- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- eAS-22-789/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01255-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. S., I. G.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. S., R. S. ir I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S., R. S. ir I. G. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai R. S., R. S. ir I. G. (toliau ir kartu – pareiškėjai) pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 49SD-13895-(14.49.136 E.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) dalį, kurioje nurodytas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pasirinktas dalių natūra grąžintinuose žemės sklypuose skaičiavimo principas; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. 1SS-289-(7.22 E) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) įpareigoti Vilniaus miesto skyrių išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. lapkričio 29 d. prašymą ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini)“ iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi prašomi panaikinti Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 neįtakoja pareiškėjų interesų, jų teisių ir pareigų ir nesukelia jiems teisinių pasekmių.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimai atkurti pareiškėjams nuosavybės teises nėra priimti, todėl nėra galimybės juos įvertinti, t. y. nėra galimybės įvertinti, kokiomis proporcijomis atsakovas apskaičiuos pareiškėjams grąžintinas žemės sklypų dalis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai inicijuoja ginčą į ateitį, tačiau šiuo metu nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjams nuosavybės teisės bus atkurtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darė išvadą, kad šiuo atveju nėra kilusio ginčo, nes nėra priimtas sprendimas, kurį teismas galėtų įvertinti ir konstatuoti, ar buvo pažeistos pareiškėjų teisės.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai išdėstė savo nuomonę dėl pretendentams tenkančios sklypų dalies (proporcijų) skaičiavimo Vilniaus miesto skyriui pateiktame 2021 m. lapkričio 29 d. rašte, taigi skundžiamuose Sprendimuose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl pareiškėjų 2021 m. lapkričio 29 d. rašte išdėstytų argumentų. Teismas konstatavo, kad Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra informacinio pobūdžio, nes juose nėra suformuluoti jokie įpareigojimai pareiškėjams.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas nepagrįstai įvertino, jog iš Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, nepagrįstai priskyrė Sprendimą Nr. 1 ir Nr. 2 informacinio pobūdžio raštams. Teismas nurodė skirtingus administracinius sprendimus, kurie turėtų būti priimti, kad būtų galima spręsti dėl pareiškėjų pažeistos teisės ir teisėtų interesų.
Pareiškėjų teigimu, nei Sprendimas Nr. 1, nei Sprendimas Nr. 2, priimti Vilniaus miesto skyriaus ir Tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu, negali būti laikomi nei tarpiniais dokumentais, nei informacinio pobūdžio raštais, kadangi jie sukelia pareiškėjams materialines teisines pasekmes ir yra tiesiogiai susiję su pareiškėjų teisių pasikeitimu, nes pasikeičia pareiškėjams grąžintinos natūra žemės plotas.
Pareiškėjų tvirtinimu, teismas, netinkamai įvertinęs minėtus sprendimus kaip informacinio pobūdžio raštus, padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra ginčo dėl šiuose sprendimuose pateiktos informacijos. Akcentuoja, kad tai, jog sprendimuose yra nurodyta papildoma informacija, nedaro jų informaciniais, nes šiuo atveju turėtų būti vertinamas sprendimų turinys ir jų įtaka suinteresuotų asmenų teisinei padėčiai.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad kol nėra priimti sprendimai atkurti pareiškėjams nuosavybės teises, nėra galimybės įvertinti, kokiomis proporcijomis atsakovas apskaičiuos pareiškėjams nuosavybės teise tenkančių žemės sklypų dalis. Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog minėti sprendimai yra aiškūs, todėl teismas turėjo galimybę įvertinti šių sprendimų pagrįstumą.
Pareiškėjų teigimu, teismas, nurodęs, kad nėra galimybės įvertinti, kokiomis proporcijomis atsakovas apskaičiuos pareiškėjams nuosavybės teise tenkančių žemės sklypų dalis, skundžiamoje nutartyje nurodė du skirtingus sprendimus, kurie turėtų būti priimti, kad tokia galimybė atsirastų. Pareiškėjai pažymi, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo kyla teisinio aiškumo reikalavimas, reiškiantis, kad teismo sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir aiškūs. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nesilaikant šio principo, yra pagrindas ją panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 20 d. įvyko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisija) posėdis, kuriame buvo nagrinėjama buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Iš (duomenys neskelbtini) 1940 m. rugsėjo 22 d. turimos planinės medžiagos ir turimų besiribojančių kaimų archyvinių planų ( 1932 m. (duomenys neskelbtini) teritorijos plano, 1922 m. (duomenys neskelbtini) parceliacijos plano ir 1929 m. (duomenys neskelbtini) I ir II kaimo plano) nustatyta, kad, pagal dabartinį administracinį suskirstymą, (duomenys neskelbtini) kaimo bendras plotas – 194,10 ha, iš kurio 63,18 ha (sudaro 33 proc. bendro ploto) patenka į Vilniaus rajono teritoriją, 118,83 ha (sudaro 61 proc. bendro ploto) – į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, 12,09 ha (sudaro 6 proc. bendro ploto) – į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją.
Pareiškėjai 2021 m. lapkričio 29 d. rašte „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini)“, adresuotu Vilniaus miesto skyriui, nurodė, kad sutinka gauti žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypai arba jų dalys patenka į buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) teritoriją), dalis, taip pat nurodė, kad pretendentams tenkanti sklypų dalis (proporcija) turi būti skaičiuojama ne nuo pradinio žemės kiekio, o nuo nepanaudoto nuosavybės teisių atkūrimui likučio. Šią savo poziciją pareiškėjai grindė Tvarkos 106¹ punkto dešimtąja dalimi, kurioje nurodoma, kad jeigu pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių, žemėtvarkos skyriaus vedėjas nustato natūra grąžinamos žemės sklypo dalis proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą. Minėtame rašte pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad jie mano, jog skirstant žemės sklypus yra svarbu atsižvelgti į tai, kad už Vilniaus rajone turėtą žemę pretendentai negali gauti žemės Vilniaus mieste.
Vilniaus miesto skyrius Sprendime Nr. 1 nurodė, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) žemės dalis taip pat patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, buvo nustatyta Komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. kovo 20 d., metu. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius pažymėjo, jog Komisija nustatė, koks (duomenys neskelbtini) žemės plotas ir kokiais procentais patenka į Vilniaus rajono teritoriją, į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją bei į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją. Taip pat Vilniaus miesto skyrius informavo pareiškėjus, kad nuosavybės teisių atkūrimas žemę grąžinant natūra (duomenys neskelbtini) pretendentams iki tol buvo vykdomas tik Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir Vilniaus miesto teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl žemės sklypų, suformuotų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 patvirtintame (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos detaliajame plane ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, dalys pretendentams skaičiuojamos nuo ploto, tenkančio atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d.
Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus miesto skyriaus Sprendimu Nr. 1, apskundė jį Tarnybos direktoriui, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto skyriaus Sprendimo Nr. 1 dalį, kurioje nurodytas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pasirinktas dalių natūra grąžintinuose žemės sklypuose skaičiavimo principas, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) įpareigoti Vilniaus miesto skyrių perskaičiuoti (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams tenkančias žemės sklypų dalis (proporciją) žemės sklypuose, suformuotuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 patvirtintame (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos detaliajame plane ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, jas skaičiuojant ne nuo pradinio žemės kiekio, o nuo nepanaudoto nuosavybės teisių atkūrimui likučio.
Tarnyba Sprendimu Nr. 2 netenkino pareiškėjų skundo ir nustatė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius Sprendimu Nr. 1 pagrįstai pranešė pareiškėjams, kad dalys, esančios žemės sklypuose, suformuotuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 patvirtintame (duomenys neskelbtini) komunalinės zonos detaliajame plane ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, pretendentams skaičiuojamos nuo ploto, tenkančio atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d.
Pareiškėjai, nesutikdami su Tarnybos sprendimu Nr. 2, apskundė jį pirmosios instancijos teismui, kuris 2022 m. spalio 28 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad skundžiami sprendimai nėra galutiniai sprendimai, juose nesuformuluoti jokie įpareigojimai pareiškėjams, jie yra informacinio pobūdžio dokumentai, todėl negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.
Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog skundžiami sprendimai pareiškėjams nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Pareiškėjų nuomone, šie sprendimai yra tiesiogiai susiję su pareiškėjų nuosavybės teisių pasikeitimu, nes keičiasi pareiškėjams natūra grąžintinos žemės plotas.
Teisėjų kolegija, pareiškėjų atskirojo skundo ribose įvertinusi pirmosios instancijos skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė, kad būtų pagrindas panaikinti arba pakeisti šią teismo nutartį.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo turi teisę kreiptis į administracinį teismą tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų (veiksmų), priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-438/2017, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-629/2019). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.), kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas negalėtų apginti asmens teisių , nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-858/2018). Esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjų skundžiamus Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, pareiškėjų skundo, kuris buvo patikslintas, ir atsakovo atsiliepimo į patikslintą skundą arumentus, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus, pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad skundžiamais sprendimais nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjams. Skundžiami sprendimai tiesiogiai nesukūria pareiškėjams ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, jais nėra taikomos konkrečios poveikio priemonės, jie yra informacinio pobūdžio, jais nebuvo iš esmės spręstas klausimas dėl nuosavybės teisės į atitinkamą žemės plotą (dalį) atkūrimo. Be to, skundžiamais sprendimais nebuvo atliktas grąžintinų žemės dalių ploto apskaičiavimas, o tik pateikta informacija apie teisinį reguliavimą, kuris, atsakovo teigimu, taikytinas apskaičiuojant grąžintinų žemės dalių plotus, ir teisiniu reguliavimu nustatytą nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, atsakant į pareiškėjų 2021 m. lapkričio 29 d. raštą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini)“. Šios išvados nekeičia tai, kad Vilniaus miesto skyriaus Sprendimas Nr. 1 buvo apskųstas Tarnybai ir ji nagrinėjo Sprendimo Nr. 1 pateiktos informacijos teisėtumo klausimą, priimdama Sprendimą Nr. 2.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. S., R. S. ir I. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.