Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Administracinė byla Nr. AS-62-487-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-2123-580/2011Nutartis · 2011-06-06Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2011-08-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
AS-62-487-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00349-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ortobatas“
Administracinė byla Nr. AS62–487/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00349-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ortobatas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ortobatas“ (toliau – ir UAB „Ortobatas“, pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba, atsakovas) sprendimą dėl kartelinių susitarimų; panaikinti Konkurencijos tarybos 2011 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 2S-2 dėl 56 600 Lt baudos UAB „Ortobatas“ paskyrimo. Pareiškėjas 2011 m. kovo 14 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą, kuriuo prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 2S-2 galiojimą dalyje, kurioje UAB „Ortobatas“ buvo paskirta 56 600 Lt dydžio bauda, iki tol, kol Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2029/2011 bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės įsipareigojimai (skolos tiekėjams, mokėtinas darbo užmokestis, įsiskolinimai biudžetui, SODRAI) 2011 m. kovo 10 d. beveik 2 kartus viršijo turimas apyvartines lėšas, jo finansinę padėtį apsunkina ir tai, jog Valstybinės ligonių kasos kompensuoja už pagamintą produkciją tik po 2 metų. Konkurencijos tarybos paskirtos baudos sumokėjimas per artimiausius kelis mėnesius atimtų galimybes jam atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, atsiskaityti su tiekėjais, taigi ir įsigyti medžiagas, būtinas ortopedijos techninių priemonių gamybai. Tokiu būdu UAB „Ortobatas“ finansinė padėtis gali iš esmės pablogėti, o susidėjus nepalankių aplinkybių visetui, jis gali tapti nemokia bendrove. Esant minėtai situacijai, UAB „Ortobatas“ darbuotojai galimai išeitų iš darbo, tuo tarpu netgi teismui priėmus jam palankų sprendimą, UAB „Ortobatas“ naujų darbuotojų, turinčių analogišką kompetenciją, galimai nesurinktų, kadangi įstaigų ruošiančių tokius specialistus, nėra, todėl bendrovei grėstų bankrotas. Pažymėjo, kad jeigu išnagrinėjus skundą būtų nustatyta, jog Konkurencijos taryba UAB „Ortobatas“ veiksmus neteisėtais pripažino nesant tam tinkamo ir pakankamo pagrindo, jis būtų priverstas dėl sumokėtos 56 600 Lt dydžio baudos išieškojimo kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl valstybės institucijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Toks teismo procesas pareikalautų didelių laiko sąnaudų ir piniginių išlaidų. Be to, nepagrįstas didžiulės sumos sumokėjimas ir tolesnis bylinėjimasis su valstybe akivaizdžiai sukeltų jam daug didesnius nuostolius, nei jų patirtų valstybė dėl kelis mėnesius truksiančio skundžiamo nutarimo sustabdymo. Dėl šių priežasčių pareiškėjas pabrėžė, kad jo pateiktas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vertintinas kaip proporcingas siektiniems tikslams ir atitinkantis reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirčiai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Ortobatas“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Konkurencijos tarybos 2011 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 2S-2 dalyje, kuria pareiškėjui UAB „Ortobatas“ paskirta 56 600 Lt bauda, galiojimą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo argumentus, padarė išvadą, kad tuo atveju, jei išnagrinėjęs bylą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo panaikinimo teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas ginčijamos nutarimo dalies dėl baudos pareiškėjui paskyrimo galiojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų apsunkintas, nes sumokėjus paskirtą baudą žymiai pasunkėtų pareiškėjo finansinė padėtis, dėl kurios jam tektų keisti savo veiklos praktiką, santykius su tiekėjais, įmonės darbuotojais ar net sustabdyti savo veiklą. Todėl laikė, kad šiuo atveju pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to vykdomi skundžiamo nutarimo nustatyti patvarkymai dėl skirtos baudos išieškojimo. Pažymėjo, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (pvz., 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–256/2010, 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438–354/2009).

III.

Atsakovas Konkurencijos taryba atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti kaip nepagrįstą.

Konkurencijos taryba pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Nurodo, jog Konkurencijos tarybos nutarimo dalis galėtų būti sustabdyta nustačius išskirtines aplinkybes, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimas yra iš esmės tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, taigi jo galiojimo sustabdymas yra galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Mano, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turėjo nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas. Konkurencijos taryba mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybes, kuriomis jis bando pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, yra nepakankamos ir neįrodo, jog nesustabdžius Konkurencijos tarybos paskirtų baudų išieškojimo būtų reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikti argumentai apie galimas neigiamas pasekmės sumokėjus Konkurencijos tarybos skirtą baudą yra grindžiami ne objektyviais duomenimis, kad egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, o prielaidomis dėl galimų finansinių sunkumų. Pareiškėjo pateikti duomenys objektyviai finansinių sunkumų realios grėsmės nepagrindžia, todėl teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Konkurencijos tarybos nutarimo dalies galiojimą. Mano, jog teismas turėjo įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinti, ar jos objektyviai leidžia konstatuoti realią finansinių sunkumų grėsmę būtent ginčijamo akto pagrindu, o ne remtis prielaidomis, kad baudų sumokėjimas įmonei gali sukelti neigiamas finansines pasekmes. Akcentuoja, kad teismas neteisingai įvertino suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad vien tik teiginiai ir prielaidos dėl galimų neigiamų finansinių pasekmių patyrimo sumokėjus Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtą baudą bei nepagrindus realios grėsmės pareiškėjo veiklai nelaikytini objektyvia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, išimtinai susijusiomis su jo finansine padėtimi. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių kitų argumentų, duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Konkurencijos tarybos paskirtų baudų sumokėjimas gali turėti įtakos teismo sprendimo vykdymui, t. y. kad yra reali grėsmė, jog sumokėjus paskirtas baudas, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo atveju, t. y. panaikinus ginčijamą Konkurencijos tarybos nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda būtų grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų bylų iškėlimo teismuose.

Atsiliepimas

Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje administracinėje byloje sustabdytas skundžiamo nutarimo dalies, kurioje pareiškėjui UAB „Ortobatas“ buvo paskirta 56 600 Lt bauda, galiojimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Taip pat pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nustatyta, kad pareiškėjas pateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį. Iš šių dokumentų matyti pareiškėjo apyvartinių lėšų kiekis, turimi įsiskolinimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą dėl nutarimo dalies panaikinimo, priimtų palankų pareiškėjui sprendimą ir nebūtų sustabdytas pareiškėjui paskirtos baudos (viso – 56 600 Lt) išieškojimas, tokia teisinė situacija reikštų, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį šiuo aspektu būtų žymiai apsunkintas. Pareiškėjas patirtų nuostolius ir kitas neigiamas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su paskirtos baudos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, jog pirmiausia turi būti galutinai išspręstas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs ginčas ir tik po to turi būti vykdomi skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte nustatyti patvarkymai dėl pareiškėjui skirtos baudos išieškojimo. Skundžiamo atsakovo nutarimo dalies, susijusios su baudos skyrimu pareiškėjui, vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius, nei laikinas atsakovo nutarimo nevykdymas. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kilusiose konkurencijos teisinių santykių srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011, 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010, 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį byloje Nr. AS438-473/2009 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyta teismų praktika nėra identiška nagrinėjamai situacijai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, nutarimu pareiškėjui nustatytus įpareigojimus, prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nutarimo dalies, kuria pareiškėjui buvo paskirta bauda, galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius