Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis išlaikymo įsiskolinimą išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Raseiniai ) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-27185-19 medžiaga, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus 1999 metais, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K. laikotarpiu nuo 2007 m. 03 mėn. iki 2008 m. 11 mėn., nuo 2009 m. 03 mėn. iki 2015 m. 06 mėn., nuo 2015 m. 11 mėn. iki 2017-11-28 ir nuo 2018 m. 06 mėn. iki 2019-06-30 vengė pareigos pagal 2008 m. birželio 16 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-316-471/2008 mokėti lėšas išlaikyti vaiką R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ( išlaikymas priteistas po 86,89 Eur - 300 lt. - kas mėnesį nuo 2007-03-01 iki 2007-06-30, po 101,37 Eur - 350 lt. - kas mėnesį nuo 2007-07-1 iki 2007-12-31 ir po 115,85 Eur - 400 lt. - kas mėnesį nuo 2008-01-01 iki vaiko pilnametystės ), dėl ko 2019-06-30 yra susidaręs bendras 12924,22 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K. kaltė įvykdžius inkriminuojamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. K. kaltę pripažino visiškai ( taip nurodoma ) ir paaiškino, kad apie pareigą mokėti alimentus dukrai R. K. jis žinojo, su alimentų paskyrimu buvo sutikęs. Su L. M. ( Vazgyte ) kartu pragyveno apie du metus ne santuokoje. 2006 metų pabaigoje jie išsiskyrė. Netrukus gimė jų dukra R. K.. Nuo 2006 metų jis išvyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini). Kai dukrai sukako 3 metai ir kai grįždavo į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), pasiimdavo ją pas savęs, nupirkdavo rūbų, daiktų, duodavo L. M. dukros išlaikymui pinigų nuo 200 iki 400 litų, tačiau jokių dokumentų nepasirašydavo. Į Lietuvą jis grįždavo kas tris mėnesius, kartais vieną kartą per pusę metų. Dukrą R., pas save pasiimdavo iki mergaitei suėjo 6 metai, t. y. iki 2012 metų. Paskui su L. M. pradėjo nesutarti ir ji pradėjo nuteikinėti vaiką pieš jį, tai yra tik pasiėmus dukrą jis nupirkdavo rūbų, žaislų ir sulaukdavo L. M. skambučio, po kurio dukra pasakydavo, kad nori pas mamą. Jokių rūbų, žaislų pirkimo čekių neturi. Nuo 2012 metų, kai R., pradėjo eiti į paruošiamąją klasę, daugiau dukros nepasiimdavo. Nuo 2013 metų su žmona L. K. grįžo gyventi į Lietuvą. Gyvendamas (duomenys neskelbtini) žinojo, kad yra kreiptasi į antstolius dėl alimentų išieškojimo, tačiau oficialių pranešimų negaudavo. Oficialius pranešimus apie alimentų mokėjimą pradėjo gauti, kai grįžo į Lietuvą - nuo 2013 metų. Po pranešimų gavimo kartais pats pervesdavo antstoliui pinigų, kartais nuskaičiuodavo nuo jo gaunamo atlyginimo. Su L. M. ir dukra R., nebendrauja. Supranta, kad alimentų nemokėjimas, kurie yra jam paskirti, yra nusikalstama veika, dėl to nuoširdžiai gailisi. Daugiau mokėtų alimentų dukros R. K. išlaikymui neturėjo galimybės, nes šeimoje turi tris mažamečius vaikus. Pasižada mokėti ir padengti paskaičiuotą įsiskolinimą iki 2024 metų ( 63-64 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad R. K. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-316-471, išduotą 2008-06-16 Kelmės rajono apylinkės teismo, piktybiškai vengia išlaikyti jų bendrą dukrą R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2008-06-16 iki 2018-12-31, išlaikymo įsiskolinimas yra 12390,31 Eur ir nuo 2019-01-01 skaičiuojama fiksuota mokėjimo suma po 160 Eur kiekvieną mėnesį. R. K. niekada nėra pervedęs dukros išlaikymui jokių piniginių lėšų į banko sąskaitą ar juos jai davęs asmeniškai. Jis nebendrauja nei su jų dukra, nei su ja. Prieš keletą metų ji su juo bendravo ir prašė, kad jis išlaikytų jų dukrą, tačiau jis tai daryti nuolat vengia. 2019-01-16 buvo priimtas antstolio T.U. patvarkymas Nr. S-19-136-1845 dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau iki 2019-06-28 ji jokių lėšų jų dukters R. K. išlaikymui negauna ( 38 l.).

Protokole – pareiškime L. M. prašė įstatymų nustatyta tvarka nubausti R. K., kuris pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą ... teismo, piktybiškai vengia išlaikyti jų bendrą dukrą R. K. ( 6 l. ).

Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-316-471/2008 iš R. K. buvo priteistas išlaikymas vaikui R. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 litų ( 86,89 Eur ) kas mėnesį nuo 2007-03-01 iki 2007-06-30, po 350 litų ( 101,37 Eur ) kas mėnesį nuo 2007-07-01 iki 2007-12-31 ir po 400 litų ( 115,85 Eur ) kas mėnesį nuo 2008-01-01 iki R. K. pilnametystės, t.y. iki 2024-08-07 ( 17-18 l. ). Pagal šį sprendimą vykdomasis raštas išduotas 2008-06-16 ( 29 l. ), tiksliu duomenų apie jo pateikimo antstoliui laiką nėra ( galimai 2019 m. 01 mėn. – 11 l. ).

Antstolio T. U. pažymoje ( 29 l. ) užfiksuotas R. K. išlaikymo dukrai įsiskolinimo dydis. Lentelėje ( 30-33 l.) nurodytos kiekvieno mėnesio turimos mokėti ir sumokėtos išlaikymo sumos.

Užimtumo tarnybos Kelmės skyriaus pažymoje nurodyti R. K. registravimosi darbo biržoje laikotarpiai ( 26 l. ). Šiuo duomenis patvirtina pažyma ( 23 l. ).

„Sodros“ pažymose nurodyti R. K. darbo laikotarpiai, šiuo metu jis nedirba ( 22, 75 l. ), nuo 2019-08-08 yra registruotas užimtumo tarnyboje ( 76 l. ).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl jo veika teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos BK 164 str. Dėl pareikšto kaltinimo teismas taip pat pažymi, kad jis yra itin neaiškus ( sudėtingos formuluotės, neaiškiai nurodyti vengimo išlaikyti vaiką laikotarpiai, įtraukta perteklinė informacija apie darbovietes ir kt. ). Prokurorės pareiškime visais šiais klausimais jokių argumentų nėra, apsiribojant asmenų parodymų aprašymu ir rašytinių įrodymų faktiškai išvardinimu. Todėl būtų galima svarstyti, ar toks procesinis dokumentas nelaikytinas turinčiu esminių trūkumų ( suvaržančių kaltinamojo teisę į gynybą, teismo galimybes įvertinti kaltinimo pagrįstumą ir pan. ). Tačiau nusikalstamos veikos padarymo faktas abejonių nekelia, o R. K. kaltės neginčija ( nurodė ją pripažįstantis pilnai ) ir dėl aukščiau minėtų trūkumų pretenzijų nereiškia. Todėl teismas savo iniciatyva, nerengiant bylos nagrinėjimo teisme ( Lietuvos BPK 423 str. ), patikslina kaltinimą pagal antstolio lentelės ( kurioje matyti išlaikymo nemokėjimo laikotarpiai – 30-33 l. ) ir užimtumo tarnybos ( kurioje matyti registravimosi bedarbiu laikotarpiai, kas pagal teismų praktiką laikoma baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe – 426 l. ). Taip pat pagal teismų praktiką iš kaltinimo išjungtini trumpesni nei 6 mėn. laikotarpiai, kai išlaikymas nebuvo mokamas, o pavieniai nedidelių sumų mokėjimai su ilgomis pertraukomis ( pvz., 2011-10-13, 2013-05-16, 2019-01-15 – 31, 32 l. ) nelaikytini vengimą išlaikyti vaiką paneigiančia aplinkybe nurodomais laikotarpiais.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino visiškai ( nors apklausoje teigė negalėjęs mokėti daugiau išlaikymo ) , neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu ( 79, 83 l. ).

Kaltinamasis R. K. yra Lietuvoje teistas tris kartus 1999 metais, bet teistumas išnykęs ( 65-67 l. ), duomenys apie galimai nusikalstamas jo veikas užsienyje nėra aiškūs ( 68-72 l. ), neturi galiojančių administracinių nuobaudų ( 74 l. ), anksčiau dirbo ( 75 l. ), dabar registruotas užimtumo tarnyboje ( 76 l. ), kitos neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos nėra. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos aplinkybes ( vengimo išlaikyti vaiką laikotarpį, įsiskolinimo dydį, kt. ). Todėl jam skirtina prokurorės siūlomos ( nors vėlgi – visiškai nemotyvuojant ) rūšies ir trukmės bausmė ( Lietuvos BK 46 str., 54 str. ir 55 str. ), kuri bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam pripažįstant kaltę, tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu ( Lietuvos BK 64-1 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 164 straipsnį ir nuteisti vienerių metų ( 1 m. ) viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po trisdešimt valandų ( 30 val. ) visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1 straipsniu bausmę sumažinti 1/3 iki aštuonių mėnesių ( 8 mėn. ) viešųjų darbų.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.