Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-02-06 · Administracinė byla Nr. A-24-552/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-06
Bylos Nr.
A-24-552/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00120-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
T. J.
Atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
G. Ž.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-24-552/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00120-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.1.1., 15.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž., dėl sprendimų ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas 1) atnaujinti dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių praleistą apskundimo terminą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus (toliau ­ ir NŽT Panevėžio skyrius) vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 23VĮ-( 14.23.2 )-1441 dalį, kuria buvo patvirtintas Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumas, į pretendentų sąrašą neįtraukiant T. J.; 2) atnaujinti dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių praleistą apskundimo terminą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 23VĮ- ( 14.23.2)- 1756 dalį „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnijos Aukštadvario kadastro vietovės pretendentų, kuriems projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“ dalį, kuria Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbiami) kaime buvo patvirtinti pardavimui G. Ž. suprojektuoti žemės sklypai: Nr. 124-4 (1,25 ha ), Nr. 124-5 (1,01 ha), Nr. 124-6 (3,29 ha), Nr. 124-7 (5,20 ha), Nr.124-8 (7,20 ha) ploto (kadastro Nr. 6601/0002:66, kadastro Nr. 6601/0002:68, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro (duomenys neskelbiami)); 3) atnaujinti dėl svarbių priežasčių ir objektyvių priežasčių praleistą apskundimo terminą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 23 VĮ- (14.23.2 )-915, kuriuo buvo nuspręsta parduoti G. Ž. Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbiami) kaime žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbiami) (1,25 ha), Nr. (duomenys neskelbiami) (1,01 ha), Nr. (duomenys neskelbiami) (3,29 ha), Nr. (duomenys neskelbiami) (5,20 ha), Nr. (duomenys neskelbiami) (7,20 ha) ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro (duomenys neskelbiami), kadastro (duomenys neskelbiami)). Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. 2007 m. gruodžio 3 d. buvo įregistruotas T. J. ūkininko ūkis ir nuo tada iki dabar pareiškėjas ūkininkauja, naudodamas ne tik nuosavus, bet ir nuomojamus Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus.

1.2. Pareiškėjas 2010-2011 metais nuomojo, o 2012 metais (toliau - NŽT Panevėžio skyrius) vedėjo 2012 m. gegužės 28 d. įsakymo pagrindu naudojosi LF 23 (1,25 ha), LF 25 (1,01ha), LF26 (3,29 ha), LF 27 (5,20 ha), LF 28 (13 ha) valstybei priklausančiais žemės sklypais, esančiais Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbiami) kaime (toliau – ir ginčo žemės sklypai). Pareiškėjo teigimu, nuo pat valstybinių žemės sklypų nuomos pradžios jis planavo valstybei priklausančius žemės sklypus įsigyti nuosavybėn ar sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis ir šį savo pageidavimą daug kartų yra išreiškęs NŽT Panevėžio skyriaus specialistei D. J.. Nurodė, kad jis niekada neatsisakė naudotis jam išnuomotais valstybinės žemės sklypais. Teigė, kad visiškai pasitikėjo NŽT Panevėžio skyriaus specialistės D. J. jam duotais pažadais, informuoti jį kai bus galimybė parduoti ir bus paruošti dokumentai sudaryti jo nuomojamų valstybinių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau 2015 metais pareiškėjas iš trečiųjų asmenų netikėjai sužinojo, kad ginčo žemės sklypus ženklina ūkininkas G. Ž.. Ši informacija pareiškėjui buvo visiškai netikėta, nes niekada ir jokia forma NŽT Panevėžio skyriui nėra išreiškęs atsisakymo nuomotis ar įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypų ir niekada jokia forma iki šiol NŽT Panevėžio skyrius nėra pranešęs apie šio žemės ploto jo naudojimo teisės panaikinimą bei nėra davęs jokio pasiūlymo jam pateikti prašymą ir sudaryti šio žemės ploto ilgalaikės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį.

1.3. Sužinojęs šią informaciją, pareiškėjas kreipėsi 2015 m. gegužės 6 d. raštu į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – ir NŽT) ir į NŽT Panevėžio skyrių, prašydamas suteikti informaciją apie jo naudojamus ginčo žemės sklypus. NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 14 d. raštu informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr.23VĮ-(14.23.2.)-1441 buvo patvirtintas Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – Aukštadvario vietovės projektas) pretendentų eiliškumas. Pretendentų susirinkimas įvyko 2012 m. rugsėjo 4 d., kurio metu pareiškėjo nuomojamus žemės sklypus pasirinko 14 eiliškumo grupėje esantis G. Ž.. Jam buvo suprojektuoti LF Nr. 23 plote žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbiami). 2015 m. birželio 9 d. gavo iš NŽT 2015 m. birželio 5 d. raštą Nr. 1SS-1422 (7.5) , kuriame buvo pateikta išsami informacija apie tai, kad NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 23 VĮ- (14.23.2)-1331 buvo patvirtinta Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, patvirtinta žemėtvarkos projektui rengti teritorija laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašas ir plotas. Šiame rašte nurodė, jog informacija apie (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią buvo skelbta spaudoje- 2012 m. liepos 5 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“. Informavo apie jau minėtą NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr.23VĮ-(14.23.2.)-1441 bei apie NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 23VĮ-( 14.23.2)- 1756 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės Ramygalos seniūnijos (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės pretendentų, kuriems projektui prilyginamuose planuose suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo tvirtinimo“, kuriuo Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbiami) kaime buvo patvirtinti pardavimui G. Ž. suprojektuoti žemės sklypai: Nr. (duomenys neskelbiami) (1,25 ha ), Nr. (duomenys neskelbiami) (1,01 ha),Nr. (duomenys neskelbiami) (3,29 ha), Nr. (duomenys neskelbiami) ( 5,20 ha), Nr. (duomenys neskelbiami) (7,20 ha ) ploto ( kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) ir NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 23 VĮ- (14.23.2)-915, kuriuo buvo nuspręsta parduoti G. Ž. Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbiami) kaime žemės sklypus: Nr(duomenys neskelbiami), ir kad šiuos žemės sklypus įsigijo nuosavybėn pagal 2014 m. birželio 26 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo -pardavimo sutartį.

1.4. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių pateikdamas 2015 m. birželio 3 d. prašymą įtraukti jį į (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašą ir perkelti jam G. Ž. suprojektuotų ginčo žemės sklypų pirkėjo teises, įvertinant jo sutikimą kompensuoti G. Ž. jo patirtas sklypų formavimo išlaidas. Tačiau jokio atsakymo iš NŽT į prašymą iki šiol nėra gavęs. Pareiškėjas mano, kad atsakovas, suprojektuodamas ir parduodamas G. Ž. jo naudojamus žemės sklypus, pažeidė teisės aktus ir jo pirmumo teisę įsigyti nuosavybėn šiuos žemės sklypus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas privalėjo supažindinti pareiškėją, kaip pertvarkomų ginčo žemės plotų naudotoją, su rengiamu (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Tačiau jokios informacijos iš NŽT Panevėžio skyriaus apie rengiamą (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą pareiškėjas nėra gavęs. Pareiškėjas mano, kad atsakovas nesilaikė 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3 D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų bei neinformavo jo apie rengiamą (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Pareiškėjo teigimu, kadangi jis ginčo žemės sklypus naudojo nuo 2010 metų, todėl, įsigyjant ginčo žemės sklypus, jis būtų patekęs į pirmesnę – 12 eiliškumo grupę, nei G. Ž., kuris buvo priskirtas tik 14 eiliškumo grupei. Todėl NŽT Panevėžio skyriui tinkamai neinformavus jo apie pradėtą rengti Aukštadvario kadastro vietovės žemėtvarkos projektą ir tuo apribojus jo teisę būti įrašytam į pageidaujančių įsigyti valstybinį žemės sklypą sąrašą, jo naudojami žemės sklypai nepagrįstai buvo parduoti žemesnei pretendentų eiliškumo grupei priskirtam G. Ž.. Nurodo, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie rengiamą (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnyje nustatyta tvarka, o žemės sklypų pardavimą NŽT teritoriniai padaliniai vykdo turėdami asmens prašymą parduoti žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ nustatė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Pažymėjo, kad T. J. iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nebuvo pateikęs prašymo pirkti valstybinės žemės be aukciono Panevėžio rajono savivaldybėje, Ramygalos seniūnijoje, (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje (toliau - (duomenys neskelbiami) kadastro vietovė), o G. Ž. 2010 m. gegužės 21 d. buvo pateikęs prašymą pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) šioje vietovėje.

3. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad turėjo būti supažindintas asmeniškai su parengtu (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemėtvarkos projektu pagal 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 3 D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Formavimo taisyklės). Formavimo taisyklės nurodo, kad formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami nauji žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka), o žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu bei Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 nustatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – Metodika) , o ne šiomis taisyklėmis. Nurodė, kad informacija apie (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto rengimo pradžią buvo paskelbta spaudoje – 2012 m. liepos 5 d. laikraštyje „Panevėžio balsas“ Nr. 156 bei kitais teisės aktuose numatytais būdais.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pirmumo teise įsigyjami žemės sklypai pagal pateiktus prašymus grąžinti, perduoti, ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai bei pirkti žemės sklypus, ir tik patenkinus šiuos prašymus gali būti sprendžiami klausimai dėl žemės nuomos ar laikino naudojimo. Taigi pareiškėjas būtų galėjęs tik nuomotis žemės sklypus, o ne pirkti, bei tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys nebūtų pageidavę šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Atsakovas prašė neatnaujinti pareiškėjui praleistų apskundimo terminų.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Teigė, kad pareiškėjui buvo žinoma, ar turėjo būti žinoma apie kadastrinės vietovės vykdomą žemėtvarkos reformą ir formuojamus žemės sklypus, kadangi tomis pačiomis taisyklėmis vadovaujantis ir pačiam pareiškėjui buvo formuojami žemės sklypai pardavimui, jam buvo žinoma žemės sklypų parengimo ir pardavimo tvarka. G. Ž. nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę ir galėjo pateikti prašymą suprojektuoti ir pirkti ginčo žemės sklypus, tačiau savo teise nepasinaudojo. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada nėra prašęs leisti jam privatizuoti, tai yra įstatymuose nustatyta tvarka įsigyti ginčo žemės sklypus. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą įtraukti į kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pateikė tik 2015 m. birželio 3 d., tai yra po to, kai žemės sklypai buvo suformuoti ir sudaryta žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutartis. Todėl negali būti pareiškėjui perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, nes toks teisių perkėlimas reikštų teisės aktų, reglamentuojančių valstybinio turto įsigijimą, pažeidimą.

II.

7. Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas apie skundžiamus NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo priimtų įsakymų turinį sužinojo tiktai 2015 m. birželio 9 d gavęs. NŽT 2015 m. birželio 5 d. raštą Nr. 1SS-1422 ( 7.5 ) nusprendė, kad pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto termino skundui paduoti.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo teisės įsigyti nuosavybėn (pirkti) ar sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypų, kurie buvo suprojektuoti pardavimui trečiajam suinteresuotam asmeniui G. Ž..

10. Teismas nustatė, kad Ginčo atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas). Įvertinusi Nutarimo 3 punkto turinį, teisėjų kolegija nurodė, kad šiame punkte įtvirtintas sprendimas sustabdyti naujų prašymų priėmimą siejamas su poreikiu suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis su asmenimis, iki šio Nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Nutarimo 2 ir 3 punkto nuostatų sisteminė analizė leido teismui daryti išvadą, kad aptariamomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatomis siekiama užbaigti tam tikrą žemės reformos etapą Lietuvoje ir tik įvertinus šio etapo rezultatus, priimti tolesnį sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo.

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis Nutarimo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepateikęs prašymo pirkti valstybės žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje, praleido Nutarimu nustatytą terminą, pagal kurį prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepriimami. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, galėjusių suvaržyti pareiškėjo teisę iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikti prašymą (ir taip išreikšti savo valią) pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje. Pareiškėjo argumentai, kad jis visiškai pasikliovęs NŽT Panevėžio skyriaus specialiste D. J. atmesti, kaip neturintys teisinės reikšmės byloje, nes šiuo atveju specialistams nenustatyta pareiga pranešti asmeniui apie jo subjektinę teisę – įsigyti nuosavybėn laisvą valstybinės žemės sklypą, kai tokia teisė yra numatyta teisės aktuose, kurie yra viešai paskelbti. Pripažinus, kad pareiškėjo subjektinė teisė buvo apribota iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepateikus prašymo (ir taip neišreiškus savo valios) pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje, teismas nusprendė, kad nėra tikslinga analizuoti kitų pareiškėjo skunde nurodytų ir teismo posėdyje išdėstytų argumentų (apie jo informavimą, pirmumo teisę), nes jie teisiškai nėra reikšmingi Nutarimo 3 punkto požiūriu, nes pareiškėjas nebuvo pretendentas įsigyti ginčo žemės sklypus. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

12. Kadangi teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus, nustatytas pagrindas tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimą – atlyginti patirtas trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas (500 Eur) jas priteisiant iš pareiškėjo.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir skunde. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teigia, kad Metodikos 27.2 punktas numato pareigą NŽT Panevėžio skyriui įvykdyti asmens informavimo funkciją. Šią nuostatą pagrindžia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 21 d. raštas Nr. 2D-287(12.148). Dėl to NŽT Panevėžio skyrius pažeidė teisės aktų, numatančių žemėtvarkos projektų rengimo tvarką, nuostatas, apribojo pareiškėjo subjektines teises į ginčo žemės sklypus. Teigia, kad pagal Metodikos 27.1. punktą turėjo būti pasirinktas ne vienas informavimo apie pradedamą rengti (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą (t .y. vietiniame laikraštyje), bet dar papildomai NŽT interneto svetainėje ir seniūnijos, kurioje numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų skelbęs visais 3 būdais.

Atsiliepimas

14. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis kaip ir atsiliepime į skundą. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, įvertino visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą ir priėmė teisingą sprendimą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Formavimo taisyklėse (redakcija nuo 2012 m. liepos 5 d.) numatyta supaprastinta visuomenės informavimo apie pradedamą žemėtvarkos projektų rengimą, tvarka (54 punktas). Nurodė, kad pagal Nutarimo nuostatas jokie prašymai privatizuoti žemę negalėjo būti priimami nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus sprendimų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo teise pateikti prašymą dėl valstybinės žemės įsigijimo pirmumo tvarka.

17. Iš pareiškėjo pateiktų teismui procesinių dokumentų matyti, kad gindamas minėtą teisę, jis siekia panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 23VĮ-( 14.23.2 )-1441 ir 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 23VĮ- ( 14.23.2)- 1756 dalis bei NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 23 VĮ- (14.23.2 )-915, liečiančius ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami)), Nr. (duomenys neskelbiami) ploto (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) suformavimą ir pardavimą G. Ž..

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pagrindiniu sprendimo argumentu nurodęs tą aplinkybę, jog pareiškėjas iki 2011 m. spalio 24 d. nebuvo pateikęs prašymo pirkti valstybinę žemę atitinkamoje kadastro vietovėje, taip pat iki projekto rengimo pradžios neteikė prašymo suprojektuoti ilgalaikei nuomai konkrečius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, todėl neįgijo pirmenybės teisės prieš trečiuosius asmenis.

19. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dviem pagrindiniais aspektais, teigdamas, jog nebuvo atsižvelgta į atsakovo darbuotojų elgesį, tinkamai neinformuojant jo apie atsiradusią galimybę teikti prašymus dėl valstybinės žemės sklypų įsigijimo ar ilgalaikės nuomos, be to, teismas selektyviai ir nepagrįstai vertino byloje surinktus įrodymus.

20. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, NŽT Panevėžio skyrius nepažeidė pareiškėjo subjektinių teisių informuodamas apie pradedamus rengti žemėtvarkos projektus vietinėje spaudoje.

21. Žemės pardavimo, nuomos ir žemės sklypų suformavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką (Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Remiantis šiais žemės reformos žemėtvarkos projektais yra suprojektuojami konkretūs žemės sklypai, kuriuos numatoma perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perduoti kitų asmenų naudojimuisi.

22. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad asmens subjektinė teisė įsigyti nuosavybėn iš valstybės konkretų žemės sklypą, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos sąlygos, numatytos Žemės reformos įstatymo 10 ir 19 straipsniuose, o būtent, kai asmuo turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis įsigyti konkretų žemės sklypą; kai konkretus žemės sklypas šiam tikslui yra suformuotas, remiantis atitinkamu žemės reformos žemėtvarkos projektu.

23. Teisės aktais, įgyvendinančiais Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika.

24. Byloje nagrinėjamu atveju aktuali yra pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 3 punkto redakcija (2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915), galiojusi nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2014 m. birželio 14 d., t. y., byloje ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu.

25. Šioje teisės normoje buvo įtvirtinta, kad „įsigaliojus šiam nutarimui prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pagal Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (Žin., 2003, Nr. 18-780; 2004, Nr. 175-6483), nuostatas nepriimami, kol bus suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio ministerija, ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. apsvarsčiusi Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, likusius sudarius pirkimo-pardavimo sutartis su asmenimis, iki šio nutarimo įsigaliojimo pateikusiais prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą dėl prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimo. Tokių prašymų priėmimas atnaujinamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą.

26. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu šios teisės normos aiškinimu, kad nuo šios teisės normos įsigaliojimo, t. y., nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo sustabdytas naujų prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas, siekiant suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus tiems asmenims ir sudaryti su jais pirkimo-pardavimo sutartis, kurie iki šios teisės normos įsigaliojimo buvo pateikę prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymo pirkti ginčo žemės sklypo iki minėtos datos nebuvo pateikęs. Nors pareiškėjas teigia, kad jis visą laiką siekė tai padaryti, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis tokį prašymą iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. bandė teikti, tačiau to nepadarė dėl priežasčių nepriklausančių nuo valios (pvz., suklaidintas žemėtvarkos darbuotojų ir pan.) nepateikė. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo darbuotojų veiksmai lėmė prašymo pirkti ginčo žemės sklypus nepateikimą.

28. Byloje taip pat nustatyta, ir pareiškėjas to neginčija, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. prašymą įsigyti valstybinės žemės sklypus buvo pateikęs laiku, t. y. , iki 2011 m. rugpjūčio 24 d. bei atitiko kitas sąlygas, keliamas asmeniui, norinčiam ginčo žemės sklypus įsigyti nuosavybėn.

29. Visa tai lemia, kad pareiškėjas neturėjo įgijęs subjektinės teisės tiek dalyvauti 2012 m. rengiamame Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos (duomenys neskelbiami) kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekte, kaip pretendentas pirkti žemę, tiek 2014 m. įgyti nuosavybėn ginčo žemės sklypus.

30. Kolegija, be kita ko, įvertinusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 22 d. raštą Nr. 31N-U-2049-98 „Dėl siūlymo keisti teisės aktą“, kuriuo kreiptasi į Tarnybą, siūlant nelaukti, kol bus parengtas ir priimtas įsakymas dėl Metodikos 27.2 punkto nuostatų pakeitimo, ir pavesti teritoriniams skyriams prieš priimant sprendimus dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto ar žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo pradžios informuoti visus asmenis, teisėtai naudojančius valstybinę žemę, tačiau nepateikusius prašymų dėl šios žemės nuomos, apie numatomus pradėti rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus ir galimybę pateikti prašymus dėl nuomotinų žemės plotų suprojektavimo, sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas neinformavęs raštu pareiškėjo apie galimybę nuomoti ginčo žemės sklypą, pažeidė Metodikos 27.2. punkto reikalavimus,

31. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis pažeidimas neįtakojo pareiškėjo subjektinių teisių, siekiant įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą, apimties, nes pagal minėto Metodikos 27.2. punkto reikalavimus pareiškėjas galėjo įgyti tik teisę į šio žemės sklypo nuomą ir tai tik su sąlyga, „jeigu kiti asmenys nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka“. Papildomai pažymėtina, kad 2014 m. balandžio 15 d. pareiškėjas dalyvavo asmenų, pageidaujančių nuomotis valstybinę žemę (duomenys neskelbiami) kadastro vietovėje, susirinkime, pasirinko nuomotis dalį anksčiau naudoto sklypo Nr.28 (naujas sklypo Nr.114) . Tai rodo, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, o pareiškėjui, nors ir negavus asmeninio pranešimo, buvo žinoma tiek apie (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, tiek ir apie faktinę situaciją dėl žemės sklypų pirkimo ir nuomos.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad panaši pozicija buvo išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-550-438/2018 ir 2018 m. gegužės 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-549-552/2018. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

33. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo, leidžiančio konstatuoti, jog yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kartu pažymėtina, kad teismas nesiremia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-365-415/2018, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės nėra tapačios. Administracinėje byloje Nr.A-365-415/2018 buvo sprendžiamas klausimas dėl pirmenybės nuomoti valstybinės žemės sklypus, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl teisės pirkti žemės sklypus, kurie bylos nagrinėjimo metu jau yra parduoti, todėl intervencija į susiformavusius teisinius santykius, įpareigojant atlikti iš naujo formalias procedūras neproporcingai pakenktų teisinių santykių stabilumui.

34. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti patirtas teisinių paslaugų 600 Eur išlaidas. Išlaidas grindžia advokato A. K. 2017 m. kovo 16 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 389, tos pačios dienos mokėjimo nurodymu bei teisinių paslaugų teikimo sutartimi.

36. Teismo išlaidų atlyginimą reglamentuoja ABTĮ 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos nauja redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas., o 44 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

37. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atitinkamai pagal bylos duomenis atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo parengtas 2017 m. kovo mėnesį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2016 m. antrąjį ketvirtį sudarė 771,70 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1003,21 Eur (771,70 Eur x 1,3). Prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija maksimalios rekomenduojamos sumos už suteiktų teisinių paslaugų valandą.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, į kuriuos atsižvelgtina nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą atmesti

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. Ž. iš T. J. 300 ( tris šimtus) Eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius