- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 1-302-616/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00375-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kaltinamasis
- N. P.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Civilinis atsakovas
- „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. P. 2013 metų spalio 31 dieną, apie 19.45 valandą, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje Šiauliuose, prie Vilniaus ir M. V. gatvių sankryžos, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Vilniaus gatve nuo Žemaitės gatvės link Daukanto gatvės ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas antrąja eismo juosta nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo, kad praleistų iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją A. B. ir dėl to ją kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. B. buvo padaryti sužalojimai: kairio šlaunikaulio išorinio krumplio atskilimas ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, o dėl kairio šlaunikaulio išorinio krumplio atkilimo A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
K. N. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad įvykio dieną važiavo automobiliu „Opel Omega“ kartu su drauge K. M.. Jis vairavo automobilį, buvo blaivus, nepamatė išėjusios moters, nes kalbėjosi su drauge ir moterį partrenkė. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios atsiprašė, prašo atleisti jį pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo mamą V. P..
Nukentėjusioji A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2013-10-31 apie 19.00 valandą, tiksliai dabar nepamena, Šiauliuose, ėjo iš IKI prekybos centro, esančio Vilniaus gatvėje, namo į Valančiaus gatvę. Išėjusi iš parduotuvės, perėjo pirmą perėją, kuri yra šalia IKI prekybos centro, ir ėjo link tos perėjos, kuri eina per Vilniaus gatvę, perėja nėra reguliuojama šviesoforo signalu. Priėjusi prie perėjos sustojo, pradėjo žvalgytis į kairę ir į dešinę puses ar nėra automobilių. Tuo metu pamatė, kad nei vienoje pusėje mašinų nebuvo, gatvė buvo tuščia, tada pradėjo eiti per perėją, dar nebuvo priėjusi iki pusės gatvės, kai pajuto smūgį į kairę koją. Nesuprato iš kur ta mašina atsirado, nes jos iki tol tikrai nematė. Po smūgio mašina nubloškė ją į priekį link Daukanto gatvės, ant važiuojamosios kelio dalies. Mašina po smūgio liko stovėti vietoje. Į įvykio vietą susirinko žmonės, einantys pro šalį, kurie iškvietė medikus ir policiją. Po eismo įvykio į ją nesikreipė vairuotojas, tik jo mama, kuri atsiprašė už sūnų, ji tai padarė dar kai nukentėjusioji buvo gydymo įstaigoje. Taip pat į namus buvo atvykęs vairuotojas su mama. Eismo įvykio metu labai nukentėjo, skilo kairės kojos kaulas ties keliu, skaudėjo visą kūną, daug mėlynių ant rankų. Dėl šio eismo įvykio patyrė ir turtinę ir neturtinę žalą. Atleidžia kaltinamajam , neprieštarauja, kad jis būtų atleistas nuo atsakomybės. Patikslino savo civilinį ieškinį, prašo priteisti 7410,40 Lt. iš draudimo kompanijos neturtinės žalos.
Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo suformintas eismo įvykis, kai pėsčiųjų perėjoje buvo pertrenkta pėsčioji. Kiek prisimena, vairuotojas kaltę pripažino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013-10-31 dirbo kartu su patruliu L. R.. Buvo gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis Vilniaus - M. V. gatvių sankryžoje esančioje pėsčiųjų perėjoje. Kai nuvyko į įvykio vietą, nukentėjusioji jau buvo medikų automobilyje. Įvykio vietoje rado automobilį OPEL OMEGA. Šalia mašinos buvo vairuotojas. Su vairuotoju stovėjo, kaip suprato, jo mama ir draugė. Jam automobilio OPEL OMEGA vairuotojas neaiškino, kur link jis norėjo važiuoti, privažiavęs perėją ties Valančiaus gatve. Ar toliau link Kuršėnkelio, ar suktis į Valančiaus gatvę, į kairę. Vairuotojas paaiškinto tik tai, kad važiavo per perėją ir kliudė pėsčiąją. Vairuotojas kaltę pripažino, gailėjosi dėl įvykio, kaip pamena, buvo blaivus. Įvykio vietoje liudininkų nenustatė, apklausė ten buvusius asmenis, tačiau nė vienas nepasakė, kad matė įvykį. Kiek pamena, tuo metu, kai atvyko į įvykio vietą, nelijo, bet asfaltas buvo šlapias. Gatvių apšvietimas įjungtas buvo, matomumas geras. Suformino įvykį ir išsiskirstė.
Liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog N. P. yra jos draugas, su juo kartu negyvena. Įvykio metu buvo kartu su juo. Jie važiavo nuo prekybos centro „Iki“ apie 20 val., matė einančią nukentėjusiąją palei gatvę ir staiga ji išėjo į gatvę neapsižvalgiusi. Jie jos nepastebėjo ir atsitrenkė į ją. Jie važiavo negreitai, nes buvo tik pajudėję iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės. Negali pasakyti, ar prie perėjos N. P. sulėtino greitį. Jie važiavo dešinėje pusėje, tačiau nežino, kurioje eismo juostoje, neturi vairuotojo pažymėjimo. Pirmą kartą pėsčiąją ji pamatė dar einančią kelkraščiu, o paskui pastebėjo, kai ji jau gulėjo ant žemės. Kai tik nukentėjusioji žengė į pėsčiųjų perėją – jie į ją trenkėsi. Nukentėjusioji ėjo normaliai, ramiai.
Eismo įvykio vietos apžiūros plane ir fotolentelėse užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties Vilniaus gatvės 263 namu, požymiai, nurodyta automobilio OPEL OMEGA padėtis po eismo įvykio – už pėsčiųjų perėjos, taip pat užfiksuotos automobilio ir pėsčiojo judėjimo kryptys, išmatuoti reikiami atstumai (5-14 b. l.).
Iš parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo matyti, kad N. P. parodė vietas, kur buvo jo automobilis, kai pamatė pėsčiąją ir kur tuo metu buvo pėsčioji, kur įvyko susidūrimas ir kur po susidūrimo nukrito pėsčioji (39-45 b. l.).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 106, užfiksuota, kad N. P. kraujyje alkoholio nerasta (26 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1599/13(04) nurodyta, kad A. B. buvo padaryti sužalojimai: kairio šlaunikaulio išorinio krumplio atskilimas ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šlaunikaulio išorinio krumplio atskilimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (66 b. l.).
Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio OPEL OMEGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio Z. P., išoriniai sugadinimo požymiai: deformuotas priekinis stiklas (15-16 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo N. P., nukentėjusiosios A. B., liudytojų K. M., E. J. parodymus, ikiteisminio tyrimo surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus: įvykio vietos apžiūros plane, fotolentelėse, parodymų patikrinimo vietoje protokole, specialisto išvadoje, užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamojo N. P. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Tokiu būdu byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad N. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas antrąja eismo juosta nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo, kad praleistų iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją A. B. ir dėl to ją kliudė, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas), N. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl laidavimo
Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo N. P. prašymas taikyti N. P. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jo mama V. P. sutinka būti jo laiduotoja.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausta liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog N. P. yra jos sūnus, informacija apie jį jai yra žinoma, žino, kur, kokiu metu būna ir kuo užsiima. Anksčiau jis su teisėsauga problemų neturėjo, liudytoja taip pat neturėjo. Su sūnumi gyvena kartu, jie deklaravę gyvenamąją vietą Šiauliuose, o faktinė gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini). Be jų dviejų dar gyvena kitas liudytojos sūnus ir vyras. Dėl šio įvykio sūnus labai išgyvena, dabar bando rasti darbą užsienyje. Jis dirbo Lietuvoje, tačiau nebuvo mokamos atostogos, darbų mažai, pagal specialybę darbo negavo. Liudytoja dirba daug įmonių, teismui pateikė charakteristikas. Liudytoja nurodė, jog ji neteista, nebausta administracine tvarka. Sūnus jai yra paklusnus, viską padaro, gali valdyti jo pinigines lėšas. Palaiko prašymą dėl laidavimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą taikyti minėtą kodekso straipsnį kaltininko atžvilgiu bei kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).
K. N. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 2 d.), nusikaltimas baigtas. N. P. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. N. P. yra neteistas (80 b. l.), baustas administracine tvarka vieną kartą (84 b. l.), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (85 b. l.), šiuo metu nedirbantis, policijos nuovadoje jo atžvilgiu skundų nėra gauta (83 b. l.), todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotoja V. P. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog yra V. P. (neteistos, galiojančių administracinių nuobaudų neturinčios, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, darboviečių charakterizuojama teigiamai (127-130, 132, 140-142 b. l.), kuri, kaip jo mama, tikrai turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pateiktas prašymas perduoti N. P. jos atsakomybei pagal laidavimą (126 b. l.), yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje, todėl kaltinamasis N. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas V. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams. N. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones minimaliam terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).
Kaltinamajam N. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (106-107 b. l.).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji A. B. pateikė patikslintą civilinį ieškinį 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (68-69, 152-154).
Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo drausta valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale Lietuvoje (21-24 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B., atsižvelgdama į tai, kad draudimo įmonė dalį žalos atlygino, patikslino savo civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš draudimo kompanijos 7410,40 Lt. , nes patirtą neturtinę žalą įvertina 10 000 Lt, iš kurių 2589,60 Lt sumokėjo draudimo kompanija. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji A. B. pagrįstai reikalauja sumažintos neturtinės žalos atlyginimo iš minėtos draudimo bendrovės, o ne iš kaltinamojo, nes jos reikalaujama patikslinta atlyginti suma iš draudimo bendrovės neviršija 5 000 eurų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos K. T. 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Iš Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad <...>, asmuo, nukentėjęs eismo įvykyje, dėl padarytos žalos atlyginimo gali kreiptis keliais būdais arba pateikdamas pretenziją draudikui arba pareikšdamas ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (13 straipsnis). Draudikas, būdamas apribotas draudimo sumų pagal įstatymą, veikdamas sutartinių įsipareigojimų pagrindu esant eismo įvykiui, išmoką išmoka arba pretenzijos pagrindu arba teismo sprendimo pagrindu. Tačiau įstatymas jo neįpareigoja laukti kol baudžiamojoje byloje bus priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo, draudikas neturtinės žalos atlyginimą gali išmokėti ir anksčiau, o tuo atveju, kai pagal teismo sprendimą priteista suma yra didesnė negu išmokėta, draudikas, vykdydamas teismo sprendimą, privalo išmokėti sumos skirtumą pagal draudimo sutarties ribas“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartis byloje Nr. 2K-548/2012. Kaip matyti, draudimo įmonė viso jau yra išmokėjusi 2589,60 sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytos draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo 2012 m. birželio 11 d. esančios 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Šioje byloje sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. B. sveikata, dėl ko ji daugiau nei 10 dienų buvo nedarbinga, dėl įvykio jai buvo kairio šlaunikaulio išorinio krumplio atskilimas ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Nukentėjusioji, pagrįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, paaiškino, kad dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu ji buvo sužalota, ji patyrė šoką, stiprų fizinį skausmą, atsirado baimė, nerimas, nesaugumo jausmas, tapo apribota jos savarankiško judėjimo laisvė, negalėjo savarankiškai pajudėti be ramentų, iki dabar negali miegoti ant nugaros dėl dubens kaulo ir stuburo skausmų, tenka nuolat vartoti nuskausminamuosius. Parodė, kad yra individualios įmonės savininkė, dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti, tuo laikotarpiu negavo nedarbingumo išmokos, taigi negavo jokių pajamų ir dėl to išgyveno. Pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, jog ir po įvykio jai teko eilę kartų kreiptis į medikus dėl potrauminių skausmų ( 155-160 b.l.).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusioji patyrė nepatogumus, į sužalojimų pasekmes, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma atitinka proceso dalyvių interesų pusiausvyrą bei yra tinkama pareikšto neturtinės žalos dydžio suma 10000 Lt už patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi nukentėjusiajai dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 2589,60 Lt, iš „(duomenys neskelbtini)“ priteistina nukentėjusiajai A. B. 7410,40 Lt . dydžio neturtinė žala.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis Z. P., grąžintas savininkui (15-16 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas teisėto savininko nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str. 5 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
N. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduoti jį V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą N. P. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
N. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Pripažinti, jog nukentėjusioji A. B. patyrė 10000 Lt. neturtinę žalą, jos pareikštą civilinį ieškinį civiliniam atsakovui „(duomenys neskelbtini)“ dėl neturtinės žalos tenkinti visiškai ir iš „(duomenys neskelbtini)“ priteisti likusią nesumokėtą 7410,40 Lt (septynių tūkstančių keturių šimtų dešimties litų, 40 ct) dydžio neturtinę žalą A. B. naudai.
I. N. P., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį Z. P., grąžintą savininkui, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti teisėto savininko nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.