Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Grįžęs iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pareiškėjas buvo uždarytas į antrojo korpuso rūsyje esančią kamerą. Jeigu jis atsiimtų skundą, V. L. pažadėta perkelti į kitą kamerą. Minėtoje kameroje buvo drėgna ir šalta, todėl pareiškėjas buvo priverstas miegoti su drabužiais. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, V. L. patyrė žalą – didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, sutriko pareiškėjo sveikata ir psichologinis stabilumas.

2016-01-22 papildyme V. L. nurodė, kad senaties terminas neturi būti taikomas, kadangi terminas buvo praleistas ne dėl jo kaltės. Pareiškėjas 2012 m. negavo teismo šaukimo ar prašymo pateikti dokumentus. Pažymėjo, kad buvo duodama netinkama patalynė, nebuvo duodami užvalkalai antklodei. Lukiškių TI-K karantino kameros buvo apleistos, tualetai netvarkingi, langų iš viso nebuvo. Kamerose buvo šalta ir drėgna.

Nurodė, kad pareigūnai ėmėsi netinkamų veiksmų gaisrui gesinti. Būnant lauke, nebuvo duodami nei pledai, nei apsiaustai, nei vanduo. Į gyvenamąsias patalpas asmenys buvo grąžinti neatlikus patikrinimų. Kamerose trūko oro. Po gaisro pareiškėjas nesulaukė jokios psichologinės pagalbos. Pažymėjo, kad buvo nepagrįstai sulaikytas, jam iškelta byla buvo nutraukta ir V. L. buvo paleistas į laisvę. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovės visas teismo išlaidas.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kurią kiekvienais metais pratęsia. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Paaiškino, kad 2012-01-05 Lukiškių TI-K po 7.00 val. pareigūnai užuodė dūmų kvapą. Pirmojo korpusinio skyriaus ketvirtame aukšte iš ventiliacijos angos veržėsi dūmai. Dūmai veržėsi ir iš priežiūros poste Nr. 11 esančios ventiliacinės angos. Apie 7.37 val. telefonu apie ekstremalią situaciją įstaigoje bendrosios pagalbos telefonu 112 buvo informuotos atitinkamos tarnybos bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas. Kadangi dūmų vis gausėjo, buvo bandoma vėdinti patalpas, atidarant visas pastato lauko duris. Tą dieną, kai kilo gaisras, pareiškėjas buvo kameroje Nr. 190, esančioje pirmojo korpuso 11 priežiūros poste (4 aukštas). Asmenys buvo išvesti į evakuacijos vietą.

Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 2 pareigūnai, atlikdami tarnybą pirmajame korpuse, priežiūros postuose Nr. 4, 5, 10 ir 11, kuriuose labiausiai buvo pasklidę aitrūs dūmai, kartu su Vidaus tyrimų skyriaus viršininku, Psichologinės tarnybos vyresniuoju specialistu bei kitais pareigūnais informavo suimtuosius ir nuteistuosius, kaip elgtis šiuo atveju, paaiškino, kad reikia šlapiu rankšluosčiu užsidengti veidą, atsigulti ant grindų bei laukti tolesnių nurodymų. Pareigūnams buvo pravestas instruktažas ir po to jie buvo vedami į pirmojo gyvenamojo korpuso pirmojo korpusinio skyriaus priežiūros postus Nr. 4 ir Nr. 5, kur buvo pradėta asmenų evakuacija iš gyvenamųjų kamerų į pirmojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelius. Taip pat evakuacija vyko iš pirmojo korpuso antrojo korpusinio skyriaus priežiūros posto Nr. 11 į pasivaikščiojimo kiemelius, esančius antrajame gyvenamajame korpuse. Evakuacijos vietose pareigūnai buvo sustatyti tvorele (t. y. vienas šalia kito), taip sudarant „gyvą koridorių“. Taip buvo užtikrinamas saugus asmenų palydėjimas į evakuacijos vietą. Asmenys buvo išvedami vadovaujantis izoliavimo reikalavimais ir siekiant užtikrinti jų saugumą. Jeigu būtų atidarytos visos kamerų durys ir būtų išleisti visi asmenys, evakuacijos procesas taptų nekontroliuojamas ir iškiltų pavojus tiek suimtiesiems, tiek juos evakuojantiems pareigūnams.

Vertinant pirminės apžiūros duomenis, asmenys pagal sveikatos būklę buvo skirstomi į tuos, kuriems buvo būtina neatidėliojant suteikti bendrąją medicininę pagalbą bei į tuos, kurių sveikatai žalos nebuvo padaryta. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai, baigę skirstyti asmenis pagal jų sveikatos būklę į pasivaikščiojimo kiemelius ar į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, toliau stebėjo bendrą evakuotų asmenų būklę pasivaikščiojimo kiemeliuose. Evakuotiems asmenims buvo išdalinti pledai, apsiaustai, teikiamas geriamasis vanduo.

Lukiškių TI-K pareigūnai pradėjo evakuaciją iki tol, kol atvažiavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Atvykę į įvykio vietą, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai pradėjo ieškoti įvykusio gaisro židinio, kad galėtų jį likviduoti. Likvidavus gaisrą, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai padėjo Lukiškių TI-K pareigūnams, kurie evakuaciją pradėjo anksčiau. Priešgaisrinės gelbėjimo tarybos pareigūnai patys savavališkai niekaip negalėtų užeiti į teritoriją bei pastatą.

Įvertinus gyvenamųjų kamerų būklę, buvo priimtas sprendimas prieš grąžinant asmenis į gyvenamąsias kameras apie ekstremalią situaciją informuoti Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kuris atliktų dūmų, cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijos įvertinimą gyvenamosios aplinkos ore. Grąžinus asmenis į kameras, juos pakartotinai apžiūrėjo medicinos darbuotojai ir suteikė reikalingą pagalbą. Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai apžiūrėjo ir tuos asmenis, kurie nebuvo evakuoti iš savo gyvenamųjų kamerų. Suimtuosius ir nuteistuosius lankė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai pirmajame gyvenamajame korpuse. Psichologinės tarnybos specialistai informavo ekstremalios situacijos metu nukentėjusių asmenų artimuosius, teikė reikalingą psichologinę pagalbą įstaigoje laikomiems asmenims, nukentėjusiesiems susidariusios situacijos metu. Buvo apeitos Lukiškių TI-K kameros, Psichologinės tarnybos vyriausioji specialistė pasidomėjo suimtųjų savijauta bei pranešė apie kitus nukentėjusius asmenis. Lukiškių TI-K nuomone, įstaigos pareigūnai veikė tinkamai, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pastebėję, kad patalpose kilo gaisras, veikė aktyviai, ėmėsi veiksmų gaisro židiniui lokalizuoti ir gesinti bei asmenims evakuoti, taigi padarė viską, kas įmanoma susiklosčiusioje ekstremalioje situacijoje.

Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. V. L. patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovės atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pažymėjo, kad atsakovės atstovas patyrė dokumentų rengimo išlaidas, kurios turi būti priteistos iš V. L.. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-02 nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovės atstovo pateiktą medžiagą sudaro 36 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, bei Statistikos departamento prie Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas įkainojamas 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K patyrė 2,16 Eur teismo išlaidų.

Pareiškėjas ir atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta V. L. ir Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje V. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl netinkamų veiksmų, susijusių su Lukiškių TI-K kilusiu gaisru ir jo padarinių šalinimu, bei kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 5 000 Eur.

Atsakovės atstovas prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

V. L. skundą dėl žalos atlyginimo surašė 2015-11-30, o ir paštu teismui jį išsiuntė 2015-12-05. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad šioje įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2012-01-02 iki 2012-03-05, o gaisras Lukiškių TI-K kilo 2012-01-05, taigi, reikalavimas dėl žalos, atsiradusios 2012 m. sausio–kovo mėnesiais, atlyginimo buvo pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindą. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. Pareiškėjo paaiškinimas, kad terminas buvo praleistas ne dėl jo kaltės, kadangi jis 2012 m. negavo teismo šaukimo ar prašymo pateikti dokumentus, nesudaro pagrindo atnaujinti senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų, nenurodo, daroma išvada, kad jis praleido senaties terminą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nustatęs, kad V. L. į teismą kreipėsi praleidęs 3 metų senaties terminą ir yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. V. L. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi V. L. skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti jam teismo išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lukiškių TI-K teismo prašė priteisti jam 2,16 Eur medžiagos rengimo išlaidų. Nustatyta, kad kartu su atsiliepimu atsakovės atstovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui su pareiškėjo keliamu ginču susijusius dokumentus. Pagal Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 punkto nuostatas, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą nustatoma maksimali 0,15 Lt kaina. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai teismui buvo siųsti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, institucija negalėjo patirti dokumentų popierinių kopijų rengimo išlaidų. Pažymėtina, kad skaitmeninių kopijų darymo išlaidų atlyginimo teisės aktai nenustato. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas dokumentų kopijų darymo išlaidas, jos negali būti laikomos pagrįstomis ir jam atlyginamos. Atsakovės atstovo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.