Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2011-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-153/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
2K-153/2011
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00203-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Sirvydis (pirm.), Aldona Rakauskienė, Vytautas Piesliakas (pran.)
Nuteistasis
A. B.
Nukentėjusysis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-153/2011(Proceso Nr. 1-50-2-00203-2008-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo A. Š. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžio byloje, kurioje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant iki 2009 m. lapkričio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą 220 Lt turtinę žalą ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš A. B. priteista nukentėjusiajam A. Š. 220 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 3402,60 Lt už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, 56,40 Lt valstybei už proceso išlaidas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį: A. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisino, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, neįrodžius jo dalyvavimo padarant A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl kitos kaltinimo dalies – smūgių A. Š. sudavimo, bylą A. B. nutraukė, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustačius BK 29 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę. Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl 220 Lt turtinės ir dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 3402,60 Lt už A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo atmetė. Bylą perdavė prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą padariusį asmenį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 6 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendis pakeistas. A. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant iki 2010 m. gruodžio 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą 220 Lt turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš A. B. priteista A. Š. neturtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 1000 Lt, iš A. B. priteista A. Š. 2000 Lt atlyginti išlaidoms už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 3 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos ir veido sritį, o toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nusivedė jį į (duomenys neskelbtini)namo kiemą, kur sudavė nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus ir į pilvo sritį, po to, jam pagriuvus ant žemės, spyrė A. Š. koja ne mažiau kaip penkis smūgius į nugaros ir užpakalio sritį, o nukentėjusiajam atsistojus, sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir pilvo sritį, dar kartą nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, spyrė koja ne mažiau kaip du smūgius į nugaros sritį, o paskui jam atsisėdus, spyrė du kartus į šonus, taip padarė nukentėjusiajam dešinio skruosto paviršutinę žaizdą, poodines kraujosruvas dešiniuose vokuose, dešinės akies obuolio junginėje, skruoste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaroje dešinėje, nubrozdino dešinio skruosto, dešinės krūtinės ląstos puses, kairio žasto odą, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo A. Š. sveikatą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas tikėjo tik nukentėjusiojo bei jo draugų parodymais, visiškai nevertindamas ir nuosprendyje nepasisakydamas dėl teismo posėdyje ne kartą akcentuotos aplinkybės, kad tuo pačiu metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį dėl jų prieš kasatorių ir jo šeimos narius veikos; nevertino pagal BK 29 straipsnio 1 dalį kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, nes bėgdamas nuo sulaikymo vartėsi per vielines tvoras, griuvinėjo, net pametė akinius ir mobilų telefoną, todėl mėlynės ir nubrozdinimai atsirado tiek bėgant, tiek sulaikant nukentėjusįjį. Teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pvz. kasacinėje nutartyje Nr.2K-351/2010, teisės pažeidimų ir įrodymų vertinimo aspektu.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 20 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendį.

Nukentėjusysis kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir šis pažeidimas pripažintinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismas nuosprendyje nurodė, kad atmeta nukentėjusiojo parodymus apie A. B. suduotą smūgį jam į dešinįjį skruostą, padarant dešiniojo žandikaulio lūžį, todėl šią aplinkybę šalina iš nuosprendžio nustatomosios dalies ir pripažįsta įrodytu, kad A. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Teismas pripažino, kad A. B. padarė jam dešinio skruosto paviršinę žaizdą, nubrozdino dešinįjį skruostą, taip, kasatoriaus manymu, teismas pripažįsta, kad nuteistasis padarė jam išorinius dešinio skruosto sužalojimus, bet nepripažįsta, kad tuo pačiu metu jam buvo sulaužytas dešinysis skruostikaulis. Teismas atmetė nukentėjusiojo parodymus, kad skruostikaulį jam sulaužė nuteistasis todėl, kad jie nenuoseklūs, akcentuodamas jo paaiškinimą policijos patruliui ir teismo medicinos ekspertui, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje jau pasisakyta, kad negalima ypatingos reikšmės suteikti paaiškinimui duotam policijos patruliui, o reikia atsižvelgti į parodymus, kuriuos nukentėjusysis davė įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme logiškai ir argumentuotai paaiškino, kodėl pirminiuose parodymuose nurodė skirtingas aplinkybes, nei jos buvo iš tikrųjų. Teismas, nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog nukentėjusysis priešinosi tuo metu, kai jį mušė A. B. ir jo žentas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į nuteistojo A. B. ir R. M. parodymus, kad nukentėjusysis pradėjo priešintis tik tuomet, kai į kiemą jo išlaisvinti atbėgo draugai. Pagal teismo nustatytas aplinkybes, tuo metu nukentėjusysis jau buvo sumuštas. Teismas nevertino liudytojo K. I. ir A. B. parodymų, kad ateidami pagelbėti nukentėjusiajam tik du jaunuoliai rankose turėjo pagalius ir akmenų nebemėtė, todėl padarė nelogišką išvadą, kad mesdami akmenį jį galėjo sužaloti kiti kieme buvę asmenys.

Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo A. Š. kasaciniai skundai netenkinami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl A. B. padarytos veikos kvalifikacijos

Abu kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas bylas kasacine tvarka nagrinėja tik dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo. Spręsdamas ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas kasacinės instancijos teismas remiasi žemesnių teismų padarytu įrodymų vertinimu.

Kas dėl B. padarytos veikos kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas patvirtino apylinkės teismo išvadą, kad A. B. kieme kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos ir veido sritį, o toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nusivedė jį į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur sudavė nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus ir į pilvo sritį, po to, jam pagriuvus ant žemės, spyrė A. Š. koja ne mažiau kaip penkis smūgius į nugaros ir užpakalio sritį, o nukentėjusiajam atsistojus, sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir pilvo sritį, dar kartą nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, spyrė koja ne mažiau kaip du smūgius į nugaros sritį, o paskui jam atsisėdus, spyrė du kartus į šonus, taip padarė nukentėjusiajam dešinio skruosto paviršutinę žaizdą, poodines kraujosruvas dešiniuose vokuose, dešinės akies obuolio junginėje, skruoste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaroje dešinėje, nubrozdino dešinio skruosto, dešinės krūtinės ląstos puses, kairio žasto odą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą. Ši teismo išvada remiasi kaip nukentėjusiojo, kuris nuo pat pirmos apklausos teigė, kad prieš jį smurtavo A. B. ir jo žentas R. M., parodymais, kuriuose detaliai nurodė smurtavimo eigą, suduotų smūgių vietas ir skaičių, taip ir tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų M. V. ir L. P., A. Č. parodymais, policijos pareigūnų L. M. ir L. S. parodymais. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo paneigti minėtų asmenų parodymų ar juos kitaip vertinti.

Apygardos teismas pagrįstai pašalino iš kaltinimo tą aplinkybę, kad A. B. sudavė smūgį rankoje laikytu nenustatytu kietu daiktu ir taip padarė dešinio skruostikaulio lūžį, kadangi tai byloje nėra vienareikšmiškai įrodyta. Kadangi nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį lėmė vienintelis nukentėjusiojo patirtas smūgis į dešinįjį skruostą, kuriuo jam sulaužytas dešinysis skruostikaulis, o kiti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pašalinus šią aplinkybę iš kaltinimo, pasikeitė padarytos veikos kvalifikacija.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo A. Š. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Albinas SirvydisAldona RakauskienėVytautas Piesliakas