- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-288-424/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00174-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pažeidėjas
- Z. J.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. J., nukentėjusiajai R. D.
teismo posėdyje išnagrinėjo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kitas gyv. adresas – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturinčio, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219, 222, 226 punktų reikalavimus, o būtent už tai, kad jis 2015 m. gegužės 31 d., apie 16.50 val., (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., vairuodamas traktorių, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, išvažiuodamas iš kiemo nepaliko tarpo iš šono, užkabino tvorą ir ją nuvertė. Apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam nei policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Z. J. pripažino, kad jo traktorius nebuvo registruotas, tačiau dėl kitų pažeidimų savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2015-05-31, pas jį atvažiavo sūnus savo automobiliu. Posūkio, vedančio į jo sodybą, vietoje kaimynė R. D. pastatė kuoliuką. Tas kuoliukas trukdė pravažiavimui. Šioje vietoje kelio plotis yra tik apie 2 metrus pločio, todėl jis ištraukė kuoliuką iš dirvono, kad sūnus su automobiliu galėtų pravažiuoti. Pačios tvoros nekliudė. Kuoliukas buvo pririštas prie tvoros su viela. Tvoros neišvertė, ištrauktą kuoliuką pastatė prie tvoros. Su kaimyne konfliktuoja jau 15-20 metų, todėl mano, kad kaimynė jam keršija, teigdama, jog jis traktoriumi apgadino tvorą. Pažymėjo, kad įvykio vietoje užfiksuoti traktoriaus padangų pėdsakai buvo ne kaimynei priklausančiame sklype, o valstybei priklausančiame sklype, be to, šios vėžios paliktos ne jo traktoriaus padangų. Kaime tokius mini traktorius be jo turi dar du kaimynai. Jis savo traktoriumi važinėja, tačiau protokole nurodytą dieną nevažiavo ir eismo įvykio nepadarė. Tuo metu jo traktorius nebuvo registruotas, dabar jau įregirtravo.
Nukentėjusioji R. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. tapo žemės sklypo savininke. Pažeidėjas yra jos kaimynas, su kuriuo ji nesipyksta. 2015 m. gegužės mėn., jau tiksliau datos neatsimena, po pietų buvo nuversta jos sklypo tvora. Pastebėjo, kad tvoros vienas stulpas išrautas ir sulenktas, taip pat ištrauktas riboženklis, o tvoros galo tinklas atsilaisvinęs ir plevėsavo, todėl apie įvykį pranešė policijai. Atvykę pareigūnai viską užfiksavo, nubraižė įvykio schemą. Pati asmeniškai įvykio nematė. Įvykio vietoje pastebėjo, kad traktoriaus vėžės įsuka į Z. J. kiemą, todėl padarė išvadą, kad tai jis sugadino tvorą. Dėl šio įvykio jai padaryta 100 EUR žala, t.y. 13 EUR už stulpą, 72 EUR už tinklą. Sutiktų, kad pažeidėjas atstatytų tvorą kaip buvo, nes šiuo metu tvora nepataisyta. Stulpo nėra, tinklas nuimtas. Po įvykio kaimynas Z. J. bandė stulpą ištiesinti, bet nepavyko.
Liudytojas, policijos pareigūnas, Andrej Milevskij parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK. 2015m. gegužės mėn. tikslios datos neatsimena, dirbo kartu su V. Bingeliu. Buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų r. su traktoriumi išversta tvora. Nuvykus į įvykio vietą, įvykio vietoje buvo nukentėjusioji R. D., kuri paaiškino, kad su traktoriumi buvo išversta tvora, išrautas stulpelis. Dėl įvykio nukentėjusioji pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad įvykį padarė jos kaimynas Z. J.. Apie įvykio aplinkybes apklausė Z. J.. Rašydamas paaiškinimą pažeidėjas kelis kartus keitė parodymus, sakydamas, kad važiavo, kad jam trukdė tvora ir padarė eismo įvykį, paskui sakė, kad važiavo, bet tvoros neužkabino. Galiausiai pasakė, kad visai nevažiavo. Buvo sudaryta įvykio schema ir Z. J. surašytas protokolas. Apžiūrėjus tvorą buvo matyti palenktas aliuminis stulpelis, todėl palinko ir tvoros tinklas. Įvykio vietoje buvo traktoriaus vėžios. Ant tvoros traktoriaus dažų liekanų nebuvo. Pažeidėjas traktoriaus dokumentų nepateikė, todėl traktorius nebuvo apžiūrėtas. Pažymėjo, kad įvykio vietoje kelio plotis apie 6 metrai, todėl yra galimybė įvažiuoti į sodybą neužkabinus tvoros.
Liudytojas E. J. parodė, kad Z. J. yra jo tėvas. Įvykio diena jis atvažiavo savo automobiliu pas tėvus į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų r. Prie sklypo jį pasitiko tėvas ir nuėmė kelio užtvarą. Užtvaras buvo padarytas nuo kaimynės R. D. sklypo tvoros, kaip tvoros tąsa. Tėvas ištraukė iš žemės kuoliuką su viela ir tuomet jis galėjo pravažiuoti iki tėvų namo. Po poros valandų išvažiavo namo. Po savaitės sužinojo, kad jo tėvas kaltinamas tvoros nugriovimu su traktoriumi. Toje vietoje yra prieš 5 metus užtverta tinklinė tvora apie 2 m. aukščio. Tvoros geležiniai keturkampiai stulpai įbetonuoti į žemę ir prie jų pritvirtintas tinklas. Nuo paskutinio tvoros stulpelio kaimynų tvora dar buvo pratęsta apie 1,5 m, tinklą pritvirtinant prie mažesnio, kitokio metalo stulpelio. Jis buvo kažkiek sulenktas. Prie paskutinio stulpelio pririšta viela, o kitas vielos galas pririštas prie medinio kuolelio, kuris buvo įkištas į žemę beveik prie pat kelio ir trukdė įvažiuoti į tėvo sodybą.
Liudytojas G. V. parodė, kad Z. J. yra jo kaimynas, su kuriuo jokių santykių nepalaiko. Nukentėjusioji jo sutuoktinė. 2015-05-31, t.y. įvykio dieną, buvo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Apie 8 val. ryte nuėjo šienauti. Tvora ir riboženklis buvo savo vietoje. Apie 12 val. sutuoktinė pasakė, kad išgriauta tvora. Nuėjus į įvykio vietą pamatė, kad išrautas riboženklis ir numestas ant kelio. Matėsi traktoriaus vėžės, kurios vedė į kaimyno Z. J. sklypą. Nutarė kviesti policiją. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nuėjo pas Z. J., nes sutuoktinė jiems pasakė, jog dėl įvykio įtaria kaimyną, be to ir traktoriaus vėžės vedė į jo sklypą. Po kiek laiko pareigūnai kartu su pažeidėju atėjo į įvykio vietą. Z. J. grasino, kad dar jiems padarys, sakė, kad važinėjo ir važinės. Apžiūrėjęs apgadintą tvorą pamatė, kad kraštinis kuolas sulenktas, riboženklis ištrauktas ir numestas prie kelio. Visa tvora buvo palinkusi.
Šalies argumentai
R. D. pareiškime policijai (be datos) nurodė, kad kaimynas Z. J. traktoriumi išvertė ir suniokojo dalį jos metalinės tvoros, išrovė riboženklį.
ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą. Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal šį įstatymą turi būti nustatyta, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles; nustatytas turto sugadinimo faktas; nustatytas priežastinis ryšys tarp padaryto KET pažeidimo ir turto sugadinimo; nustatyta, kad šis turtas priklauso kitam asmeniui.
Asmens neteisėti veiksmai turi būti pagrįsti neabejotinais įrodymais, o pareiga įrodyti asmens neteisėtus veiksmus tenka protokolą surašiusiai institucijai.
Iš protokole Z. J. inkriminuotų KET pažeidimų, su R. D. turto sužalojimu gali būti siejamas KET 9 punkto reikalavimo vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui nesilaikymas. Kaip neteisėti Z. J. veiksmai, pažeidę šį reikalavimą protokole nurodyta tai, kad jis vairuodamas traktorių, išvažiuodamas iš kiemo nepaliko tarpo iš šono, užkabino tvorą ir ją nuvertė. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, o kaltinimas Z. J. grindžiamas R. D. prielaida, kad tvorą nuvertė kaimynas. Nei vienas apklaustas asmuo nepatvirtino, kad 2015-05-31 apie 16.50 val. matė Z. J. vairuojantį traktorių. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015-05-31 16.50 val. R. D. pranešė apie tai, kad prieš kelias valandas kaimynas traktoriumi išvertė jos namo tvorą ir pasišalino. Iš ko darytina išvada, kad įvykis įvyko gerokai anksčiau negu nurodyta protokole. Paties įvykio niekas nematė. Policijos pareigūnas A.Milevskij parodė, kad apžiūrėjus įvykio vietą ant tvoros traktoriaus dažų nebuvo, Z. J. traktorius buvo rastas garaže, tačiau nepateikus traktoriaus registracijos dokumentų, nebuvo apžiūrėtas. Ar prie R. D. tvoros rastos vėžės buvo padarytos Z. J. traktoriumi taip pat nebuvo patikrinta. Kaip matyti iš įvykio vietos fotonuotraukoje (b.l. 51) pažymėtos Z. J. važiavimo krypties pagal traktoriaus vėžes, traktoriaus judėjimo kryptis buvo į Z. J. sodybą, o ne iš kiemo, kaip nurodyta protokole. Liudytojas G. V. taip pat nurodė, kad traktoriaus vėžės vedė į Z. J. sklypą. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia važiavęs traktoriumi ir išvertęs kaimynės tvorą. Jo teiginio apie tai, kad atvažiavus sūnui, jis ištraukė kuoliukus, kad šis pravažiuotų, byloje ištirti įrodymai nepaneigia. Asmens neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti įrodymų pagrindu, o ne pagal prielaidas ir spėjimus. Liudytojo A.Milevskio nurodytos aplinkybės, kad Z. J. keitė savo poziciją aiškinantis įvykio aplinkybes vietoje, neįrodo Z. J. neteisėtų veiksmų ir galėtų būti vertinamos kaip kaltininko pozicija tik esant neabejotiniems įrodymams, patvirtinantiems jo neteisėtus veiksmus. Nesant įrodymų, pagrindžiančių Z. J. neteisėtus veiksmus, jo elgesys įvykio vietoje ir užimta gynybinė pozicija neturi teisinės reikšmės.
Kaip jau buvo minėta ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo objektyviosios pusės sudėties elementas yra turto sugadinimas. Protokole nurodyta, kad Z. J. nuvertė tvorą. Nukentėjusioji R. D. taip pat nurodo, kad buvo nuversta jos tvora. Kaip matyti iš R. D. sklypo plano ( b.l.43), sklypas ribojasi su 8 metrų pločio keliu, o sklypo riba tarp taškų 7 ir 8 einanti tvora sklypo ribų posūkio taško 8 nesiekia. Tai matyti ir iš įvykio vietos nuotraukų esančių byloje ir CD laikmenoje. Liudytojas E. J. parodė, kad nuo tvoros paskutinio stulpelio apie 1,5 metro dar buvo nutiestas tinklas ir pritvirtintas prie kitokio, negu visi tvoros stulpai, stulpelio, o nuo šio stulpelio iki kelio dar buvo nutiesta viela ir pririšta prie medinio kuoliuko. Nukentėjusioji parodė, kad nuo tvoros iki riboženklio buvo nutiesta viela. Liudytojas G. V. parodė, kad tam, jog nesvyruotų tvora, iki riboženklio buvo nutiesta viela. Iš nuotraukų (b.l.22) matyti, kad nuo paskutinio tvoros stulpelio dar nutiestas tvoros tinklas, kurio galas pritvirtintas įsmeigiamu kuoliuku, o šis kuoliukas viela buvo pririštas prie medinio stulpelio. Tvora pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. 2 p. ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ yra nekilnojamojo turto objektas – inžinerinis statinys. Todėl tam, kad būtų konstatuotas tvoros, kaip turto, sugadinimas, šis turtas turi turėti nekilnojamojo turto požymius numatytus CK 4.2 str. 2 d. Tinklas, viela, įsmeigiami į žemę ir vėl išraukiami stulpeliai bei iš jų padaryti įvairūs užtvarai nelaikytini tvora, kaip turtu, todėl protokolo teiginys, kad Z. J. nuvertė tvorą ir ją apgadino, yra nepagrįstas. Šioje byloje galima būtų vertinti atskirų R. D. priklausančių turto objektų – tvoros tinklo, vielos, medinio ir metalinio stulpelių sugadinimą, tačiau nenustačius Z. J. neteisėtų veiksmų, toks vertinimas neturi teisinės prasmės, todėl teismas dėl to nepasisako.
Nenustačius, kad Z. J. 2015-05-31 16.50 val. vairavo traktorių, nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str.1 d. (pažeidė KET 226 p. ir vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą transporto priemonę); ATPK 127 str. 2 d. (pažeidė KET 9 str. ir padarė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas kito asmens turtas); ATPK 130 str.1 d. (pažeidė KET 219 p. ir 222 p. ir pasišalino iš eismo įvykio vietos). Todėl byla nutraukiama nenustačius administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str., teismas
nutaria:
bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.