Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2016 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 96-1517, 2016 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 96-1668, 2016 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 96-1672, 2016 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 96-1815; 2) panaikinti UAB Pontem 2016 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 05-09-259, 2016 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 05-09-280; 3) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, ir Departamentas) 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 2S-3560; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimo išlaidas.Pareiškėjas paaiškino, kad daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su skundais dėl maisto kokybės, per mažų maitinimo porcijų, netinkamos kokybės raugintų agurkų, dėl maistą dalinančių asmenų higienos normų reikalavimų nesilaikymo, netinkamos jų aprangos, dėl apsinuodijimo maistu. Lukiškių TI-K atsakė ne į visus jo skundus, dalį skundų persiuntė UAB Pontem, kuri Lukiškių TI-K teikia maitinimo paslaugas. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. jam naudojantis tualetu į kamerą užėjo pareigūnas, taip pažeidė jo privatumą. Pareiškėjo teigimu, pateikti skundai ir gauti atsakymai įrodo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino jam tinkamų maitinimo sąlygų ir privatumo. Šiais veiksmais Lukiškių TI-K pareigūnai pažemino jo orumą, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmą, sveikatos sutrikimus.Teismo posėdyje pareiškėjas reikalavimus patikslino, nurodė, kad prašo panaikinti Departamento ir Lukiškių TI-K sprendimus bei atlyginti žalą, kurią kildina, pareiškėjo teigimu, iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Pareiškėjas neprašė naikinti UAB Pontem sprendimų.Atsakovas Lukiškių TI-K prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistieji (suimtieji) Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Maistas yra gaminamas ir išduodamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Visi suimtieji ir (arba) nuteistieji Lukiškių TI-K gauna arbatą. Dažnai pasitaiko, kad išdalinus arbatos net lieka. Pažymėjo, kad nusiskundimų dėl to, jog negavo ar trūko arbatos, nebuvo gauta. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam 2016 m. gegužės 4 d. pusryčių metu buvo išduotos mažesnės, negu priklauso, maisto davinio porcijos, neįmanoma objektyviai įvertinti, kadangi pareiškėjui išduotų pusryčių maisto davinys buvo sveriamas apie 12 val., ir nėra įrodymų, kad pareiškėjas iki svėrimo šio maisto davinio nevartojo. Apie tai, kad šis faktas negali būti objektyviai įvertintas, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 96-1672. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. balandžio 25 d. tarnybą priežiūros poste, kuriame yra pareiškėjo kamera, paskirtas atlikti korpuso vyresnysis nurodė, jog 2016 m. balandžio 25 d. jam atliekant tarnybą pareiškėjas į jį su žodiniais arba rašytiniais skundais dėl to, kad tarnybą prie pareiškėjo kameros atlikęs pareigūnas arba kiti pareigūnai į pareiškėjo kamerą užeina prieš tai neįsitikinę, ar kameroje tuo metu niekas nesinaudoja tualetu, nesikreipė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento ir Lukiškių TI-K sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K ir Departamentas netinkamai išnagrinėjo jo skundus.Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2016 m. balandžio 15 d. skundais Nr. 29-812, Nr. 29-813 ir Nr. 29-814 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir nurodė, jog 2016 m. balandžio 13 d. vakarienei negavo arbatos, maisto dalintojų apranga neatitinka higienos normų reikalavimų, jam išduodamos mažesnės, negu patvirtintos valgiaraštyje, maisto porcijos. Prašė, kad jam išduodamas maistas būtų sveriamas. Pažymėjo, kad tai atsiliepia jo sveikatai. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 96-1517 pateikė pareiškėjui atsakymą. Informavo, kad visi suimtieji bei nuteistieji Lukiškių TI-K gauna arbatą. Dažnai pasitaiko, kad išdalinus arbatos net lieka. Pažymėjo, kad nusiskundimų dėl to, jog negavo ar trūko arbatos, nebuvo gauta. Išdėstė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias maitinimo organizavimą. Paaiškino, kad teisės aktai nenumato bei nereikalauja gaminti bei dalinti pagamintą maistą su pirštinėmis. Užtikrino, kad visi maisto dalintojai yra sveiki, jų sveikatos būklė yra patikrinta. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pažymėjo, kad visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Nurodė, kad pareiškėjo skundai yra nepagrįsti. Pareiškėjas su 2016 m. balandžio 27 d. skundu Nr. 29-928 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. tarnybą atlikę pareigūnai į jo kamerą užėjo tuo metu, kai jis naudojosi tualetu. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 96-1668 konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka tikrovės. Nurodė, kad apklausė 2016 m. balandžio 25 d. tarnybą prie pareiškėjo kameros paskirtus atlikti pareigūnus. 2016 m. balandžio 25 d. nuo 7.50 val. iki 2016 m. balandžio 26 d. 8.20 val. tarnybą I korpuso I-ame korpusiniame skyriuje paskirtas atlikti pareigūnas 2016 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 51-274/1 nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. atlikdamas tarnybą vadovavosi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V- 362, reikalavimais. Tarnybos metu kamerų duris atidarydavo tik įsitikinęs, kad tai padaryti yra saugu bei kameroje esantys asmenys tuo momentu nesinaudoja tualetu. 2016 m. balandžio 25 d. tarnybą priežiūros poste, kuriame yra pareiškėjo kamera, paskirtas atlikti korpuso vyresnysis 2016 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 51-274 nurodė, kad, 2016 m. balandžio 25 d. atliekant tarnybą, pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais skundais dėl to, jog tarnybą prie kameros atlikęs pareigūnas ar kiti pareigūnai į kamerą užeina prieš tai neįsitikinę ar kameroje tuo metu niekas nesinaudoja tualetu, nesikreipė. Atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad, atlikdami tarnybą, pareigūnai vadovaujasi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių 2 dalyje nurodytais principais. Pareiškėjas su 2016 m. gegužės 5 d. skundu Nr. 29-987 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir nurodė, kad 2016 m. gegužės 4 d. ryte gavo mažesnę maisto porciją nei patvirtinta valgiaraštyje. Košės turėjo būti 200 g, gavo tik 187 g, pieno vietoj 200 g – 152 g, margarino vietoj 10 g – 8 g. Pažymėjo, kad maistas buvo svertas ūkio darbuotojo prie jo kameros. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 96-1672 nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas. Paaiškino, kad apklausė maisto dalintoją, kurio akivaizdoje 2016 m. gegužės 4 d. svėrė pusryčių maisto davinį. Nurodė, kad pareiškėjo pasverto maisto duomenų negali objektyviai vertinti, kadangi pusryčių davinį jis svėrė pietų metu. Pusryčiai buvo paduoti vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64, nuo 6.10 val. iki 7.00 val., o pietų metas yra nuo 12.30 val. iki 13.30 val. Konstatavo, kad nėra įrodymo, kad pareiškėjas pusryčių maisto davinio nevartojo, dėl ko galėjo pakisti svoris. Pažymėjo, kad visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pareiškėjas su 2016 m. gegužės 18 d. skundu Nr. 29-1090 kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių ir nurodė, kad negauna atsakymo į 2016 m. kovo 30 d. skundą dėl patiektų supuvusių agurkų. Pažymėjo, kad pagal teisės aktų nuostatas, skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų, šiuo atveju praėjo daugiau kaip 30 darbo dienų. Prašė atsakyti kodėl nėra nagrinėjamas jo skundas. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 96-1815 informavo pareiškėją, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ir jo 2016 m. kovo 30 d. skundą per 5 darbo dienas persiuntė UAB Pontem. Pažymėjo, kad UAB Pontem atsakymą pareiškėjas gavo 2016 m. gegužės 23 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsakymais į jo skundus, kreipėsi į Departamentą. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir Lukiškių TI-K pateiktus įrodymus, 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-3560 pateikė pareiškėjui atsakymą.Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamento atsakymai į pareiškėjo skundus pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jie yra aiškūs ir motyvuoti, priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, kas paneigia pareiškėjo argumentus, kad jo skundai buvo netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėti, arba nenagrinėti. Atsakymų turinys patvirtina, kad nagrinėjant pareiškėjo skundus, buvo vertinti liudytojų paaiškinimai ir tarnybinių pranešimų duomenys, maisto patikros aktai, neturint galimybės atsakyti, pareiškėjo skundai pagal kompetenciją buvo persiųsti galinčiam atsakyti juridiniam asmeniui. Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 96-151, 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 96-1668, 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 96-1672, 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 96-1815 ir Departamentas 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-3560 tinkamai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo nusiskundimus, todėl minėti aktai yra teisėti ir pagrįsti.Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakant į pareiškėjo skundus, susijusius su maitinimo teikimu ir privatumo užtikrinimu, todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą būtent dėl Lukiškių TI-K veiksmų. Taigi, nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, t. y. šiuo atveju nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybės civilinė atsakomybė kilti negali. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti netenkintas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde kėlė reikalavimą panaikinti ir UAB Pontem sprendimus, kurio teismo posėdyje nebereiškė. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad UAB Pontem yra privatus, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris nėra priskiriamas viešojo administravimo subjektų ratui ir kurio priimti sprendimai negali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.Pareiškėjas nurodo, kad jo skundas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas šališkai, neišsamiai ir neobjektyviai. Nesivadovauta įstatymu, teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjo skundas atmestas nemotyvuotai.Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindžia jokiais įrodymais, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais. Apeliantas nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.Kalėjimų departamentas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra juridinio pagrindo, tai yra pareiškėjas nenurodo nei įstatymų, nei bylos aplinkybių, kuriomis pagrįstų teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Kalėjimų departamentas palaiko visus pirmosios instancijos teismo motyvus, kurių šiame atsiliepime nekartojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurios atsiradimą pareiškėjas kildina iš, jo teigimu, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakant į pareiškėjo skundus, susijusius su maitinimo teikimu ir privatumo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog Lukiškių TI-K 2016 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 96-1517, 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 96-1668, 2016 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 96-1672, 2016 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 96-1815 ir Departamentas 2016 m. birželio 23 d. raštu Nr. 2S-3560 tinkamai ir išsamiai atsakė į pareiškėjo nusiskundimus, todėl minėti aktai yra teisėti ir pagrįsti. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), atsakant į pareiškėjo skundus, susijusius su maitinimo teikimu ir privatumo užtikrinimu, todėl nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą būtent dėl Lukiškių TI-K veiksmų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Lukiškių TI-K ir Kalėjimui departamentui teiktus skundus ir Lukiškių TI-K bei Kalėjimų departamento atsakymus į juos, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tiek Lukiškių TI-K, tiek Departamento atsakymai į pareiškėjo skundus pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jie yra aiškūs ir motyvuoti, priimti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, kas paneigia pareiškėjo argumentus, kad jo skundai buvo netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėti arba nenagrinėti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šias teismo skundžiamame sprendime padarytas išvadas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas), atsakant į pareiškėjo skundus, susijusius su maitinimo teikimu ir privatumo užtikrinimu, todėl, nesant vienos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius ir teisinius aspektus, kuriais pareiškėjas grindė savo reikalavimą, skundžiamas sprendimas yra aiškus, motyvuotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, kai kuriuos įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertino pareiškėjas, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, buvo šališkas. Dėl to pareiškėjo argumentai, kad jo skundas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas šališkai, neišsamiai ir nemotyvuotai atmestas, pripažintini nepagrįstais. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.