Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J.-B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. J.-B. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. SAVAD-29-ANR_N-1136-2022 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda už tai, kad 2022 m. balandžio 6 d. 15.09 val. (duomenys neskelbtini), jos automobilis „Dodge Caliber“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ su papildoma lentele Nr. 829 ilgesniam laikui negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.2. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad visi apeliantės padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję tarpusavyje – jie padaryti skirtingomis datomis ir laiku, vairuotos skirtingos transporto priemonės, skiriasi nusižengimų padarymo vietos. Šios aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nagrinėjamu atveju yra laikomi realia, o ne idealia administracinių nusižengimų sutaptimi, todėl nutarimą priėmusi institucija neturėjo jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo už atskirus administracinius nusižengimus surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą) bei taikyti apėmimo būdą, subendrinant paskirtas administracines nuobaudas. Priešingu atveju, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, būtų sukuriama ydinga praktika, kai asmuo, padaręs vieną nusižengimą, gali daryti naujus, analogiškus nusižengimus, o atsakomybės sulaukti tik už sunkiausią iš jų.

5.4. Kartu atsiliepime akcentuojama, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Pažymima, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą priėmusi institucija gavo E. J.-B. 2022 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinį skundą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nurodymo, administracinėje byloje Nr. 39-SAVAD-29-ANR-P-6098-2022 panaikinimo“ (toliau – Raštas), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos administracinį nurodymą administracinėje byloje Nr. SAVAD-29-ANR_P-6098-2022 bei sujungti administracines bylas Nr. SAVAD-29-ANR_P-6098-2022, SAVAD-29-ANR_P-6099-2022 ir SAVAD-29-ANR_P-6297-2022 į vieną bylą, surašyti vieną protokolą ir skirti vieną nuobaudą. Nors E. J.-B. R. nurodo, kad gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką, tam, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė būtų pripažinta atsakomybę lengvinančia neužtenka nustatyti vien tik administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės pripažinimo dėl esminių įvykio aplinkybių faktą. Iš aptartos teismų praktikos seka, kad turi būti nustatyta ir viena iš alternatyvių aplinkybių – nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti administracinį nusižengimą. Vis tik, nutarimą priėmusi institucija nei vienos iš būtinų alternatyvių aplinkybių šiuo atveju nenustatė, kadangi, apeliantė, nors ir nurodo, kad gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau realiai nesutinka, kad jis padarytas – anot apeliantės buvo padarytas vienas, o ne trys administraciniai pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. E. J.-B. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Pagal ANK 38 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, kad E. J.-B. Š. miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. SAVAD-29-ANR_N-1136-2022 nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. balandžio 6 d. 15.09 val. (duomenys neskelbtini), jos automobilis „Dodge Caliber“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo KET draudžiamoje vietoje (b. l. 34–35). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos taip pat matyti, kad E. J.-B. ta pati institucija, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, 2022 m. liepos 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-29-ANR_P-6099-2022 dėl to, kad 2022 m. birželio 22 d. 14.54 val. (duomenys neskelbtini), E. J.-B. automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo KET draudžiamoje vietoje (b. l. 39), o 2022 m. liepos 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-29-ANR_P-6297-2022 dėl to, kad 2022 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini), jos automobilis „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje (b. l. 73–75). Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, visi E. J.-B. padaryti administraciniai nusižengimai tarpusavyje nesusiję, jie nėra padaryti vienu metu, priešingai – visi minėti nusižengimai padaryti skirtingomis datomis ir laiku, vairuotos skirtingos transporto priemonės, skiriasi nusižengimų padarymo vietos, todėl E. J.-B. veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip trys atskiri administraciniai nusižengimai. Nagrinėjamu atveju jungti bylas į vieną ir skirti vieną administracinę nuobaudą nebuvo teisinio pagrindo.

9. Apeliantė savo skunde, be kita ko, pažymėjo, jog ji pirmosios instancijos teismo prašė remtis Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-435-903/2019, kurioje šis teismas rėmėsi ir citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį, tačiau Šiaulių apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nesirėmė, dėl jos nepasisakė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą bei susipažinęs su minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-435-903/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi nesivadovavo pagrįstai. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

11. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-49-511/2019, nurodytos ir E. J.-B. administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės yra tapačios ar labai panašios. Akivaizdu, kad šiais abiem atvejais nustatytos aplinkybės aiškiai skiriasi – iš minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matyti, kad joje aptariamu atveju ta pati institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, užfiksavusi 15 greičio viršijimo atvejų vairuojant tai pačiai įmonei priklausantį automobilį, dėl šių KET pažeidimų surašė pranešimus su prašymu šiai įmonei pateikti duomenis apie pažeidimus padariusius asmenis. Institucija, turėdama duomenis apie nagrinėjamų 9 pažeidimų padarymą ir negavusi iš atsakingo asmens duomenų apie leistiną greitį pažeidusius asmenis, atsižvelgdama į pažeidimų metu galiojusias ANK 612 straipsnio 2 dalies nuostatas, galėjo ir turėjo dėl šių duomenų nepateikimo atvejų surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą. Pagal pažeidimų metu galiojusio ANK 38 straipsnio 2 dalies prasmę tokie administraciniai nusižengimai turėjo būti išnagrinėti vienoje byloje. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Nagrinėjamų nusižengimų padarymo metu galiojusi ankstesnė ANK 612 straipsnio redakcija (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) nustatė, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas (1 dalis); dėl asmens padarytų dviejų ar daugiau stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis užfiksuotų su transporto eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas (2 dalis). Be to, nusižengimų padarymo metu galiojo ir ANK 38 straipsnio 2 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) nuostata, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamu atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį patraukto asmens padaryti pažeidimai, dėl kurių pastarasis turėjo pateikti institucijai duomenis apie juos padariusius asmenis, buvo užfiksuoti stacionariomis pažeidimų fiksavimo priemonėmis (greičio matuokliu), todėl šiomis aplinkybėmis buvo teisinis pagrindas taikyti administracinio nusižengimo metu galiojusią ANK 38 straipsnio 2 dalį. Šiuo gi atveju, E. J.-B. yra surašyti administracinių nusižengimų protokolai už administracinius nusižengimus, kurie padaryti ne vienu metu, o apeliantės padarytų nusižengimų metu galiojusio ir šiuo metu galiojančiame ANK 612 straipsnyje nustatyta, kad vienas administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašomas tik tuomet, kai asmeniui administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos atlikti tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę tos pačios institucijos pareigūnai, užtraukia šio asmens vienu metu padaryta veika ar veikos. Taigi atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, o E. J.-B. padarytų administracinių nusižengimų metu galiojusio ANK 38 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai, o ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatos numatė, kad tuo atveju, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, nagrinėjant E. J.-B. apeliacinį skundą remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi nėra pagrindo (šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos) aplinkybėms nagrinėjamoje E. J.-B. administracinio nusižengimo byloje). Dėl to, kas paminėta, E. J.-B. apeliacinio skundo argumentas, kad visos jos nurodytos administracinės bylos dėl KET pažeidimų, nagrinėtos tos pačios institucijos, turėjo būti sujungtos į vieną administracinę bylą, turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir jai turėjo būti paskirta viena nuobauda, atmetamas kaip nepagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl rėmimosi E. J.-B. skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje priimtu sprendimu, tai nėra esminis ANK 641 straipsnio pažeidimas.

12. Kadangi šiuo atveju nuobaudų skyrimą asmeniui, ne vienu metu padariusiam du arba daugiau administracinių nusižengimų, aiškiai reglamentuoja ANK, pagal analogiją vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, kaip pageidauja apeliantė, nėra teisinio pagrindo.

13. Nesutiktina ir su E. J.-B. skundo argumentu, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad ji gailisi, jog vairuodama pažeidė KET ir automobilį pastatė draudžiamoje vietoje, ir nepagrįstai į šią aplinkybę neatsižvelgė nustatant skirtinos nuobaudos dydį.

14. ANK 417 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Nagrinėjamu atveju E. J.-B. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 60 Eur (b. l. 34–35).

15. Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

16. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Iš byloje esančio E. J.-B. Š. miesto savivaldybės administracijai pateikto 2022 m. rugpjūčio 19 d. apeliacinio skundo „Dėl Š. miesto savivaldybės administracijos nurodymo, administracinėje byloje Nr. 39-SAVAD-29-ANR-P-6098-2022 panaikinimo“ matyti, kad E. J.-B. šiame skunde nurodė, jog ji su 2022 m. balandžio 6 d. padarytu pažeidimu sutinka, faktinių nustatytų aplinkybių neginčija, gailisi dėl to, kad vairuodama pažeidė KET ir automobilį pastatė draudžiamoje vietoje (b. l. 36–37). Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad E. J.-B. nesutinka padariusi kelis administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, tvirtina, kad ji padarė tik vieną nusižengimą, o tai rodo, kad pastaroji savo kaltės dėl kiekvieno nusižengimo nepripažįsta. Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nenustačius apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jai teisingai paskirta bauda, lygi ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytam baudos vidurkiui. Apeliantei paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išsamiai motyvuota, naikinti šią nutartį E. J.-B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. J.-B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.