- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- II-435-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01574-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- M. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. J. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2019 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9908-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2019 m. birželio 25 d. surašė M. J. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu iki 2019 m. liepos 26 d. savanoriškai sumokėti 150 eurų baudą už tai, kad jis 2019 m. birželio 25 d. 14.54 val. Kauno g. 6-315, Klaipėdoje, pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 d. reikalavimus, nepateikė duomenų apie tai, kas 2018 m. balandžio 17 d. 16.32 val. krašto kelio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir viršijo leistiną 50 km/h greitį 45 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2019 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9908-2019 M. J. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 160 eurų baudą.
Šalies argumentai
Skundu M. J. prašo: 1) panaikinti Institucijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9908-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) nenustačius pagrindų ir sąlygų administracinei teisenai nutraukti, panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo tam, kad visi tyrimai būtų sujungti į vieną bylą ir paskirta viena subendrinta nuobauda. Skunde nurodyta, kad 2018 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) iš Institucijos gavo du atskirus pranešimus dėl užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų, padarytų įmonei priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Paskambinus atsakingam įmonės asmeniui už transportą pranešimuose nurodytu tel. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo kad šiuo automobiliu padaryta 15 greičio viršijimo pažeidimų vienoje vietoje: Klaipėdos r., krašto kelio Klaipėda-Kretinga 14,39 kilometre, pažeidimai užfiksuoti įrengtu stacionariu greičio matuokliu. Taigi, atsiųsdama pranešimą dėl dviejų užfiksuotų pažeidimų, Institucijai buvo gerai žinomi ir kiti likę 13 pažeidimų, dėl kurių pranešimai nebuvo atsiųsti kartu. Pažymėtina, kad gavus pirmąjį pranešimą, visi greičio viršijimo atvejai jau buvo užfiksuoti ir Institucija juos tyrė. Akivaizdu, kad tyrimai specialiai nebuvo jungiami, kad kuo daugiau kartų nubausti atsakingą asmenį, tuo rodant Institucijos darbo rezultatą. Jis nuo pat pradžių su Institucija bendradarbiavo, siekdamas proceso greitumo, ekonomiškumo, procesinių prievartos taikymo tik tiek, kiek būtina demokratinėje visuomenėje. Institucijai ir jam (M. J.) buvo visiškai aišku, kad visi 15 greičio viršijimo atvejų buvo užfiksuoti per trumpą laiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu automobiliu ir daugiau pažeidimų nebepasikartojo. Jis kaip atsakingas už transportą asmuo vykdė transporto priemonės valdytojo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje ir nebandė vengti atsakomybės formaliai prisiimant pačiam kaltę ar liepiant prisiimti vienam iš darbuotojų. Šiuo atveju, nors policijos veiksmai galimai formaliai ir atitiktų įstatymo raidę, tačiau savo esme prasilenkia su greito proceso, koncentruotumo, ekonomiškumo, neperteklinės prievartos priemonių taikymo, teisingumo, demokratiškumo ir sąžiningumo principais ir yra neteisingi. Kad ir formaliai teisėtai priimtas skundžiamas nutarimas, įsigilinus į visą reikalų esmę, akivaizdžiai nėra teisingas. Jo atsakomybė dirbtinai dauginama tapačiomis bylomis. Užfiksuotais (15) atvejais pakartotinai bausti už faktiškai vieną veiką - vieną paaiškinimą už visus 15 pažeidimą - prieštarauja ir dvigubo baudimo negalimumo, in dubio pro reo, sveiko proto, teisingumo principams ir tuo labiau Konstituciniam Teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, kad praėjus daugiau nei metams policija ir toliau siekia taikyti atsakomybę už tą patį, grubiai pažeisdama dvigubo baudimo negalimumo principą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad M. J. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose M. J. atžvilgiu jau išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini), kuriose asmens skundai dėl analogiško pobūdžio nusižengimų netenkinti. Apeliaciniai pareiškėjo skundai minėtose administracinio nusižengimo bylose taip pat netenkinti Klaipėdos apygardos teismo nutartimis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad M. J. kaltė įrodyta, skundžiami nutarimai jo atžvilgiu priimti pagrįstai. Atsižvelgiant į visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad M. J. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti skundžiamą nutarimą pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. J. pakeitė skundo reikalavimus, prašė panaikinti skundžiamą Institucijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną. Paaiškino, kad, jo nuomone, Institucija ir teismas turėjo sujungti visas bylas į vieną ir paskirti vieną baudą, o ne paskirti 15 baudų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) tai ir nurodė 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje. Teismas turi nutraukti bylą, nes priešingu atveju bus pažeistas dvigubo nubaudimo principas, nes LAT jau jį nubaudė paskirdamas 300 eurų baudą. Institucija piktnaudžiaudama savo procesine padėtimi vėl toliau siekia jį bausti. Jo nuomone, visos bylos turi būti sujungtos į vieną, nes apie visus 15 pažeidimų sužinojo vienu metu ir buvo kreiptasi į policiją raštu. Jiems 2018 m. gegužės mėnesį buvo atsiųsti 2 pranešimai. Tada skambino į policiją pasiaiškinti, kas pažeista ir sužinota, kad buvo padaryti 15 pažeidimų. Nors kodekse nėra sujungimo, tačiau yra teisės principai, kuriais reiktų vadovautis, nes buvo vienas ir tas pats automobilis, vienas ir tas pats greičio matuoklis, viena ir ta pati vieta pažeidimai padaryti nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Turėjo būti suformuotas vienas pranešimas ir paskirta viena nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį viena iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.
Pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje ir taikomas Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje šį principą aiškina taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Asadbeyli ir kiti prieš Azerbaidžaną, peticijų Nr. 3653/05, 14729/05, 20908/05, 26242/05, 36083/05 ir 16519/06).
Iš LAT 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad šiose atskirose 9 bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl M. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas transporto priemonės valdytojas, pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 d. reikalavimus, policijos pareigūnui pareikalavus, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu: 1) 2018 m. balandžio 4 d. 18.10 val., 2) 2018 m. balandžio 10 d. 17.51 val., 3) 2018 m. balandžio 5 d. 10.33 val., 4) 2018 m. kovo 28 d. 15.26 val., 5) 2018 m. balandžio 10 d. 16.48 val., 6) 2018 m. balandžio 11 d. 18.17 val., 7) 2018 m. kovo 28 d. 18.43 val., 8) 2018 m. gegužės 15 d. 22.54 val., 9) 2018 m. balandžio 19 d. 9.21 val. kelio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., naudojosi (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtose bylose įsiteisėjusiais Institucijos nutarimais M. J. už atskirus 9 administracinius nusižengimus pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo paskirtos 9 atskiros įvairaus dydžio baudos. LAT minėta nutartimi pakeitė Institucijos nutarimus ir su jais susijusius teismų sprendimus (nutarimus ir nutartis) ir už M. J. administracinius nusižengimus, už kuriuos jis nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, paskyrė galutinę nuobaudą – 300 Eur baudą. Tokį sprendimą LAT motyvavo ir tuo, kad „M. J., būdamas juridinio asmens atsakingas asmuo, nors ir siekdamas bendradarbiauti su institucija, tinkamai šios pareigos neatliko ir visais nagrinėjamais atvejais pagal institucijos pateiktus reikalavimus ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka per tris darbo dienas nepateikė duomenų apie vairuojant (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę leistiną greitį viršijusius asmenis, dėl to M. J. už kiekvieną nagrinėjamą veiką pagrįstai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo padaryti nusižengimai yra susiję su transporto eismo sauga ir visi pažeidimai, dėl kurių M. J. turėjo pateikti institucijai duomenis apie juos padariusius asmenis, užfiksuoti stacionariomis pažeidimų fiksavimo priemonėmis (greičio matuokliu), darytina išvada, kad šiomis aplinkybėmis buvo teisinis pagrindas taikyti M. J. administracinio nusižengimo metu galiojusią ANK 38 straipsnio 2 dalį.
Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ta pati institucija – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, užfiksavusi 15 greičio viršijimo atvejų vairuojant (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį, dėl šių kelių eismo taisyklių pažeidimų 2018 m. birželio 13 d. surašė pranešimus su prašymu (duomenys neskelbtini) pateikti duomenis apie pažeidimus padariusius asmenis. Taigi, pagal bylos duomenis, institucija, turėdama duomenis apie šioje byloje nagrinėjamų 9 pažeidimų padarymą ir negavusi iš atsakingo asmens M. J. BPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais duomenų apie leistiną greitį pažeidusius asmenis, atsižvelgdama į pažeidimų metu galiojusias ANK 612 straipsnio 2 dalies nuostatas, galėjo ir turėjo dėl šių duomenų nepateikimo atvejų M. J. surašyti vieną administracinio nusižengimo protokolą. Nors ANK formaliai ir nenurodė administracinių bylų sujungimo galimybės, tačiau pagal pažeidimų metu galiojusio ANK 38 straipsnio 2 dalies prasmę tokie administraciniai nusižengimai turėjo būti išnagrinėti vienoje byloje.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nepagrįstai nepritaikius aptariamų pažeidimų metu galiojusios ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų, dėl kiekvieno administracinio nusižengimo surašius atskirus protokolus ir vėliau kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje, buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo, efektyvumo principus.
Teisėjų kolegija, nustačiusi esminį materialiosios teisės pažeidimą, nagrinėjamų administracinio nusižengimo bylų nebegrąžina nagrinėti iš naujo, o pati ištaiso teisės taikymo klaidą, palikdama galioti M. J. paskirtas nuobaudas už atskirus pažeidimus ir paskirdama M. J. galutinę nuobaudą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalies maksimalią sankciją.“.
Iš tokio aptarto LAT sprendimo teismas sprendžia, kad dar vienos baudos paskyrimas M. J. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis taip pat nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2018 m. balandžio 17 d. 16.32 val. krašto kelio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 15 d.), toje pačioje vietoje (krašto kelio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.) ir tuo pačiu automobiliu ((duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) kaip ir aptartose LAT nagrinėjamose bylose), nėra galimas, nes priešingu atveju būtų pažeistas anksčiau aptartas dvigubo baudimo draudimo principas (bet koks šioje byloje paskirtos baudos dydis kartu su LAT paskirta bauda viršytų ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą maksimalų baudos dydį).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucijos 2019 m. liepos 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9908-2019 naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį M. J. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 8 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9908-2019 panaikinti ir M. J. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.