- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-1-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49433-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Ernesta Montvidienė, Alfredas Vilbikas
- Nuteistasis
- A. D.
- Civilinis ieškovas
- UAB „P.“
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė, Renata Tatol
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2017 m. kovo 14 d. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. kovo 13 d. Nuosprendžiu patenkintas civilinio ieškovo UAB „P.“ civilinis ieškinys ir priteista jam iš A. D. 30652,45 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
A. D. nuteistas už tai, kad būdamas UAB ,,P.“ priklausančios parduotuvės ,,I“ Nr. 1200, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoju, 2016 m. spalio 19 d. 7.22 val., atsirakinęs šios parduotuvės administracinėse patalpose esantį seifą, iš jo pagrobė 46752,04 Eur ir 8:21 val. iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu, pagrobė svetimą, UAB ,,P“ priklausantį, didelės vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo nagrinėti bylą iš naujo ir nustatyti, ar jam tinkamai buvo suteikta teisinė pagalba, ar jo gynėjai tinkamai atliko savo darbą, ar nebuvo būtina atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę. Skunde tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta gynėja S. Š., kuri tinkamai neatliko savo darbo, dalyvavo tik duodant pirminius parodymus, su juo nebendravo tyrimo metu ir nedavė patarimų. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo neinformavo apie tai, kokią pagalbą jam gali suteikti gynėjas. Taip pat nurodo, kad jis, pabaigus ikiteisminį tyrimą, nespėjo susipažinti su byla, nes tam jam nebuvo skirtas laikas, susipažįstant nedalyvavo advokatė, jis dokumentus pasirašė jų neperskaitęs. Dėl gynėjo, kuris jį gynė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodo, kad su gynėju jis nebendravo, negavo iš jo jokios teisinės pagalbos, o apylinkės teismas stengėsi kuo greičiau jį nuteisti, neįsigilindamas į jo psichologinę būklę, nors ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu jam buvo paskirta priežiūra dėl psichologinių problemų, jis naudojo raminamuosius vaistus.Nuteistasis nurodo ir tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo peržiūrėta vaizdo medžiaga. Nuteistojo tvirtinimu, jis negalėjo tinkamai gintis dėl raminamųjų vaistų poveikio. Nurodo, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai ir labai gailisi.
Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja advokatė Nainai Lanzbergienei prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti paskirtą bausmę, prokurorė Daina Songailienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės neginčija, kad įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau tvirtina, jog jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta tinkama teisė į gynybą, nebuvo tiriama jo psichinė būklė ir tai, ar jis gali būti atsakyti už savo veiksmus, be to, nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę (2 t., 164-166 b. l.).Tai, kad būtent A. D. pagrobė iš UAB ,,P.“ priklausančios parduotuvės ,,I.“ Nr. 1200, esančios (duomenys neskelbtini), seifo pinigus, bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nors nuteistasis A. D. skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kaltinamasis A. D. (kuris nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą) po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės teismui abejonių nekėlė (vagystė iš esmės buvo užfiksuota parduotuvės vaizdo kameromis), sutikus prokurorui ir gynėjui bei įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus (paskelbus byloje esančių dokumentų, tame tarpe ir liudytojų apklausų bei vaizdo kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų protokolus), įrodymų tyrimą nutraukė, tai yra taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tinkamai paskelbė byloje esančius rašytinius įrodymus, atmestinas apeliacinio skundo motyvas dėl galimai netinkamai atlikto byloje surinktų įrodymų tyrimo ir konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius duomenis apie nuteistojo A. D. psichikos sutrikimus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei prašymus, jo gynėjos teisiamajame posėdyje išsakytus motyvus, nusprendė atlikti įrodymų tyrimą ir 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi nuteistajam A. D. paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., 179-180 b. l.), o po to, gavus ambulatorinės pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo rekomenduota nuteistajam skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., 179-180 b. l.), 2017 m. spalio 5 d. nutartimi nuteistajam A. D. paskyrė stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., 201-203 b. l.). Iš 2017 m. gruodžio 18 d. teisme gauto nuteistojo A. D. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimą, psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsiais medžiagas, priklausomybės sindromą, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad A. D. šiuo metu nustatomas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsiais medžiagas, priklausomybės sindromas, atskirų psichikos sutrikimų simptomų simuliacija, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti teisiamajame posėdyje, duoti parodymus ir atlikti bausmę (2 t., 201-215 b. l.). Atsižvelgus į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis A. D. suprato savo veiksmus ir juos galėjo valdyti, tai yra buvo pakaltinamas, todėl baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą nagrinėjant bylą. Nuteistasis nurodo, kad gynėjo dalyvavimas šiame procese buvo formalus, nes ikiteisminio tyrimo metu paskirta gynėja su juo nebendravo, nedavė patarimų dėl gynybos, susipažįstant su byla nedalyvavo, dėl ko jam nebuvo skirta pakankamai laiko susipažinti su surinkta medžiaga. Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme jį gynęs gynėjas tinkamai neatliko savo pareigų. Pagal BPK 22 straipsnio 4 dalį įtariamasis turi teisę nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam šią jo teisę ir suteikti galimybę ja pasinaudoti (BPK 50 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu dalyvavo valstybės paskirti gynėjai, kurie palaikė A. D. gynybinę poziciją. Ikiteisminio tyrimo metu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu įtariamąjį gynė advokatė S. Š. (2 t., 9 b. l.), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – advokatas S. J. (2 t., 112 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad sulaikius nuteistąjį jam buvo išaiškintos visos teisės dėl gynėjo, tame tarpe ir apie teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją, protokole yra A. D. parašas, kuris patvirtina, kad jis savo teises dėl gynėjo suprato, jokių prašymų ar pastabų netinkamų gynėjų ir netinkamų gynėjų darbo nepareiškė. Be to, pranešus apie įtarimą A. D. ir apklausiant įtariamuoju, jis, dalyvaujant gynėjai, savo kaltę jau pirmoje apklausoje pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus (2 t., 21-22 b. l.), kaltės A. D. neneigė ir papildomos apklausos matu (2 t., 26-28 b. l.). Kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistajam teisė turėti gynėją buvo užtikrinta nuo jo pirmosios kaip įtariamojo apklausos momento, gynėjai dalyvavo visose apklausose, taip pat įteikiant pranešimą apie įtarimą, paskelbiant apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, gynė jį pirmosios instancijos teisme, palaikė ginamojo prašymus.Teisėjų kolegija pažymi, kad gynybos strategija iš esmės yra įtariamojo/kaltinamojo ir jo gynėjo reikalas, nepriklausomai nuo to, ar gynėjas būtų paskirtas pagal nemokamos teisinės pagalbos sistemą, ar samdomas privačiai, todėl santykiai tarp gynėjo ir įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo yra konfidencialūs, teismas negali į juos įsiterpti. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punktą atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos gali įsikišti tik tada, jei gynėjo, paskirto pagal teisinės pagalbos sistemą, atstovavimas yra akivaizdžiai neveiksmingas arba į tai kokiu nors kitu būdu buvo atkreiptas jų dėmesys (Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, judgment of 19 December 1989; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2011). Nagrinėjamoje byloje akivaizdaus gynėjo neveiksmingumo požymių nenustatyta, tokių požymių nenurodė ir apeliantas, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti gynėjo pagalbos neveiksmingumo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nuteistojo A. D. teisė į gynybą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista ar suvaržyta.Dėl nuteistojo A. D. ir jo gynėjos prašymo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę pažymėtina, kad bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).Paskirdamas nuteistajam A. D. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. A. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) nuosavybei, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltu prisipažino visiškai ir gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistasis turi pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nusikalstamą veiką įvykdė darbovietėje, baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (2 t., 45-49, 63 b. l.), nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas ne kartą teistas už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas - nusikalstamas veikas nuosavybei. Nors praeityje A. D. ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas ir skiriamos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. D. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo gyvenimo būdo nekeičia. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai A. D. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į anksčiau nurodytas aplinkybes ir skyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis). Be to, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dar sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Todėl konstatuotina, kad skirti švelnesnę bausmę nuteistajam A. D., nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Taip pat nėra galimybės atidėti nuteistajam A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naudų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. D. medicininius dokumentus: dvi ligos istorijas iš VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus, asmens sveikatos istoriją iš UAB Raseinių šeimos gydytojų centro, asmens sveikatos istoriją (kopiją) iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus grąžinti šiuos dokumentus pateikusioms įstaigoms.