Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita, pateikė skundą Departamentui, kuris Sprendimu nusprendė patvirtinti Ataskaitą ir neatleisti pareiškėjos nuo paskirtos baudos. Nesutikdamas su minėtais sprendimais, pareiškėja pateikė skundą MGK. Bylos nagrinėjimo MGK metu buvo nuspręsta stabdyti nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo siekiant atsakyti ar Reglamente Nr. 945/2005 nurodyta Prezumpcija yra galiojanti, ar ši Prezumpcija taikytina ginčo prekėms, ar ji turi privalomąją galią?

Skunde pareiškėja paaiškina, kad byloje ginčas kilo dėl importuotų trąšų tarifinio klasifikavimo, t. y. ar importuotose trąšose amonio nitrato (toliau – ir AN) kiekis didesnis ar mažesnis nei 80 proc. jų masės. Pareiškėjos teigimu, 2020 m. spalio 15 d. ESTT sprendimas byloje Nr. C-117/19, kad Prezumpcija gali būti paneigta įrodymais.

Pareiškėjos įsitikinimu, byloje yra pateikti įrodymai apie faktinį AN kiekį Prekėse, kurie nuosekliai rodo, kad AN kiekis yra mažesnis bei 80 proc. – Prekių gamintojo 2018 m. kovo 30 d. raštas Nr. 11-763 (toliau – ir Gamintojo paaiškinimas); Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto dr. prof. K. B. ataskaitą – NPK 30:4:4 trąšų sudėties tyrimų ir skaičiavimų įvertinimas bei labiausiai tinkamų analizės metodų paieška ir jų palyginimas (toliau – ir KTU ataskaita) bei nepriklausomos uždarosios akcinės bendrovės „Inspectorate Klaipėda“ (toliau – ir UAB „Inspectorate Klaipėda“) cheminės laboratorijos tyrimų protokolą Nr. K 180607-05.

Paaiškina, kad Muitinės laboratorija taip pat buvo pripažinusi, kad Prezumpcija Prekėms negali būti taikoma. Pareiškėjos vertinimu, MGK selektyviai įvertino įrodymus, nutylinti Gamintojo pateiktus paaiškinimus bei UAB „Inspectorate Klaipėda“ protokole užfiksuotus duomenis. Nurodo, kad KTU ataskaita nebuvo paneigta ir vertintina kaip tinkamas įrodymas. Ji parengta mokslų daktaro profesoriaus, aukščiausiojo lygio chemijos eksperto. Tokia pateikta ataskaita galėtų būti paneigta tik tokio paties lygio priešingais įrodymais. MGK argumentus dėl KTU ataskaitos vertinimo laiko nepakankamus ir selektyvius, todėl nurodo, kad MGK sprendimas turi būti panaikintas.

Nurodo ir tai, kad Muitinės laboratorija nėra akredituota trąšų tyrimams, tačiau į šiuos argumentus nebuvo atsižvelgta. Vienintelė UAB „Inspectorate Klaipėda“ laboratorija yra akredituota įstaiga trąšų ir kalkinimo medžiagų tyrimams atlikti, todėl sprendžia, jog šios laboratorijos pateiktos išvados gali būti paneigtos tik tokio paties lygio priešingais tyrimų rezultatais.

Bendrovė skunde teismui akcentuoja, kad muitinės institucijos atsisakė pateikti įrodymus, kuriais remiantis buvo priimta Ataskaita, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus, nes pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė ginti savo teises.

Kitas argumentas, kuriuo pareiškėja grindžia MGK sprendimo neteisėtumą, tai yra, kad nepasisakyta dėl labai svarbaus ginčo aspekto – tyrimo rezultatų ekstrapoliacijos ankstesnėms Prekių partijoms, kurias importavo pareiškėja. Pažymi, kad nors MGK sprendime dėl minėtų aplinkybių nėra pasisakyta, tačiau motyvuose netiesiogiai yra pripažįstama, kad ji negalima, tačiau Departamento Sprendimo dalis nebuvo panaikinta.

Pažymi, jog tiek MGK, tiek ir muitinės laboratorija pripažįsta, kad skirtinguose partijose importuotų Prekių cheminė sudėtis skiriasi tiek, kiek AN kiekis jose gali būti mažesnis nei 80 proc., atitinkamai jokia tyrimų rezultatų ekstrapoliacija seniau importuotoms ir netirtoms Prekėms negalima. Taigi, skundžiamo sprendimo dalis kuria patvirtinti papildomai apskaičiuoti mokesčiai dėl Prekių partijų, kurios KTM nebuvo ištirtos, turi būti panaikinta.

Vadovaujantis Reglamentu Nr. 999/2014, Rusijos kilmės prekėms, kurių gamintojas yra Rusijos bendrovė „Dorogobuzh“ ir kurios klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu, taikomas galutinis 42,83 Eur/1000 kg antidempingo muitas (papildomas TARIC kodas A999). Reglamente Nr. 999/2014 numatyta, kad nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kuris apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 661/2008, t. y. Rusijos kilmės kietosios trąšos, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 % masės ir kurių Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) kodai šiuo metu yra inter alia ex 3105 20 10. 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2008 buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui bei importuojamoms Rusijos kilmės kietosioms trąšoms, kurių sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės ir kurių KN kodai yra inter alia ex 3105 20 10. Pastarojo produkto įtraukimas į galiojančių priemonių taikymą buvo nustatytas 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 945/2005, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 658/2002, įvedantį antidempingo muitą Rusijos kilmės amonio nitrato importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 132/2001, įvedantį galutinį antidempingo muitą amonio nitrato, kurio kilmės šalis, inter alia, yra Ukraina, importui po dalinės tarpinės peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ir Reglamentas Nr. 945/2005). Būtent šiame reglamente, ištyrus naujų produktų rūšių chemines ir fizines savybes bei jų galutinį panaudojimą, buvo nustatyta, kad naujose produkto rūšyse esantis azotas yra taip pat išreikštas kaip nitratinis azotas ir amoniakinis azotas, kurių apytikslis santykis taip pat yra 1:1. Nepaisant į produktus įdėtų pagrindinių maistinių medžiagų ir neatsižvelgiant į produktų gavimo būdą (cheminį arba maišymo), produkto sudėtyje esančio amonio nitrato cheminės savybės, t. y. azoto kiekio išraiška ir bendras azoto bei amonio nitrato kiekis, proceso metu nepakinta – azoto kiekis išlieka didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato – didesnis kaip 80 proc. masės. Šio tyrimo metu buvo nustatytos naujos produkto (kuris patenka į antidempingo taikymo sritį) rūšys, inter alia NPK trąšos, kurių sudėtyje esančio fosforo, kalio arba fosforo ir kalio kiekis didesnis už prašyme nurodytą 5 proc. ribą, tačiau neperžengia ribinės vertės, chemiškai suderintos su azoto kiekiu, didesniu kaip 28 proc. masės.

Atsakovas laikosi pozicijos, jog, esant patikimiems įrodymams dėl ginčo prekės sudėties, kur azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės, taip pat nesant patikimo metodo amonio nitrato kiekiui tiesiogiai nustatyti, daro išvadą, jog skundžiamoje patikrinimo ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtina prezumpcija, kad aukščiau aptartomis sąlygomis amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. ir kad tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas ginčo prekėje nėra teisiškai reikšmingas prekės klasifikavimo prasme.

Tokiu būdu, būtina nustatyti, ar pareiškėjos importuota prekė (trąšos NPK 30:4:4) atitinka Reglamente Nr. 945/2005 aprašytą produktą, t. y. ar pagrįstai muitinė importuotą prekę suklasifikavo TARIC 3105 20 10 50 kodu. Taigi, siekiant teisingai suklasifikuoti pareiškėjos importuotą prekę, būtina nustatyti: 1) ginčo prekės sudėtyje esantį azoto kiekį, 2) ginčo prekės sudėtyje esančio nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykį, ir 3) ginčo prekės sudėtyje esančio fosforo ir (arba) kalio kiekį. Remiantis pareiškėjos pateiktu dokumentu – techninėmis sąlygomis 2189-104-00203815-2006, kurios taikomos sudėtinėms sausoms trąšoms, gaunamoms mechaniniu būdu sumaišius paruoštas granuliuotas trąšas, skirtas naudoti žemės ūkyje. Pagal nustatytus sutartinius žymėjimus pareiškėjos importuotos trąšos NPK 30:4:4 reiškia: NPK – azotas-fosforas-kalis; 30:4:4 – maistinių medžiagų kiekis. Pagal muitinio įforminimo metu pateiktą prekių kokybės sertifikatą nustatyta, kad importuotos trąšos NPK 30:4:4 atitinka technines sąlygas 2189-104-00203815-2006 ir jose esantis azotas sudaro 30 proc. masės, fosforas – 4 proc., kalis – 4 proc. Sprendžia, jog esant neginčijamiems įrodymams, kad ginčo prekėje azoto kiekis sudaro 30 proc. masės (nitratinio azoto ir amoniakinio azoto santykis apytiksliai 1:1,), t. y. didesnis kaip 28 proc., o fosforas ir kalis sudaro po 4 proc. masės, konstatuoja, kad amonio nitrato kiekis ginčo prekėje yra didesnis kaip 80 proc. masės. Pažymi, kad ir UAB „Inspectorate Klaipėda“ imtų prekės mėginių atitikimo ginčo prekei, patvirtina, kad tirtoje prekėje azotas sudaro daugiau kaip 28 proc. masės, nitratinio ir amoniakinio azoto santykis yra apytiksliai 1:1, fosforas ir kalis sudaro apytiksliai po 4 proc. masės.

Departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skunde išdėstomų argumentų bei skaičiavimų, jog faktinis amonio nitrato kiekis ginčo prekėse buvo mažesnis nei 80 proc., pažymi, kad nėra oficialiai patvirtinto tyrimo metodo amonio nitrato kiekio nustatymui, todėl naudojant skirtingus laboratorinius tyrimo ir/ar skaičiavimo metodus gali būti gaunami skirtingi amonio nitrato kiekiai. Būtent dėl minėtos priežasties amonio nitrato kiekio nustatymui ir turi būti taikoma Reglamento Nr. 945/2005 konstatuojamoje dalyje suformuota prezumpcija.

Pasisakydamas dėl prekių tapatumo atsakovas nurodo, kad ginčo byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjos įsigytos prekės buvo tapačios: prekės pagamintos to paties gamintojo PAO „Dorogobuž“ pagal tas pačias technines sąlygas ir patvirtintas receptūras (Techninės sąlygos 2189-104-00203815-2006), prekių pavadinimas bei jų aprašymas tiek pirkimo sąskaitose, tiek pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje yra identiški, vienoda prekės sudėtis nurodyta muitinio įforminimo metu pateiktuose gamintojo PAO „ Dorogobuž“ išduotuose kokybės sertifikatuose Nr. 1356, 1357, 1360, 1361, 1362, 1365, 1367, 1372, 1373, 7944, 7946, 7947, 7948, 7949, 7950, 7951 ir 7952.

Atsakovo vertinimu, bauda paskirta įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis.

KTM atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo. Apie posėdžio vietą bei laiką KTM informuota tinkamai.

Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė importavo iš Rusijos Federacijos amonio nitrato trąšas NPK 30-4-4, kurias importo deklaracijose Nr. 17LTVG2000IM00BE94 (2017 m. vasario 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM00BEB9 (2017 m. vasario 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM0835E0 (2017 m. spalio 10 d.), Nr. 17LTVG2000IM0851C6 (2017 m. spalio 10 d.), Nr. 17LTV2000IM09C098 (2017 m. spalio 24 d.), Nr. 17LTVG2000IM0C62E2 (2017 m. lapkričio 15 d.), Nr. 17LTVG2000IM0C6880 (2017 m. lapkričio 15 d.) ir deklaravo jas TARIC kodais 3105 20 90 00. Importo deklaracijose Nr. 17LTVG2000IM0036D2 (2017 m. sausio 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM0037D1 (2017 m. sausio 19 d.), Nr. 17LTVG2000IM003972 (2017 m. sausio 19 d.), Nr. 17LTVG2000IM003C60 (2017 m. sausio 20 d.), Nr. 17LTVG2000IM003EA1 (2017 m. sausio 20 d.), Nr. 17LTVG2000IM0042B4 (2017 m. sausio 22 d.), Nr. 17LTVG2000IM004538 (2017 m. sausio 22 d.), Nr. 17LTVG2000IM00C041 (2017 m. vasario 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM00C1E0 (2017 m. vasario 18 d.), Nr. 17LTVG2000IM00C4A7 (2017 m. vasario 19 d.), Nr. 17LTVG2000IM00C4F6 (2017 m. vasario 20 d.), Nr. 17LTVG2000IM00D3C7 (2017 m. vasario 22 d.), Nr. 17LTVG2000IM00D873 (2017 m. vasario 23 d.), Nr. 17LTVG2000IM00E0D2 (2017 m. vasario 26 d.), Nr. 17LTVG2000IM00E0E0 (2017 m. vasario 26 d.), Nr. 17LTVG2000IM00E0F9 (2017 m. vasario 26 d.), Nr. 17LTVG2000IM00E0305 (2017 m. vasario 26 d.), Nr. 17LTVG2000IM00F3A1 (2017 m. kovo 2 d.), Nr. 17LTVG2000IM00F532 (2017 m. kovo 2 d.), Nr. 17LTVG2000IM0817D0 (2017 m. spalio 9 d.), Nr. 17LTVG2000IM083194 (2017 m. spalio 10 d.) ir Nr. 17LTVG2000IM098BB9 (2017 m. spalio 22 d.) ir jas deklaravo TARIC 3105 20 10 90 kodu.

KTM 2018 m. liepos 31 d. priėmė Ataskaitą ir nusprendė, kad minėtose importo deklaracijose deklaruotos prekės (trąšos NPK 30-4-4) turi būti klasifikuojamos TARIC 3105 20 10 50 kodu nustatant papildomą TARIC kodą A999, mokesčių apskaičiavimui taikant 6,5 proc. importo muito normą ir atitinkamai 42,83 Eur/1000 kg galutinio antidempingo muitą. Šia Ataskaita pareiškėjai įregistruota 496 302 Eur galutinio antidempingo muito, 104 220 Eur importo PVM, 12 954 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą antidempingo muitą, 14 808 Eur PVM delspinigių ir 120 104 Eur baudos mokestinė prievolė.

Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė skundą Departamentui, kuris Sprendimu nusprendė patvirtinti KTM Ataskaitą, kuria pareiškėjai įregistruota 496 302 Eur galutinio antidempingo muito, 104 220 Eur importo PVM, 12 954 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą antidempingo muitą, 14 808 Eur PVM delspinigių ir 120 104 Eur baudos mokestinė prievolė. Neatleido pareiškėjos nuo paskirtos baudos.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 12 d., nesutikdama su KTM Ataskaita ir Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į MGK, prašydama panaikinti Departamento sprendimą.

MGK 2019 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. S-22 (7-226/2018) nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, todėl sustabdė pareiškėjos 2018 m. gruodžio 12 d. skundo dėl Departamento Sprendimo nagrinėjimą, iki ESTT priims prejudicinį sprendimą arba procesas ESTT bus užbaigtas kitu sprendimu.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei šalių pozicijos suprastina, kad iš esmės šalys nesutaria dėl ginčo prekės sudėties – amonio nitrato kiekio Prekėse. Pareiškėjos teigimu, amonio nitrato kiekis ginčo trąšose yra ne didesnis kaip 80 proc. ir šiuos savo argumentus grindžia UAB „Inspectorate Klaipėda“ išvadomis, KTU Ataskaita bei gamintojo paaiškinimais. Atsakovas ir KTM teigia priešingai – Ataskaitoje pagrįstai vadovautasi Reglamente (EB) Nr. 945/2005 įtvirtinta prezumpcija, o pareiškėjos pateikti įrodymai nepaneigia minėtos prezumpcijos.

KTM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsniu, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (OL 2015 L 269, p. 558, toliau – Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447) 240 straipsniu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. lB-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių nuostatomis, 2018 m. kovo 27 d. bei 2018 m. balandžio 12 d. paėmė prekių „Amonio nitrato trąšos markė 30:4:4 maišuose po 500 kg“, klasifikuotų TARIC kodu 3105209000 ir prekių „Amonio nitrato trąšos markė 30:4:4, nesupakuotos“, klasifikuotų TARIC kodu 3105201090, importuotų iš tiekėjo PAO „Dorogobuž“ pagal sąskaitas Nr. 11-2068 (2017 m. vasario 14 d.) ir Nr. 11-2768 (2017 m. lapkričio 9 d.), mėginius ir surašė Mėginio ėmimo protokolus Nr. 18PM320447 (2018 m. kovo 27 d.) ir 18PM320512 (2018 m. balandžio 12 d.). Muitinės laboratorija pagal Mėginio ėmimo protokolą Nr. 18PM320447 paimtą trąšų mėginį (2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolas Nr. 18MLT0875), nustatė, kad Bendrovė pagal 2017 m. vasario 14 d. sąskaitą Nr. 11-2068 įsigytos iš PAO „Dorogobuž“ amonio nitrato trąšos markė NPK 30:4:4 pagamintos, sumaišius birias, sausas, baltai-gelsvos spalvos, sferos formos, 2–3 mm skersmens granules su dalimi pilkšvai-rusvos šviesios spalvos granulių. Remiantis tyrimo rezultatais, baltai-gelsvos spalvos granulės mišinyje sudaro apie 77 proc. bendro produkto masės ir jų IR spektro smailių absorbcijos sritys charakteringos amonio nitrato absorbcijos smailių sritims, o pilkšvai-rusvos spalvos granulių, sudarančių apie 23 proc. bendro produkto masės, IR spektrai atitinka laboratorijoje turimus azoto – fosforo – kalio trąšų NPK (Ammofoso/nitroammofoska) IR spektrų pavyzdžius. Pilkšvai-rusvų granulių sudėtyje yra amonio nitrato, kalio chlorido, fosforo junginių. Nustatė, kad tiriamų trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P205 ir kalio kiekis, išreikštas K20, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės. Pagal Mėginio ėmimo protokolą Nr. 18PM320512 paimtą trąšų mėginį (2018 m. gegužės 15 d. Tyrimo protokolas Nr. 18MLT0876), nustatė, kad Bendrovė pagal 2017 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. 11-2768 įsigytos iš PAO „Dorogobuž“ amonio nitrato trąšos markė NPK 30:4:4 pagamintos, sumaišius birias, sausas, baltai-gelsvos spalvos, sferos formos, 2–3 mm skersmens granules su dalimi pilkšvai-rusvos šviesios spalvos granulių. Remiantis tyrimo rezultatais, baltai-gelsvos spalvos granulės mišinyje sudaro apie 75,5 proc. bendro produkto masės ir jų IR spektro smailių absorbcijos sritys charakteringos amonio nitrato absorbcijos smailių sritims, o pilkšvai-rusvos spalvos granulių, sudarančių apie 24,5 proc. bendro produkto masės, IR spektrai atitinka laboratorijoje turimus azoto – fosforo – kalio trąšų NPK (Ammofoso/nitroammofoska) IR spektrų pavyzdžius. Pilkšvai-rusvų granulių sudėtyje yra amonio nitrato, kalio chlorido, fosforo junginių. Nustatė, kad tiriamų trąšų NPK 30:4:4 sudėtyje esantis amonio nitrato kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. masės (atlikus tyrimus ir skaičiavimus 83 proc.), o fosforo kiekis, išreikštas P205 ir kalio kiekis, išreikštas K20, sudaro 6 proc. masės arba daugiau, bet mažiau kaip 9 proc. masės.

Pareiškėja remiasi UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ tyrimų protokolu, kuriame nurodoma, kad AN kiekis ginčo prekių sudėtyje nesiekia 80 proc. produkto masės. Tačiau teismas pažymi, kad toks vertinimas pateiktas vienos iš trąšų sudėtinių dalių – NPK 16-16-16, nors šia išvada remiantis apskaičiuojamas AN kiekis importuotoje prekėje – trąšose NPK 30-4-4, kas teismo vertinimu, nėra tikslu ir prieštarauja paties ginčo prekių gamintojo PAO „Dorogobuž“ pateiktiems dokumentams, kuriuose nurodoma, kad AN NPK 16-16-16 trąšose yra apie 16,5 proc. Taigi visiškai pritartina MGK padarytoms išvadoms, kad UAB ,,Inspectorate Klaipėda“ pateiktų išvadų dėl amonio nitrato nebuvimo viename iš ginče aptariamos prekės komponentų – trąšose NPK 16-16-16 prieštaringumo paties prekių gamintojo PAO „Dorogobuž“ pateiktai informacijai, dėl metodo, kuriuo buvo gautos šios laboratorijos išvados, neatitikimo teisiškai reglamentuotiems trąšų analizės metodams ir jo patikimumo, vertinti šį įrodymą kaip patikimą pareiškėjai ginčijant Departamento Sprendime taikytą prezumpciją dėl amonio nitrato kiekio ginčo prekėse, nėra jokio pagrindo.

Skunde pareiškėja teigia, kad MGK visiškai nepasisakė dėl labai svarbaus ginčo apsekto – tyrimo rezultatų ekstrapoliacijos ankstesnėms Prekių partijoms, kurias pareiškėja importavo, tačiau KTM netyrė. Pareiškėja nurodo, kad MGK pripažino, kad Prekės nėra tapačios importuotoms kitose partijose. Tokios išvados pareiškėja priėjo, nes MGK nurodo, kad KTU ataskaita remtis negalima, nes ji daryta kitam importuotojui pagal jo importuotų tapačių Prekių tyrimų rezultatus.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.