Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. E. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis susitiko su J. P. prie nakvynės namų, esančių Sodų 7, Mažeikiuose. Jis jau tą dieną su kitais asmenimis buvo išgėręs alkoholio, o J. P. irgi buvo jau išgėręs. Jis su J. P. nuėjo išgerti pas P. S., kurio jis anksčiau nepažinojo. Ar nukentėjusįjį pažinojo J. P. nežino. Kai jie nuėjo, P. S. namuose buvo vienas. Nuėję pas jį pasakė, kad nori kartu išgerti. Kodėl ėjo pas P. S., negali pasakyti. P. S. juos į butą įleido. Visi trys gėrė degtinę virtuvėje. Gerdami kažko susiginčijo ir P. S. J. P. sudavė iš delno ir P. S. iškrito telefonas. Kai P. S. sudavė smūgį, jis tuo metu sėdėjo, jis smūgio metu atsitrenkė į sieną, tada ir iškrito telefonas, kurį J. P. pakėlė ir padėjo ant stalo. Kaip telefonas atsidūrė pas J. P., jis negali pasakyti. J. E. turėjo savo telefoną, o J. P. taip pat turėjo savo telefoną. Kas toliau buvo su tuo telefonu, jis to momento nepamena. Jis su J. P. tuo metu visą laiką virtuvėje buvo kartu ir niekas nebuvo iš buto tada išėjęs ir J. P. jam ir jis jam neskambino. Ten girtavo apie dvi valandas. Ar tas telefonas visą laiką buvo ant stalo jis negali pasakyti, nes kai išgeria jis iš viso sunkiai pamenu, nors kitas įvykio detales pamena. Po J. P. smūgio P. S. iš pradžių sėdėjo, paskui jį nuvedė į lovą, nes jis buvo girtas. Daugiau smūgių P. S. jie nesudavė. Paskui abu kartu su J. P. sugalvojo paimti iš P. S. kaltinime nurodytus daiktus. Konkrečiai jie su J. P. nieko daug nekalbėjo ir nesitarė, paėmė televizorių, visus tuos daiktus kurie išvardinti kaltinamajame akte. Jis dabar gerai nepamena, kada ir kokius daiktus paėmė. Pirmą kartą daiktus išnešė iš buto kartu su J. P. ir nunešė gal už 300 m prie gyvatvorių, koks paros laikos laikas buvo dabar tiksliai nepamena. Jis išeidamas pasiėmė rūsio raktus ir iš durų išsitraukė buto raktus, su kuriais užrakino buto duris, kad P. S. neišeitų ir nepraneštų policijai. Raktus paėmė automatiškai, tada negalvojo grįžti. Kad paėmė raktus pasakė J. P.. Su daiktais būnat prie gyvatvorės, po kiek laiko jis J. P. pasiūlė eiti dar kartą į butą paimti dar kitų daiktų, tačiau J. P. pasakė, kad daugiau neis, tai tada jis į P. S. butą grįžo vienas. Atėjęs atsirakino duris ir kol žiūrinėjo kambaryje, P. S. norėjo išbėgti. P. S. jau buvo išbėgęs pro duris ir norėjo jį užrakinti, jis tada jam spyrė iš kojos, jį apdaužė ir nutempė į kambarį. Nepamena, kiek dar sudavė smūgių, nes neskaičiavo. Jis viską prisimena kaip ten viskas vyko, bet nepamena dėl smūgių, nes tada apie tai nemastė. Kad neprisimena turi įtakos ir girtumas, bei praėjęs laikas. Po to, kai sudavė smūgius P. S., tada dar paėmė daiktus nurodytus kaltinime. Paėmė du televizorius, lėkštes, siuvimo mašiną, buvusia lagamine su rankena. Tuos daiktus jis pasidėdavo laiptinėje ir vėl ėjo į butą. Daiktus išnešė iš kelių kartų. Jis sunkiai vaikšto, tačiau pas P. S. ėjo be ramento, nes tuo metu buvo sveikesnis. Tuo metu J. P. nebuvo, jis saugojo iš pirmo karto išneštus daiktus lauke. Po to, kai susirinko įvairius daiktus, išeidamas vėl užrakino buto duris, kad P. S. neišeitų ir nepraneštų policijai. Jis nematė, kad P. S. būtų buvęs kruvinas. Kaip jis jautėsi, jis neatkreipė dėmesio. Daiktus išnešė iš P. S. buto esančio penktame aukšte. Iš antro karto pavogtus daiktus nunešė vėl į tą pačią vietą, kur anksčiau suneštus pavogtus daiktus saugojo J. P.. Sunešus daiktus jis pasiūlė pro šalį einančiam žmogui pirkti vieną iš televizorių, kokį tiksliai nepamena, kuris siūlomą televizorių nupirko berods už 100 Lt, ir pinigus sumokėjo iš karto. Pavogtą akordeoną nunešė į mokyklą, kur paliko sargui. Kitą dieną nuėjo į mokyklą, tačiau akordeono neberado. Kur kitus daiktus padėjo nežino. Ką nešė J. P. jis nežino ir nematė, jis sakė, kad kažkam siūlė siuvimo mašiną. Kur kiti daiktai buvo ir kur juos padėjo, jis nežino ir nepamena. Į rūsį ėjo po daiktų realizacijos. Į rūsį ėjo kartu su J. P.. Į rūsį įsibrauti pasiūlė jis, nes jis turėjo raktus, ir galvojo, kad ten dar bus koks dviratis. Atrakinęs duris rūsyje rado du moteriškus dviračius. Jis vienas išvežė abu, tačiau veždamas po vieną dviratį į lauką. J. P. į rūsį nėjo. Su dviračiais niekur nėjo, su vienu dviračiu pasivažinėjo, o kitą nuvežė ten prie krūmų, kur buvo sudėti daiktai. Kai nuėjo su dviračiu, tai pavogtų daiktų jau nebuvo, gal kas nors paėmė. J. P. irgi nebuvo. Vieną dviratį buvo padėjęs pas vieną žmogų daržinėje, kuriam nesakė iš kur dviratis. Jis asmeniškai jokių daiktų į lombardą nenešė. Į J. P. gynėjo klausimą atsakė, kad J. P. nedalyvavo plėšime ir daiktų išnešime, o taip pat jis su J. P. nesitarė užrakinti P. S., o J. P. nebuvo, kai jis užrakino P. S.. Nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išgėręs ir tas turėjo įtakos, jų padarymui. Gynėjai paliūliuos nukentėjusiojo atsiprašyti, nurodė, kad nežino, ką jam pasakyti ir nurodė, kad padarytos žalos neturi iš ko atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu J. E. parodė, kad galėjo būti ir 2009-07-05, kiek buvo laiko nežino, sutiko J. P., kuris pasiūlė kažkokį butą, kokiu adresu neprisimena. J. P. eidamas jam pasakojo, kad jau kažkada buvo tuo adresu, kur gėrė, dar sakė, jei bus namuose išgersim. Jis neprisimena adreso kur ėjo, tiesiog ėjo kur vedė J. P.. Prisimena, kad atėjus į kažkokį namą, jie abu užlipo į penktą aukštą, prisimena, kad J. P. paskambino į duris esančias dešinėje pusėje, duris atidarė ne mažiau kaip 60 metų amžiaus vyras, J. E. nepažįstamas, nes jį matė pirmą kartą. Tame bute anksčiau nėra buvęs. Pasisveikinus su vyriškiu abu įėjo į buto vidų, kur iškart nuėjo į virtuvę. J. P. atsinešė degtinės, tas vyras pas kurį atėjo atnešė užkandos. Pasak J. E., einant pas vyriškį, jokio tikslo apvogti jie neturėjo, tiesiog mintis kilo begeriant, kai senis pradėjo nervinti. Jiems trims begeriant J. P. paprašė to vyro telefono paskambinti ir išėjo iš buto, kodėl jis išėjo iš buto nežino. J. E. liko bute su vyriškiu ir toliau gėrė. Vyras J. E. klausinėjo kur yra tas kitas vyras su telefonu, tada J. E. paskambino J. P., kuris pasakė, kad tuoj grįš ir dar pasakė, kad prigirdyk tą senį, ką J. E. ir darė, girdė senį, kad greičiau prigertų. J. P. nesakė J. E. nieko apie vagystę, tačiau J. E. iš kalbos suprato, kad reikia prigirdyti senį tam, kad po to jį galėtų apvogti. J. P. grįžo ne mažiau kaip už 20 min., dar truputį pasidėjo ir tarp senio ir J. P. kilo konfliktas, dėl ko kilo nežino. Senis buvo jau prigėręs, nežino kodėl J. P. jam trenkė į veidą, kiek smūgių sudavė neprisimena, galėjo būti ne mažiau kaip 3 smūgiai, po to kai J. P. trenkė seniui J. E. trenkė seniui taip pat ne mažiau kaip 3 smūgius rankos kumščiu, kur trenkė neprisimena. Po smūgių senis nukrito ant žemės ir nesikėlė, tada J. P. iš kambario paėmė televizorių, o J. E. iš kito kambario paėmė akordeoną, siuvimo mašiną ir magnetolą. Tik įėjus į butą jis užrakino buto duris iš vidaus, juokaudamas, kad buto šeimininkas bus jis. Ir išeinant iš buto J. E. užrakino senio buto duris ir pasiėmė buto raktus, dėl to, kad turėjo tikslą dar kartą ateiti ir apvogti butą, kadangi bijojo, kad senis gali nebeįsileisti. Pavogę daiktus abu su J. P. nuėjo prie šalia esančių gyvatvorių, kad niekas nepamatytų, visus vogtus daiktus paliko gyvatvorėse. Po to J. E. pasiūlė J. P. dar kartą eiti pas senį vogti, tačiau J. P. jau nebenorėjo eiti. Tačiau J. E. įkalbėjo J. P. dar kartu eiti apvogti senio. Atėjus antrą kartą prie senio namo, J. E. užlipo į penktą aukštą atsirakino senio buto duris, įėjęs į butą pamatė virtuvės kambaryje sėdintį senį, jo veidas buvo kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas. J. E. įėjus į butą senis kažką sakė, tačiau J. E. nesuprato ką, tada J. E. nuėjo į kitą kambarį apsižiūrėti ką galėtų dar išnešti iš buto, po ko grįžo į virtuvę, o joje nebebuvo senio. J. E. nuėjus prie durų pamatė, kad senis tuo metu jau bandė rakinti duris iš lauko pusės, o jis pats buvo laiptinėje. Dėl to J. E. labai supyko ant senio, parsitempė jį į buto vidų, uždarė duris, nuvedė į virtuvės kambarį pasodino ant kėdės ir dešine koja jam spyrė, kur pataikė tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad pataikė į sprandą. Senis po smūgio nukrito ant žemės, J. E. išsigando ar neužmušė, patikrino senio pulsą, senis kvėpavo, tada palikęs senį gulėti nuėjo į kitą kambarį ir pasiėmė televizorių, kokį neprisimena. Išeidamas iš buto užrakino buto duris, kad senis neišeitų pasiskųsti, kad jį apvogė. J. E. pasiėmęs televizorių išėjo iš buto, jo laukė J. P. prie metalinės tvorelės lauke. J. E. paklausė J. P. kodėl jis neatėjo ir kodėl jis vienas turi temti daiktus. Tada J. P. paėmė televizorių ir nunešęs paslėpti į gyvatvores. Atėjus prie gyvatvorių J. P. pasiėmė vieną televizorių ir telefoną, kuriuos nunešė užstatyti į lombardą, o J. E. liko saugoti vogtų daiktų prie gyvatvorės. J. P. grįžus jie vėl kartu gėrė, po ko J. E. nunešė akordeoną į darželį, kur ten buvusiems žmonėms pasakė, kad yra muzikantas ir nori iki rytojaus pasilikti akordeoną. Žmonės sutiko pasaugoti akordeoną. Grįžęs pas J. P. jam pasakė, kad turi raktus nuo senio rūsio, dėl ko abu nuėjo prie senio rūsio, pasišvietė žiebtuvėliu, kas atrakino duris neprisimena. Iš rūsio išsivarė du senus moteriškus dviračius. Grįžus prie gyvatvorės J. P. pasiėmė kažkokį maišą, kuriam buvo lėkštės, medžiagos, maišą prisirišo prie dviračio ir atvažiavo abu prie Sodų g. 7 namo. Po to, abu su dviračiais užlipo į antrą aukštą. J. P. kažkur staiga išvažiavo su dviračiu ant kurio buvo maišas, o J. E. liko vienas. Po to išvažiavo į Sedos g. 23 namą, pas draugą S. S., kur įvarė dviratį į daržinę, paskui grįžo į nakvynės namus. Kitą dieną J. E. sužinojo iš J. P., kad jam dingo dviratis su maišu kuriame buvo vogti daiktai. Trečią dieną po vagystės J. E. nuėjo į darželį, kur buvo palikęs saugoti akordeoną, jį pasiėmė ir nunešė parduoti prie prekybos centro „Norfa“, Naftininkų gatvėje, esantį kioskelį, kur superka įvairius daiktus. J. E. už akordeoną gavo 100 litų, o pinigus išleido su J. P. kartu parduotuvėje, kur nusipirko alaus, cigarečių bei pavalgyti. J. E. iš senio jokio asmens dokumento nevogė, jų neieškojo, vogtą magnetofoną parsinešė į nakvynės namus ir naudojo iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai, tada jiems savanoriškai pateikė (t. 1, b.l. 137-138, 162-163).

2009-09-17 parodymų patikrinimo vietoje metu J. E. patvirtino savo parodymus (t. 2, b.l. 148-158).

J. P. pagal pateiktus pirminius kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tai buvo liepos pradžioje, jis buvo išgėręs, nes tada gėrė jau trečią dieną ir dar norėjo išgerti. Vaikščiojo apie Žemaitijos gatvę. Kieme sutiko nukentėjusįjį ir dar vieną jo kaimyną A. iš gretimo namo. Jiems pasiūlė pirkti savo telefoną, tačiau jie atsisakė telefoną pirkti. P. S. kaimynas nupirko alaus dviejų litrų ir pusantro litro ir jie alų gėrė pas P. S. rūsyje. Kai išgėrė alų, jis pasakė, kad eina parduoti savo telefoną. P. S. pasakė, kad jeigu jis parduos telefoną ir norės išgerti, gali ateiti pas jį ir pasakė laiptinės kodą ir buto numerį. Su pasiūlymu jis sutiko. Jis pardavė telefoną už 20 Lt ir sutiko J. E., kuriam pasiūlė kartu išgerti. Jis su juo kartu gyveno nakvynės namuose. J. E. sutiko ir su juo nuėjo į parduotuvę, nusipirko išgerti degtinės ir nuėjo pas P. S., kuris pats juos įsileido į namus. Jiems geriant įsikalbėjo, kad jo sesuo prieš tris dienas buvo palaidojusi sūnų ir jis pasakė, kad yra susipykęs su seserimi ir jau trylika metų su ja nebendrauja ir dėl to nebuvo laidotuvėse. P. S. jam pradėjo priekaištauti, kuriam jis liepė užsičiaupti ir jie tada pradėjo pyktis. Tada jis P. S. sudavė per žandą ir jis nukrito. J. P. pasakė, kad daugiau nebesipykime ir geriame toliau. P. S. sakė, kad, kad jis juos pasikvietė į svečius, o jie dar daužosi. P. S. nesikėlė ir užmigo ant grindų. Jokio mušimo daugiau nebuvo. Kai baiginėjo gerti degtinę, jis J. E. pasiūlė eiti lauk. J. P. atsikėlė nuo stalo ir pamatė, kad ant grindų buvo P. S. telefonas, kuris buvo jam iškritęs iš marškinių kišenės. Kai J. P. paėmė telefoną, kilo mintis apvogti P. S.. J. E. virtuvėje nuo palangės paėmė radiją. Po to jis įėjo į kambarį. P. S. tuo metu miegojo, o jis jam nuo rankos nusegė laikrodį. Jis į rastą krepšį sukrovė įvairius daiktus, paėmė televizorių, o J. E. paėmė kitus daiktus. Jis pasakė J. E., kad einam lauk, kad niekas neateitų. Jis nusileido iš penkto aukšto žemyn, o po kurio laiko nusileido ir J. E.. Ką tiksliai jie tada paėmė, jis nepamena. Jie abu kartu nunešė pavogtus daiktus prie Žemaitijos 19 namo, kur buvo gyvatvorė ir ten tuos daiktus padėjo, nes jau buvo tamsu. Praėjus kuriam laiko tarpui J. E. jam pasiūlė dar kartą eiti į tą butą, tačiau jis ten grįžti atsisakė, kad nebūtų atėję kaimynai ar atsikėlęs nukentėjusysis ir jų nesulaikytų lipančių iš penkto aukšto. Tada J. E. jam pasiūlė eiti iki to namo ir pasakė, kad jeigu nukentėjęs dar miegos, tai J. E. jį pašauks per virtuvės langą. Jis sutiko ir nuėjus liko prie name esančios parduotuvės ir žiūrėjo į penktą aukštą. Po kurio laiko, gal po 15 minučių, J. E. jį pašaukė ir jis tada ten nubėgo. Įėjęs pamatė, kad virtuvėje nėra nukentėjusiojo, o įėjus į kitą kambarį pamatė, kad nukentėjusysis miega ranka užsidengęs galvą. Jis paėmė vieną televizorių ir pasakė J. E., kad greičiau einam lauk. Jis paėmė televizorių, nes J. E. jo nebūtų panešęs. Kai J. E. išgeria, jam ką nors būna sunku išaiškinti. Jis lipo į apačią ir jau buvo gal antrame aukšte, kai išgirdo kaip užsidarė buto durys ir suprato, kad J. E. irgi eina iš paskos. Tarp jo ir J. E. nebuvo jokios kalbos ir susitarimo, kad P. S. reikia užrakinti. J. E. jam nesakė, kad jis bute užrakino nukentėjusįjį. Po to, J. E. jam sakė, kad kai J. E. ėjo, kaip buvo sutarę, šaukti jį per langą, P. S. bėgo į laiptinę, ir norėjo užrakinti duris, tai J. E. įsitraukė P. S. į vidų ir jam „davė malkų“, tai yra jį sumušė, nes jis norėjo išbėgti lauk. Kiek ir kaip J. E. mušė P. S. jis neklausė. Jis su J. E. daiktus nunešė prie kitų daiktų, prie gyvatvorių. Po to jis pasakė J. E., kad jis tą dieną su P. S. gėrė jo rūsyje ir ten yra du dviračiai, matė, kad rūsio lauko durys nėra uždarytos, bet tik nežino kaip reikia įeiti į patį rūsį. Tada J. E. pasakė, kad iš buto paėmė rūsio raktus. Jie abu nuėjo į rūsį ir abu kartu išvarė jame buvusius du dviračius, kuriuos parsivarė prie sudėtų daiktų. Po to, jis vieną televizorių ir telefoną nunešė į lombardą. Televizorių ir telefoną nunešė prie parduotuvės „Putinas“ esantį lombardą, kuris dirba visą parą. Už televizorių gavo 50 Lt, o už telefoną 30 Lt. Šiuos daiktus nunešė vienu metu. Prie televizoriaus buvo kambarinė antena, nuotolinio valdymo pultas. Kai grįžo atgal J. E. pasakė, kad kažkam pardavė vieną televizorių. J. E. nuvažiavo ieškoti degtinės ir ilgai negrįžo. Jis su kitu dviračiu, ant kurio buvo sukrauti daiktai, išvažiavo J. E. į Sodų 7. Ten nuvažiavęs paliko dviratį su daiktais prie laiptinės ir kol nubėgo iki buto ir grįžo atgal, dviračio su daiktais neberado, nes kažkas jį iš jo pavogė. Po to grįžo prie to paties namo, kur jau buvo J. E., kuris pasakė, kad akordeoną nunešė į mokyklą ir paliko sargui, siuvimo mašiną perdavė kažkokiam žmogui, o indus kažkokiai moteriai ir po to jie išsiskyrė. Po to vaikinas apsigyvenęs nakvynės namuose kažkada prasitarė, kad jam reikia televizoriaus ir jis jam pasakė, kad lombarde yra užstatęs televizorių ir telefoną. Vaikinas, kuriam apie daiktus nieko neaiškino, juos nusipirko. Paliktą mokykloje akordeoną vėliau, kartu su J. E. pasiėmė ir turgelyje prie pašto jį pardavė už 100 Lt. Pinigus pasidalino su J. E. po lygiai. Įvykio metu J. E. su ramentu nebuvo, nors jis prieš tai su juo vaikščiojo, nes jam tindavo koja. Jis negali pasakyti, kodėl padarė nusikaltimus, mano, jeigu nebūtų buvęs girtas, tikrai nebūtų taip padaręs. Savo poelgį vertina blogai, nukentėjusiojo teismo posėdyje atsiprašė, jei turėtų iš ko nukentėjusiajam atlygintų visą padarytą žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad laiko gerai neprisimena, galėjo būti ir 2009-07-05 iš ryto, kiek buvo valandų nežino, kada jis gėrė alkoholį, po to eidamas pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pamatė stovintį nepažįstamą senuką su dar kažkokiu vyru, taip pat jam nepažįstamu. Kadangi pats jau buvo išgėręs, dar norėjo išgerti, dėl ko reikėjo pinigų, tai pasiūlė senukui pirkti savo mobilaus ryšio telefoną Nokia, už 20 litų, tačiau senukas nepirko, matė, kad senukas atrodė išgėręs taip pat. Senukas pasakė, jei ką gali ateiti pas jį ir pasakė savo namo durų kodą, pasakė ir parodė, kad gyvena penktame aukšte po dešine. Kiek suprato senukas turėjo omeny, kad pas jį ateiti gali tada jei J. P. turės ko išgerti. J. P. nuėjus link Sodų g. 7 namo, kur sutiktam kažkokiam nepažįstamam vaikinui pardavė telefoną už 20 litų. Po to prie nakvynės namų sutiko J. E. su kuriuo kartu gyveno nakvynės namuose, nupirko degtinės ir kartu su J. E. nuėjo pas tą senuką, kuris J. P. pasakė savo adresą. Anksčiau niekada pas jį nėra buvęs. Kai atėjo pas tą senuką, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), paskambinus į duris, tas senukas duris atidarė, ir įsileido jį ir J. E. į butą. Abu su J. E. nuėjo į virtuvę ir pastatę butelį ant stalo pradėjo jį gerti. Neprisimena dėl girtumo, ar buvo išėjęs iš buto, mano, kad nebuvo, kadangi gerti netrūko ir nebuvo ko eiti. Neprisimena ar prašė senuko paskambinti. Tačiau gali būti, kad prašė, tačiau dėl girtumo neprisimena. J. P., senukui ir J. E. begeriant tarp J. P. ir senuko kilo žodinis konfliktas, dėl ko kilo konfliktas J. P. neprisimena, jie kalbėjo apie Geidžių kapines, kadangi prieš kelias dienas buvo nuskendęs J. P. sūnėnas, ir paskutines dienas J. P. pastoviai vartojo alkoholį. Jie susipyko ir J. P. atsistojęs nuo stalo su ranka norėjo trenkti seniui per veidą, tačiau senis užkišo ranką, tada J. P. jam norėjo trenkti kaire ranka, dėl ko seniui užkišus ranką jam sudavė per veidą dešine ranka, dėl ko jis nukrito ant žemės. Smūgis nebuvo stiprus, tik senis buvo girtas. Jam nukritus ant žemės senio daugiau nemušė, nesudavė nė vieno smūgio, nematė, kad senį muštu J. E.. Nežino kaip senis patyrė pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus, kadangi J. P. jam sudavė tik vieną smūgį, nuo ko jis nugriuvo, jam smūgį sudavė į žandą. Kada ir kaip senis susilaužė šonkaulius, nosį, patyrė galvos sumušimą nežino. Seniui nukritus ant žemės jis gulėjo prie stalo virtuvėje. Jis nejudėjo, nežino gal jis buvo be sąmonės. J. P. toliau su J. E. sėdėjo prie stalo ir baiginėjo gerti degtinę. Kiek laiko dar gėrė neprisimena, tačiau neilgai. Jam kilo mintis apvogti senį, pasinaudojant jo bejėgiška būkle, kadangi jis gulėjo ant žemės ir negalėjo priešintis. Kiek J. P. prisimena seniui sudavė, kadangi kilo konfliktas kalbant apie J. P. sūnėno laidotuves, senis jam pradėjo priekaištauti, kad J. P. nedalyvavo laidotuvėse ar kažką panašaus, dėl ko J. P. susinervino ir trenkė seniui. J. P. nematė ar senis buvo kruvinas. Senis gulėjo virtuvės kambaryje, jam krentant ant žemės iš jo kelnių kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas Nokia, koks telefono modelis neprisimena. Tada J. P. telefoną pasiėmė ir įsikišo į kišenę, po to nuėjo į kitą kambarį kur ieškodamas vertingų daiktų pasiėmė pilkos spalvos televizorių, koks modelis neprisimena, televizorius stovėjo ant spintelės, ir eidamas pro duris pasakė J. E., kad einam greičiau. J. E. tuo metu buvo kambaryje, ką jis darė nematė. Nematė ar jis mušė senuką. J. P. išėjus pro duris ir nulipus laiptais žemyn, jis nuėjo link medžių, kurie auga priešais (duomenys neskelbtini) namą, kur ne mažiau kaip 10 min. laukė kol ateis J. E.. Jam atėjus matė, kad jis rankose nešasi akordeoną, ką dar turėjo rankose neprisimena. J. P. neklausė J. E. ką jis tiek ilgai veikė bute. Lauke jau buvo tamsu, kiek valandų buvo nežino. Su J. E. bei pavogtais daiktais nuėjo ir įlindo į gyvatvores, prie trečios vidurinės penkiaaukščio laiptinės, kur rūkant jam J. E. pasakė, kad turi savo kelnių kišenėje buto raktus, kadangi užrakino senį bute. Tada paslėpė daiktus gyvatvorėje, ir J. E. pasiūlė dar kartą eiti pas senį į butą, kadangi dar liko daiktų, kuriuos galėtų pavogti. J. P. nebenorėjo eiti, tačiau sutiko. Atėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, jis liko stovėti kieme, o J. E. užlipo į viršų, kur praėjus nuo 5 iki 10 min., kiek tiksliai neprisimena, J. E. jį pašaukė pro virtuvės langą iš senio buto užeiti į vidų. J. P. užėjus į vidų, senis jau gulėjo lovoje, kambaryje, buvo rankomis užsidengęs veidą, ar buvo senis kruvinas nematė, tačiau girdėjo kaip jis knarkė. Tuo metu abu visame bute ieškojo vertingų daiktų, kiek kambarių bute neprisimena, tačiau du kambariai buvo tiksliai. J. P. neprisimena kuriame kambaryje, tačiau viename jų rado sekcijoje sudėtas baltos palvos lėkštes, kurias sudėjo į maišą. Taip pat spintoje rado staltieses, lovos užtiesalus, dar kažkokias medžiagas ir viską kišo į maišą, gal tose medžiagose buvo ir senio asmens dokumentai, nežino, dokumentų neieškojo, neėmė ir jų nematė. Tarp medžiagų galėjo būti ir rankinukai su rakandais, nežino, kadangi nežiūrėdamas iš spintos viską kišo į maišą. J. P. neprisimena ar paėmė laikrodžius, gal juos ir paėmė. Kai prikišo maišą daiktų, pasakė J. E., kad greičiau einam, gali pabusti senis. J. P. išėjus į laiptinę iš paskos atėjo J. E., kuris rankose nešėsi tamsios spalvos televizorių, siuvimo mašiną. Kadangi J. E. yra raišas, dėl ko jam pasakė, kad neštų maišą su daiktais, o pats paėmė nešti televizorių, ką dar nešė neprisimena. J. P. nematė ar J. E. užrakino senio buto duris, kadangi ėjo pirmas. Ką darė J. E. nematė. Jis J. P. nesakė, ar užrakino senį bute, o J. P. jo ir neklausė. Vėl visus vogtus daiktus abu nunešė paslėpti į gyvatvorę prie penkiaaukščio namo. Paslėpus daiktus į gyvatvorę, J. E. J. P. pasakė, kad turi raktą nuo rūsio, bei pasiūlė eiti į rūsį paieškoti vertingų daiktų, kuriuos galėtų parduoti. Dėl ko abu nuėjo į rūsį. Rūsio durys buvo atidarytos, tai J. P. prisimena. J. E. nors ir turėjo raktą, tačiau rakto nereikėjo, kadangi kiek prisimena pagrindinės (laukutinės) durys buvo atrakintos, o sandėliuko taip pat durys buvo atrakintos, senis nebuvo užsirakinęs durų. Įėjęs į rūsį J. P. pasiėmė vieną dviratį, kuris stovėjo atremtas į sieną, o kitą dviratį pasiėmė J. E.. Dviračiai buvo seni, moteriški. Ar užrakino J. E. duris nežino, nes nematė. Pasiėmę dviračius nuvažiavo prie gyvatvorių, kuriose buvo paslėpti vogti daiktai. Buvo jau nakties metas, kiek valandų buvo nežino. J. P. tada pasiėmė vieną televizorių, pilkos spalvos, kurį pavogė pirmą kartą ir telefoną Nokia ir nunešė užstatyti į lombardą, esantį prie p/c. „Putinas“, kur už televizorių gavo 50 litų, o už telefoną 30 litų. Išeidamas liepė J. E. saugoti daiktus, kurie buvo paslėpti gyvatvorėje. Iš gautų pinigų, kuriuos gavo užstatęs vogtą televizorių ir telefoną kažkur nusipirko alaus, kur neprisimena ir grįžo pas J. E.. J. P. atėjus jis pasakė, kad akordeoną gerai paslėpė, kur paslėpė jo neklausė. Tada dviese gėrė alų, kiek laiko gėrė nežino, tačiau baigiant gerti jau švito. Kadangi pritrūko alaus, J. E. nuėjo parnešti dar alaus kažkur į Sodų g. 7 namą, o J. P. jam davė pinigų, kuriuos buvo gavęs iš lombardo užstačius daiktus, kiek davė neprisimena. Praėjus ne mažiau kaip 15 min. J. P. nesulaukdamas grįžtant J. E. pasiėmė dviratį, susidėjo vogtus daiktus ant bagažinės, tai yra tas medžiagas ir atvažiavo prie Sodų g. 7 namo įėjimo, kadangi jam girtam atrodė, kad J. E. labai ilgai užtruko. Jis užlipo į viršų jo ieškoti, o vogtą dviratį su vogtais daiktais paliko prie laiptinės. J. P. lipant laiptais jis prasilenkė su dviem vyriškiais, kurie lipo laiptais žemyn, kadangi nežinojo kur nuėjo J. E., staigiai apėjo 4 aukštą, nieko nerado ir vėl grįžo į lauką, tačiau jau nebebuvo dviračio ir daiktų. Kas paėmė dviratį nežino, tikriausiai tie du vyrai su kuriais prasilenkė lipdamas laiptais. Kai nerado dviračio grįžo prie gyvatvorių, kur jo jau laukė J. E.. Jie prasilenkė, po to vėl gėrė kol prašvito. J. P. su J. E. begeriant J. P. klausė J. E., kaip senis atsidūrė lovoje, kadangi antrą kartą kai užėjo į butą, po to kai J. E. jį pakvietė pro langą, J. P. matė, kad senis gulėjo lovoje, o pirmą kartą išeinant matė kaip senis gulėjo virtuvės kambaryje ant grindų. J. E. papasakojo, kad kai užėjo antrą kartą į senio butą, senis norėjo išbėgti iš buto į koridorių, o J. E. jam neleido ir dėl to sudaužė senį. J. P. tada suprato dėl ko jam tiek ilgai apie 10 min. reikėjo laukti prie namo, kol J. E. jį pakvietė pro senio buto virtuvės langą, tuo metu kai J. P. laukė, J. E. daužė senį. J. P. mano, kad tie sužalojimai nurodyti pranešime apie įtarimą, kuriuos patyrė senis, atsirado todėl, kad J. E. sudaužė senį, o ne jis. Kai prašvito netoli gyvatvorių esančiame kieme, prie Žemaitijos g. 17 ar 19 namo, tiksliai nežino, J. E. kažkokiam nepažįstamam vyrui pardavė televizorių, už kiek nežino. Kol jis pardavinėjo televizorių J. P. pro šalį einantiems nepažįstamiems jaunuoliams pasiūlė pirkti siuvimo mašiną, vienas jų sakė kad nori pirkti, neprisimena už kiek. Vienas iš vaikinų, pasakė, kad šalia gyvena ir tuoj atneš pinigus, J. P. sutikus ir įdavus jam į rankas siuvimo mašiną, tikėdamasis, kad jis atneš pinigus, tačiau jis su siuvimo mašina dingo ir daugiau nepasirodė. Grįžus vėl prie gyvatvorių, pamatė pro šalį einančią nepažįstamą, išgėrusią moterį ir ją sustabdęs paklausė, gal žino kas norėtų pirkti lėkštes. Ji atsakė, kad žino ir J. P. jai padavė lėkštes, kurios buvo įdėtos į maišą. Moteris paėmė maišą su lėkštėmis pažadėjo atnešti pinigus, tačiau negrįžo. Po to, J. P. pro šalį einantiems vaikams atidavė gintarinius karolius, kurie jam pasirodė beverčiai, nors neprisimena, kad juos būtų ėmęs, jie tikriausiai buvo prie drabužių spintoje. Kadangi buvo girtas, nelabai suvokė ką daro. Būdamas blaivas taip būtų nesielgęs. Kai moteris, kuriai įdavė lėkštes dingo, J. P. su J. E. išsiskirstė. Kur J. E. išvažiavo su vogtu dviračiu nežino, o J. P. išėjo į miestą. Kitą dieną kai išsipagiriojo J. P. savo kelnių kišenėje rado vyrišką laikrodį, kaip jis atsirado jo kišenėje nežino, dėl girtumo neprisimena. Laikrodį pateikė prie bylos. Po kelių dienų rūkant ant suoliuko prie Sodų g. 7 namo prasitarė kažkokiam iš matymo pažįstamam vaikinui, gyvenančiam taip pat nakvynės namuose, kad yra lombarde užstatęs neblogą televizorių ir mobilaus ryšio telefoną Nokia. Kadangi neturi pinigų iš ko atsiimti šiuos daiktus, pasakė, kad tas vaikinas gali nueiti į lombardą susimokėti ir pasiimti sau. J. P. iš matymo pažįstamas vaikinas pasakė, kad jam reikėtų televizoriaus, dėl ko abu nuėjo į lombardą, kur jis lombarde sumokėjo už televizorių ir mobilaus ryšio telefoną 104 litus ir pasiėmė daiktus, o kur jis juos padėjo nežino. J. P. nusikaltimus darė būdamas neblaivus, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (girtas), būdamas blaivas, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Prisipažįsta, kad sudavė seniui vieną smūgį ir pasinaudodamas jo bejėgiška būkle, nes senis gulėjo ant žemės ir nejudėjo, gal miegojo, gal buvo be sąmonės, tačiau tuo metu J. P. tai nerūpėjo, jį kartu su J. E. apvogė. J. P. į butą pas senį buvo užėjęs du kartus. Pirmą kartą kai atėjo su J. E. ir senis juos įsileido, antrą kartą atėjo po to, kai jam J. E. pasiūlė ateiti, kadangi jis turėjo buto raktus nuo senio buto durų, tačiau J. P. atėjo tada, kai jį pakvietė J. E. pro langą, o ne kartu su juo. Trečią kartą J. P. su J. E. ėjo į senio rūsį, iš kur pagrobė du senus moteriškus dviračius. Pasak J. P., jis iš senio telefono neėmė ir dėl sukčiavimo neprisipažįsta, senio taip tikrai nesumušė, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, seniui sudavė tik vieną smūgį, gal jį mušė J. E., bet nežino, kadangi nematė. Senio bute neužrakino ir nežino, kadangi nematė, ar senį bute užrakino J. E.. Gal ir užrakino J. E., kadangi jis sakėsi paėmęs raktus nuo buto ir nuo rūsio, kur jis padėjo raktus nežino, raktų nematė (t. 1, b.l. 184-185; t. 2, b.l. 10-13; 26-27).

2009-07-28 parodymų patikrinimo vietoje metu J. P. patvirtino savo parodymus (t. 1, b.l. 190-197).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. parodė, kad jis tą dieną buvo grįžęs iš sodo ir gėrė alų rūsyje. Po to jam nuėjus namo į butą pailsėti, nes ruošėsi vėl važiuoti į sodą, kuriame per vasarą gyvena su žmona, po kurio laiko atėjo kaltinamieji. Jis juos įleido į butą, nes vienas sakė, kad nori atsigerti, o kitas į tualetą. Jie trise susėdo virtuvėje kur kalbėjosi. J. P. papasakojo, kad jam yra bėda, kad jo sūnėnas nuskendo, kad yra laidotuvės, jam reikia paskambinti seseriai, bet jis neturi telefono. Tada jis J. P. padavė savo telefoną, su kuriuo jis išėjo iš buto. J. E. liko su juo ir jo paklausus jis pasakė, kad J. P. tuoj grįš. Po kurio laiko J. P. grįžo ir atsinešė butelį degtinės. Jis ant stalo padėjo stikliuką ir pasakė, kad užkandos neturi, nes visą vasarą gyvena sode. Jie susėdę gėrė degtinę ir kai jis J. P. du kartus paprašė gražinti iš jo paimtą telefoną, J. P. iš karto sudavė smūgį jam į galvą. Jam taip pat smūgiavo ir J. E.. Jie jam abu sudavė po kelis smūgius ir jis po smūgių nugriuvo. Jam nugriuvus, jis rankomis užsidengė galvą ir J. P. bei J. E. abu kartu pradėjo jį spardyti į šonus ir krūtinę. Po smūgių kojomis jis prarado sąmonę ir nežino kiek laiko pragulėjo ant grindų. Jis toliau nieko nematė kas vyko, kiek laiko gulėjo negali pasakyti. Jie tada galėjo daryti ką norėjo. Kaip jis atsirado ant sofos irgi negali pasakyti. Matė, kai vėliau J. E. grįžo į butą, jis atsistojo nuo sofos ir įėjo į virtuvę. Jis vienu metu norėjau išbėgti iš buto, tačiau jam J. E. pastojo kelią ir neleido išeiti. J. E. jį dar daužė, jam sudavė į smakrą, spyrė iš kojos ir pagrasino, kad paskers. J. P. jis tada nebematė. Matė, kaip J. E. kažkokius daiktus neša iš jo buto. Jį matė jį tik iš nugaros, kad jis kažką apkabinęs neša. Vėliau kai pamatė, kad buto durys užrakintos, nuėjo atsigulti. Jis norėjo išeiti iš buto, kad nueiti pas kaimynus, nes neturėjo telefono iš kurio galėjo paskambinti ir pasikviesti pagalbos. Po to jis nuėjo miegoti, pagalbos nešaukė, nes jau buvo vakaras, tamsu. Iš ryto jis per langą šaukėsi pagalbos, išgirdo kaimynas ir jis paskambino policijai. Kai atėjo pareigūnai, tai jie negalėjo įeiti į butą, nes jis buvo užrakintas. Dukra paskambino žmonai, kuri grįžusi atrakino buto duris. Atvažiavę pareigūnai jį išvežė į ligoninę, nes jam buvo pasidarę blogai. Po sumušimo tik kitą dieną žmona apžiūrėjo kokie daiktai yra išnešti, tačiau ir taip jie nurodė ne visus daiktus, kuriuos išnešė kaltinamieji. Dalis daiktų buvo gražinti, dėl pavogtų daiktų, kurie jam nebuvo gražinti, jis patyrė 1265 Lt turtinę žalą.

Kai kaltinamieji jį mušė, tai jam buvo užgniaužę kvapą, jis negalėjau kvėpuoti. Jam sulaužė penkis šonkaulius, sumušė galvą. Ant veido buvo mėlynės, galva buvo kruvina, skaudėjo šonus, veidas buvo mėlynas, toks sumušimas tikrai negalėjo būti nuo vieno smūgio. Jis dvi savaites išgulėjo ligoninėje. Po gydymosi ligoninėje ilgai gydėsi namuose ambulatoriškai, pirko vaistus. Tą vasarą jis jau nieko negalėjo dirbti, nieko nešti, tokia jo būklė buvo iki rudens, iki pat lapkričio mėnesio. Dar ir po to skaudėjo galvą ir giliau įkvėpus skaudėdavo. Jis tik po namus galėjo lėtai judėdamas vaikščioti, turėjo atsargiai keltis iš lovos. Jis dėl sumušimo patyrė didelį skausmą, baimę, sunkius išgyvenimus, todėl iš kaltinamųjų solidariai prašo priteisti patirtą 10 000 Lt neturtinę žalą.

Liudytoja P. S. parodė, kad jai būnant sode iš ryto paskambino dukra ir pasakė, kad pas ją atvažiuos policija, kadangi tėvas, tai yra P. S. yra užrakintas bute ir kažkas su juo yra negerai. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie pasakė, kad jos vyras P. yra bute ir negali išeiti. Su policijos pareigūnais ji atvažiavo į butą ir atrakinusi buto duris ir pamatė žiauriai sumuštą P. S.. Vyro veidas buvo visas sumuštas, mėlynas, akys buvo raudonai mėlynos, veidas žiauriai sumuštas, matė kraujo dėmes ant sofos. Kadangi visas butas buvo suverstas, ji suprato, kad P. sumušė ir apvogė. Kaip P. S. sakė P., jį užrakino asmenys, kurie jį sumušė ir apvogė. Jos vyras buvo užrakintas nuo vakaro iki ryto, kol ji atrakino jam duris. Iš buto pagrobė įvairius daiktus, kurių visų jie net neišvardijo. Tik dalis pavogtų daiktų jiems buvo grąžinti. P. S. dėl sumušimo gydėsi ligoninėje, po to namuose, jis jautė stiprius skausmus ir nieko negalėjo dirbti.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis yra P. S. kaimynas. Tą rytą jis išėjo išnešti šiukšles ir per langą jį pašaukė kaimynas ir paprašė, kad iškviestų policiją. P. S. pasakė, kad jį sumušė ir jis negali išeiti iš buto, nes yra užrakintas ir neturi rakto. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir laukė kol jie atvažiuos. Jis matė, kad kaimynas yra sumuštas, jo veidas mėlynas. Tuo metu jam P. S. daugiau nieko nepasakojo. Jis buvo nuėjęs iki jo buto durų, ir P. S. sakė, kad neturi rakto, kad jį užrakino ir paėmė raktus. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis juos nuvedė prie P. S. buto durų.

Liudytojas V. Ž. parodė, kad jis su J. P. gyveno nakvynės namuose ir su juo kartais kartu gerdavo arbatą, kada kažkada J. P. buvo užsiminęs, kad jam reikia televizoriaus. Kartą J. P. pasakė, kad lombarde yra užstatytas televizorius ir jis su J. L. pasiėmę pinigų nuėjo į lombardą, kur perkant televizorių, dar jiems pasiūlė ir telefoną. Lombardo pardavėjas pasakė, kad pirktų ir telefoną, nurodė jo 120 Lt vertę. Jis tuos abu daiktus ir nupirko. J. P. nesakė, kad tie daiktai vogti, jis tik sakė, kad jis nebegali tų daiktų atsiimti. Jis suprato, kad J. P. negali atsiimti tų daiktų, nes terminas turėjo baigtis. Daiktus iš lombardo paėmė J. P., jie lombarde buvo kartu. Televizoriaus reikėjo J. L. su kuria anksčiau buvo kalbėję, kad jai reikia televizoriaus. Už televizorių jis sumokėjo 50 Lt, o už telefoną ar 50 Lt ar 70 Lt, dabar nepamena. Telefoną naudojo, kol paėmė policijos pareigūnai.

Liudytoja J. L. parodė, kad jai paskambino V. Ž. ir paklausė ar ji nori pirkti televizorių, kurio ji tuo metu ieškojo. Veikiantį televizorių „Vido“ su antena nupirko V. Ž.. Jis sakė, kad pirks iš lombardo. Jam davė 100 Lt. Televizorių jis nupirko už 50 Lt, o už likusius pinigus jis dar nusipirko ir telefoną. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, surašė aktą ir tą televizorių paėmė. Jie nežinojo, kad tas televizorius vogtas.

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo parodė, kad dirba lombarde UAB „Alimeras“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai. Jo darbo metu, tai yra 2009-07-05 apie 21.00 val., tikslaus laiko neprisimena, į lombardą atėjo jam nepažįstamas vyriškis apie 50 metų amžiaus, su dar kažkokiu vyriškiu, kaip jis atrodė neprisimena. Atėjęs vyriškis pateikė savo asmens tapatybės kortelę, jis nurašė duomenis ant sutarties iš asmens tapatybės kortelės, pagal nuotrauką žmogus atitiko. Vyriškis pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“. E. M. patikrino ar telefonas veikė, tada jam pasiūlė už telefoną 30 litų. Pagal telefono būklę, senumą ir modelį, telefonas nebuvo daugiau vertas. Surašė sutartį dviem egzemplioriais, vieną pasiliko sau, kitą įdavė telefoną pateikusiam vyriškiui, kadangi ateinant atsiimti užstatyto daikto, žmogus turi pateikti sutartį. 2009-05-07 apie 4.00 val. tikslaus laiko neprisimena į lombardą atėjo tas pats vyriškis, jis buvo vienas, jis atrodė akivaizdžiai girtas, atėjęs vėl pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmens tapatybės kortelę, ir atnešė užstatyti pilkos spalvos korpusu televizorių „Vido“, už kurį E. M. sumokėjo 50 litų. Jis taip pat užpildė sutartį dviem egzemplioriais. Dokumentų patvirtinančių asmens tapatybę nekopijuoja, kadangi jų taisyklės to nereikalauja, užsirašo tik duomenis ir grąžina dokumentą pateikusiam asmeniui. Lombardas UAB „Alimeras“, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, dirba visą parą (t. 1, b. 1. 104-105).

Liudytojas L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. liepos mėnesio viduryje, tikslaus laiko neprisimena, jam būnant Mažeikių miesto turgelyje, prekyvietėje, atėjo jam nepažįstamas vyriškis su ramentu ir pasiūlė pirkti akordeoną „Weltmeister“. Už akordeoną minėtas vyriškis prašė 500 litų, tačiau L. N. apžiūrėjus akordeoną jis pasiūlė tik 105 litus, vyriškis sutiko, dėl ko L. N. vyriškiui sumokėjo 105 litus. L. N. vyriškio neklausė iš kur gavo akordeoną, nežinojo, kad akordeonas yra vogtas (t. 1., b. 1. 109-110).

2009-07-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12-26).

2009-07-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje (t. 1, b. 1. 27-35).

2009-07-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino J. P. (t. 1, b.l. 69-70).

2009-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas L. N. pateikė akordeoną „Weltmeister seperato standart“ su dėklu (t. 1, b.l. 111-113).

2009-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja J. L. pateikė televizorių „VIDO“, modelis: PF2100-SLIM, s.n. 6065865600195 su nuotolinio valdymo pulteliu ir kambarine antena (t. 1, b.l. 100-103).

2009-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. G. pateikė 2009-07-06 sutartį Nr. 957, dėl J. P. priduoto į lombardą UAB „Alimeras“ televizoriaus su nuotolinio valdymo pultu. Taip pat sutartį 2009-07-05 Nr. 954, dėl J. P. priduoto į lombardą UAB „Alimeras“ mobilaus ryšio telefono „Nokia 6230“, IMEI (duomenys neskelbtini)/0 (t.1, b.l. 106-108).

2009-07-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas V. Ž. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“, IMEI (duomenys neskelbtini), (t.1, b.l. 93-95), kuris apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos (t. 1, b.l. 96-97).

2009-07-28 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“, kurį iš jo apgaulės būdu pagrobė 2009-07-05 ir, kurį pateikė 2009-07-22 liudytojas V. Ž. (t.1, b.l. 73-75).

2009-07-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotas, kad J. P. pateikė rankinį vyrišką laikrodį „Meister onker“ (t.1, b.l. 187-188).

2009-09-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino vyrišką rankinį laikrodį, kurį iš jo pagrobė 2009-07-05, kurį 2009-07-27 pateikė J. P. (t.1, b.l. 81-83).

2009-07-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad J. E. pateikė magnetolą „Grunding“ ir moterišką dviratį, žalios spalvos rėmu (t.2, b.l. 140), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos (t.2, b.l. 141-146).

2009-09-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino dviratį, kuris buvo pagrobtas 2009-07-05 iš sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini) rūsyje, Mažeikių m., ir 2009-07-27 paimtas iš J. E. (t.1, b.l. 84-86).

2009-07-28 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. atpažino magnetolą, kurią iš jo pagrobė 2009-07-05, kuri buvo 2009-07-27 paimta iš J. E. (t.1, b.l. 76-78).

2009-09-18 specialisto išvadoje Nr. G 238/09 (13) nurodyta, kad P. S. nustatyta: galvos ir krūtinės ląstos sumušimai, muštinė galvos žaizda, nosies kaulų lūžimas, kairės pusės V-VI-VII-VIII-IX-to šonkaulių lūžiai. Objektyvių galvos smegenų traumos požymių nėra. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4-ių kontaktų su kietais bukais daiktais metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Šonkaulių lūžiai sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Muštinė galvos žaizda, nekomplikuotas nosies kaulų lūžis, imant atskirai, sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 52)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

baltų siūlų ritinėlis su rausvos spalvos dėmėmis, trys daktiloplokštelės su rankų pirštų pėdsakais, cigaretės nuorūka, mėlynos spalvos vyriški marškiniai su rusvos spalvos dėmėmis, išimti 2009-07-06 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, saugomi Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK specialiojoje saugykloje (t.1, b.l. 25-26);

akordeonas „Weltmeister seperato standart“ su dėklu, televizorius „VIDO“, modelis: PF2100-SLIM, s.n. 6065865600195 su nuotolinio valdymo pulteliu ir kambarine antena, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6230“, IMEI (duomenys neskelbtini), magnetola „Grunding“, rankinis vyriškas laikrodis „Meister onker“, moteriškas dviratis, žalios spalvos rėmu grąžinti nukentėjusiajam P. S. (t.1, b.l. 80, 88).

Baudžiamos bylos nagrinėjimo teisme metu patikslinus kaltinimą J. P. jis su jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis sutiko ir savo kaltę pripažino visiškai, o kaltinamasis J. E. nesutiko, kad jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ir nukentėjusiajam sudavė tiek smūgių nurodytų kaltinime, jog jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo P. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu duoti išsamūs ir nuoseklūs parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir jais netikėti. Kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai prieštaraujantys tiek tarpusavyje duotiems parodymams, tiek jų pačių duotiems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, yra taip pat prieštaraujantys kitiems teisiamojo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, tai yra nukentėjusiojo, liudytojų P. S., V. Š., E. M. parodymams, specialisto išvadai, iš kurių matyti nukentėjusiajam padaryti sveikatos sužalojimai ir jos sutrikdymo mastas, todėl kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Kad kaltinamasis J. P. buvo išėjęs su nukentėjusiojo telefonu ir skirtingu laiku, o ne vienu metu, kaip teigė kaltinamasis J. P., telefonas ir televizorius buvo priduoti į lombardą, yra įrodyta rašytiniais įrodymais - lombardo UAB „Alimeras“ išduotomis dviejomis skirtingomis sutartimis dėl mobilaus ryšio telefono „Nokia 6230“ pristatymo liepos 19 d. ir televizoriaus „Vido“ su pultu pristatymu liepos 20 d. Todėl teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad J. P. ir J. E. bendrais veiksmais bendrininkų grupe padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., 138 str. 1 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad išeinant iš buto J. E. jį užrakino, tačiau J. P. to nematė ir nežinojo apie tai, kadangi J. E. apie tai jam nesakė. J. P. nurodė, kad jis girdėjo kaip iš buto išėjo kitas kaltinamasis, bet ar durys buvo užrakinamos, jis negirdėjo ir nematė. J. E. taip pat patvirtino visas aplinkybes taip pat kaip ir J. P., kad iš buto paskutinis išėjo jis ir buto duris užrakino todėl, kad iš buto neišeitų nukentėjusysis. Apie tai, kad jis užrakino duris, jis J. P. nieko nesakė. Atsižvelgiant į šias teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir nesant kitų objektyvių įrodymų, kad J. P. žinojo apie tai, kad J. E. užrakino duris ir neleido nukentėjusiajam išeiti iš buto po padaryto nusikaltimo, t.y. tyčia neteisėtais veiksmais suvaržė nukentėjusiojo laisvę, todėl dėl neteisėto laisvės atėmimo, tai yra veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. J. P. išteisintinas.

Dėl žalos atlyginimo.