiko įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Be to, TPVCAPDĮ 15 str. 3 d. numatyta nukentėjusiojo asmens teisė samdyti turto vertintoją žalai įvertinti tuo atveju, jei draudikas neįvertina žalos. Pažymėtina, kad pats draudiko atstovas iškart po įvykio turėjo galimybę ir apžiūrėjo ieškovo transporto priemonę, surašė apžiūros protokolą, tačiau šių duomenų nefiksavo vaizdo priemonėmis. Perleidęs transporto priemonę ieškovas sąžiningai atsakovą apie tai informavo ir nebeturėjo galimybės užtikrinti priėjimą prie jam nebepriklausančios transporto priemonės. Draudikas, reikalaudamas mažinti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad draudėjas nepadėjo nustatyti įvykio aplinkybių ir žalos dydžio, nelaikė draudiko nurodymų, neleido draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežasčių ir/ar nustatyti jos dydžio, pirmiausia pats turi įrodyti tokių nurodymų draudėjui davimo faktą, jų aiškumą ir sąmoningą draudėjo nesilaikymą duotų įsipareigojimų (draudiko nurodymų). Pagrindo konstatuoti melagingų duomenų draudikui nurodymą (tyčinį veiksmą) teismas neturi pagrindo, kadangi teismo ekspertas nurodė, kad nuotraukos nėra informatyvios ir nefiksuotas detalus sugadinimų vaizdas. Be to, ieškovas nėra ekspertas ir eismo įvykio deklaracijoje preliminariai nurodomi abiejų eismo įvykio dalyvių sutarti kaip eismo įvykio pasekmė galimi sugadinimai, kuriuos pirmiausia turi įvertinti draudiko atstovas.

Remiantis TPVCAPDĮ 19 str. 4 d. atsakingas draudikas, praleidę šio straipsnio 1–3 dalyse arba šio įstatymo 20 str. 6 d. nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Termino išmokėti draudimo išmoką eiga prasideda įprastai nuo pretenzijos gavimo dienos, tačiau jei neįmanoma nustatyti aplinkybių nustatyti ir ištirti per 30 dienų terminą, terminas delspinigiams mokėti skaičiuojamas Įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta tvarka ir maksimalus terminas draudimo išmokai išmokėti yra 3 mėnesiai. Ieškovas prašo priteisti fiksuotą 134,55 EUR delspinigių dydį už laikotarpį nuo 2015-03-25 iki kreipimosi į teismą (iš esmės už 41 dieną), nors ieškovas ženklią dalį draudimo išmokos išmokėjo 2015-04-01 ir maksimalaus termino draudimo išmokai išmokėti nepažeidė. Teismas laiko, kad tik po teismo paskirtos eismo įvykio trasologinės ekspertizės paaiškėjo eismo įvykio aplinkybės ir sugadinimų padarymo mechanizmas, kas leido tiksliau nustatyti ieškovo automobilio sugadinimus ir atlikti tikslesnį nuostolių paskaičiavimą/įvertinimą. Dėl to pagrindo priteisti ieškovo paskaičiuotus už būtent ieškinyje nurodytą laikotarpį delspinigius nėra pagrindo. Be to, pats ieškovas, atsakovo prašymu nepateikė skaitmeninių UAB „Klasera“ nuotraukų, kad būtų leidę greičiau atsakovui nustatyti nuostolių dydį ir/ar spręsti dėl papildomos draudimo išmokos išmokėjimo iki kreipimosi į teismą.

Ieškovo atstovas tik iš esmės įrodymų tyrimo pabaigoje žodžiu pateikė prašymą priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas protokoline nutartimi motyvavo atsisakymą priimti tokio nesavalaikio ir netinkamos formos prašymo (CPK 141 str.), dėl ko jo nebesvarsto.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 250,00 EUR dydžio žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas už ieškinį turėjo sumokėti 187,00 EUR žyminį mokestį, jam turėtų būti grąžinta permokėta 63,00 EUR žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš viso patyrė 3 676,39 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 187,00 EUR sumokėtas žyminis mokestis (1 t., e. b. l. 38), 1 400,00 EUR išlaidų už transporto priemonės vertės nustatymo ekspertizę (2 t., e. b. l. 166, 169), 139,39 EUR išlaidos už UAB „KLASERA“ vertinimo ataskaitą (1t., e. b. l. 11-12), 50,00 EUR atvykimo į teismo posėdį išlaidų (4 t., e. b. l. 52-53) bei 1 900,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 10, 13; 3 t. e. b. l. 38, 40-43; 4 t., e. b. l. 47-48, 50-51). Ieškovo prašomos atlyginti atvykimo į teismo posėdį išlaidos atmestinos, kadangi prašymas nėra pagrįstas būtinais duomenis pagrįstoms ir būtinoms kelionės išlaidoms paskaičiuoti (automobilio duomenys, rida, kuro sunaudojimo norma, CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Atsakovas byloje iš viso patyrė 430,13 EUR išlaidų, apmokėdamas už eismo įvykio trasologinę ekspertizę (e.b.l. 3 t., b.l. 66-67, 189, 4 t., 15). Ieškinį iš esmės patenkinus (apie 60 procentų), iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteista 2200,00 EUR, o iš ieškovo atsakovui – 172,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 2028,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertindamas pakankamai detalią ieškovo atstovo pateiktą atstovavimo išlaidų detalizaciją, apmokėjimo dokumentus, nemato pagrindo šių išlaidų, neviršijančių rekomenduojamų maksimalių dydžių, mažinti. Atsakovas šių išlaidų dydžio, pagrįstumo taipogi neginčijo.

Iš viso byloje yra paskaičiuota 9,66 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei išmokėta 136,69 EUR liudytojui V. Ū. ir 43,40 EUR liudytojui V. Č. (viso – 189,75 EUR) vykimo į teismo posėdį išlaidų, kurios priteistinos iš šalių į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atitinkamai iš atsakovo – 113,85 EUR, iš ieškovo – 75,90 EUR (CPK 92-93 str., 96 str.). Įvertinus, kad ieškovui turėtų būti grąžinta 63,00 EUR žyminio mokesčio permokos, o jis valstybei turi sumokėti nurodytą teismo išlaidų dalį, - pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo valstybei priteistina 12,90 EUR teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 259, 269-271, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pakeisti pradinį ieškovą AAS „Gjensidige Baltic“ (kodas 50003210451) jo teisių ir pareigų perėmėju ADB „Gjensidige“ (kodas 110057869).

iš dalies patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 4678,19 EUR (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis EUR 19 ct) neišmokėtos draudimo išmokos dalį, ir 2028,00 EUR (du tūkstančius dvidešimt aštuonis EUR 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, 113,85 EUR (vieną šimtą trylika EUR 85 ct) ir iš ieškovo ieškovui G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,90 EUR (dvylika EUR 90 ct) teismo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.