Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž., jo atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018 m. spalio 24 d. 19.45 val., viešoje vietoje – Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ arenoje vykusių krepšinio varžybų metu demonstravo juodos spalvos vėliavą su baltomis raidėmis užrašytu policijos pareigūnus niekinančiu akronimu „A.C.A.B.“, kurio reikšmė išvertus iš anglų kalbos – „visi policininkai yra šunsnukiai“ (all cops are bastard). Tokiais savo veiksmais D. Ž. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje.

Teismo posėdyje apklaustas D. Ž. paaiškino, kad su nusižengimais nesutinka. Parodė, kad 2018 m. spalio 24 d. atvyko stebėti krepšinio varžybų, nes turi įsigijęs metinį abonementą. Į rungtynes atvyko vienas. Rungtynių pertraukos metu kalbantis su kitais asmenimis, prie tribūnos, kurioje stebėjo varžybas, priėjo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadas, kurį truputį pažįsta, nes yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klube. Apsaugos vadas parodė į vėliavą, kabančią tribūnos viršuje, ir pasakė, kad ją reikia nukabinti. Nors vėliava buvo ne jo, vėliavos jis neatsinešė, nežinojo kam priklauso, bet ją nukabino ir nunešė į priekį, padėjo priekyje tribūnų, kad pasiimtų savininkas. Po to vėliava vėl buvo užkabinta tribūnos priekyje. Pamatęs, kad žmonės kabina vėliavą, priėjo ir užrišo vieną jos kampą. Nežino, kas užkabino vėliavą kitoje vietoje, nepažįsta tų asmenų, bet taip gavosi, kad padėjo jiems užkabinti. Vėliavos savininkas taip ir neatsirado per visą laiką. Kai vėliava buvo pakabinta antrą kartą, tai vėliau jau nei apsauga, nei policija nebuvo priėjusi, neprašė jos nukabinti. Po rungtynių, išeinant iš salės prie jo priėjo policijos pareigūnai, pakvietė pokalbiui, pasakė dėl vėliavos, po to įteikė šaukimą atvykti į PK. Po varžybų pradėjo domėtis ką tos raidės, užrašas reiškia, už ką yra baudžiamas. Neturėjo intencijos įžeisti policijos pareigūnų, kadangi pats yra pareigūnas, dirba oro uoste su pareigūnais.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju A. J. paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ arenoje apsaugos ir transporto priežiūros vadovu, kuruoja samdomos apsaugos darbą. Krepšinio rungtynių metu gavo skambutį iš nepažįstamo numerio, kad reikia nukabinti vėliavą, kurią buvo iškėlusi Ultra tribūna, t. y. „Ryto“ sirgalių. Nežinojo kas skambino, nes neprisistatė. Nesiaiškino kodėl reikia nukabinti vėliavą, nežinojo vėliavos reikšmės. Priėjus prie tribūnos, iki 10 žmonių grupelei pasakė, kad yra prašymas nukabinti tą vėliavą, konkrečiai jokiam žmogui nesakė. Nesakė kodėl reikia nukabinti vėliavą. Po kurio laiko vėliava buvo nuimta, bet po to perkabinta į kitą vietą. Po to jau neliepė nukabinti vėliavos. Nematė kas pakabino vėliavą nei pirmą, nei antrą kartą. Taip pat nematė kas po rungtynių pasiėmė vėliavą. Nemano, kad ta vėliava įtakojo asmenis, anksčiau ta vėliava nebuvo kabinama. Šiaip kabinama daug vėliavų ir tuo metu buvo visos tradicinės vėliavos, kurios visą laiką būna.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju Ž. Š. paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ arenoje vyko krepšinio varžybos ir jo užduotis buvo stebėti aktyviuosius sirgalius. Iš viršininko Dainiaus Daukanto, kuris buvo ir operacijos vadovas, gavo informaciją, kad yra pakabinta „ACAB“ vėliava. Tada buvo pradėtas stebėjimas, buvo tikslas nukabinti vėliavą, išsiaiškinti kieno ji yra, kieno pakabinta, kokiu tikslu. Stebėjo, viską filmavo. Prie sirgaliaus D. Ž. priėjo A. J., kažką pasakė, tada D. Ž. nukabino vėliavą. Raidės „ACAB“ buvo pavaizduotos juodame fone. Kiek pamena, tai po raidėmis buvo taškai. Po kurio laiko D. Ž. vėl ėmėsi veiksmų ir pakabino tą vėliavą kitoje vietoje. Jis pradėjo vienas kabinti, po to padėjo dar 3 vaikinai. Buvo kalbama, kad reikia pasakyti, kad dar kartą nukabinti vėliavą, bet rungtynės ėjo į pabaigą, todėl buvo nuspręsta palaukti rungtynių pabaigos, kad nekelti konflikto. Pakabintos vėliavos reikšmė buvo „Visi pareigūnai yra šunsnukiai“, nors tai ne vienintelė vėliavos reikšmė, bet pagrindinė. Po visko D. D. surado D. Ž., pakalbėjo, paaiškino kur buvo įžvelgti priešiški teisei veiksmai, buvo įteiktas šaukimas atvykti į PK aplinkybių aiškinimuisi. Dėl tokios vėliavos pakabinimo jis pasijuto įžeistas kaip pareigūnas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. D. paaiškino, kad krepšinio varžybų metu buvo iškelta vėliava su užrašu „ACAB“. Varžybų metu buvo operacijos vadovu. Pirmo kėlinio metu dirbo arenos išorėje, kol suėjo žmonės į areną. Antro kėlinio eigoje užėjo į areną, B tribūnoje prie sirgalių pastebėjo pakabintą vėliavą „ACAB“. Dirba daugiau negu 15 metų su sporto renginiais ir kitais renginiais. Iki dabartinės pozicijos dirbo policijos departamente ir viena iš funkcijų buvo tarptautiniai renginiai, tarptautinis sportas. Teko nemažai dalyvauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje sporto varžybose, bendrauti su policijos pareigūnais, sirgaliais, taip pat su save vadinančiais „ultromis“. Puikiai žino vėliavoje esančio užrašo reikšmę. Tas užrašas žinomas sirgalių pasaulyje. Jį kabinant, rašant yra siekiama įžeisti teisėsaugos pareigūnus. Paaiškino, kad nusprendė, jog policija nereikalaus nukabinti plakato, kad nekelti konflikto, nes policijos pareigūnų užėjimas į areną, priėjimas prie sirgalių gali sukelti konfliktą. Todėl paskambino A. J., pasakė, kad kabo toks plakatas, juo siekiama įžeisti policijos pareigūnus, siekiant neeskaluoti konflikto, paprašė jo ar jo darbuotojų prieiti prie sirgalių ir paprašyti nukabinti tą plakatą. Atrodo pertraukos metu matė, kad pats A. priėjo prie B tribūnos, bendravo su sirgaliais, kurie nukabino vėliavą. Po to išėjo iš salės, nuėjo į koridorių, lauką apžiūrėti situacijos. Jeigu neklysta, 3-io kėlinio metu gavo pranešimą, kad vėliava vėl pakabinta, grįžo į areną, atrodo, į balkoną, kuriame Ž. Š. vykdė filmavimą, pamatė vėl kabantį plakatą. Nematė, kas pakabino vėliavą pirmą kartą, o kas antrą kartą užkabino, pasakė Ž. Š. Ten atstumas nėra didelis ir galima matyti asmenis. Tam, kad nekelti konflikto, priėmė sprendimą nereaguoti, nenuimti plakato, bet po varžybų spręsti tą situaciją. Dar atrodo, prašė apsaugos vadovo ar darbuotojo, ar galės nurodyti asmenis, kurie kabino vėliavą, ir ar galės prilaikyti, kad galėtų pabendrauti. Po to pats nusileido į apačią, apsaugos darbuotojams nereikėjo imtis veiksmų, po varžybų pats priėjo prie jaunuolio, paklausė, ar gali pakalbėti koridoriuje, nes B tribūnoje buvo sirgaliai, gali būti eskaluojamas konfliktas. Jeigu gerai pamena, jaunuolis paklausė, dėl ko. Pasakė, dėl vėliavos su užrašu „ACAB“. Jis geranoriškai sutiko išeiti į koridorių. Išėjus į koridorių, prie pat B tribūnos, toli nėjo, jaunuolis klausinėjo kas čia, dėl ko, kas su vėliava negerai. Pasakė, kad ant vėliavos yra užrašas, kuris žeidžia policijos pareigūnus. Jaunuolis išsitraukė piniginę, iš kurios traukė kažkokį dokumentą, kurio nematė, sakė, jis pats pareigūnas, viską žino. Jaunuolis nesiginčijo, nesakė, kad ne jis kabino, paklausė, ar jis yra sulaikomas, buvo atsakyta, kad ne. Tada įteikė šaukimą atvykti į PK ir jaunuolis buvo paleistas. Nežino kas po rungtynių tą vėliavą pasiėmė.

2019 m. balandžio 11 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 12-ANR_P-438-2019 užfiksuota tai, kad 2018 m. spalio 24 d. 19.45 val., D. Ž. viešoje vietoje – Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ arenoje vykusių krepšinio varžybų metu demonstravo juodos spalvos vėliavą su baltomis raidėmis užrašytu policijos pareigūnus niekinančiu akronimu „A.C.A.B.“, kurio reikšmė išvertus iš anglų kalbos – „visi policininkai yra šunsnukiai“ (all cops are bastard), tokiais veiksmais siekė sutrikdyti viešąją tvarką bei žmonių rimtį, taip pat pažeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. (b. l. 2)

2018 m. gruodžio 6 d. eksperto išvadoje Nr. EAN-11 nurodyta, kad komunikacijos aktu nėra skatinama ar raginama diskriminuoti kokius nors asmenis, todėl jis nelaikytinas skatinamuoju ir negali būti sėkmingas ar nesėkmingas. Šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė nuomonė. Atsižvelgus į bendrą visuomeninį kontekstą akivaizdu, jog iš pasisakymo išplaukianti išvada, kurią žino ir adresatas, ir adresantas, ir kuri yra numanoma pasisakymu, yra tai, kad kiekvienas policijos ar teisėsaugos pareigūnas yra šunsnukis, nors gal visuomenė to nepastebi ar tik dar nepastebi. Vadinasi, vėliavos užrašu bei viešu jo demonstravimu viešai tyčiojamasi, niekinami bei įžeidžiami policijos pareigūnai ar teisėsaugos institucijos apskritai, skleidžiama neapykanta jų atžvilgiu. Tai, kad remiamasi anglų kalbos fraze, sudaro pagrindą teigti, jog tokiu komunikacijos aktu mėginama dirbtinai kurti ir Lietuvos visuomenei primesti nebūdingas mūsų visuomeniniam bei politiniam kontekstui problemas. (b. l . 10)

2018 m. gruodžio 14 d. apžiūros protokolo priede, fotolentelėje Nr. 1 pirmame fotoatvaizde matyti kabanti vėliava su raidėmis „ACAB“ sirgalių tribūnos dešiniame kampe. Antrame fotoatvaizde matyti vyras – D. Ž. nukabinantis vėliavą. Trečiame fotoatvaizde matyti kaip D. Ž. kitų sirgalių pagalba pakabina vėliavą su raidėmis „ACAB“ tribūnos apačioje, priekyje, dešiniame kampe. (b. l. 28)

2019 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51472-18 D. Ž. nutrauktas, nes nebuvo padaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. (b. l. 3-6)

Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 508 straipsnyje, padarymo

ANK 481 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu, kitais veiksmais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė sekančias įvykio aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų koks asmuo atsinešė ir pirmą kartą pakabino vėliavą su užrašu „ACAB“. Policijos pareigūnams pastebėjus šia vėliavą tribūnoje, buvo nuspręsta inicijuoti jos nukabinimą. Šiuo tikslu policijos pareigūnų vadovas D. D. paskambino (duomenys neskelbtini) arenos apsaugos vadovui A. J. ir paprašė, kad ši vėliava būtų nukabinta. A. J. nuėjo iki tribūnos ir, jo teigimu, sutikęs kelis sirgalius paprašė jų nukabinti vėliavą. Ką vėliava reiškia ar kodėl ją reikia nukabinti, jis tuo metu nežinojo ir sirgaliams neaiškino. Pagal byloje esančius vaizdo įrašus matyti, kad D. Ž. vėliavą nukabino, nunešė į tribūnų apačią ir ten ją sulankstytą padėjo. Po to, praėjus kelioms minutėms, D. Ž. vėl paėmė jo paties padėtą vėliavą, panešė kiek į šoną ir pradėjo išlankstyti. Išlankstymo metu prie jo prisijungė kiti asmenys ir vėliava buvo pakabinta apačioje tribūnų. Iš vaizdo įrašo, D. Ž. parodymų ir vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad vėliavą kabino D. Ž., taip pat kiti nenustatyti asmenys, D. Ž. ją jau išlankstytą jiems perdavė ir padėjo kabinti, laikydamas už vieno kampo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus, teigdamas, kad jis su savimi vėliavos neatsinešė, jos pirmą kartą nepakabino, antrą kartą pradėjo kabinti tik paprašytas kitų sirgalių, iki įvykio nežinojo ant vėliavos buvusio užrašo reikšmės. Teismas, vertindamas D. Ž. parodymų turinį, konstatuoja, kad byloje esantys kiti įrodymai nepaneigia D. Ž. nurodytų aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. Ž. minėtą vėliavą atsinešė ar išsinešė iš arenos, nėra duomenų ir dėl to, kad jis pirmą kartą pakabino ją tribūnoje. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad D. Ž. nesirengė kabinti vėliavos antrą kartą (nes ją padėjo ir pats nuėjo toliau), o tai padarė tik po pokalbio su kitu sirgaliumi, kuris, tikėtina, galėjo prašyti vėliavą pakabinti (iš vaizdo įrašo matyti, kad D. Ž. vėliavą vėl paima tik po pokalbio su kitu asmeniu). Pažymėtina ir tai, kad apklaustas liudytoju A. J. paaiškino, jog D. Ž. jis tiesiog liepė nukabinti vėliavą ir neaiškino kodėl tai padaryti reikia, taip pat neaiškino ką ji reiškia, nes ir pats to nežinojo. Liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad po rungtynių priėjo prie D. Ž. ir pokalbio su juo metu suprato, kad D. Ž. žino ant vėliavos buvusio užrašo reikšmę. Tačiau konkrečių ir aiškių aplinkybių, pagal kokias jis tokią išvadą padarė, negalėjo nurodyti – D. Daukantas tik paaiškino, kad D. Ž. jam pasakė, kad „viską žino“. Viena vertus pagal tokius D. Ž. galimai pasakytus žodžius negalima daryti išvados, kad jis pripažino žinantis vėliavos reikšmę. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad po rungtynių D. Ž. galimai jau žinojo vėliavos reikšmę, nereiškia, jog ji jam buvo žinoma ir vėliavos kabinimo metu. Byloje daugiau nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad D. Ž. įvykio metu būtų žinojęs, ką reiškia raidės ant vėliavos. Priešingai, D. Ž. telefono apžiūros protokolas patvirtina D. Ž. paaiškinimus, kad jis informacijos apie raides „ACAB“ ieškojo jau po įvykio, nes didžioji dauguma vaizdo failų, susijusių su užrašu ‚ACAB“, buvo sukurta būtent vėliau nei įvyko įvykis. Kartu šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, jog D. Ž. nemoka anglų kalbos, pats yra muitinės pareigūnas (statutinis tarnautojas), be to, vėliavos užrašo reikšmė gali turėti įvairių interpretacijų. Šios aplinkybės kelia abejonių tiek dėl D. Ž. galimybių suprasti ant vėliavos buvusį užrašą, tiek dėl to, kad pats būdamas valstybės tarnautoju, siekė įžeisti kitus, panašaus pobūdžio, valstybės tarnautojus.

Atkreiptinas dėmesys, kad D. Ž. inkriminuojami nusižengimai gali būti padaromi tik veikiant tiesiogine tyčia, t.y. kai asmuo suvokia, jog savo veiksmais trikdo viešąją tvarką ir (ar) nori bei siekia įžeisti statutinius valstybės tarnautojus. Įvertinęs aukščiau minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kyla abejonių dėl to, jog D. Ž., antrą kartą padėdamas užkabinti vėliavą, suprato jos reikšmę ir tokiais savo veiksmais siekė įžeisti policijos pareigūnus ar trikdyti viešą tvarką bei visuomenė rimtį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei kilusias abejones, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog D. Ž. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo subjektyviųjų požymių (tiesioginės tyčios).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

D. Ž. administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį ir 508 straipsnį nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.