Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-178/2012

Teisėja Regina Gudienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00572-2007-7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestas, o dalyje dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir priteista iš I. K. 12000 litų nukentėjusiajai A. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. nuteista už tai, kad ji nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:

I. K., nuo 2002-09-18 būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2003-01-20 iki 2003-03-24 ir nuo 2007-03-07 iki 2009-03-26 be pateisinamos priežasties nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo iš viso išmokėti buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. B. 19665,86 Lt: 14496,70 Lt dvigubą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2001-01-14 iki 2001-10-18 imtinai, įskaitant į šią sumą per šį laikotarpį gautą ligos (nedarbingumo) pašalpą, 809,80 Lt už nepranešimą A. B. apie atleidimo priežastis, 3887,36 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei 472 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Apeliantė skunde atkreipia dėmesį į tai, jog nuosprendis surašytas su esminėmis klaidomis. Paskutiniuose dviejuose teismo posėdžiuose, tame tarpe ir sakant baigiamąsias kalbas, nedalyvavo prokuroras G. Jukna, bet teismo nuosprendyje rašoma, kad jis dalyvavo. Paskutiniuose teismo posėdžiuose taip pat nedalyvavo gynėja advokatė J. E. A., tačiau teismo nuosprendyje taip pat neteisingai nurodoma, kad ji dalyvavo teismo posėdyje.

Teismui pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, ji pagrįstai ir teisėtai reikalavo, kad būtų nušalintas prokuroras G. Jukna, kuris asmeniškai yra toleravęs teisių prieš ją bei įmonę UAB (duomenys neskelbtini) pažeidimus, kas iš esmės privedė prie nepagrįsto jos apkaltinimo padarius veiką, numatytą BK 245 str. Prokuroras G. Jukna ignoravo jos skundus dėl antstolės N. Š. neteisėtų veiksmų, vykdant UAB (duomenys neskelbtini) iškeldinimą iš BUAB (duomenys neskelbtini). Nežiūrint į tai, kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) iškeldinimo, turėjo iškeldinti visą šios įmonės turtą, ji apsiribojo iškeldinimu iš dviejų aukštų, o visą likusį įmonės ir trečiųjų asmenų turtą, buvusį nuomojamose patalpose, neteisėtai perdavė BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriui A. M., kuris perimtas patalpas (BUAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini)) bei UAB (duomenys neskelbtini) turtą bei buhalterinius dokumentus valdė iki turto išgrobstymo ir sunaikinimo. Jos pagrįstus ir teisėtus reikalavimus BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriui prokuroras G. Jukna sąmoningai ignoravo, kurie jam buvo teikiami skundų pavidalu, tuo tik paskatindamas tiek antstolės, tiek administratoriaus neteisėtus veiksmus. Prokuroras G. Jukna kontroliavo ikiteisminių tyrimų eigą prieš BUAB (duomenys neskelbtini) administratorių A. M. ir savo neteisėtais nutarimais tvirtino ikiteisminių tyrimų nutraukimą. Šios aplinkybės, apeliantės nuomone, byloja, kad prokuroras privalėjo nusišalinti pats, o jam to nepadarius, tai padaryti privalėjo teismas. Tačiau teismas, ignoruodamas jos bei jos gynėjos advokatės J. E. A. pagrįstus ir teisėtus reikalavimus bei pažeisdamas BPK 58 str. 4 d., 59 str. 1 d. nuostatas, reikalavimą nušalinti prokurorą G. Jukną atmetė, tuo atvirai ignoruodamas jos teises į visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą.

Teismas, pažeisdamas BPK reikalavimus nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes. Teismas nuosprendyje neteisingai tvirtina, kad ji nuo 2002-09-18 būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2003-01-20 iki 2003-03-24 ir nuo 2007-03-07 iki 2009-03-26 be pateisinamos priežasties nevykdė Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. B. išmokėti teismo priteistas sumas. Teisminio nagrinėjimo metu ji įrodė, dėl kokių aplinkybių negalėjo, negali ir šiuo metu atsiskaityti su A. B.. Teismas jos įrodymus nepagrįstai atmetė.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo jos reikalavimus apklausti liudytojus, o taip pat prijungti prie bylos jos teikiamus rašytinius įrodymus. Teismas taip pat neprijungė prie bylos rašytinių įrodymų, pagrindžiančių faktines aplinkybes, objektyviai trukdžiusias jai vykdyti 2002-03-26 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimą, kuriuo iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) buvusiai įmonės darbuotojai A. B. buvo priteista išmokėti atitinkamas pinigų sumas. Tokiais veiksmais teismas pažeidė jos konstitucinę teisę į teisingą teismą.

Teismo sprendime nepagrįstai tvirtinama, kad ji pati sukūrė situaciją, jog UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai laikomi ne įmonės darbuotojų žinioje, o vėliau tokią situaciją palaikė savo sąmoningais veiksmais ir neveikimu. Su tokiais teismo teiginiais, apeliantės teigimu, sutikti negalima, nes faktinės aplinkybės byloja priešingai. Vilniaus apygardos teismas 2002-03-01 priėmė nutartį iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios UAB (duomenys neskelbtini) nuomojo patalpas savo ūkinei komercinei veiklai. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratore buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus apygardos teismo 2003-08-28 sprendimą 2004-01-22 teismas išdavė vykdomąjį raštą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomininko UAB (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš viešbučio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir restorano (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tačiau antstolė N. Š., vykdžiusi iškeldinimą, viso nuomininko UAB (duomenys neskelbtini) turto neiškeldino. Iškeldino tik apie 3% viso nuomininko turto (iškeldinimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-05-26 - Turto aprašas). Kartu su bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bankroto administratoriaus žinioje atsidūrė UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentai bei didžioji dalis įmonei priklausiusio kilnojamojo turto (baldai, patalynė, paveikslai, interjero detalės ir kitas turtas).

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto bei apskaitos dokumentų, likusių BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame pastate, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus miesto apylinkės prokuroro G. Juknos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarimu buvo nutrauktas. Minėtame nutarime prokuroras neparašė, kad bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus A. M. žinion perėjo ne tik „dar likę daiktai”, bet, svarbiausia - UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentai, taip pat nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) turtas (neiškeldintas) bei finansinės apskaitos dokumentai „perėjo” UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus A. M. „žinion”. Vilniaus m. VPK 5 PK atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą įpareigoti BUAB (duomenys neskelbtini) administratorių grąžinti neteisėtai užvaldytus įmonės dokumentus ir turtą teisėtiems savininkams. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G. Juknos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo rašoma, kad viešbutyje (duomenys neskelbtini) esantis turtas ir dokumentai yra (duomenys neskelbtini) administratoriaus A. M. žinioje, kuris šiuo metu atlieka turto inventorizaciją, o turto grąžinimas bus vykdomas atlikus inventorizaciją. Tai buvo tik deklaratyvus atsirašinėjimas, nes jokia inventorizacija atlikta nebuvo, nebuvo grąžinti ir užgrobti UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai dokumentai, kas neleido atnaujinti įmonės darbą, o taip pat vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Vėliau teismo proceso metu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra likviduota ir 2009-02-04 išregistruota iš Valstybės įmonės Registrų centras juridinių asmenų registro, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų bei kilnojamojo turto objektų UAB (duomenys neskelbtini) administratorius taip ir negrąžino. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų bei turto grąžinimo ji kreipėsi į Seimo kontrolierių, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, todėl teismo tvirtinimas, kad ji, nesiekdama atgauti įmonės dokumentų, sąmoningai vengė atsiskaityti su buvusia UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, yra nepagrįstas. Teismas neturėjo jokių dokumentų, kurie leistų padaryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) arba apeliantė tyčia nevykdė teismo sprendimo. Taigi, subjektyvinė nusikaltimo pusė nenustatyta. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, jog vykdytinas teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2003-01-20 paskelbus kasacinę nutartį civilinėje byloje. Todėl laikytina, jog tik nuo tos dienos galėjo ir turėjo prasidėti teisėtas teismo sprendimo vykdymas. Iki nurodytos datos (2003-01-20) vyko įprastinis civilinis ginčas, kurį užtikrina CPK normos. Todėl teismo išvada, kad nuo 2002-06-13 ji nevykdė teismo sprendimo yra neteisėta, nes ji pažeidžia CPK nuostatą, kad vykdomi tik įsiteisėję teismo sprendimai.

Teismo sprendimo nevykdymą lėmė ne subjektyvios, bet objektyvios nuo įmonės darbuotojų, tame tarpe ir jos, nepriklausančios priežastys: pirma, iki vykdytino sprendimo įsiteisėjimo, jo vykdymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-10 nutartimi buvo sustabdytas. Tai patvirtino antstolis Č.. Antstolis patvirtina ir vykdytino sprendimo įsiteisėjimo datą - 2003-01-20. Antra, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. B. nedarbingumo lapelius pateikė 2002-09-24, tai yra neįsiteisėjus teismo sprendimui. Trečia, 2002-08-06 neįsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus m. TAK areštas Nr. (duomenys neskelbtini)sąskaitoms - Hansabanko raštas. Ketvirta, 2002-03-14 areštas Nr. (duomenys neskelbtini) - įsiteisėjus vykdomam sprendimui. Penkta, Vilniaus apygardos teismo 2003-03-24 nutartimi, ryšium su bankroto procedūra, areštas UAB (duomenys neskelbtini) turtui ir sąskaitoms. Šešta, Vilniaus apygardos teismo 2007-03-07 nutartimi areštas panaikintas. Septinta, 2005-05-26 UAB (duomenys neskelbtini) iškeldinta iš BUAB (duomenys neskelbtini) patalpų, patalpų nuomos sutartis nutraukta, įmonės veikla nutraukta. Antstolė iškeldino tik dalį turto, likęs turtas ir įmonės dokumentai liko BUAB (duomenys neskelbtini) patalpose. Likusių dokumentų aplankų aprašas nepadarytas, kas vėliau leidžia tiek BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriui, tiek kaltinimui teigti, jog jai buvo siūloma dokumentus atsiimti, o ji, neva, jų neėmė. Tiesa yra ta, jog iš kelių dėžių užgrobtų dokumentų, buvo atrinkta apie 70 lapų, kuriuos siūlė paimti. Kadangi negrąžino visų dokumentų, kurie leistų atnaujinti įmonės veiklą, ji siūlomų lapų imti negalėjo, nes tada galėtų tvirtinti, kad dokumentus grąžino. Aštunta, 2010-09-14 pateikiama papildoma VMI informacija, kuri byloja, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. spalio mėnesio veiklos nevykdo, pagal mokesčių apskaitos duomenis mokesčių nemoka. Devinta, 2006-05-19 antstolis Č. dėl vykdymo pirmą kartą kreipėsi į ją. Dešimta, 2009-03-23 ji atsisakė priimti A. B. nedarbingumo lapelių kopijas, kurios nėra dokumentas. Niekas nesiekė išsiaiškinti, kur yra originalai, ar jie nėra apmokėti. Byloje esantys SODROS duomenys byloja, kad įrašas apie A. B. atleidimą yra ištaisytas, todėl teismas privalėjo įsitikinti, kas ir kokiu tikslu ištaisė įrašą. Tačiau teismas to nepadarė.

Apeliantės nuomone, UAB (duomenys neskelbtini) veiklos neteisėto varžymo ir žlugdymo chronologija, tik patvirtina jos parodymų teisingumą, o taip pat, kad nei iš įmonės pusės, nei iš jos pusės jokios tyčios neatsiskaityti su A. B. nebuvo ir nėra. Su A. B. įmonė iki šiol neturi galimybių atsiskaityti, nes įmonė gina savo pažeistas teises teisme, tačiau įmonės veikla nevykdoma, įmonė turto nevaldo, dokumentų neturi. Įvykių seka rodo, jog jos, kaip įmonės vadovės pareigos vykdymo laikotarpiu nebuvo ir nėra nė vieno momento, kada ji būtų galėjusi vykdomojoje byloje ką nors padaryti. Apeliantės įsitikinimu, viskas priklausė nuo antstolio netinkamo pareigų vykdymo, tai yra nuo jo neveikimo šios civilinės bylos vykdymo stadijoje. Antstolis, žinodamas tikrąją padėtį, galėdamas pagal pareigas prieiti prie UAB (duomenys neskelbtini) turto, esančio buvusio viešbučio (duomenys neskelbtini) patalpose, ne tik galėjo, bet ir privalėjo aprašyti ten esantį UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Dėl jai nežinomų priežasčių, antstolis nesiėmė jokių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas. Pagaliau tai tapo pretekstu iškelti jai baudžiamąją bylą.

Įvykių seka, bei byloje esančių įrodymų objektyvi analizė akivaizdžiai įrodo, kad jos veiksmuose nėra nei subjektyviosios, nei objektyviosios nusikaltimo sudėties, todėl teismo nuosprendis jos atžvilgiu turėtų būti panaikintas, o byla nutraukta.

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliantės skunde, pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje pagrįstai nustatė, jog I. K. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: nuo 2002-09-18 būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2003-01-20 iki 2003-03-24 ir nuo 2007-03-07 iki 2009-03-26 be pateisinamos priežasties nevykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo iš viso išmokėti buvusiai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. B. 19665,86 Lt: 14496,70 Lt dvigubą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2001-01-14 iki 2001-10-18 imtinai, įskaitant į šią sumą per šį laikotarpį gautą ligos (nedarbingumo) pašalpą, 809,80 Lt už nepranešimą A. B. apie atleidimo priežastis, 3887,36 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei 472 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Nepagrįsti yra apeliantės skundo argumentai, jog ji nagrinėjamu atveju negali būti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektu, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimu buvusiai įmonės darbuotojai A. B. buvo priteista išmokėti atitinkamas pinigų sumas iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini), bet ne iš I. K.. Taip, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimu A. B. naudai 14496,70 Lt dvigubas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2001-01-14 iki 2001-10-18 imtinai, įskaitant į šią sumą per šį laikotarpį gautą ligos (nedarbingumo) pašalpą, 809,80 Lt už nepranešimą A. B. apie atleidimo priežastis, 3887,36 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį bei 472 Lt advokato pagalbai apmokėti buvo priteista iš UAB (duomenys neskelbtini). Kita vertus, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pagal CK 2.81 str. 1 d. nuostatas, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Lietuvos ir Kinijos UAB (duomenys neskelbtini) 1996-06-11 steigimo sutarties 11.1 ir 11.2 punktuose numatyta, jog bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracija, o administracijos vadovą renka visuotinis akcininkų susirinkimas (b.t. 3, b.l. 59-65). Toks pat UAB (duomenys neskelbtini) valdymas nustatytas ir bendrovės įstatais (b.t. 3, b.l. 75-86), pagal kurių 5.16 ir 5.17 punktus bendrovės administracijos vadovas yra direktorius, renkamas visuotinio akcininkų susirinkimo, o pagal 5.18 punktą direktoriaus funkcijos apima ir bendrovės turto, įskaitant pinigines lėšas, tvarkymą, atstovavimą santykiuose su kitais asmenimis, įgaliojimų išdavimą direktoriui pavestoms funkcijoms vykdyti. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1, 10 dalyse numatyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas ir veikia bendrovės vardu bei turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, to paties straipsnio 12 dalis nustato bendrovės vadovo atsakomybę ir už bendrovės veiklos organizavimą. Byloje esančiais įrodymais - pačios apeliantės parodymais, UAB (duomenys neskelbtini) 2002-09-18 akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 2, liudytojos L. M. parodymais, nustatyta, jog laikotarpiu (nuo 2003-01-20 iki 2003-03-24 ir nuo 2007-03-07 iki 2009-03-26), kuomet UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimą ir nebuvo objektyvių bei pateisinamų jo nevykdymo priežasčių, bendrovės vadove buvo būtent apeliantė, kuri ir buvo atsakinga už vadovaujamai bendrovei teismo sprendimu nustatytos pareigos tinkamą įvykdymą. Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog I. K. yra tinkamas jai inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektas. Aplinkybė, kad vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo (2002-07-15) metu bei 2002-08-26 raginimo geruoju sumokėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimu priteistus 19665,86 Lt UAB (duomenys neskelbtini) gavimo metu bendrovės direktore buvo L. M., nepaneigia aukščiau padarytos išvados, nes kaip matyti iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) 2002-09-18 akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2, akcininkų susirinkimo metu buvo vienbalsiai nutarta Lietuvos ir Kinijos UAB (duomenys neskelbtini) generaline direktore nuo 2002-09-18 paskirti I. K., tuo tarpu iš liudytojos L. M. parodymų seka, jog 2002-09-18 I. K. paskyrus UAB (duomenys neskelbtini)generaline direktore, ji pastarajai perdavė visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus. Juolab, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-10 nutartimi buvo sustabdytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo dalies, kuria iš UAB (duomenys neskelbtini) A. B. naudai priteista su darbo santykiais susijusių išmokų suma, vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Civilinė byla kasacine tvarka buvo išnagrinėta tik 2003-01-20, nuo kada nagrinėjamu atveju ir privalėjo būti pradėtas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimas. Aplinkybę, jog apeliantei buvo žinoma apie UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo pagrindu atsiradusią pareigą, patvirtina ir tai, jog I. K. asmeniškai buvo 2002-08-12 įteiktas įpareigojimas ištaisyti A. B. socialinio draudimo pažymėjime atleidimo iš darbo dieną ir priimti apmokėjimui A. B. laikino nedarbingumo pažymėjimus (b.t. 1, b.l. 76), o 2002-11-04 antstolis A. Š. gavo I. K. raštą, iš kurio turinio sekė, jog su A. B. nebus atsiskaityta, I. K. rašte nurodė, kad apskundė teismo sprendimą kasacine tvarka (b.t. 1, b.l. 82).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimas, nesant objektyvių bei pateisinamų priežasčių, tyčia nebuvo vykdomas nuo 2003-01-20 iki 2003-03-24 ir nuo 2007-03-07 iki 2009-03-26. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2002-06-13 nutartimi atmetus ieškovės A. B. ir atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus ir palikus galioti apylinkės teismo sprendimą. Kita vertus, UAB (duomenys neskelbtini) apskundus kasacine tvarka aukščiau paminėtus teismų procesinius sprendimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-10 nutartimi buvo sustabdytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo dalies, kuria iš UAB (duomenys neskelbtini) A. B. naudai priteista su darbo santykiais susijusių išmokų suma, vykdymas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Tokiu būdu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo dalies, kuria iš UAB (duomenys neskelbtini) A. B. naudai priteista su darbo santykiais susijusių išmokų suma, vykdymas prasidėjo tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-20 nutarties, kuria buvo palikti nepakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2002-06-13 nutartis, priėmimo. Nuo 2003-01-20 iki 2003-03-24 nenustatyta jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių negalėjo būti vykdoma Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo dalis susijusi su A. B. priteistų išmokų išmokėjimu. Priešingai, liudytojos L. M. parodymais nustatyta, jog minėtu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) vykdė normalią veiklą, vyko atsiskaitymai su kitais asmenimis bei verslo partneriais iki kovo mėnesį buvo areštuotas visas turtas. Aplinkybę, jog aptariamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini)vykdė normalią veiklą ir turėjo realią galimybę išmokėti A. B. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimu priteistas išmokas, patvirtina ir pačios apeliantės parodymai, iš kurių seka, jog UAB (duomenys neskelbtini) veikla neva tai nutrūko tik po to, kai iškeldinimų iš viešbučio (duomenys neskelbtini) (iškeldinimas vyko 2005-05-26) ir restorano (duomenys neskelbtini) (iškeldinimas vyko 2006-08-07), esančių (duomenys neskelbtini), metu neva tai buvo užgrobtas UAB (duomenys neskelbtini) turtas ir dokumentai. Kad aptariamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) turėjo realią galimybę atsiskaityti su A. B. patvirtina ir byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2006-12-22 nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą Lietuvos ir Kinijos UAB (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, b.l. 97-101).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimų dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2003-03-24 nutartimi buvo uždėtas areštas UAB (duomenys neskelbtini) kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, tame tarpe banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB banke (duomenys neskelbtini) lėšoms, uždraudžiant UAB (duomenys neskelbtini) disponuoti turtu: bet kokiu būdu perleisti bendrovės turtą, jį įkeisti, bendrovės turtu bet kokiu būdu užtikrinti prievolių įvykdymą, atlikti bet kokius veiksmus, dėl kurių sumažėtų areštuoto turto vertė. Vilniaus apygardos teismo 2006-12-22 nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą Lietuvos ir Kinijos UAB (duomenys neskelbtini), po kurios įsiteisėjimo, Vilniaus apygardos teismo 2007-03-07 nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2003-03-24 nutartimi taikytas UAB (duomenys neskelbtini) kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei lėšų banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose AB (duomenys neskelbtini), areštas. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog laikotarpiu nuo 2003-03-24 iki 2007-03-07 UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimą nebuvo įmanomi dėl pateisinamų priežasčių, ir pagrįstai šį laikotarpį iš kaltinimo pašalino.

Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu, pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir tai, jog byloje nenustatyta jokių objektyviai egzistavusių priežasčių, kurios pateisintų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo dalies dėl išmokų A. B. sumokėjimo nevykdymą nuo 2007-03-07 iki 2009-03-26, kuomet I. K. buvo pareikštas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str. Apeliantės versija, jog aptariamu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo nevykdė dėl objektyvios ir nuo įmonės darbuotojų, tame tarpe ir jos, nepriklausančios priežasties, nes iškeldinimų iš viešbučio (duomenys neskelbtini) ir restorano (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), metu neva tai buvo užgrobtas UAB (duomenys neskelbtini) turtas ir dokumentai, dėl ko neva nutrūko UAB (duomenys neskelbtini) vykdyta veikla, paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Taip, Vilniaus apygardos teismo 2003-08-28 sprendimu už akių nuspręsta iškeldinti UAB (duomenys neskelbtini) iš viešbučio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir restorano (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2005-05-26 iškeldinimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) iškeldinimas iš viešbučio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vyko 2005-05-26. Iškeldinimo metu dalyvavo ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovai, tame tarpe ir pati I. K., ką patvirtina įrašai iškeldinimo protokole bei turto apraše. Iškeldinimo protokole yra apeliantės įrašas, kad iškeldintą turtą pasiima saugoti būtent ji. Turto apraše prie iškeldinimo protokolo pažymėta, jog visus dokumentus ir asmeninius daiktus pasiėmė I. K. bei kiti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, buvę patalpose iškeldinimo metu. Kadangi vykdant iškeldinimą dalyvavo ne tik antstolė N. Š. ir jos atstovai, bet ir kiti asmenys, kurie visi pasirašė tiek iškeldinimo protokole, tiek turto apraše, abejoti šiuo įrašu, nesant priešingų įrodymų, nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-06-22 nutartimi, kuri palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2005-09-15 nutartimi, atmestas UAB (duomenys neskelbtini) skundas dėl antstolės N. Š. veiksmų. Nutartyje konstatuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) iškeldinimas iš viešbučio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas pagal išduotą vykdomąjį raštą ir nepažeidžiant Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių iškeldinimo veiksmus, reikalavimų.

Kaip matyti iš prie baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2005-07-07 I. K., L. M. ir R. P. pareiškimo pagrindu Vilniaus miesto VPK 5 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 22 str. 1 d., 302 str. 1 d. dėl to, kad 2005-05-30 apie 15.00 val. iš viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo bandoma išvežti galimai užgrobtus, tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius, dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str., požymių ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrint paimtus dokumentus (dokumentų apžiūros metu dalyvavo ir I. K.), rastus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius dokumentus (70 lapų) nutarta grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) gen. direktorei I. K.. Apeliantei atsisakius priimti grąžinamus dokumentus, jie 2006-05-23 perduoti bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) administratoriui A. M. (b.t. 2, b.l. 23). Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas A. M.. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G. Juknos 2006-04-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), I. K., L. M. ir R. P. išnaudojus visas Baudžiamojo proceso kodekse numatytas apskundimo galimybes, paliktas galioti (b.t. 2, b.l. 63-64).

Kaip matyti iš 2006-08-07 iškeldinimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) iškeldinimas iš restorano (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vyko 2006-08-07. Kadangi iškeldinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovai nedalyvavo, 2006-08-07 turto apraše nurodytas turtas ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti saugoti V. M., tiek iškeldinimo protokole, tiek turto apraše nurodyta iškeldinto turto saugojimo vieta bei turto saugotojo adresas. Būtent tai ir numato CPK 766 str. 2 d. nuostatos, jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. Tuo tarpu iš byloje liudytoja apklaustos UAB (duomenys neskelbtini) iškeldinimą vykdžiusios antstolės N. Š. parodymų seka, jog apeliantei apie iš restorano (duomenys neskelbtini) iškeldinto turto bei dokumentų saugotoją ir saugojimo vietą yra žinoma, tačiau pastaroji piktybiškai vengia atsiimti turtą bei dokumentus.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove bei atsakinga už Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimo dalyje dėl A. B. priteistos iš viso 19665,86 Lt sumos išmokėjimo vykdymą, tyčia, nesant objektyvių kliūčių laikotarpiais nuo 2003-01-20 iki 2003-03-24 bei nuo 2007-03-07 iki 2009-03-26 šio sprendimo nevykdė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimas dalyje, kuria UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota buvusiai darbuotojai A. B. išmokėti iš viso šiuo sprendimu priteistą 19665,86 Lt sumą, nėra įvykdytas iki šiol, ką teisme patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek pati apeliantė. Nepagrįsti yra apeliantės skundo argumentai, jog sprendimo 2002-03-26 neįvykdymą nulėmė antstolio netinkamas pareigų vykdymas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, teismo sprendimu privalomi vykdyti įpareigojimai buvo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), o ne antstoliui, todėl ir už sprendimo nevykdymą be pateisinamų priežasčių atsakinga bendrovės vadovė, o ne antstolis. Baudžiamojoje byloje esantys iš vykdomųjų bylų prijungti dokumentai patvirtina tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami raginimai gražiuoju įvykdyti teismo sprendimą, nesant galimybės įvykdyti, pranešti antstoliui apie įvykdymo negalimumo priežastis. Tokie pranešimai siųsti 2003-04-02 (įteikta UAB (duomenys neskelbtini) administratorei 2003-04-04); 2006-05-19 (įteiktas 2006-05-22 I. K.). Apeliantė į jai antstolio siunčiamus pranešimus nereagavo, nevykdė antstolio reikalavimo pateikti būtiną tolimesniam vykdomųjų bylų vykdymui informaciją, dėl ko Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-11 nutartimi I. K. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovei paskirta 200 Lt bauda, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-09-25 nutartimi I. K. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovei paskirta 500 Lt bauda. Iš teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausto antstolio V. Č. parodymų seka, kad pagal antstoliui prieinamus viešus registrus UAB (duomenys neskelbtini) turimo registruotino turto jis nenustatė, o iš bendrovės banko sąskaitų išieškojo tiek lėšų, kiek tose sąskaitose buvo po turto arešto bankroto byloje panaikinimo (iš antstolio 2007-07-16 patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo matyti, jog pagal A. B. išduotą vykdomąjį raštą dėl 19665,86 Lt išieškojimo iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo išieškota 2032,30 Lt suma, iš kurios 1250 Lt nukreipta išieškotojai bei 781,30 Lt antstolio vykdymo išlaidoms padengti (b.t. 1, b.l. 110)), tuo tarpu duomenis dėl bendrovės turimo neregistruotino turto galėjo gauti tik iš bendrovės vadovo, tačiau I. K. jokių duomenų nepateikė ir visiškai ignoravo jo raštus. Antstolio V. Č. 2008-02-05 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo veiksmai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-07-15 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė tyčia neatsiėmė iš teisėtų saugotojų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikė antstoliui teismo sprendimo įvykdymui būtinos informacijos, ko pasėkoje sudarė pastarajam teisines kliūtis nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir šiais tyčiniais veiksmais siekė, kad nebūtų tinkamai ir laiku įvykdytas teismo sprendimas dėl atsiskaitymo su nukentėjusiąja.

Nepagrįsti yra ir apeliantės skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ignoravo jos reikalavimus apklausti liudytojus, o taip pat prijungti prie bylos jos teikiamus rašytinius įrodymus. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, visi apeliantės bylos nagrinėjimo metu pateikti prašymai apklausti liudytojus, prijunti prie bylos tam tikrus dokumentus buvo išspręsti nepažeidžiant BPK 270 straipsnio nuostatų, dėl visų jų išsprendimo buvo priimtos motyvuotos protokolinės nutartys. Ta aplinkybė, jog kai kurie iš apeliantės teismui pateiktų prašymų buvo motyvuotai atmesti, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiu būdu buvo pažeistos pastarosios teisės į teisingą teismą.

Dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su byloje valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro šališkumu, pastebėtina tai, jog teisiamojo posėdžio metu prokuroro nušalinimo klausimas buvo išspręstas du kartus. Tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-24 nutartimi, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-02-01 nutartimi pagrįstai atmesti apeliantės bei jos gynėjos prašymai nušalinti prokurorą Gediminą Jukną. Kaip teisingai konstatuota minėtose nutartyse, prokuroro vadovavimas ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimui, nėra pagrindas jį nušalinti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G. Juknos 2006-04-03 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pasikėsinimo pagrobti dokumentus iš viešbučio (duomenys neskelbtini) teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek aukštesnysis prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas ir jis paliktas galioti. Nenustatyta, kad prokuroras kontroliuodamas minėtą ikiteisminį tyrimą, būtų padaręs kokius nors pažeidimus. Vien ta aplinkybė, jog apeliantės netenkina prokuroro nutarimu priimtas sprendimas, nesuteikia pagrindo manyti, jog jis šališkas apeliantės atžvilgiu nagrinėjamojo baudžiamojoje byloje. Kitų aplinkybių, kurios įtakotų priešingo sprendimo dėl prokuroro G. Juknos šališkumo nagrinėjamojoje byloje priėmimą, nenustatyta. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog antstolės N. Š. veiksmų teisėtumas iškeldinant UAB (duomenys neskelbtini) turtą iš viešbučio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-06-22, Vilniaus apygardos teismo 2005-09-15 nutartimis.

Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė ne visus būtinus nurodyti asmenis, dalyvavusius teisiamojo posėdžio metu. Jeigu teisiamajame posėdyje buvo daroma pertrauka ir jos metu pasikeitė teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, prokuroras ar gynėjas, nuosprendžio įžanginėje dalyje turi būti nurodyti šių asmenų vardai ir pavardės. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, be prokuroro Gedimino Juknos, teisiamojo posėdžio metu taip pat dalyvavo ir prokurorė Neringa Pačėsaitė, taip pat dalyvavo vertėja E. S., kurios turėjo būti nurodytos skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje. Kita vertus, teisėjų kolegija aukščiau nurodyto pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo nelaiko esminiu, tuo pačiu atkreipia apeliantės dėmesys į tai, jog nuosprendžio įžanginėje dalyje pagrįstai buvo nurodyti prokuroras Gedinimas Jukna bei advokatė Justina E. A.. Nuosprendžio įžanginėje dalyje nagrinėjamu atveju turėjo būti nurodyti visų prokurorų, gynėjų, nukentėjusiosios atstovų, posėdžių sekretorių, vertėjų, dalyvavusių bylą su pertraukomis nagrinėjant teisiamojo posėdžio metu, vardai ir pavardės.

Nors pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu, teisingai nustatė baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, kurios atitinka BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau nepagrįstai išsprendė apeliantės kaltės klausimą, pripažino pastarąją kalta pagal BK 245 str. ir paskyrė jai bausmę. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio ir iki šiol nėra baigta, todėl negali būti taikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, nors kaltinime ir nurodyta, kad teismo sprendimas buvo nevykdomas iki 2009-03-26, o nuo pastarosios datos jau praėję daugiau kaip 2 metai.

Pažymėtina tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra trunkamosios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009). BK 245 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas nutrūksta, kai kaltininkas pradeda vykdyti teismo sprendimą arba teisėsaugos institucijos pradeda jo baudžiamąjį persekiojimą dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarė neteisingą išvadą, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nėra suėjusi. Pirmosios instancijos teismas trunkamąjį veikos pobūdį identifikavo pagal tai, kad nukentėjusiajai A. B. iki šiol nėra išmokėtos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 sprendimu priteistos išmokos. Toks požiūris labai išplečia trunkamosios veikos traktavimą, įtvirtina ydingą praktiką, pagal kurią nusikalstamoms veikoms, kurių padariniai nepašalinti, iš viso būtų neįmanoma nustatyti laiko, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-267/2011).

Išvadą, jog trunkamųjų nusikalstamų veikų atveju yra itin svarbus veikos laikotarpio nustatymas, suponuoja ir teisės principo non bis in idem reikšmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys (EŽTT sprendimas Smolickis prieš Latviją (Smolickis c. Lettonie, no. 73453/01, décision du 27 janvier 2005) bei Europos žmogaus teisių komisijos sprendimas Raninen prieš Suomiją (Raninen v. Finland, no. 20972/92, Commission decision of 7 March 1996, Decisions and Reports 84).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad veika, kuria buvo kaltinama I. K., padaryta nuo 2003-01-20 iki 2003-03-24 bei nuo 2007-03-07 iki 2009-03-26. Nuo šio laiko ir turėjo būti skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis. Vadinasi, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalėjo būti priimtas.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. B. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.

nutaria:

nuteistosios I. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.