Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Atsakovės atstovas pabrėžė, kad turi būti įvertinta, kokiais asmeniniais elektros prietaisais naudojosi pareiškėja ir kokiu laikotarpiu naudojimosi teisė buvo atimta pareiškėjai. Nurodė, kad pareiškėja 2020 m. liepos mėn. į sandėlį jokių elektros prietaisų nėra padėjusi. Teigė, kad, įsigaliojus naujos redakcijos Taisyklėms, nuteistosioms buvo leista turėti kišeninius radijo imtuvus, o tokiems nepriskiriamus, jos privalėjo atiduoti saugoti į sandėlį arba grąžinti juos perdavusiems asmenims. Nurodė, kad nuteistosioms sudarytos galimybės žiūrėti televizorių ir naudotis riboto interneto prieiga ir kad pareiškėja 2020 metais riboto interneto prieiga nesinaudojo.

Paaiškino, kad apribojimas dėl nuteistiesiems galimo įsigyti ir turėti vaisių ir daržovių kiekio (ne daugiau kaip 2 kg) nėra susijęs su 2020 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais įsigaliojusiais BVK ir Taisyklių pakeitimais, nurodytas apribojimas taikomas nuo 2018 m. spalio 20 d. Teigė, kad nuteistosioms sudaryta galimybė apsipirkti parduotuvėje du kartus per savaitę, taip sudaryta galimybė įsigyti vaisių ir daržovių 4 kg per savaitę. Tvirtino, kad Panevėžio pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal teisės normas, patikrinimų metu pažeidimų nebuvo užfiksuota. Pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė konkrečių faktų ar aplinkybių, kada jai buvo patiektas normų neatitinkantis maistas.

Paaiškino, kad nuteistųjų teisė įsigyti vitaminų Taisyklių 20.5.15 punkte įtvirtinta nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d., Teisingumo ministrui priėmus įsakymą Nr. 1R-275. Atsižvelgę į teisinio reguliavimo pakeitimus, Panevėžio pataisos namai patvirtino aprašą, kuriame numatyta, kokiu būdu nuteistieji gali įsigyti vitaminų už asmenines lėšas. Teigė, kad nors nuo 2020 m. birželio 20 d. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas (BVK 73, 95 straipsniai) nebeįtvirtina paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisės gauti smulkiuosius paketus, Taisyklės išplečia nuteistajam galimų atsiųsti arba perduoti daiktų sąrašą – jame nurodyta, kad nuteistieji gali gauti spaudą pašto arba perduodamu siuntiniu arba per pasimatymus. Nurodė, kad Panevėžio pataisos namai prenumeruoja periodinę spaudą, kuri nuteistosioms prieinama pataisos įstaigos bibliotekose. Nuo 2020 m. birželio 20 d. įsigaliojusi BVK 95 straipsnio redakcija nesumažino pareiškėjos galimybės gauti drabužius ir avalynę pašto ar perduodamame siuntinyje, kadangi siuntinių periodiškumas išliko tas pats, be to, buvo padidintas pašto siuntinio svoris. Atkreipė dėmesį, kad drabužiai ir avalynė išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėja 2020 metais prašymų dėl aprūpinimo drabužiais ir avalyne neteikė. Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos įstaiga neturi duomenų apie S. K. teiktus skundus dėl galimai pažeistos teisės gauti karšto (virinto) vandens, pasišildyti maistą, naudotis televizija, gauti spaudinius ir siuntinius, įsigyti vaisių ir daržovių.

Pasisakydamas dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, atsakovės atstovas teigė, kad pataisos įstaiga veikė teisėtai, t. y. tinkamai taikė teisės aktų normas, todėl nėra viešosios atsakomybės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų žalai pagrįsti, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas (b. l. 11–21).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galimai neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų, atlyginimo.

Atsižvelgus į pareiškėjos paaiškinimus ir į tai, kad skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo per pataisos įstaigą išsiųstas 2020 m. rugsėjo 3 d., konstatuojama, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2020 m. birželio 20 d. – 2020 m. rugsėjo 3 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad S. K. atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, ji priskirta paprastajai nuteistųjų grupei (b. l. 12, 57, 68, 87).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės, CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėja, pagrįsdama skundo reikalavimą, nurodė, kad, pagal naujos redakcijos BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punktą, į paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų sąrašą įtraukti elektriniai virduliai, plaukų džiovintuvai, televizoriai, radijo imtuvai, USB laikmenos ir t. t., todėl Panevėžio pataisos namai, įgyvendindami šiuos BVK pakeitimus, nesuteikė galimybės gauti virintą vandenį ir pašildytą maistą, atėmė galimybę žiūrėti televizijos laidas, gauti naujausią informaciją (b. l. 1).

Nuo 2020 m. birželio 20 d. įsigaliojo BVK pakeitimai, nustatyti 2020 m. birželio 4 d. priimtu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3023 (toliau - Pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3023).

Naujos redakcijos BVK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: nuteistieji turi teisę turėti šiuos asmeninius daiktus: 1) lengvajai grupei priskirti nuteistieji, taip pat atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji – maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus; 2) paprastajai grupei priskirti nuteistieji – maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus; 3) drausmės grupei priskirti nuteistieji – šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Taisyklėse, o 3 dalyje nurodyta, kad asmeninius daiktus nuteistieji įsigyja įgyvendindami šio kodekso 93, 95 ir 97 straipsniuose nustatytas teises.

Pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3023 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įsigaliojant naujos redakcijos BVK 92 straipsniui, Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) 21 punkte buvo nurodyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 punktuose nurodytų asmeninių daiktų. Taisyklių 20.4.1–20.4.7 punktuose buvo išvardinti tokie elektros prietaisai: televizorius ir jo priedėlis antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.; nešiojamasis kompiuteris (vietoje nešiojamojo kompiuterio leidžiama turėti stacionarųjį kompiuterį, jeigu jis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.); kišeninis (nešiojamasis) radijo imtuvas arba MP3 grotuvas; barzdaskutė; plaukų džiovintuvas; elektrinis virdulys; LED skaitymo lempa (maitinama elementais).

Teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-275 buvo pakeisti atskiri Taisyklių punktai, pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. Naujos redakcijos Taisyklių 21 punkte nurodyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 punktuose nurodytų asmeninių daiktų (išskyrus MP3 grotuvą). Taisyklių 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 punktuos išvardinti tokie elektros prietaisai: televizorius ir jo priedėlis antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d.; kišeninis (nešiojamasis) radijo imtuvas arba MP3 grotuvas; barzdaskutė; elektrinis virdulys; LED skaitymo lempa (maitinama elementais).

Minėta, jog atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad, įsigaliojus BVK 92 straipsnio pakeitimams, paprastajai grupei priskirtos nuteistosios neteko teisės pataisos įstaigoje turėti elektros prietaisus. Iki buvo priimtas įgyvendinamasis teisės aktas, Panevėžio pataisos namai vadovavosi galiojusių Taisyklių nuostatomis tiek, kiek jos neprieštaravo nuo 2020 m. birželio 20 d. įsigaliojusiam BVK. Bausmę atliekančios nuteistosios buvo paprašytos iki 2020 m. liepos 15 d. turimus elektros prietaisus pasidėti į daiktų sandėlį arba grąžinti juos perdavusiems asmenims, be to, pataisos įstaiga priėmė sprendimą nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. leisti nuteistosioms naudotis asmeniniais virduliais. Įsigaliojus 2020 m. rugpjūčio 21 d. Teisingumo ministro 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymui Nr. 1R-275 ir Taisyklių 21 punktu nustačius, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji, t. y. ir pareiškėja, turi teisę naudotis televizoriumi ir jo priedėliu antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d., kišeniniu (nešiojamuoju) radijo imtuvu, barzdaskute, elektriniu virduliu, LED skaitymo lempa (maitinama elementais), nuteistosioms buvo leista minėtus daiktus pasiimti iš sandėlio ir jais naudotis(b. l. 12–14).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokiais asmeniniais elektros prietaisais naudotis ginčo laikotarpiu buvo atimta teisė pareiškėjai.

Atsakovės atstovas nurodė, kad S. K. 2020 m. liepos mėn. į sandėlį jokių elektros prietaisų nepasidėjo (b. l. 13). Įvertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis, sprendžia, kad pagrindo abejoti tokiais Panevėžio pataisos namų paaiškinimais nėra.

Atsakovės atstovo paaiškinimai (b. l. 14), pareiškėjos prašymai (b. l. 63–66) leidžia daryti išvadą, kad S. K. 2020 m. vasario 27 d., t. y. dar iki ginčo laikotarpio pradžios, paprašė leisti į sandėlį pasidėti radijo grotuvą, kuris, jai pateikus 2020 m. kovo 3 d. prašymą, buvo sunaikintas.

Be to, apskaitos kortelės duomenimis, pareiškėja 2019 m. liepos 13 d., t. y. dar iki ginčo laikotarpio pradžios, į sandėlį pasidėjo virdulį (b. l. 60). Teismas sprendžia, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu būtų galėjusi naudotis elektriniu virduliu, nes, kaip patvirtino atsakovės atstovas, elektriniais virduliais nuteistosioms buvo leista naudotis nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėja nėra teikusi prašymų pasiimti virdulį iš sandėlio (b. l. 14). Pareiškėja, skunde tvirtinusi, kad pataisos namai jai nesuteikė galimybės gauti virinto vandens, nenurodė, kad ginčo laikotarpiu teikė prašymus atiduoti iš sandėlio jai priklausantį virdulį, tačiau Panevėžio pataisos namai jos prašymo netenkino.

Atsakovės atstovo nurodė, kad nuteistosioms, t. y. ir pareiškėjai, yra sudarytos galimybės žiūrėti televizorių, kadangi II gyvenamojo korpuso II aukšte, kuriame gyvena pareiškėja, įrengti du televizoriai – gyvenamojo aukšto koridoriuje ir poilsio kambaryje (b. l. 14). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo paaiškinimais ir sprendžia, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu turėjo galimybę pasižiūrėti televizijos laidas per koridoriuje ir poilsio kambaryje esančius televizorius.

Pareiškėja skunde nurodė, kad naujos redakcijos BVK 73 straipsnio 3 punkte įtvirtintos nuostatos visų grupių nuteistiesiems nebeleidžia gauti smulkiųjų paketų, todėl taip buvo apribota jos galimybė gauti informaciją, nes iki tol ji skaitydavo perduodamus žurnalus, spręsdavo kryžiažodžius (b. l. 1).

Iki 2020 m. birželio 20 d. galiojusio BVK 73 straipsnio 3 punktas nustatė, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, smulkiųjų paketų. BVK 95 straipsnio (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. birželio 20 d.) 4 dalis nustatė, kad smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato Taisyklės. Naujos redakcijos BVK 73 straipsnio 3 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nutiestieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, šio kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti perduodamų daiktų. Naujos redakcijos BVK 95 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarka nustatyta Taisyklėse. Taisyklių 29 punktas nustato, kad drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, informacijos laikmenų, laikrodžių, telefono kortelę, spaudos, vokų, pašto ženklų, rašymo popieriaus ir medicinos priemonių nuteistieji (išskyrus atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nuobaudą) ir suimtieji gali gauti pašto ar perduodamu siuntiniu arba per pasimatymus.

Sprendžiant dėl pareiškėjos teisės gauti informaciją, atsižvelgiama į atsakovės atstovo paaiškinimus, kad Panevėžio pataisos namai prenumeruoja periodinius leidinius (laikraščius, žurnalus), kurie yra prieinami nuteistosioms pataisos įstaigoje veikiančiose bibliotekose (b. l. 14, 19). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo paaiškinimais, todėl jais remiasi. Pareiškėja skunde teiginių, kad ji negalėjo paskaityti periodinių leidinių bibliotekoje, nenurodė.

Be to, pareiškėja skunde nurodė, kad nuteistiesiems galima per 6 mėnesius gauti vieną siuntinį su drabužiais, avalyne ir patalyne, kai tuo tarpu Panevėžio pataisos namuose reikalaujama rengtis sezoną atitinkančiais drabužiais (b. l. 1–2).

Pagal Taisyklių 18 punktą, nuteistieji pataisos įstaigoje privalo nuo atsikėlimo iki ėjimo miegoti būti tvarkingai apsirengę viršutiniais drabužiais pagal pataisos įstaigos direktoriaus nustatytą tvarką. Panevėžio pataisos namuose taikoma šios pataisos įstaigos direktoriaus 2020 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 5-47 patvirtinta Nuteistųjų ir suimtųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, drabužių nešiojimo tvarka (b. l. 55–56). Šios tvarkos 1.2 punkte nustatyta, kad nuteistosios ir suimtosios privalo drabužius nešioti pagal sezoną (b. l. 56).

BVK 95 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 20 d.) 1 dalis nustatė, kad nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį, o to paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų. Naujos redakcijos BVK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji turi teisę vieną kartą per šešis mėnesius gauti perduodamų daiktų; 2 dalis nustato, kad nuteistajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė (ir kiti šioje straipsnio dalyje išvardinti daiktai). Taisyklių 29 punktas nustato, kad drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, informacijos laikmenų, laikrodžių, telefono kortelę, spaudos, vokų, pašto ženklų, rašymo popieriaus ir medicinos priemonių nuteistieji (išskyrus atliekantiems BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nuobaudą) ir suimtieji taip pat gali gauti pašto ar perduodamu siuntiniu arba per pasimatymus.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja 2020 metais Panevėžio pataisos namų direktoriui nėra teikusi prašymų dėl jos aprūpinimo drabužiais ir avalyne (b. l. 20). Pareiškėja skunde neteikė argumentų, kad ji pataisos įstaigos administracijai buvo teikusi rašytinį prašymą aprūpinti ją drabužiais ir avalyne.

Nuteistiesiems leidžiamas įsigyti vaisių ir daržovių kiekis buvo sumažintas iki 2 kg nuo 2018 m. spalio 20 d., kai Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 buvo pakeistas Taisyklių 18 priedas.

Nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Taisyklių 35 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėja, apsipirkdama Panevėžio pataisos namuose esančioje parduotuvėje, turėjo galimybę įsigyti vaisių ir daržovių. Pareiškėja skunde nenurodė argumentų, jog parduotuvėje nebuvo šių prekių. Panevėžio pataisos namai nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjos teiktus skundus dėl galimai pažeistos teisės įsigyti vaisių ir daržovių (b. l. 20).