Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-08-13 · Civilinė byla Nr. e2S-961-460/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-13
Bylos Nr.
e2S-961-460/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00881-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kisupės transportas“, M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-961-460/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00881-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simple Finance“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kisupės transportas“ ir M. M. dėl įmokų pagal sutartį pritesimo prieš terminą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1) priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Simple finance“ iš atsakovės UAB „Kisupės transportas“ ir atsakovo M. M. solidariai 18 311,30 Eur periodinių įmokų prieš terminą pagal 2020 m. sausio 28 d. Turto išperkamosios nuomos sutartį SF 2020/01/28-01; 2) priteisti ieškovei UAB „Simple finance“ iš atsakovės UAB „Kisupės transportas“ ir atsakovo M. M. solidariai 28,08 Eur delspinigių; 3) priteisti ieškovei UAB „Simple finance“ iš atsakovės UAB „Kisupės transportas“ ir atsakovo M. M. solidariai 8 proc. dydžio procesines palūkanas (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); 4) priteisti ieškovei UAB „Simple finance“ iš atsakovės UAB „Kisupės transportas“ ir atsakovo M. M. solidariai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (18 339,53 Eur), areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovų banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisti atsakovams atsiskaityti su Ieškove, mokėti mokesčius valstybei bei leisti atsakovei UAB „Kisupės transportas“ atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Surasti ir aprašyti atsakovų turtą pavesti Ieškovės pasirinktam antstoliui. Nurodė, kad teikiami duomenys patvirtina, jog atsakovės metinė apyvarta siekia tik 20-30 tūkstančių eurų, ji nesugebėjo laiku mokėti periodinių įmokų ieškovei, todėl ieškovei kyla itin rimtų abejonių atsakovės finansine padėtimi. Iš pateikiamų finansinių dokumentų ieškovė mato, kad atsakovės turtą sudaro tik 20 729 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas (15 363 Eur), be to, atsakovė per 2019 m. patyrė – 11 189 Eur nuostolį. Mano, kad kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams netenkino.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais duomenimis tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovų finansinė būklė tokia bloga, kad jie negalėtų įvykdyti teismo sprendimo.

4.2. Nurodė, kad ieškovė objektyvių duomenų, jog atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą, nenustatė ir teismas

4.3. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovės turtine padėtimi (kad atsakovės turtą sudaro tik 20 729 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas (15,363 Eur), be to, atsakovė per 2019 m. patyrė – 11,189 Eur nuostolį), situacijos teisinio vertinimo taip pat nekeičia, nes nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta jokia išimtis, kad ieškovei nereikia įrodinėti abiejų pirmiau minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, ar būtų daromos kokios nors kitos išimtys. Darė išvadą, kad nėra pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 birželio 1 d. nutartį, bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje nesąžiningumo aspektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape yra sunkiai įrodomas ar apskritai neįmanomas įrodyti (pvz., Ieškovei neįmanoma gauti konfidencialių sutarčių ar kitų panašaus pobūdžio dokumentų apie Atsakovų ketinamus parduoti savo turtą). Teigia, kad dėl to tampa aktuali didelės ieškinio sumos prezumpcija. Ieškovė mano, jog ji pagrįstai atsižvelgdama į Lietuvos teismų praktiką rėmėsi didelės ieškinio sumos atsakovams kriterijumi (prezumpcija), kuri per se (savaime) patvirtina, kad yra grėsmė, jog sprendimas gali būti neįvykdytas.

6.2. Teigia, jog ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovės metinė apyvarta siekia tik 20-30 tūkst. Eur. Pažymėjo, kad atsakovė nesugebėjo laiku mokėti periodinių įmokų ieškovei, todėl kyla itin rimtų abejonių atsakovės finansine padėtimi. Nurodė, kad iš pateikiamų finansinių dokumentų matyti, jog atsakovės turtas sudaro tik 20 729 Eur, o ir tą sudaro kone tik trumpalaikis turtas (15 363 Eur). 2-ajame Verslo apskaitos standarto „Balansas“ 3.4 punkte nurodyta, jog įmonės trumpalaikis turtas - turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per 12 mėnesių arba per vieną savo veiklos ciklą. Atsakovė per 2019 m. patyrė 11 189 Eur nuostolį. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis visai nėra žinoma, o dėl duomenų apsaugos jo finansinės padėties ieškovė neturi galimybės tikrinti. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes būtent šiuo konkrečiu atveju atsakovams pareikšto ieškinio suma yra didelė.

6.3. Nurodė, kad atsakovė nevykdė savo prievolės ieškovei, o tai jos nuomone jau rodo, kad atsakovė yra linkusi į nesąžiningą elgesį bei rodo hipotetinę grėsmę teismo sprendimui. Teigia, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui gali būti faktinė ir hipotetinė (teoriškai įmanoma).

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai prašo atmesti ieškovės UAB „Simple finance“ atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo palikti nepakeistą.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Atsiliepimas

8.1. Nurodė, kad atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir ji savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu, pareikštas ieškinys yra galimas gynybos būdas UAB „Simple finance“ atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime, todėl yra pagrindas pripažinti, jog ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.

8.2. Mano, kad ieškovė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog jų veiksmai liudytų apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti palikta nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai nurodė, kad prie bylos prideda naujus įrodymus, t. y. UAB „Kisupės transportas“ 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, 2019 m. gruodžio 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaitą; Sąskaitų likučių žiniaraštį, tačiau minėti įrodymai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, į bylą nepateikti. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog klausimas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nespręstinas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

14. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovai įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, vertina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo manyti, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina pareiškimo reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, ieškovai pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

17. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai labai plačiai aiškina byloje susiklosčiusią situaciją bei įrodinėja aplinkybes, jog ieškinys yra nepagrįstas, tačiau kaip išaiškinta šios nutarties 14 punkte, šioje proceso stadijoje, teismas išsamaus įrodymų vertinimo neatlieka, todėl esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.

18. Tiek iš prašymo taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, tiek iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu iš esmės laiko didelės ieškinio sumos kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Ieškovė įrodinėdama atsakovų nesąžiningumą teigia, jog atsakovė nevykdė savo prievolės ieškovei ir tai jos nuomone jau rodo, kad atsakovė yra linkusi į nesąžiningą elgesį bei rodo hipotetinę grėsmę teismo sprendimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Tiek iš atskirojo skundo, tiek iš atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2020 m. sausio 28 d. Turto išperkamosios nuomos sutarties Nr. SF 2020/01/28-01 vykdymo, atsakovė ketina teikti priešieškinį dėl ieškovės veiksmų vykdant minėtą sutartį, todėl šioje bylos stadijoje nėra galimybės daryti išvadą, jog atsakovė galimai nevykdydama sutarties įsipareigojimų elgiasi nesąžiningai. Dar daugiau, ieškovė net nebando įrodinėti, kad atsakovai siekia perleisti turimą turtą ar kitaip jį paslėpti, todėl ieškovės teiginiai dėl atsakovų nesąžiningumo laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovai turi ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš turimo turto ar piniginių lėšų įvykdyti atsakovo naudai priimtą teismo sprendimą.

19. Atskiruoju skundu ieškovė taip pat labai plačiai analizuoja teismų praktiką susijusią su didelės ieškinio sumos prezumpcija, tačiau didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Pažymėtina, jog ieškiniu prašoma įmokas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kisupės transportas“ bei M. M., tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, apie atsakovo M. M. turinę padėtį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškinio suma atsakovams laikytina didele.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė