- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-13
- Bylos Nr.
- 1-24-785/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00461-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- J. P., J. E.
- Nukentėjusysis
- P. S.
- Advokatai
- Adomas Jonauskas, Genė Čepienė
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei, dalyvaujant prokurorei Editai Ročytei, kaltinamojo J. P. gynėjui advokatui Adomui Jonauskui, kaltinamojo J. E. gynėjai advokatei Genei Čepienei, nukentėjusiajam P. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. P., (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, teistas 9 kartus: 1) 1983-11-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 m., 1984-08-21 Kauno m. Panemunės r. teismo nutartimi, pritaikius LR BK 55 str., paleistas lygtinai prieš terminą 11 mėn. 9 d.; 2) 1985-05-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 43 str., prijungta neatlikta bausmė 6 mėn. pagal 1983-11-22 Mažeikių r. teismo nuosprendį, galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 3) 1989-04-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 151 str. 2 d., 204 str., 228 str. 1 d., 42 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 1993-03-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 3 d., 146 str. 2 d., 148 str. 2 d., 42 str. (LR BK str. galiojo iki 2003-05-01) 7 m. laisvės atėmimo, 1997-07-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius LR BK 54² str., paleistas lygtinai 1 m. 8 mėn. 16 d. 5) 1998-10-20 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. (LR BK straipsniai galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 8 m. su viso turto konfiskavimu, remiantis LR BK 43 str., prijungta neatlikta bausmė pagal 1993-03-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo su viso turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 26 str. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. 2003-08-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, veika iš 1961 m. LR BK 272 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. LR BK 180 str. 2 d. paskirta bausmė 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. prie paskirtos bausmės pridėta 1993-03-26 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, galutinė bausmė 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Panaikintas pripažinimas itin pavojingu recidyvistu; 6) 2005-02-21 Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d., 146 str. 2 d., 187 str. 1 d., pagal LR BK 180 str. 2 d. 3 m. laisvės atėmimo, pagal LR BK 146 str. 2 d. - 1 m. laisvės atėmimo, pagal LR BK 187 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmės subendrintos su 1998-10-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu. Galutinė bausmė 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. 2005-06-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeista 2005-02-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendis ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie subendrintos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos 1998-10-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 5 m. laisvės atėmimo, 7) 2009-11-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str.1 d. 1m. laisvės atėmimo, 8) 2009-12-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 2010-02-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d, subendrintos bausmės, prie 2009 m. gruodžio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirtos bausmės pridėta dalis 2009 m. lapkričio 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str.1 d., paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 9) 2010-06-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinnus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-02-01 nutartimi nustatyta subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., 138 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 146 str. 1 d.
J. E., (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedarbingas (15 % darbingas), teistas 3 kartus: 1) 1976-12-13 Skuodo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., (BK str. galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius TSRS ATP 1970-06-12 įsaką lygtinai priverstinai įdarbinant; 2) 1993-03-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 16 str., 90 str. 1 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) 1 m. 6 mėn. pataisos darbų išskaičiuojant 15%; 3) 2000-08-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., (BK str. galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 m. su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto „3 str. 1 d. 1 p. bausmė sumažinta 1/3, t.y. 8 mėn., galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo su 400 litų vertės turto konfiskavimu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., 138 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., 146 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 apie 12 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. E., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame P. S. priklausančiame bute, turėdamas tikslą savo naudai įgyti P. S. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną, pasinaudodamas P. S. senyvu amžiumi, piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu, nurodydamas, kad būtinai turi paskambinti, paprašė P. S. duoti turimą mobilaus ryšio telefoną, kurį išsinešė iš P. S. buto ir negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, P. S. priklausantį, nedidelės vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6230“, IMEI (duomenys neskelbtini), 200 litų vertės su jame buvusia beverte SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, J. P. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 apie 12.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. E., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, išgertuvių metu tyčia sudavė P. S. kumščiu ne mažiau penkis smūgius į galvą, po to J. E. sudavė ne mažiau penkis smūgius P. S. į galvą ir P. S. nugriuvus ant grindų abu spardė jį kojomis suduodami ne mažiau penkis smūgius į šonus ir krūtinę bei vieną smūgį į kojas ir padarė P. S. galvos ir krūtinės ląstos sumušimą, muštinę galvos žaizdą, nosies kaulų lūžimą, kairės pusės 5-6-7-8-9 šonkaulių lūžimus, kurie sukėlė nesunkų P. S. sveikatos sutrikdymą.
Be to, J. P. pagrobė svetimą turtą, tai yra, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 apie 12.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. E., P. S. įsileidus į nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste patalpas ir ten girtaujant, pasinaudojęs negalinčio judėti, dėl patirtų sužalojimų ir girtumo nukentėjusiojo P. S. būkle, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. S. priklausantį turtą: televizorių „Daewoo“ su kambarine antena ir nuotolinio valdymo pulteliu iš viso 400 litų vertės, rudos spalvos patalynės komplektą 60 litų vertės, du vyriškus laikrodžius 100 litų vertės, akordeoną „Veltmeister“ 250 litų vertės, moterišką apyrankę su gintarais 40 litų vertės, magnetolą „Grunding“ 60 litų vertės, vyriškus flanelinius marškinius 25 litų vertės, iš viso pagrobė svetimą, P. S. priklausantį 935 litų vertės turtą.
Be to, J. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. E., įsibrovęs į P. S. nuosavybės teise priklausančio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, Mažeikių mieste patalpas pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. S. priklausantį turtą - du moteriškus dviračius iš viso 100 litų vertės.
Be to, J. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. E., įsibrovė į P. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste patalpas, J. E. atrakinus buto duris pagrobtu raktu, pagrobė svetimą P. S. priklausantį turtą - 6 lėkštes, 6 lėkštutes ir dubenį, iš viso 60 litų vertės, 3 dideles lėkštes iš viso 40 litų vertės, 4 staltieses 100 litų vertės, 2 viengulius ir vieną dvigulį užtiesalą iš viso 200 litų vertės, vyrišką rankinį laikrodį „Meister“ 50 litų vertės, gintarinius karolius 60 litų vertės, televizorių „Vido“ su kambarine antena ir nuotolinio valdymo pultu iš viso 400 litų vertės, siuvimo mašiną „Čaika“ 100 litų vertės, padarydamas darydamas nukentėjusiajam P. S. 1010 litų vertės turtinę žalą.
Be to, J. P. kaltinamas tuo, kad neteisėtai atėmė žmogui laisvę, tai yra jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. E., po to kai sumušė ir apiplėšė nukentėjusįjį P. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., užrakinęs šio buto duris, be jokio teisėto pagrindo neleido nukentėjusiajam P. S. išeiti iš buto iki tol, kol 2009 m. liepos 6 d. apie 10 val., į butą patekusi žmona P. S. kartu su policijos pareigūnais jį išlaisvino.
J. E. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 apie 12 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. P., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) esančiame P. S. priklausančiame bute, turėdamas tikslą savo naudai įgyti P. S. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną, pasinaudojus P. S. senyvu amžiumi, piktnaudžiaujant jo pasitikėjimu, J. P. nurodžius, kad būtinai turi paskambinti ir paprašius P. S. duoti turimą mobilaus ryšio telefoną, jį išsinešė iš P. S. buto ir negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, P. S. priklausantį, nedidelės vertės turtą - mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6230“, IMEI (duomenys neskelbtini), 200 litų vertės su jame buvusia beverte SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, J. E. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tai yra, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 apie 12.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. P., Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, išgertuvių metu tyčia sudavė P. S. kumščiu ne mažiau penkis smūgius į galvą, po to J. E. sudavė ne mažiau penkis smūgius P. S. į galvą ir P. S. nugriuvus ant grindų abu spardė jį kojomis suduodami ne mažiau penkis smūgius į šonus ir krūtinę bei vieną smūgį į kojas ir padarė P. S. galvos ir krūtinės ląstos sumušimą, muštinę galvos žaizdą, nosies kaulų lūžimą, kairės pusės 5-6-7-8-9 šonkaulių lūžimus, kurie sukėlė nesunkų P. S. sveikatos sutrikdymą.
Be to, J. E., pagrobė svetimą turtą, tai yra, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 apie 12.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. P., P. S. įsileidus į nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, patalpas ir ten girtaujant, pasinaudojęs negalinčio judėti, dėl patirtų sužalojimų ir girtumo nukentėjusiojo P. S. būkle, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. S. priklausantį turtą: televizorių „Daewoo“ su kambarine antena ir nuotolinio valdymo pulteliu iš viso 400 litų vertės, rudos spalvos patalynės komplektą 60 litų vertės, du vyriškus laikrodžius 100 litų vertės, akordeoną „Veltmeister“ 250 litų vertės, moterišką apyrankę su gintarais 40 litų vertės, magnetolą „Grunding“ 60 litų vertės, vyriškus flanelinius marškinius 25 litų vertės, iš viso pagrobė svetimą, P. S. priklausantį 935 litų vertės turtą.
Be to, J. E. pagrobė svetimą turtą, tai yra, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. P., įsibrovęs į P. S. nuosavybės teise priklausančio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, Mažeikių mieste patalpas pagrobė svetimą, nukentėjusiajam P. S. priklausantį turtą - du moteriškus dviračius iš viso 100 litų vertės.
Be to, J. E. apiplėšė įsibrovęs į patalpą, tai yra jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. P., įsibrovė į P. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste patalpas, atrakinęs buto duris pagrobtu raktu ir panaudojęs fizinį smurtą prieš P. S., J. E. sudavus vieną smūgį kumščiu į veidą ir spyrus koja į kairią šlaunį ir grasindamas paskersti jei kam pasiskųs, pagrobė svetimą P. S. priklausantį turtą - 6 lėkštes, 6 lėkštutes ir dubenį viso 60 litų vertės, 3 dideles lėkštes iš viso 40 litų vertės, 4 staltieses 100 litų vertės, 2 viengulius ir vieną dvigulį užtiesalą iš viso 200 litų vertės, vyrišką rankinį laikrodį „Meister“ 50 litų vertės, gintarinius karolius 60 litų vertės, televizorių „Vido“ su kambarine antena ir nuotolinio valdymo pultu iš viso 400 litų vertės, siuvimo mašiną „Čaika“ 100 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam P. S. 1010 litų vertės turtinę žalą.
Be to, J. E. neteisėtai atėmė žmogui laisvę, tai yra, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-07-05 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, susitaręs daryti nusikalstamą veiką kartu su J. P., po to kai sumušė ir apiplėšė nukentėjusįjį P. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., užrakinęs šio buto duris, be jokio teisėto pagrindo neleido nukentėjusiajam P. S. išeiti iš buto iki tol, kol 2009 m. liepos 6 d. apie 10 val., į butą patekusi žmona P. S. kartu su policijos pareigūnais jį išlaisvino.
Kaltinamasis J. E. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis susitiko su J. P. prie nakvynės namų, esančių Sodų 7, Mažeikiuose. Jis jau tą dieną su kitais asmenimis buvo išgėręs alkoholio, o J. P. irgi buvo jau išgėręs. Jis su J. P. nuėjo išgerti pas P. S., kurio jis anksčiau nepažinojo. Ar nukentėjusįjį pažinojo J. P. nežino. Kai jie nuėjo, P. S. namuose buvo vienas. Nuėję pas jį pasakė, kad nori kartu išgerti. Kodėl ėjo pas P. S., negali pasakyti. P. S. juos į butą įleido. Visi trys gėrė degtinę virtuvėje. Gerdami kažko susiginčijo ir P. S. J. P. sudavė iš delno ir P. S. iškrito telefonas. Kai P. S. sudavė smūgį, jis tuo metu sėdėjo, jis smūgio metu atsitrenkė į sieną, tada ir iškrito telefonas, kurį J. P. pakėlė ir padėjo ant stalo. Kaip telefonas atsidūrė pas J. P., jis negali pasakyti. J. E. turėjo savo telefoną, o J. P. taip pat turėjo savo telefoną. Kas toliau buvo su tuo telefonu, jis to momento nepamena. Jis su J. P. tuo metu visą laiką virtuvėje buvo kartu ir niekas nebuvo iš buto tada išėjęs ir J. P. jam ir jis jam neskambino. Ten girtavo apie dvi valandas. Ar tas telefonas visą laiką buvo ant stalo jis negali pasakyti, nes kai išgeria jis iš viso sunkiai pamenu, nors kitas įvykio detales pamena. Po J. P. smūgio P. S. iš pradžių sėdėjo, paskui jį nuvedė į lovą, nes jis buvo girtas. Daugiau smūgių P. S. jie nesudavė. Paskui abu kartu su J. P. sugalvojo paimti iš P. S. kaltinime nurodytus daiktus. Konkrečiai jie su J. P. nieko daug nekalbėjo ir nesitarė, paėmė televizorių, visus tuos daiktus kurie išvardinti kaltinamajame akte. Jis dabar gerai nepamena, kada ir kokius daiktus paėmė. Pirmą kartą daiktus išnešė iš buto kartu su J. P. ir nunešė gal už 300 m prie gyvatvorių, koks paros laikos laikas buvo dabar tiksliai nepamena. Jis išeidamas pasiėmė rūsio raktus ir iš durų išsitraukė buto raktus, su kuriais užrakino buto duris, kad P. S. neišeitų ir nepraneštų policijai. Raktus paėmė automatiškai, tada negalvojo grįžti. Kad paėmė raktus pasakė J. P.. Su daiktais būnat prie gyvatvorės, po kiek laiko jis J. P. pasiūlė eiti dar kartą į butą paimti dar kitų daiktų, tačiau J. P. pasakė, kad daugiau neis, tai tada jis į P. S. butą grįžo vienas. Atėjęs atsirakino duris ir kol žiūrinėjo kambaryje, P. S. norėjo išbėgti. P. S. jau buvo išbėgęs pro duris ir norėjo jį užrakinti, jis tada jam spyrė iš kojos, jį apdaužė ir nutempė į kambarį. Nepamena, kiek dar sudavė smūgių, nes neskaičiavo. Jis viską prisimena kaip ten viskas vyko, bet nepamena dėl smūgių, nes tada apie tai nemastė. Kad neprisimena turi įtakos ir girtumas, bei praėjęs laikas. Po to, kai sudavė smūgius P. S., tada dar paėmė daiktus nurodytus kaltinime. Paėmė du televizorius, lėkštes, siuvimo mašiną, buvusia lagamine su rankena. Tuos daiktus jis pasidėdavo laiptinėje ir vėl ėjo į butą. Daiktus išnešė iš kelių kartų. Jis sunkiai vaikšto, tačiau pas P. S. ėjo be ramento, nes tuo metu buvo sveikesnis. Tuo metu J. P. nebuvo, jis saugojo iš pirmo karto išneštus daiktus lauke. Po to, kai susirinko įvairius daiktus, išeidamas vėl užrakino buto duris, kad P. S. neišeitų ir nepraneštų policijai. Jis nematė, kad P. S. būtų buvęs kruvinas. Kaip jis jautėsi, jis neatkreipė dėmesio. Daiktus išnešė iš P. S. buto esančio penktame aukšte. Iš antro karto pavogtus daiktus nunešė vėl į tą pačią vietą, kur anksčiau suneštus pavogtus daiktus saugojo J. P.. Sunešus daiktus jis pasiūlė pro šalį einančiam žmogui pirkti vieną iš televizorių, kokį tiksliai nepamena, kuris siūlomą televizorių nupirko berods už 100 Lt, ir pinigus sumokėjo iš karto. Pavogtą akordeoną nunešė į mokyklą, kur paliko sargui. Kitą dieną nuėjo į mokyklą, tačiau akordeono neberado. Kur kitus daiktus padėjo nežino. Ką nešė J. P. jis nežino ir nematė, jis sakė, kad kažkam siūlė siuvimo mašiną. Kur kiti daiktai buvo ir kur juos padėjo, jis nežino ir nepamena. Į rūsį ėjo po daiktų realizacijos. Į rūsį ėjo kartu su J. P.. Į rūsį įsibrauti pasiūlė jis, nes jis turėjo raktus, ir galvojo, kad ten dar bus koks dviratis. Atrakinęs duris rūsyje rado du moteriškus dviračius. Jis vienas išvežė abu, tačiau veždamas po vieną dviratį į lauką. J. P. į rūsį nėjo. Su dviračiais niekur nėjo, su vienu dviračiu pasivažinėjo, o kitą nuvežė ten prie krūmų, kur buvo sudėti daiktai. Kai nuėjo su dviračiu, tai pavogtų daiktų jau nebuvo, gal kas nors paėmė. J. P. irgi nebuvo. Vieną dviratį buvo padėjęs pas vieną žmogų daržinėje, kuriam nesakė iš kur dviratis. Jis asmeniškai jokių daiktų į lombardą nenešė. Į J. P. gynėjo klausimą atsakė, kad J. P. nedalyvavo plėšime ir daiktų išnešime, o taip pat jis su J. P. nesitarė užrakinti P. S., o J. P. nebuvo, kai jis užrakino P. S.. Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išgėręs ir tas turėjo įtakos, jų padarymui. Gynėjai paliūliuos nukentėjusiojo atsiprašyti, nurodė, kad nežino, ką jam pasakyti ir nurodė, kad padarytos žalos neturi iš ko atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu J. E. parodė, kad galėjo būti ir 2009-07-05, kiek buvo laiko nežino, sutiko J. P., kuris pasiūlė kažkokį butą, kokiu adresu neprisimena. J. P. eidamas jam pasakojo, kad jau kažkada buvo tuo adresu, kur gėrė, dar sakė, jei bus namuose išgersim. Jis neprisimena adreso kur ėjo, tiesiog ėjo kur vedė J. P.. Prisimena, kad atėjus į kažkokį namą, jie abu užlipo į penktą aukštą, prisimena, kad J. P. paskambino į duris esančias dešinėje pusėje, duris atidarė ne mažiau kaip 60 metų amžiaus vyras, J. E. nepažįstamas, nes jį matė pirmą kartą. Tame bute anksčiau nėra buvęs. Pasisveikinus su vyriškiu abu įėjo į buto vidų, kur iškart nuėjo į virtuvę. J. P. atsinešė degtinės, tas vyras pas kurį atėjo atnešė užkandos. Pasak J. E., einant pas vyriškį, jokio tikslo apvogti jie neturėjo, tiesiog mintis kilo begeriant, kai senis pradėjo nervinti. Jiems trims begeriant J. P. paprašė to vyro telefono paskambinti ir išėjo iš buto, kodėl jis išėjo iš buto nežino. J. E. liko bute su vyriškiu ir toliau gėrė. Vyras J. E. klausinėjo kur yra tas kitas vyras su telefonu, tada J. E. paskambino J. P., kuris pasakė, kad tuoj grįš ir dar pasakė, kad prigirdyk tą senį, ką J. E. ir darė, girdė senį, kad greičiau prigertų. J. P. nesakė J. E. nieko apie vagystę, tačiau J. E. iš kalbos suprato, kad reikia prigirdyti senį tam, kad po to jį galėtų apvogti. J. P. grįžo ne mažiau kaip už 20 min., dar truputį pasidėjo ir tarp senio ir J. P. kilo konfliktas, dėl ko kilo nežino. Senis buvo jau prigėręs, nežino kodėl J. P. jam trenkė į veidą, kiek smūgių sudavė neprisimena, galėjo būti ne mažiau kaip 3 smūgiai, po to kai J. P. trenkė seniui J. E. trenkė seniui taip pat ne mažiau kaip 3 smūgius rankos kumščiu, kur trenkė neprisimena. Po smūgių senis nukrito ant žemės ir nesikėlė, tada J. P. iš kambario paėmė televizorių, o J. E. iš kito kambario paėmė akordeoną, siuvimo mašiną ir magnetolą. Tik įėjus į butą jis užrakino buto duris iš vidaus, juokaudamas, kad buto šeimininkas bus jis. Ir išeinant iš buto J. E. užrakino senio buto duris ir pasiėmė buto raktus, dėl to, kad turėjo tikslą dar kartą ateiti ir apvogti butą, kadangi bijojo, kad senis gali nebeįsileisti. Pavogę daiktus abu su J. P. nuėjo prie šalia esančių gyvatvorių, kad niekas nepamatytų, visus vogtus daiktus paliko gyvatvorėse. Po to J. E. pasiūlė J. P. dar kartą eiti pas senį vogti, tačiau J. P. jau nebenorėjo eiti. Tačiau J. E. įkalbėjo J. P. dar kartu eiti apvogti senio. Atėjus antrą kartą prie senio namo, J. E. užlipo į penktą aukštą atsirakino senio buto duris, įėjęs į butą pamatė virtuvės kambaryje sėdintį senį, jo veidas buvo kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas. J. E. įėjus į butą senis kažką sakė, tačiau J. E. nesuprato ką, tada J. E. nuėjo į kitą kambarį apsižiūrėti ką galėtų dar išnešti iš buto, po ko grįžo į virtuvę, o joje nebebuvo senio. J. E. nuėjus prie durų pamatė, kad senis tuo metu jau bandė rakinti duris iš lauko pusės, o jis pats buvo laiptinėje. Dėl to J. E. labai supyko ant senio, parsitempė jį į buto vidų, uždarė duris, nuvedė į virtuvės kambarį pasodino ant kėdės ir dešine koja jam spyrė, kur pataikė tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad pataikė į sprandą. Senis po smūgio nukrito ant žemės, J. E. išsigando ar neužmušė, patikrino senio pulsą, senis kvėpavo, tada palikęs senį gulėti nuėjo į kitą kambarį ir pasiėmė televizorių, kokį neprisimena. Išeidamas iš buto užrakino buto duris, kad senis neišeitų pasiskųsti, kad jį apvogė. J. E. pasiėmęs televizorių išėjo iš buto, jo laukė J. P. prie metalinės tvorelės lauke. J. E. paklausė J. P. kodėl jis neatėjo ir kodėl jis vienas turi temti daiktus. Tada J. P. paėmė televizorių ir nunešęs paslėpti į gyvatvores. Atėjus prie gyvatvorių J. P. pasiėmė vieną televizorių ir telefoną, kuriuos nunešė užstatyti į lombardą, o J. E. liko saugoti vogtų daiktų prie gyvatvorės. J. P. grįžus jie vėl kartu gėrė, po ko J. E. nunešė akordeoną į darželį, kur ten buvusiems žmonėms pasakė, kad yra muzikantas ir nori iki rytojaus pasilikti akordeoną. Žmonės sutiko pasaugoti akordeoną. Grįžęs pas J. P. jam pasakė, kad turi raktus nuo senio rūsio, dėl ko abu nuėjo prie senio rūsio, pasišvietė žiebtuvėliu, kas atrakino duris neprisimena. Iš rūsio išsivarė du senus moteriškus dviračius. Grįžus prie gyvatvorės J. P. pasiėmė kažkokį maišą, kuriam buvo lėkštės, medžiagos, maišą prisirišo prie dviračio ir atvažiavo abu prie Sodų g. 7 namo. Po to, abu su dviračiais užlipo į antrą aukštą. J. P. kažkur staiga išvažiavo su dviračiu ant kurio buvo maišas, o J. E. liko vienas. Po to išvažiavo į Sedos g. 23 namą, pas draugą S. S., kur įvarė dviratį į daržinę, paskui grįžo į nakvynės namus. Kitą dieną J. E. sužinojo iš J. P., kad jam dingo dviratis su maišu kuriame buvo vogti daiktai. Trečią dieną po vagystės J. E. nuėjo į darželį, kur buvo palikęs saugoti akordeoną, jį pasiėmė ir nunešė parduoti prie prekybos centro „Norfa“, Naftininkų gatvėje, esantį kioskelį, kur superka įvairius daiktus. J. E. už akordeoną gavo 100 litų, o pinigus išleido su J. P. kartu parduotuvėje, kur nusipirko alaus, cigarečių bei pavalgyti. J. E. iš senio jokio asmens dokumento nevogė, jų neieškojo, vogtą magnetofoną parsinešė į nakvynės namus ir naudojo iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai, tada jiems savanoriškai pateikė (t. 1, b.l. 137-138, 162-163).
2009-09-17 parodymų patikrinimo vietoje metu J. E. patvirtino savo parodymus (t. 2, b.l. 148-158).
J. P. pagal pateiktus pirminius kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tai buvo liepos pradžioje, jis buvo išgėręs, nes tada gėrė jau trečią dieną ir dar norėjo išgerti. Vaikščiojo apie Žemaitijos gatvę. Kieme sutiko nukentėjusįjį ir dar vieną jo kaimyną A. iš gretimo namo. Jiems pasiūlė pirkti savo telefoną, tačiau jie atsisakė telefoną pirkti. P. S. kaimynas nupirko alaus dviejų litrų ir pusantro litro ir jie alų gėrė pas P. S. rūsyje. Kai išgėrė alų, jis pasakė, kad eina parduoti savo telefoną. P. S. pasakė, kad jeigu jis parduos telefoną ir norės išgerti, gali ateiti pas jį ir pasakė laiptinės kodą ir buto numerį. Su pasiūlymu jis sutiko. Jis pardavė telefoną už 20 Lt ir sutiko J. E., kuriam pasiūlė kartu išgerti. Jis su juo kartu gyveno nakvynės namuose. J. E. sutiko ir su juo nuėjo į parduotuvę, nusipirko išgerti degtinės ir nuėjo pas P. S., kuris pats juos įsileido į namus. Jiems geriant įsikalbėjo, kad jo sesuo prieš tris dienas buvo palaidojusi sūnų ir jis pasakė, kad yra susipykęs su seserimi ir jau trylika metų su ja nebendrauja ir dėl to nebuvo laidotuvėse. P. S. jam pradėjo priekaištauti, kuriam jis liepė užsičiaupti ir jie tada pradėjo pyktis. Tada jis P. S. sudavė per žandą ir jis nukrito. J. P. pasakė, kad daugiau nebesipykime ir geriame toliau. P. S. sakė, kad, kad jis juos pasikvietė į svečius, o jie dar daužosi. P. S. nesikėlė ir užmigo ant grindų. Jokio mušimo daugiau nebuvo. Kai baiginėjo gerti degtinę, jis J. E. pasiūlė eiti lauk. J. P. atsikėlė nuo stalo ir pamatė, kad ant grindų buvo P. S. telefonas, kuris buvo jam iškritęs iš marškinių kišenės. Kai J. P. paėmė telefoną, kilo mintis apvogti P. S.. J. E. virtuvėje nuo palangės paėmė radiją. Po to jis įėjo į kambarį. P. S. tuo metu miegojo, o jis jam nuo rankos nusegė laikrodį. Jis į rastą krepšį sukrovė įvairius daiktus, paėmė televizorių, o J. E. paėmė kitus daiktus. Jis pasakė J. E., kad einam lauk, kad niekas neateitų. Jis nusileido iš penkto aukšto žemyn, o po kurio laiko nusileido ir J. E.. Ką tiksliai jie tada paėmė, jis nepamena. Jie abu kartu nunešė pavogtus daiktus prie Žemaitijos 19 namo, kur buvo gyvatvorė ir ten tuos daiktus padėjo, nes jau buvo tamsu. Praėjus kuriam laiko tarpui J. E. jam pasiūlė dar kartą eiti į tą butą, tačiau jis ten grįžti atsisakė, kad nebūtų atėję kaimynai ar atsikėlęs nukentėjusysis ir jų nesulaikytų lipančių iš penkto aukšto. Tada J. E. jam pasiūlė eiti iki to namo ir pasakė, kad jeigu nukentėjęs dar miegos, tai J. E. jį pašauks per virtuvės langą. Jis sutiko ir nuėjus liko prie name esančios parduotuvės ir žiūrėjo į penktą aukštą. Po kurio laiko, gal po 15 minučių, J. E. jį pašaukė ir jis tada ten nubėgo. Įėjęs pamatė, kad virtuvėje nėra nukentėjusiojo, o įėjus į kitą kambarį pamatė, kad nukentėjusysis miega ranka užsidengęs galvą. Jis paėmė vieną televizorių ir pasakė J. E., kad greičiau einam lauk. Jis paėmė televizorių, nes J. E. jo nebūtų panešęs. Kai J. E. išgeria, jam ką nors būna sunku išaiškinti. Jis lipo į apačią ir jau buvo gal antrame aukšte, kai išgirdo kaip užsidarė buto durys ir suprato, kad J. E. irgi eina iš paskos. Tarp jo ir J. E. nebuvo jokios kalbos ir susitarimo, kad P. S. reikia užrakinti. J. E. jam nesakė, kad jis bute užrakino nukentėjusįjį. Po to, J. E. jam sakė, kad kai J. E. ėjo, kaip buvo sutarę, šaukti jį per langą, P. S. bėgo į laiptinę, ir norėjo užrakinti duris, tai J. E. įsitraukė P. S. į vidų ir jam „davė malkų“, tai yra jį sumušė, nes jis norėjo išbėgti lauk. Kiek ir kaip J. E. mušė P. S. jis neklausė. Jis su J. E. daiktus nunešė prie kitų daiktų, prie gyvatvorių. Po to jis pasakė J. E., kad jis tą dieną su P. S. gėrė jo rūsyje ir ten yra du dviračiai, matė, kad rūsio lauko durys nėra uždarytos, bet tik nežino kaip reikia įeiti į patį rūsį. Tada J. E. pasakė, kad iš buto paėmė rūsio raktus. Jie abu nuėjo į rūsį ir abu kartu išvarė jame buvusius du dviračius, kuriuos parsivarė prie sudėtų daiktų. Po to, jis vieną televizorių ir telefoną nunešė į lombardą. Televizorių ir telefoną nunešė prie parduotuvės „Putinas“ esantį lombardą, kuris dirba visą parą. Už televizorių gavo 50 Lt, o už telefoną 30 Lt. Šiuos daiktus nunešė vienu metu. Prie televizoriaus buvo kambarinė antena, nuotolinio valdymo pultas. Kai grįžo atgal J. E. pasakė, kad kažkam pardavė vieną televizorių. J. E. nuvažiavo ieškoti degtinės ir ilgai negrįžo. Jis su kitu dviračiu, ant kurio buvo sukrauti daiktai, išvažiavo J. E. į Sodų 7. Ten nuvažiavęs paliko dviratį su daiktais prie laiptinės ir kol nubėgo iki buto ir grįžo atgal, dviračio su daiktais neberado, nes kažkas jį iš jo pavogė. Po to grįžo prie to paties namo, kur jau buvo J. E., kuris pasakė, kad akordeoną nunešė į mokyklą ir paliko sargui, siuvimo mašiną perdavė kažkokiam žmogui, o indus kažkokiai moteriai ir po to jie išsiskyrė. Po to vaikinas apsigyvenęs nakvynės namuose kažkada prasitarė, kad jam reikia televizoriaus ir jis jam pasakė, kad lombarde yra užstatęs televizorių ir telefoną. Vaikinas, kuriam apie daiktus nieko neaiškino, juos nusipirko. Paliktą mokykloje akordeoną vėliau, kartu su J. E. pasiėmė ir turgelyje prie pašto jį pardavė už 100 Lt. Pinigus pasidalino su J. E. po lygiai. Įvykio metu J. E. su ramentu nebuvo, nors jis prieš tai su juo vaikščiojo, nes jam tindavo koja. Jis negali pasakyti, kodėl padarė nusikaltimus, mano, jeigu nebūtų buvęs girtas, tikrai nebūtų taip padaręs. Savo poelgį vertina blogai, nukentėjusiojo teismo posėdyje atsiprašė, jei turėtų iš ko nukentėjusiajam atlygintų visą padarytą žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad laiko gerai neprisimena, galėjo būti ir 2009-07-05 iš ryto, kiek buvo valandų nežino, kada jis gėrė alkoholį, po to eidamas pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pamatė stovintį nepažįstamą senuką su dar kažkokiu vyru, taip pat jam nepažįstamu. Kadangi pats jau buvo išgėręs, dar norėjo išgerti, dėl ko reikėjo pinigų, tai pasiūlė senukui pirkti savo mobilaus ryšio telefoną Nokia, už 20 litų, tačiau senukas nepirko, matė, kad senukas atrodė išgėręs taip pat. Senukas pasakė, jei ką gali ateiti pas jį ir pasakė savo namo durų kodą, pasakė ir parodė, kad gyvena penktame aukšte po dešine. Kiek suprato senukas turėjo omeny, kad pas jį ateiti gali tada jei J. P. turės ko išgerti. J. P. nuėjus link Sodų g. 7 namo, kur sutiktam kažkokiam nepažįstamam vaikinui pardavė telefoną už 20 litų. Po to prie nakvynės namų sutiko J. E. su kuriuo kartu gyveno nakvynės namuose, nupirko degtinės ir kartu su J. E. nuėjo pas tą senuką, kuris J. P. pasakė savo adresą. Anksčiau niekada pas jį nėra buvęs. Kai atėjo pas tą senuką, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), paskambinus į duris, tas senukas duris atidarė, ir įsileido jį ir J. E. į butą. Abu su J. E. nuėjo į virtuvę ir pastatę butelį ant stalo pradėjo jį gerti. Neprisimena dėl girtumo, ar buvo išėjęs iš buto, mano, kad nebuvo, kadangi gerti netrūko ir nebuvo ko eiti. Neprisimena ar prašė senuko paskambinti. Tačiau gali būti, kad prašė, tačiau dėl girtumo neprisimena. J. P., senukui ir J. E. begeriant tarp J. P. ir senuko kilo žodinis konfliktas, dėl ko kilo konfliktas J. P. neprisimena, jie kalbėjo apie Geidžių kapines, kadangi prieš kelias dienas buvo nuskendęs J. P. sūnėnas, ir paskutines dienas J. P. pastoviai vartojo alkoholį. Jie susipyko ir J. P. atsistojęs nuo stalo su ranka norėjo trenkti seniui per veidą, tačiau senis užkišo ranką, tada J. P. jam norėjo trenkti kaire ranka, dėl ko seniui užkišus ranką jam sudavė per veidą dešine ranka, dėl ko jis nukrito ant žemės. Smūgis nebuvo stiprus, tik senis buvo girtas. Jam nukritus ant žemės senio daugiau nemušė, nesudavė nė vieno smūgio, nematė, kad senį muštu J. E.. Nežino kaip senis patyrė pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus, kadangi J. P. jam sudavė tik vieną smūgį, nuo ko jis nugriuvo, jam smūgį sudavė į žandą. Kada ir kaip senis susilaužė šonkaulius, nosį, patyrė galvos sumušimą nežino. Seniui nukritus ant žemės jis gulėjo prie stalo virtuvėje. Jis nejudėjo, nežino gal jis buvo be sąmonės. J. P. toliau su J. E. sėdėjo prie stalo ir baiginėjo gerti degtinę. Kiek laiko dar gėrė neprisimena, tačiau neilgai. Jam kilo mintis apvogti senį, pasinaudojant jo bejėgiška būkle, kadangi jis gulėjo ant žemės ir negalėjo priešintis. Kiek J. P. prisimena seniui sudavė, kadangi kilo konfliktas kalbant apie J. P. sūnėno laidotuves, senis jam pradėjo priekaištauti, kad J. P. nedalyvavo laidotuvėse ar kažką panašaus, dėl ko J. P. susinervino ir trenkė seniui. J. P. nematė ar senis buvo kruvinas. Senis gulėjo virtuvės kambaryje, jam krentant ant žemės iš jo kelnių kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas Nokia, koks telefono modelis neprisimena. Tada J. P. telefoną pasiėmė ir įsikišo į kišenę, po to nuėjo į kitą kambarį kur ieškodamas vertingų daiktų pasiėmė pilkos spalvos televizorių, koks modelis neprisimena, televizorius stovėjo ant spintelės, ir eidamas pro duris pasakė J. E., kad einam greičiau. J. E. tuo metu buvo kambaryje, ką jis darė nematė. Nematė ar jis mušė senuką. J. P. išėjus pro duris ir nulipus laiptais žemyn, jis nuėjo link medžių, kurie auga priešais (duomenys neskelbtini) namą, kur ne mažiau kaip 10 min. laukė kol ateis J. E.. Jam atėjus matė, kad jis rankose nešasi akordeoną, ką dar turėjo rankose neprisimena. J. P. neklausė J. E. ką jis tiek ilgai veikė bute. Lauke jau buvo tamsu, kiek valandų buvo nežino. Su J. E. bei pavogtais daiktais nuėjo ir įlindo į gyvatvores, prie trečios vidurinės penkiaaukščio laiptinės, kur rūkant jam J. E. pasakė, kad turi savo kelnių kišenėje buto raktus, kadangi užrakino senį bute. Tada paslėpė daiktus gyvatvorėje, ir J. E. pasiūlė dar kartą eiti pas senį į butą, kadangi dar liko daiktų, kuriuos galėtų pavogti. J. P. nebenorėjo eiti, tačiau sutiko. Atėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, jis liko stovėti kieme, o J. E. užlipo į viršų, kur praėjus nuo 5 iki 10 min., kiek tiksliai neprisimena, J. E. jį pašaukė pro virtuvės langą iš senio buto užeiti į vidų. J. P. užėjus į vidų, senis jau gulėjo lovoje, kambaryje, buvo rankomis užsidengęs veidą, ar buvo senis kruvinas nematė, tačiau girdėjo kaip jis knarkė. Tuo metu abu visame bute ieškojo vertingų daiktų, kiek kambarių bute neprisimena, tačiau du kambariai buvo tiksliai. J. P. neprisimena kuriame kambaryje, tačiau viename jų rado sekcijoje sudėtas baltos palvos lėkštes, kurias sudėjo į maišą. Taip pat spintoje rado staltieses, lovos užtiesalus, dar kažkokias medžiagas ir viską kišo į maišą, gal tose medžiagose buvo ir senio asmens dokumentai, nežino, dokumentų neieškojo, neėmė ir jų nematė. Tarp medžiagų galėjo būti ir rankinukai su rakandais, nežino, kadangi nežiūrėdamas iš spintos viską kišo į maišą. J. P. neprisimena ar paėmė laikrodžius, gal juos ir paėmė. Kai prikišo maišą daiktų, pasakė J. E., kad greičiau einam, gali pabusti senis. J. P. išėjus į laiptinę iš paskos atėjo J. E., kuris rankose nešėsi tamsios spalvos televizorių, siuvimo mašiną. Kadangi J. E. yra raišas, dėl ko jam pasakė, kad neštų maišą su daiktais, o pats paėmė nešti televizorių, ką dar nešė neprisimena. J. P. nematė ar J. E. užrakino senio buto duris, kadangi ėjo pirmas. Ką darė J. E. nematė. Jis J. P. nesakė, ar užrakino senį bute, o J. P. jo ir neklausė. Vėl visus vogtus daiktus abu nunešė paslėpti į gyvatvorę prie penkiaaukščio namo. Paslėpus daiktus į gyvatvorę, J. E. J. P. pasakė, kad turi raktą nuo rūsio, bei pasiūlė eiti į rūsį paieškoti vertingų daiktų, kuriuos galėtų parduoti. Dėl ko abu nuėjo į rūsį. Rūsio durys buvo atidarytos, tai J. P. prisimena. J. E. nors ir turėjo raktą, tačiau rakto nereikėjo, kadangi kiek prisimena pagrindinės (laukutinės) durys buvo atrakintos, o sandėliuko taip pat durys buvo atrakintos, senis nebuvo užsirakinęs durų. Įėjęs į rūsį J. P. pasiėmė vieną dviratį, kuris stovėjo atremtas į sieną, o kitą dviratį pasiėmė J. E.. Dviračiai buvo seni, moteriški. Ar užrakino J. E. duris nežino, nes nematė. Pasiėmę dviračius nuvažiavo prie gyvatvorių, kuriose buvo paslėpti vogti daiktai. Buvo jau nakties metas, kiek valandų buvo nežino. J. P. tada pasiėmė vieną televizorių, pilkos spalvos, kurį pavogė pirmą kartą ir telefoną Nokia ir nunešė užstatyti į lombardą, esantį prie p/c. „Putinas“, kur už televizorių gavo 50 litų, o už telefoną 30 litų. Išeidamas liepė J. E. saugoti daiktus, kurie buvo paslėpti gyvatvorėje. Iš gautų pinigų, kuriuos gavo užstatęs vogtą televizorių ir telefoną kažkur nusipirko alaus, kur neprisimena ir grįžo pas J. E.. J. P. atėjus jis pasakė, kad akordeoną gerai paslėpė, kur paslėpė jo neklausė. Tada dviese gėrė alų, kiek laiko gėrė nežino, tačiau baigiant gerti jau švito. Kadangi pritrūko alaus, J. E. nuėjo parnešti dar alaus kažkur į Sodų g. 7 namą, o J. P. jam davė pinigų, kuriuos buvo gavęs iš lombardo užstačius daiktus, kiek davė neprisimena. Praėjus ne mažiau kaip 15 min. J. P. nesulaukdamas grįžtant J. E. pasiėmė dviratį, susidėjo vogtus daiktus ant bagažinės, tai yra tas medžiagas ir atvažiavo prie Sodų g. 7 namo įėjimo, kadangi jam girtam atrodė, kad J. E. labai ilgai užtruko. Jis užlipo į viršų jo ieškoti, o vogtą dviratį su vogtais daiktais paliko prie laiptinės. J. P. lipant laiptais jis prasilenkė su dviem vyriškiais, kurie lipo laiptais žemyn, kadangi nežinojo kur nuėjo J. E., staigiai apėjo 4 aukštą, nieko nerado ir vėl grįžo į lauką, tačiau jau nebebuvo dviračio ir daiktų. Kas paėmė dviratį nežino, tikriausiai tie du vyrai su kuriais prasilenkė lipdamas laiptais. Kai nerado dviračio grįžo prie gyvatvorių, kur jo jau laukė J. E.. Jie prasilenkė, po to vėl gėrė kol prašvito. J. P. su J. E. begeriant J. P. klausė J. E., kaip senis atsidūrė lovoje, kadangi antrą kartą kai užėjo į butą, po to kai J. E. jį pakvietė pro langą, J. P. matė, kad senis gulėjo lovoje, o pirmą kartą išeinant matė kaip senis gulėjo virtuvės kambaryje ant grindų. J. E. papasakojo, kad kai užėjo antrą kartą į senio butą, senis norėjo išbėgti iš buto į koridorių, o J. E. jam neleido ir dėl to sudaužė senį. J. P. tada suprato dėl ko jam tiek ilgai apie 10 min. reikėjo laukti prie namo, kol J. E. jį pakvietė pro senio buto virtuvės langą, tuo metu kai J. P. laukė, J. E. daužė senį. J. P. mano, kad tie sužalojimai nurodyti pranešime apie įtarimą, kuriuos patyrė senis, atsirado todėl, kad J. E. sudaužė senį, o ne jis. Kai prašvito netoli gyvatvorių esančiame kieme, prie Žemaitijos g. 17 ar 19 namo, tiksliai nežino, J. E. kažkokiam nepažįstamam vyrui pardavė televizorių, už kiek nežino. Kol jis pardavinėjo televizorių J. P. pro šalį einantiems nepažįstamiems jaunuoliams pasiūlė pirkti siuvimo mašiną, vienas jų sakė kad nori pirkti, neprisimena už kiek. Vienas iš vaikinų, pasakė, kad šalia gyvena ir tuoj atneš pinigus, J. P. sutikus ir įdavus jam į rankas siuvimo mašiną, tikėdamasis, kad jis atneš pinigus, tačiau jis su siuvimo mašina dingo ir daugiau nepasirodė. Grįžus vėl prie gyvatvorių, pamatė pro šalį einančią nepažįstamą, išgėrusią moterį ir ją sustabdęs paklausė, gal žino kas norėtų pirkti lėkštes. Ji atsakė, kad žino ir J. P. jai padavė lėkštes, kurios buvo įdėtos į maišą. Moteris paėmė maišą su lėkštėmis pažadėjo atnešti pinigus, tačiau negrįžo. Po to, J. P. pro šalį einantiems vaikams atidavė gintarinius karolius, kurie jam pasirodė beverčiai, nors neprisimena, kad juos būtų ėmęs, jie tikriausiai buvo prie drabužių spintoje. Kadangi buvo girtas, nelabai suvokė ką daro. Būdamas blaivas taip būtų nesielgęs. Kai moteris, kuriai įdavė lėkštes dingo, J. P. su J. E. išsiskirstė. Kur J. E. išvažiavo su vogtu dviračiu nežino, o J. P. išėjo į miestą. Kitą dieną kai išsipagiriojo J. P. savo kelnių kišenėje rado vyrišką laikrodį, kaip jis atsirado jo kišenėje nežino, dėl girtumo neprisimena. Laikrodį pateikė prie bylos. Po kelių dienų rūkant ant suoliuko prie Sodų g. 7 namo prasitarė kažkokiam iš matymo pažįstamam vaikinui, gyvenančiam taip pat nakvynės namuose, kad yra lombarde užstatęs neblogą televizorių ir mobilaus ryšio telefoną Nokia. Kadangi neturi pinigų iš ko atsiimti šiuos daiktus, pasakė, kad tas vaikinas gali nueiti į lombardą susimokėti ir pasiimti sau. J. P. iš matymo pažįstamas vaikinas pasakė, kad jam reikėtų televizoriaus, dėl ko abu nuėjo į lombardą, kur jis lombarde sumokėjo už televizorių ir mobilaus ryšio telefoną 104 litus ir pasiėmė daiktus, o kur jis juos padėjo nežino. J. P. nusikaltimus darė būdamas neblaivus, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (girtas), būdamas blaivas, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Prisipažįsta, kad sudavė seniui vieną smūgį ir pasinaudodamas jo bejėgiška būkle, nes senis gulėjo ant žemės ir nejudėjo, gal miegojo, gal buvo be sąmonės, tačiau tuo metu J. P. tai nerūpėjo, jį kartu su J. E. apvogė. J. P. į butą pas senį buvo užėjęs du kartus. Pirmą kartą kai atėjo su J. E. ir senis juos įsileido, antrą kartą atėjo po to, kai jam J. E. pasiūlė ateiti, kadangi jis turėjo buto raktus nuo senio buto durų, tačiau J. P. atėjo tada, kai jį pakvietė J. E. pro langą, o ne kartu su juo. Trečią kartą J. P. su J. E. ėjo į senio rūsį, iš kur pagrobė du senus moteriškus dviračius. Pasak J. P., jis iš senio telefono neėmė ir dėl sukčiavimo neprisipažįsta, senio taip tikrai nesumušė, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, seniui sudavė tik vieną smūgį, gal jį mušė J. E., bet nežino, kadangi nematė. Senio bute neužrakino ir nežino, kadangi nematė, ar senį bute užrakino J. E.. Gal ir užrakino J. E., kadangi jis sakėsi paėmęs raktus nuo buto ir nuo rūsio, kur jis padėjo raktus nežino, raktų nematė (t. 1, b.l. 184-185; t. 2, b.l. 10-13; 26-27).
2009-07-28 parodymų patikrinimo vietoje metu J. P. patvirtino savo parodymus (t. 1, b.l. 190-197).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. parodė, kad jis tą dieną buvo grįžęs iš sodo ir gėrė alų rūsyje. Po to jam nuėjus namo į butą pailsėti, nes ruošėsi vėl važiuoti į sodą, kuriame per vasarą gyvena su žmona, po kurio laiko atėjo kaltinamieji. Jis juos įleido į butą, nes vienas sakė, kad nori atsigerti, o kitas į tualetą. Jie trise susėdo virtuvėje kur kalbėjosi. J. P. papasakojo, kad jam yra bėda, kad jo sūnėnas nuskendo, kad yra laidotuvės, jam reikia paskambinti seseriai, bet jis neturi telefono. Tada jis J. P. padavė savo telefoną, su kuriuo jis išėjo iš buto. J. E. liko su juo ir jo paklausus jis pasakė, kad J. P. tuoj grįš. Po kurio laiko J. P. grįžo ir atsinešė butelį degtinės. Jis ant stalo padėjo stikliuką ir pasakė, kad užkandos neturi, nes visą vasarą gyvena sode. Jie susėdę gėrė degtinę ir kai jis J. P. du kartus paprašė gražinti iš jo paimtą telefoną, J. P. iš karto sudavė smūgį jam į galvą. Jam taip pat smūgiavo ir J. E.. Jie jam abu sudavė po kelis smūgius ir jis po smūgių nugriuvo. Jam nugriuvus, jis rankomis užsidengė galvą ir J. P. bei J. E. abu kartu pradėjo jį spardyti į šonus ir krūtinę. Po smūgių kojomis jis prarado sąmonę ir nežino kiek laiko pragulėjo ant grindų. Jis toliau nieko nematė kas vyko, kiek laiko gulėjo negali pasakyti. Jie tada galėjo daryti ką norėjo. Kaip jis atsirado ant sofos irgi negali pasakyti. Matė, kai vėliau J. E. grįžo į butą, jis atsistojo nuo sofos ir įėjo į virtuvę. Jis vienu metu norėjau išbėgti iš buto, tačiau jam J. E. pastojo kelią ir neleido išeiti. J. E. jį dar daužė, jam sudavė į smakrą, spyrė iš kojos ir pagrasino, kad paskers. J. P. jis tada nebematė. Matė, kaip J. E. kažkokius daiktus neša iš jo buto. Jį matė jį tik iš nugaros, kad jis kažką apkabinęs neša. Vėliau kai pamatė, kad buto durys užrakintos, nuėjo atsigulti. Jis norėjo išeiti iš buto, kad nueiti pas kaimynus, nes neturėjo telefono iš kurio galėjo paskambinti ir pasikviesti pagalbos. Po to jis nuėjo miegoti, pagalbos nešaukė, nes jau buvo vakaras, tamsu. Iš ryto jis per langą šaukėsi pagalbos, išgirdo kaimynas ir jis paskambino policijai. Kai atėjo pareigūnai, tai jie negalėjo įeiti į butą, nes jis buvo užrakintas. Dukra paskambino žmonai, kuri grįžusi atrakino buto duris. Atvažiavę pareigūnai jį išvežė į ligoninę, nes jam buvo pasidarę blogai. Po sumušimo tik kitą dieną žmona apžiūrėjo kokie daiktai yra išnešti, tačiau ir taip jie nurodė ne visus daiktus, kuriuos išnešė kaltinamieji. Dalis daiktų buvo gražinti, dėl pavogtų daiktų, kurie jam nebuvo gražinti, jis patyrė 1265 Lt turtinę žalą.
Kai kaltinamieji jį mušė, tai jam buvo užgniaužę kvapą, jis negalėjau kvėpuoti. Jam sulaužė penkis šonkaulius, sumušė galvą. Ant veido buvo mėlynės, galva buvo kruvina, skaudėjo šonus, veidas buvo mėlynas, toks sumušimas tikrai negalėjo būti nuo vieno smūgio. Jis dvi savaites išgulėjo ligoninėje. Po gydymosi ligoninėje ilgai gydėsi namuose ambulatoriškai, pirko vaistus. Tą vasarą jis jau nieko negalėjo dirbti, nieko nešti, tokia jo būklė buvo iki rudens, iki pat lapkričio mėnesio. Dar ir po to skaudėjo galvą ir giliau įkvėpus skaudėdavo. Jis tik po namus galėjo lėtai judėdamas vaikščioti, turėjo atsargiai keltis iš lovos. Jis dėl sumušimo patyrė didelį skausmą, baimę, sunkius išgyvenimus, todėl iš kaltinamųjų solidariai prašo priteisti patirtą 10 000 Lt neturtinę žalą.
Liudytoja P. S. parodė, kad jai būnant sode iš ryto paskambino dukra ir pasakė, kad pas ją atvažiuos policija, kadangi tėvas, tai yra P. S. yra užrakintas bute ir kažkas su juo yra negerai. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie pasakė, kad jos vyras P. yra bute ir negali išeiti. Su policijos pareigūnais ji atvažiavo į butą ir atrakinusi buto duris ir pamatė žiauriai sumuštą P. S.. Vyro veidas buvo visas sumuštas, mėlynas, akys buvo raudonai mėlynos, veidas žiauriai sumuštas, matė kraujo dėmes ant sofos. Kadangi visas butas buvo suverstas, ji suprato, kad P. sumušė ir apvogė. Kaip P. S. sakė P., jį užrakino asmenys, kurie jį sumušė ir apvogė. Jos vyras buvo užrakintas nuo vakaro iki ryto, kol ji atrakino jam duris. Iš buto pagrobė įvairius daiktus, kurių visų jie net neišvardijo. Tik dalis pavogtų daiktų jiems buvo grąžinti. P. S. dėl sumušimo gydėsi ligoninėje, po to namuose, jis jautė stiprius skausmus ir nieko negalėjo dirbti.
Liudytojas V. Š. parodė, kad jis yra P. S. kaimynas. Tą rytą jis išėjo išnešti šiukšles ir per langą jį pašaukė kaimynas ir paprašė, kad iškviestų policiją. P. S. pasakė, kad jį sumušė ir jis negali išeiti iš buto, nes yra užrakintas ir neturi rakto. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir laukė kol jie atvažiuos. Jis matė, kad kaimynas yra sumuštas, jo veidas mėlynas. Tuo metu jam P. S. daugiau nieko nepasakojo. Jis buvo nuėjęs iki jo buto durų, ir P. S. sakė, kad neturi rakto, kad jį užrakino ir paėmė raktus. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis juos nuvedė prie P. S. buto durų.
Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis su J. P. gyveno nakvynės namuose ir su juo kartais kartu gerdavo arbatą, kada kažkada J. P. buvo užsiminęs, kad jam reikia televizoriaus. Kartą J. P. pasakė, kad lombarde yra užstatytas televizorius ir jis su J. L. pasiėmę pinigų nuėjo į lombardą, kur perkant televizorių, dar jiems pasiūlė ir telefoną. Lombardo pardavėjas pasakė, kad pirktų ir telefoną, nurodė jo 120 Lt vertę. Jis tuos abu daiktus ir nupirko. J. P. nesakė, kad tie daiktai vogti, jis tik sakė, kad jis nebegali tų daiktų atsiimti. Jis suprato, kad J. P. negali atsiimti tų daiktų, nes terminas turėjo baigtis. Daiktus iš lombardo paėmė J. P., jie lombarde buvo kartu. Televizoriaus reikėjo J. L. su kuria anksčiau buvo kalbėję, kad jai reikia televizoriaus. Už televizorių jis sumokėjo 50 Lt, o už telefoną ar 50 Lt ar 70 Lt, dabar nepamena. Telefoną naudojo, kol paėmė policijos pareigūnai.
Liudytoja J. L. parodė, kad jai paskambino V. Ž. ir paklausė ar ji nori pirkti televizorių, kurio ji tuo metu ieškojo. Veikiantį televizorių „Vido“ su antena nupirko V. Ž.. Jis sakė, kad pirks iš lombardo. Jam davė 100 Lt. Televizorių jis nupirko už 50 Lt, o už likusius pinigus jis dar nusipirko ir telefoną. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, surašė aktą ir tą televizorių paėmė. Jie nežinojo, kad tas televizorius vogtas.
Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo parodė, kad dirba lombarde UAB „Alimeras“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Jo darbo metu, tai yra 2009-07-05 apie 21.00 val., tikslaus laiko neprisimena, į lombardą atėjo jam nepažįstamas vyriškis apie 50 metų amžiaus, su dar kažkokiu vyriškiu, kaip jis atrodė neprisimena. Atėjęs vyriškis pateikė savo asmens tapatybės kortelę, jis nurašė duomenis ant sutarties iš asmens tapatybės kortelės, pagal nuotrauką žmogus atitiko. Vyriškis pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“. E. M. patikrino ar telefonas veikė, tada jam pasiūlė už telefoną 30 litų. Pagal telefono būklę, senumą ir modelį, telefonas nebuvo daugiau vertas. Surašė sutartį dviem egzemplioriais, vieną pasiliko sau, kitą įdavė telefoną pateikusiam vyriškiui, kadangi ateinant atsiimti užstatyto daikto, žmogus turi pateikti sutartį. 2009-05-07 apie 4.00 val. tikslaus laiko neprisimena į lombardą atėjo tas pats vyriškis, jis buvo vienas, jis atrodė akivaizdžiai girtas, atėjęs vėl pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens tapatybės kortelę, ir atnešė užstatyti pilkos spalvos korpusu televizorių „Vido“, už kurį E. M. sumokėjo 50 litų. Jis taip pat užpildė sutartį dviem egzemplioriais. Dokumentų patvirtinančių asmens tapatybę nekopijuoja, kadangi jų taisyklės to nereikalauja, užsirašo tik duomenis ir grąžina dokumentą pateikusiam asmeniui. Lombardas UAB „Alimeras“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, dirba visą parą (t. 1, b. 1. 104-105).
Liudytojas L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. liepos mėnesio viduryje, tikslaus laiko neprisimena, jam būnant Mažeikių miesto turgelyje, prekyvietėje, atėjo jam nepažįstamas vyriškis su ramentu ir pasiūlė pirkti akordeoną „Weltmeister“. Už akordeoną minėtas vyriškis prašė 500 litų, tačiau L. N. apžiūrėjus akordeoną jis pasiūlė tik 105 litus, vyriškis sutiko, dėl ko L. N. vyriškiui sumokėjo 105 litus. L. N. vyriškio neklausė iš kur gavo akordeoną, nežinojo, kad akordeonas yra vogtas (t. 1., b. 1. 109-110).
2009-07-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12-26).
2009-07-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje (t. 1, b. 1. 27-35).
2009-07-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino J. P. (t. 1, b.l. 69-70).
2009-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas L. N. pateikė akordeoną „Weltmeister seperato standart“ su dėklu (t. 1, b.l. 111-113).
2009-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja J. L. pateikė televizorių „VIDO“, modelis: PF2100-SLIM, s.n. 6065865600195 su nuotolinio valdymo pulteliu ir kambarine antena (t. 1, b.l. 100-103).
2009-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. G. pateikė 2009-07-06 sutartį Nr. 957, dėl J. P. priduoto į lombardą UAB „Alimeras“ televizoriaus su nuotolinio valdymo pultu. Taip pat sutartį 2009-07-05 Nr. 954, dėl J. P. priduoto į lombardą UAB „Alimeras“ mobilaus ryšio telefono „Nokia 6230“, IMEI (duomenys neskelbtini)/0 (t.1, b.l. 106-108).
2009-07-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas V. Ž. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“, IMEI (duomenys neskelbtini), (t.1, b.l. 93-95), kuris apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos (t. 1, b.l. 96-97).
2009-07-28 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“, kurį iš jo apgaulės būdu pagrobė 2009-07-05 ir, kurį pateikė 2009-07-22 liudytojas V. Ž. (t.1, b.l. 73-75).
2009-07-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotas, kad J. P. pateikė rankinį vyrišką laikrodį „Meister onker“ (t.1, b.l. 187-188).
2009-09-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino vyrišką rankinį laikrodį, kurį iš jo pagrobė 2009-07-05, kurį 2009-07-27 pateikė J. P. (t.1, b.l. 81-83).
2009-07-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. E. pateikė magnetolą „Grunding“ ir moterišką dviratį, žalios spalvos rėmu (t.2, b.l. 140), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos (t.2, b.l. 141-146).
2009-09-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino dviratį, kuris buvo pagrobtas 2009-07-05 iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) rūsyje, Mažeikių m., ir 2009-07-27 paimtas iš J. E. (t.1, b.l. 84-86).
2009-07-28 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino magnetolą, kurią iš jo pagrobė 2009-07-05, kuri buvo 2009-07-27 paimta iš J. E. (t.1, b.l. 76-78).
2009-09-18 specialisto išvadoje Nr. G 238/09 (13) nurodyta, kad P. S. nustatyta: galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, muštinė galvos žaizda, nosies kaulų lūžimas, kairės pusės V-VI-VII-VIII-IX-to šonkaulių lūžiai. Objektyvių galvos smegenų traumos požymių nėra. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4-ių kontaktų su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Šonkaulių lūžiai sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Muštinė galvos žaizda, nekomplikuotas nosies kaulų lūžis, imant atskirai, sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 52)
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
baltų siūlų ritinėlis su rausvos spalvos dėmėmis, trys daktiloplokštelės su rankų pirštų pėdsakais, cigaretės nuorūka, mėlynos spalvos vyriški marškiniai su rusvos spalvos dėmėmis, išimti 2009-07-06 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, saugomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK specialiojoje saugykloje (t.1, b.l. 25-26);
akordeonas „Weltmeister seperato standart“ su dėklu, televizorius „VIDO“, modelis: PF2100-SLIM, s.n. 6065865600195 su nuotolinio valdymo pulteliu ir kambarine antena, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6230“, IMEI (duomenys neskelbtini), magnetola „Grunding“, rankinis vyriškas laikrodis „Meister onker“, moteriškas dviratis, žalios spalvos rėmu grąžinti nukentėjusiajam P. S. (t.1, b.l. 80, 88).
Baudžiamos bylos nagrinėjimo teisme metu patikslinus kaltinimą J. P. jis su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis sutiko ir savo kaltę pripažino visiškai, o kaltinamasis J. E. nesutiko, kad jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ir nukentėjusiajam sudavė tiek smūgių nurodytų kaltinime, jog jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo P. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu duoti išsamūs ir nuoseklūs parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir jais netikėti. Kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai prieštaraujantys tiek tarpusavyje duotiems parodymams, tiek jų pačių duotiems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, yra taip pat prieštaraujantys kitiems teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, tai yra nukentėjusiojo, liudytojų P. S., V. Š., E. M. parodymams, specialisto išvadai, iš kurių matyti nukentėjusiajam padaryti sveikatos sužalojimai ir jos sutrikdymo mastas, todėl kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Kad kaltinamasis J. P. buvo išėjęs su nukentėjusiojo telefonu ir skirtingu laiku, o ne vienu metu, kaip teigė kaltinamasis J. P., telefonas ir televizorius buvo priduoti į lombardą, yra įrodyta rašytiniais įrodymais - lombardo UAB „Alimeras“ išduotomis dviejomis skirtingomis sutartimis dėl mobilaus ryšio telefono „Nokia 6230“ pristatymo liepos 19 d. ir televizoriaus „Vido“ su pultu pristatymu liepos 20 d. Todėl teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad J. P. ir J. E. bendrais veiksmais bendrininkų grupe padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., 138 str. 1 d.
J. E. pagrobtu iš nukentėjusiojo P. S. buto raktu atsirakinęs jo buto duris, kada šis veiksmas yra kvalifikuojamas kaip įsibrovimas į patalpą ir panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrasinęs jį paskersti, pagrobė svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą, padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. Tačiau iš šio kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis J. E. panaudojęs fizinį smurtą ir grasinimus prieš nukentėjusįjį taip atėmė nukentėjusiajam P. S. galimybę priešintis, kadangi kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo. Galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos sunkiu daiktu, dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio ir laikymas, užmigdymas naudojant medikamentus ar narkotines medžiagas, netgi apgaulės panaudojimas bei kiti atvejai. Todėl iš byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, jog J. E. panaudojęs fizinį smurtą ir pagrasinęs paskersti, tačiau neatėmęs galimybės nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą.
J. P. pagrobė svetimą nukentėjusiajam P. S. priklausantį turtą įsibrovęs į patalpą, kada ją raktu atrakino J. E. ir būdamas bute vienas ir jau panaudojęs fizinį smurtą bei grasinimus prieš nukentėjusįjį, pakvietė per langą ateiti kaltinamąjį J. P., su kuriuo kartu ir pagrobė svetimą turtą. Nenustatyta, kad J. E. vartos fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kad jis su J. P. tarėsi apie tai bei, kad J. E. pirmas nuėjęs į butą mušė nukentėjusįjį ir J. P. apie tai būtų žinojęs. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo J. P. atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, tai yra veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, tai yra paaiškinimų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota padėta atrakinta rūsio spyna su raktais, matyti, kad J. P. ir J. E. taip pat pagrobė svetimą turtą ir pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, tai yra rūsį, tokiu būdu padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. bei 178 str. 2d.
Be to, iš J. P. ir J. E. kaltinimų šalintinos beverčių buto ir rūsio raktų, P. S. asmens paso ir pensininko pažymėjimo bei 3 beverčių moteriškų rankinių pagrobimo aplinkybės. Nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės šalintinos, kadangi dokumentai nėra vagystės ir plėšimo dalykas ir jie nėra fizinio asmens nuosavybė, o priklauso asmens dokumentus išduodančioms įstaigoms, bet kaltinamieji yra atsakingi už dokumentų praradimą, todėl jeigu būtų dėl to pareikštas civilinis ieškinys, privalėtų atlyginti turtinę žala, kuri susidarytų juos įsigyjant iš naujo. Kvalifikuojant svetimo turto pagrobimą, kaltinime kitų, neturinčių materialinės vertės daiktų išvardijimas yra perteklinis.
J. E. pagrobtais iš nukentėjusiojo buto raktais, išeidamas užrakino nukentėjusiajam priklausančias buto duris, turėdamas tikslą, kad P. S. negalėtų išeiti iš buto ir pranešti pareigūnams apie nusikalstamą veiką, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d.
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad išeinant iš buto J. E. jį užrakino, tačiau J. P. to nematė ir nežinojo apie tai, kadangi J. E. apie tai jam nesakė. J. P. nurodė, kad jis girdėjo kaip iš buto išėjo kitas kaltinamasis, bet ar durys buvo užrakinamos, jis negirdėjo ir nematė. J. E. taip pat patvirtino visas aplinkybes taip pat kaip ir J. P., kad iš buto paskutinis išėjo jis ir buto duris užrakino todėl, kad iš buto neišeitų nukentėjusysis. Apie tai, kad jis užrakino duris, jis J. P. nieko nesakė. Atsižvelgiant į šias teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir nesant kitų objektyvių įrodymų, kad J. P. žinojo apie tai, kad J. E. užrakino duris ir neleido nukentėjusiajam išeiti iš buto po padaryto nusikaltimo, t.y. tyčia neteisėtais veiksmais suvaržė nukentėjusiojo laisvę, todėl dėl neteisėto laisvės atėmimo, tai yra veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. J. P. išteisintinas.
Dėl žalos atlyginimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos yra teisėtas ir pagrįstas todėl tenkintinas visiškai, ir todėl iš kaltinamųjų J. P. ir J. E. solidariai priteistina 1265,00 Lt nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ne tik turtinė, bet ir (ar) neturtinė žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009, 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo P. S. nurodytas aplinkybes, jo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, patirtą pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, matyti, kad kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusiajam reikėjo gulėti ligoninėje, po to jis turėjo gydytis ambulatoriškai, o padariniai buvo jaučiami nemažą laiką ir po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas vertina ne tik paties sveikatos sutrikdymo sunkumą, tačiau ir jo pobūdį, kad buvo sužalotas vyresnio amžiaus žmogus, taip pat atsižvelgia į visiško pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, kad šiuo metu, pasak nukentėjusiojo jis jaučiasi jau gerai, padaryti sužalojimai nepakenkė nukentėjusiojo reputacijai, jis gali tęsti įprastą gyvenimo būdą, kurį gyveno iki nusikalstamo įvykio. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamieji yra nedirbantys, kaltinamasis J. E. yra darbingas tik 15 procentų, abu neturintys savo vardu jokio registruoto turto. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-420/2010, 2K-557-2010, 2K-125/2011, 2K-153/2011, 2K-174-2011) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies ir jam iš kaltinamųjų J. P. ir J. E. solidariai priteistina 5000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad J. P. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.
Kaltinamojo J. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad J. E. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei, kad nusikalstamas veikas, išskyrus neteisėtą laisvės atėmimą, padarė bendrininkų grupėje.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.
Skiriant bausmę J. P. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. J. P. padarė 5 baigtas nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus iš savanaudiškų paskatų. J. P. būdamas darbingo amžiaus niekur nedirbo, nukentėjusiojo atsiprašė, administracine tvarka nebaustas, anksčiau teismo teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs. Nusikalstamas veikas padarė praėjus dviems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad iš ankstesnių teistumo J. P. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja kaip asmenį, atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo. Kadangi teistumas už tyčinius nusikaltimus kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 str., bei manant, kad kitos rūšies bausmės kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skiriant bausmę J. E. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. J. E. padarė 6 nusikalstamas veikas: vieną baudžiamąjį nusižengimą, tris nesunkius, vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą iš savanaudiškų paskatų. J. E. niekur nedirbo, nustatytas darbingumas tik 15 proc., laikytina, kad administracine tvarka nebaustas, buvo pasislėpęs nuo teismo, anksčiau teismo teistas 3 kartus, teistumas išnykęs. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, o taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307-308 str., teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir nubausti jį šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti jį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą ir skirti subendrintą dviejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę, subendrinti su 2010-06-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29, ir pagal ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmę iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 1 d., dėl neteisėto žmogaus laisvės atėmimo, išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir nubausti jį šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti jį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nubausti jį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nubausti jį dviejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 1 d. ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą ir skirti galutinę subendrintą trijų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2009-07-27 iki 2009-07-29, tai pat laiką, išbūtą Utenos ekspertiniame skyriuje atliekant stacionarinę psichiatrinę ekspertizę nuo 2010-05-11 iki 2010-05-24, taip pat laiką, išbūtą suėmime, skaičiuojant nuo 2010-12-15 iki 2011-05-13.
Palikti galioti J. E. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti solidariai iš J. P. ir J. E. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S. 1265,00 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: baltų siūlų ritinėlį su rausvos spalvos dėmėmis, tris daktiloplokšteles su rankų pirštų pėdsakais, cigaretės nuorūką, mėlynos spalvos vyriškus marškinius su rusvos spalvos dėmėmis, išimtus 2009-07-06 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, saugomus Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK specialiojoje saugykloje pagal Kvitą Nr. 020618 (t.1, b.l. 25-26), nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta tvarka sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.