Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-275-986/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
1-275-986/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37875-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Kaltinamasis
O. M.
Nukentėjusysis
V. B., R. K.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-275-986/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37875-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.14.3.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam O. M., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, nukentėjusiesiems V. B. ir R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romas, išsituokęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-09-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-07-26, apie 21.30 val., turėdamas tyčią užvaldyti svetimą turtą, būdamas R. K. priklausančiame automobilyje, stovėjusiame Kęstučio g., Kėdainių mieste, panaudojęs psichinį smurtą prieš V. B. ir pagrasinęs susidoroti- tai yra žodžiu pasakęs nukentėjusiajam „žinai, kad iš čia nebeišvažiuosi“, dėl to nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės, taip atimdamas galimybę V. B. priešintis, sukūrė bauginančią aplinką ir pagrobė R. K. priklausantį 1200 eurų vertės automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis O. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis liepos 26 d. V. B. nusamdė, kad nuvežtų iš Ramygalos į Kėdainius. Jis jį pažysta, jie yra iš vieno kaimo. Atvažiavo į Kėdainius pas draugą, vėliau nuvažiavo prie garažų. Paprašė V. paskolinti 10 eurų, jis atsisakė, todėl pradėjo grasinti. Gali būti kad sakė „ar žinai, kad iš čia neišvažiuosi“. Grasindamas ištraukė raktelius iš mašinos spynelės. V. išlipo iš mašinos ir pabėgo. Be jo, dar gale sėdėjo trys asmenys. Jis jį vijosi šaukdamas, o V. bėgo. Vėliau jis užvedė mašiną, nes norėjo pasivyti V., ir važiuodamas atgal atsitrenkė į garažą. Išlipęs iš mašinos pabėgo. Supranta, kad mašinos užkūrimas yra jos užvaldymas, prisipažįsta kad ją užkūręs ir pradėjęs važiuoti ją užvaldė. Jei būtų norėjęs, galėjo ir nuvažiuoti. Nežino kodėl pasakė šiuos žodžius, sutinka, kad buvo sukurta bauginanti aplinka, dėl ko nukentėjęs ir pabėgo iš automobilio. Pamatęs kad atbėga 4 žmonės išsigando ir pradėjo bėgti, bijojo kad primuš. Gailisi, kad taip pasielgė, blaivas taip nebūtų pasielgęs, atsiprašo nukentėjusiojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, pats mano kad automobilis vertas tik 300 Eur, sutinka su 200 eurų suma. Turi dvi dukras, jos su mama gyvena Anglijoje, jis ten gyvendamas išlaikydavo šeimą.

Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad ji yra automobilio VW Passat, 1997 m. laidos, savininkė, reiškia civilinį ieškinį 1175,89 Eur sumai. Dėl žalos kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, jo paslaugos yra mokamos. Automobilis jai grąžintas, po eismo įvykio važinėja be galinio bamperio, sulankstytas kablys, įlenktas lonžeronas, bagažinė, apgadintas apšvietimas, visa tai yra šio įvykio pasekmė. Turėjo išlaidų kurui, kurių neskaičiavo, taip pat negalėjo važinėti su mašina, nes automobilis su kabliu buvo darbo priemonė. Ji gyvena iš 375 Eur, išlaiko savo 6 vaikus. Automobilis remontuotinas, jį tikslinga atstatinėti, tik neseniai įsigytas, praeita tech. apžiūra. Jį pirko už 800 Eur, papildomai kainavo techninė apžiūra, reikėjo keisti priekinį stiklą, kita paremontuoti. Neturi reikiamos sumos remontuoti automobilį, gali remontuoti tik po truputį. Realiai išlaidų remontui dar nepatyrė, laukia kol baigsis teismas.

Kaltinamojo, prokuroro ir nukentėjusiojo sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, t. y. V. B. 2017-07-26 protokolu- pareiškimu (1 t., b. l. 11- 12), kuriame jis nurodė, kad 2017-07-26, apie 21.30 val., jam pavežus du iš matymo pažystamus asmenis iš Ramygalos mstl., Panevėžio r., ir prie jų prisijungus dar dviem nepažystamiems, juos nuvežus į garažų masyvą, esantį Kęstučio g., vienas iš matymo pažystamas asmuo pradėjo reikalauti 10 Eur, ir išėmęs iš užvedimo spynelės raktelius pasakė, kad nebesugryš, dėl ko jis išsigandęs pabėgo. Sugrįžęs rado apgadintą automobilį, kuris priklauso jo draugei R. K.; Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 24- 33), kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galas yra įlenktas, apgadinti bagažinės dangtis, galinis bamperis, į vidų matosi įstumtas kablys, apgadintos apatinės priekinio bamperio apdailos grotelės; Liudytojo, vėliau nukentėjusiuoju pripažinto V. B. apklausos protokolais (1 t., b. l. 41- 44, 86) iš kurio matyti, kad 2017 m. liepos 26 d., apie 20 val. draugės R. K. vardu registruotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki parduotuvės „IKI“, esančios Ramygalos miestelyje. Staiga iš matymo pažįstamas romų tautybės vyras, gyvenantis Ramygalos mstl., Panevėžio r., atidarė priekines dešinės pusės dureles ir įsėdo į automobilį. Jis pradėjo siūlyti mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ už 30 Eur, paprašė dar su draugu juos pavežti į Kėdainius. Už tai, kad paveš, jam duos minėtą mobilaus ryšio telefoną ir sumokės už kurą 15 Eur. Jis sutiko pavežti. Atėjęs dar vienas romų tautybės pažįstamas įsėdo į mašinos galą. Jie atvažiavo prie Kėdainių mieste esančio daugiabučio, kur jam liepė sustoti ir palaukti, kur dar prisijungė dar romų tautybės asmenys. Juos nuvežė iki kažkokių garažų. Sustojus prie garažas, tas, kuris sėdėjo priekyje, pradėjo reikalauti iš jo 10 Eur, o jam atsisakius duoti, tas pats asmuo iš užvedimo spynelės ištraukė raktelius ir pasakė „juk žinai, kad iš čia neišvažiuosi“. Labai išsigando, atsidarė dureles ir pradėjo bėgti. Iš pradžių jie jį vijosi, bet jam pavyko pabėgti. Su pagalba grįžę prie garažo, ne toje pačioje vietoje rado savo apgadintą automobilį. Minėti asmenys jo nemušė, peiliu negrasino. Papildomai apklaustas (1 t., b. l. 45- 50) nurodė, kad A. sėdo į automobilio galą, o O., kurio vardą sužinojo vėliau, sėdo į priekį. O. sakė, kad „žinai, iš čia nebeišvažiuosi“, jis su dešine ranka ištraukė užvedimo raktelius ir juos laikė rankoje, jis tuos žodžius pasakė grasinančiai. Pildomai apklaustas pareiškė, kad civilinio ieškinio nereikš (1 t., 51- 52); Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolais (1 t., b. l. 53- 57, 58- 62, 63- 67), kuriuose užfiksuota, kad nukentėjęs V. B. atpažino iš nuotraukų A. B., O. M. ir S. B.; Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b. l. 68- 74), iš kurio matyti, kad parodymų patikrinimo metu V. B. parodė vietą, kur jis sustojo, kai atvažiavo į Kėdainius, tai yra (duomenys neskelbtini) namą, ir kur įlipo du jam nepažįstami asmenys į jo mašiną, parodė vietą garažų masyve, esančiame Kęstučio g., kur jie visi sustojo, ir kur O. ištraukė raktelį iš užvedimo spynelės, kur jis bėgo iš automobilio, parodė namą, kur rado tris vyriškius, kurių paprašė pagalbos, ir parodė vietą Kęstučio g. garažų masyve, kur rado apgadintą savo automobilį (1 t., b. l. 68- 74); Liudytojos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos R. K. apklausos protokolu (1 t., b. l. 91- 92, 101), iš kurio matyti, kad ji turi automobilį „VW Passat“, kuriuo naudojasi jos sugyventinis V. B.. Apie 00.30 val. V.s su sulankstytu automobiliu grįžo namo; Liudytojo S. B. apklausos protokolu (2 t., b. l. 5-6), iš kurio matyti, kad 2017-07-26, vakare, pas jį atėjo pažystamas Čigonas O., su kuriu ir draugu E. kieme įsėdo į automobilį „VW Passat“. O. atsisėdo šalia vairuotojo, nurodė sustoti prie garažų masyvo Kęstučio gatvėje. Matė, kaip O. susiginčijo su vairuotoju, matė, kad O. ištraukė raktelius ir automobilio spynelės, o vairuotojas išsigandęs pabėgo iš automobilio. O. dar paklausė jų, ar moka vairuoti, tačiau jis atsakė, kad tikrai nesės už vairo, taip pat pasakė ir E.; Liudytojo V. B. apklausos protokolu (2 t., b. l. 10- 12), iš kurio matyti, kad 2017 m. liepos mėn. pabaigoje, apie 21.00 val. jis su draugais buvo savo namo kieme, pavėsinėje, vartojo alkoholį, kai įbėgo nepažįstamas vyriškis, kuris paprašė iškviesti policiją, nes iš jo atėmė mašiną; Liudytojo E. P. apklausos protokolu (2 t., b. l. 14- 16, 17), iš kurio matyti, kad jam būnant pas draugą S. B. namie, atėjo vienas čigonas. Jis su S. ir su tuo kitu asmeniu nuėjo į aikštelę prie namo, įlipo į automobilį, ten jau buvo dar vienas nepažįstamas čigonas ir vairuotojas. Pradėjus važiuoti vairuotojas ir keleivis, kur sėdėjo šalia vairuotojo, pradėjo pyktis, nuvažiavo iki garažų ir sustojo. Tas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, ištraukė raktelius iš mašinos ir pasakė "niekur nebeišvažiuosi", tada vairuotojas išlipo ir nubėgo link gyvenamųjų namų. Tas, kuris ištraukė raktelius, sėdo į vairuotojo sėdynę ir pavažiavo toliau, bandė apsisukti; Liudytojo A. B. apklausos protokolu (2 t., b. l. 14- 16, 17), iš kurio matyti, kad jam būnant Ramygaloje, prie parduotuvės IKI su savo pusbroliu O., pastarasis paprašė žmogaus nuvežti jį iki Kėdainių. Vėliau prie jų prisijungė dar du žmonės. Nuvažiavus į garažus, jis išlipo iš mašinos ir nuėjo už garažų, jam grįžus mašina buvo apgadinta (2 t., b. l. 29- 30, 31).

Įrodymų vertinimas.

Turto pagrobimas- tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą iškyla nepaisant pagrobto turto vertės. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačio kaltinamojo prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad kaltinamasis panaudojęs psichinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. žodžiu jam pagrasinęs žodžiais „žinai, kad iš čia nebeišvažiuosi“, ištraukė raktus iš automobilio užvedimo spynelės, tokiu būdu sukūrė bauginančią aplinką, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir to siekdamas išvengti, pabėgo. Nukentėjusiajam bėgant, kaltinamasis bandė jį vytis, o vėliau neteisėtai, jau turėdamas automobilio raktelius, įsėdo į nukentėjusiojo automobilį ir su juo važiavo, t. y. neatlygintinai užvaldė svetimą, nukentėjusiojo teisėtai valdytą turtą- automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis patvirtino, kad jis turėjo realią galimybę nuvažiuoti automobiliu, t. y. valdyti pagrobtą turtą pagal savo valią, spręsti dėl tolimesnio jo likimo, to netrukdė ir padaryti automobilio apgadinimai. O. M. tuo metu niekas nesivijo ir nepersekiojo, nukentėjusysis su pagalba grįžo tik po kurio laiko. Be to valdyti pagrobtą daiktą, savo nuožiūra spręsti dėl jo tolimesnio likimo leido tiek paties pagrobto daikto specifiniai požymiai- pagrobta transporto priemonė, su kuria galima greitai pasišalinti iš įvykio vietos, tiek ir laiko tarpas- nukentėjusysis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos ir grįžo tik po kurio laiko pasikvietęs pagalbą. Kaltinamasis suprato darantis nusikalstamą veiką, suprato kad išsakydamas grasinančius žodžius, palauš nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, jis baigtas- O. M. užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai juo valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Plėšimo metu panaudotas psichinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Taigi teismo ištirtų įrodymų visuma pagrindžia kaltinamajame akte nurodomas aplinkybes. Todėl teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad O. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo O. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės- nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir kaltinamasis, bei nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam O. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta tyčinė nusikalstama veika nuosavybei, papildomas objektas žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Nusikalstama veika baigta, apysunkė, padaryta iš savanaudiškų paskatų, psichinis smurtas panaudotas bauginančioje aplinkoje- be kaltinamojo automobilyje buvo dar trys su juo susiję asmenys. Pagrobtas automobilis, pavartotas psichinis smurtas nebuvo intensyvus, tačiau atsižvelgus į aplinką, pakankamas sukelti nukentėjusiajam bauginančią aplinką. Nusikalstama veika padaryta prieš pažystamą, viename miestelyje gyvenantį asmenį. O. M. šeimos neturi (nors teismo posėdžio metu nurodė turintis du nepilnamečius vaikus, tačiau asmens duomenys to nepatvirtina, 2 t., b. l. 107), nedirba ir darbo biržoje neregistruotas, pastovios gyvenamosios vietos neturi, charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 142), nėra registruotas VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse (2 t., b. l. 140). O. M. baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose (2 t., b. l. 123). Nors jis praeityje teistas keturis kartus, tačiau ankstesni teistumai už iki 2009 m. padarytas nusikalstamas veikas, yra išnykę (2 t., b. l. 110- 116). Jis paskutinį kartą teistas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą (2 t., b. l. 119- 122), taip pat ir 2017-08-03 nuosprendžiu už kvalifikuotą vagystę ir turto sunaikinimą ar sugadinimą (2 t., b. l. 123- 135), šis nuosprendis neįsiteisėjęs (LITEKO duomenys). Kaltinamais taip pat ne kartą teistas ir užsienio valstybėse (2 t., b. l. 111- 116). Taigi ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, ji yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs O. M. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), atsižvelgęs į bausmės paskirtį teismas sprendžia, kad už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą anksčiau teistam ir išvadų nepadariusiam asmeniui turi būti skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir ją individualizavus skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taikyti BK 75 str. nėra pagrindo, nes anksčiau paminėti bylos duomenys nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmė skirtina atlikti pataisos namuose. Nors kaltinamasis teigia, kad turi du nepilnamečius vaikus, tačiau bylos duomenys (3 t. b. l. 108- 109) kaip minėta to nepatvirtina, o pareigos išlaikyti savo brolius (seseris), net ir nepilnamečius, įstatymas nenumato, be to ši aplinkybė jam nesutrukdė padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, O. M. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos, šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-07-26 iki 2017-09-27 (2 t., b. l. 69- 70, 99- 101).

Nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį 1175,89 eurų sumai (1 t., b. l. 103, 104- 144, 145-146), kurį sudaro 1025,89 Eur automobilio atstatymo vertė ir 150,00 Eur suma už vertintojo paslaugas (prie civilinio ieškinio pridedamas pinigų priėmimo kvitas, 150,00 Eur sumai). Žala yra pagrindas atsirasti prievolei– kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija– kompensavimas. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (LAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-21-942/2016)

Taigi įstatymas numato, kad žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas nukentėjusiojo asmens išlaidas- civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe. Nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo O. M. veiksmų, ši žala akivaizdi. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, kad šį automobilį ji yra įsigijusi pakankamai neseniai (Registracijos liudijimo kopijos duomenimis 2017-04-29), techninę apžiūrą ji yra praėjusi tik 2017-07-01 (1 t. b. l. 131), ir jokio poreikio staiga, dėl sudėtingos finansinės situacijos, keisti automobilio ji neturi ir negali. Automobilio remontuoti ji taip pat negali, nes tam neturi lėšų (teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi šešis nepilnamečius vaikus, gauna nedideles pajamas). Taigi teismo vertininimu esant šioms aplinkybėms žalos pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas. Be yra nustatyti visi įstatyme nustatyti būsimų išlaidų požymiai, t. y. jos susijusios su nukentėjusiosios R. K. automobilio VW Passat apgadinimo padarinių šalinimu, t. y. jos akivaizdžios, ir egzistuoja reali žalos atsiradimo tikimybė siekiant atstatyti turtą į pradinę padėtį. Be to šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurias abejoti teismas nuturi pagrindo.

Tačiau nuostolius išlaidų forma apibūdina ne tik realumas ir būtinumas, bet ir protingumas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Nuostolių atlyginimo principas draudžia nesąžiningai pelnytis iš padarytos žalos. Nukentėjusioji pateikė V. G. sudarytą Transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, pagal kurią šio neapgalinto automobilio rinkos vertė 2017-08-10 yra 1200 Eur (pastaroji yra mažesnė nei leidinyje „Automobilių kainos Lietuvoje“ nurodyta tokio automobilio kaina- 1380 Eur) (1 t. b. l. 109, 113). Šio automobilio remonto (atstatymo po įvykio) kaštai, įvertinus išskaitymus už dalių būklės pagerinimą, yra 1025,89 Eur, kas atitinka 85,49 proc. automobilio vertės (1 t., b. l. 116, 117), ką ir prašo priteisti civ. ieškovė. Tačiau teismas pažymi, kad pagal pateiktą paskaičiavimą transporto priemonės atkūrimo (remonto) kaštai viršija 75 procentus vidutinės rinkos vertės, o pagal 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktą, tokį turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga (būtinos remonto išlaidos yra didesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės). Atsižvelgus į šias aplinkybes, automobiliui esant nukentėjusiosios žinioje, iš kaltinamojo maksimaliai gali būti priteistina mažesnė nei 75 proc. automobilio rinkos vertė, kas pagal bylos duomenis, sudarytų 899,99 Eur (1200 Eur * 75 proc. - 0,01 Eur), taip pat ir 150 Eur vertinimo išlaidos, t. y. 1049,99 Eur suma. Ši suma priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Bausmė, paskirta 2017-08-03 nuosprendžiu, su šiuo nuosprendžiu paskirta basume nebendrintina, nes pastarasis nuosprendis neįsiteisėjęs.

Pagal BPK 94 str. reikalavimus priimtini sprendimai dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 str.,

nusprendžia:

O. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2017-09-27.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-07-26 iki 2017-09-27.

O. M. paskirtą kardomąją priemonę– suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, saugomą Kauno AVPK daiktinių įrodymų saugojimo patalpose, grąžinti nukentėjusiajam V. B.. Vokus su nukentėjusiojo V. B. papildomos apklausos vaizdo ir garso įrašu, liudytojo E. P. apklausos vaizdo ir garso įrašu ir liudytojo A. B. apklausos vaizdo ir garso įrašu, palikti saugoti prie bylos.

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš nuteistojo O. M. nukentėjusiosios R. K. naudai priteisti 1049,99 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt devynių eurų 99) turtinės žalos atlyginimą. Civilinį ieškinį dėl likusios dalies turtinės žalos- 125,90 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 90 ct) prieteisimo nukentėjusiajai R. K., atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam– nuo jo kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas