Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Ž. R. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (10.16) VPA_SP9-4 „Išieškoti permoką priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-8541 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023-05-30 sprendimo Nr. (10.16) VPA_SP9-4“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Kauno apskr. VPK pareigūnas Ž. R. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Kauno apskr. VPK viršininko 2020 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 20-TE-479 „Dėl Ž. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kaip negalintis tarnauti dėl sveikatos būklės. Minėtas įsakymas buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 ir Ž. R. buvo grąžintas į pareigas. Teismas pripažino, kad pareigūnas buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos, priteisė 15 457,35 Eur priskaičiuotinai už priverstinės pravaikštos laiką ir už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos nuo 2021 m. gegužės 27 d. – po 68,73 Eur, atimant pagal įsakymo antrą punktą atsakovo išmokėtą keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ž. R. į Kauno apskr. VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas buvo grąžintas Kauno apskr. VPK viršininko 2021 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 20-TE-512.

Byloje taip pat nustatyta, kad Ž. R. 2020 m. liepos 8 d. Fondo valdybos Utenos skyriui pateikė prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo. VSDFV Utenos skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPE_SP6E-314 nuo 2020 m. liepos 9 d. Ž. R. buvo paskirta ir mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

Policijos departamentas VSDFV Panevėžio skyriui pateikė 2021 m. liepos 5 d. raštą Nr. 5-S-11604 bei prie jo pridėtus dokumentus, pagrindžiančius informaciją apie Ž. R. grąžinimą į tarnybą. Kauno apskr. VPK (draudėjas) 2021 m birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 5 d. VSDFV pateikė prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo. Atsižvelgdamas į draudėjo Kauno apskr. VPK pateiktus duomenų tikslinimus už praėjusį laikotarpį, VSDFV Kauno skyrius 2021 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. (7.1E) VRE_SP1E-4642 „Dėl apdraustojo (-ųjų) duomenų tikslinimo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (draudėjo kodas 457893) PT prašymą (-us)“.

VSDFV Panevėžio skyrius, išnagrinėjęs Ž. R. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos bylos dokumentus, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgęs į draudėjo Kauno apskr. VPK 2021 m. birželio–liepos mėnesiais atliktus apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu Ž. R. duomenų patikslinimus už praėjusį laikotarpį (Registre pašalinus duomenis apie jo atleidimą iš pareigų ir į vidaus tarnybos stažą įskaičius priverstinės pravaikštos laiką), nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. susidarė 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka. Permoka susidarė dėl to, kad Ž. R. grąžintas į tarnybą ir į vidaus tarnybos stažą įskaitytas priverstinės pravaikštos laikas, o tarnaujantiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija nemokama. Taigi šiuo laikotarpiu išmokėtos pensijos ir pensijos priedo už tarnybą sumos laikytinos permokomis (Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 7 dalys). Todėl VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-323 „Dėl Ž. R. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permokos nustatymo“.

VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (1.15E) DV_S-29209 informavo Policijos departamentą apie susidariusią permoką, priimtus sprendimus ir paprašė atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 3 096,81 Eur žalą iki 2021 m. rugsėjo 17 d.

Atsižvelgęs į tai, kad 2021 m. liepos 30 d. sprendimu nustatyta permoka nebuvo padengta, Panevėžio skyrius 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPA_SP9-4, vadovaudamasis VSDĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi, nusprendė iš Kauno apskr. VPK priverstine tvarka išieškoti į Lietuvos Respublikos biudžetą Ž. R. 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kuri susidarė patikslinus Kauno apskr. VPK pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie Ž. R. atleidimą iš tarnybos.

Nesutikdamas su Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPA_SP9-4, pareiškėjas šį sprendimą 2023 m. birželio 28 d. apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. (18.2E) I-8541, kuriuo VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą paliko galioti.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog patikslinus pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie Ž. R. atleidimą iš tarnybos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. susidarė Ž. R. 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoka. Esminis pareiškėjo nesutikimo motyvas su skundžiamais sprendimais yra tas, kad, nesant pareiškėjo (draudėjo) kaltės, atsakovas permoką, kaip be pagrindo įgytą turtą, turėtų išsiieškoti iš Ž. R. Civilinio kodekso nustatyta tvarka, nes Ž. R. vienu metu gavo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei pareigūnų valstybinę pensiją, kurios jis neturėjo teisės gauti.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus Valstybinio socialinio draudimo įstatymas bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama tik išėjusiems iš tarnybos pareigūnams. To paties Pensijų įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje yra imperatyviai nurodoma, kad tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyvendinimas siejamas su tarnybos santykių pasibaigimu. Nustačius, kad Pensijų įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir (arba) mokama.

VSDĮ 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudėjai privalo atitinkamam vietos mokesčių administratoriui (registro tvarkymo įstaigai) ir Fondo administravimo įstaigoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti teisingus duomenis apie save ir apdraustuosius asmenis.

Vadovaujantis VSDĮ 13 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, 4.2 papunktį, draudėjai teikia 2-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą.

Taisyklėse nustatyta pateiktų duomenų apie apdraustuosius tikslinimo tvarka. Minėtų taisyklių 74 punkte numatytos aplinkybės, kurioms esant apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami. Pagal Taisyklių 74.1 papunktį, duomenys gali būti tikslinami draudėjo prašymu, pagal 74.6 papunktį – pagal įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą ir kt. šiame punkte numatytais atvejais. Kartu atkreiptinas dėmesys į Taisyklių 3.2 papunktį, kuriame apibrėžta, kad duomenų tikslinimas – neteisingų, netikslių, neišsamių Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų, taip pat duomenų, įrašytų į Registrą pagal registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, ištaisymas, atnaujinimas, papildymas, šalinimas arba pavėluotai pateiktų duomenų įrašymas į Registrą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, pagal kurią juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės VSDFV administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala VSDFV, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal VSDĮ 21 straipsnio 2 dalį, jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų, ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Tokios išmokų permokos iš jų gavėjų išieškomos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.

Pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, jeigu patikslinus draudėjo pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais (t. y. priverstinai).

Nagrinėjamu atveju 3 096,81 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoka už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. iš esmės susidarė todėl, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-294-422/2021 Ž. R. buvo grąžintas į pareigas. Teismas pripažino, kad pareigūnas buvo neteisėtai atleistas iš tarnybos, todėl permoka susidarė ne dėl trečiojo suinteresuoto asmens Ž. R. neteisėtų (kaltų) veiksmų, taigi nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad susidariusi permoka turėtų būti išieškoma iš Ž. R., nes byloje nenustatyta valstybinės pensijos gavėjo kaltės (VSDĮ 21 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindžia Pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai ar šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytam priedui mokėti, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija ar nurodytas priedas, permokėta suma šią pensiją mokančios įstaigos vadovo arba jo įgalioto šios įstaigos valstybės tarnautojo sprendimu išieškoma iš bet kurios asmens gaunamos išmokos, kurią moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ne ginčo tvarka. Jeigu asmuo negauna tokių išmokų, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją mokėjusi įstaiga pasiūlo asmeniui grąžinti permokėtą sumą. Jeigu per nustatytą laiką permoka negrąžinama, permoka išieškoma teismo tvarka.

Teismas pažymi, kad minėta Pensijų įstatymo nuostata būtų aktuali tuo atveju, jei valstybinės pensijos gavėjas būtų privalėjęs pranešti jam pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai ar šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytam priedui mokėti. Pabrėžtina, kad iki 2021 m. gegužės 26 d. teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo Ž. R. teisėtai ir pagrįstai gavo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes tuo metu jis buvo atleistas tarnybos ir negalėjo žinoti kaip baigsis teisminis procesas dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos. Šiuo atveju permokos susidarymą sąlygojo ne informacijos apie vykstantį teismo procesą pateikimas ar nepateikimas, o draudėjo pateiktų duomenų tikslinimas už praėjusį laikotarpį teismo sprendimo pagrindu. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalimi, turi išsiieškoti permoką iš Ž. R. yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjo argumentai, kad VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik esant draudėjo kaltei, kuriais yra grindžiamas skundas, taip pat yra nepagrįsti. Pagrindas permokai išieškoti pagal Valstybinio socialinio draudimo 21 straipsnio 3 dalį yra draudėjo pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas. Iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo išplaukia, kad įstatymų leidėjas, iš esmės, pasirinko tokį permokėtų sumų išieškojimo mechanizmą, pagal kurį tam tikrais atvejais, o būtent – kai patikslinami draudėjo pateikti duomenys už praėjusį laikotarpį, VSDF valdybos teritoriniams skyriams suteikta teisė išieškoti susidariusias permokas iš draudėjo ne teismo tvarka. Taigi išieškojimui pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį yra būtinos dvi sąlygos: 1) draudėjo pateiktų duomenų už praėjusį laikotarpį patikslinimas; 2) patikslinus duomenis, susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka. Ginčo situacija minėtas sąlygas atitinka –nagrinėjamu atveju draudėjui patikslinus duomenis susidarė permoka.

Todėl, teismo vertinimu, VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis suteikia Fondo valdybos Panevėžio skyriui teisę iš draudėjo, patikslinusio duomenis, kai dėl šios priežasties susidaro išmokos permoka, išieškoti permoką VSDĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka (būdais), ir nesant draudėjo kaltės. Bet kokios (socialinio draudimo ar kitos) išmokos permokos, kurios išieškojimo terminas nėra praėjęs, išieškojimas iš draudėjo, dėl kurio veiksmų / neveikimo atsirado permoka, turėtų būti vykdomas pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, t. y. 20 straipsnyje numatytais būdais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Remdamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (10.16) VPA_SP9-4 „Išieškoti permoką priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 25 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-8541 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (10.16) VPA_SP9-4“ neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingi viešojo administravimo subjektai, taip pat juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, jų faktinis pagrindimas ir teisinis motyvavimas pakankamas, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo reikalavimas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.