Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-31 · Byla Nr. TS-10-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
TS-10-369/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
T. A.
Kategorijos
Teikimo Nr. TS-10-369/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. (T. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-261 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. A.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. A. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-281-166/2012 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam skirta galutinė subendrinta vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 56-67).

Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 12 d., du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. gegužės 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. – treji metai du mėnesiai ir dvidešimt viena diena laisvės atėmimo (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 141-142).

(duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. 58-54 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-261 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. A.“ nutarė netaikyti nuteistajam T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarimas iš esmės grindžiamas nuteistojo vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri sudaro 76 balus (statiniai veiksniai sudaro 40 balų, o dinaminiai – 36 balus), nežymiai padidėjusiu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičiumi (2019 m. liepos 11 d. jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri sudarė 72 balus), nededamomis pastangomis įgyti pagrindinį išsilavinimą, nors pataisos namuose tam sudarytos visos sąlygos, išliekančia prasta finansine padėtimi dėl neišmokėtų teisminių ieškinių bei lėšų paskirstymo įgūdžių stokos, dalinai įvykdytomis komisijos rekomendacijomis, nuteisimu už smurtinį nusikaltimą pažymint, kad paskutinė nuobauda T. A. paskirta už fizinio smurto panaudojimą prieš kitą nuteistąjį (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 141-142).

Šalies argumentai

Nuteistasis T. A. skundu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-261 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. A.“ ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Skunde iš esmės nurodyta, jog komisijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ankstesniu komisijos nutarimu buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siūlant teismui jam taikyti intensyvią priežiūrą. Tokį nutarimą komisija priėmė atsižvelgdama į vidutinę jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vieningą komisijos sprendimą, įvykdytas komisijos teiktas rekomendacijas, pripažįstamą kaltę, dedamas pastangas atsisakyti priklausomybės alkoholiui, nuostatas, sutikimą su priežiūros sąlygomis, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą bei dalyvavimą elgesio pataisos programose, turimus du nepilnamečius vaikus, turimą darbą pataisos įstaigoje, turimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, įgytas siuvinių gamintojo ir staliaus specialybes, dengiamus finansinius įsipareigojimus, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą ir kitas išdėstytas aplinkybes. Tačiau teismas atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą, kadangi nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai apie jo tvirtą motyvaciją, taip pat nuspręsta, kad atliktos bausmės dalis yra nepakankama. Įsiteisėjus teismo nutarčiai likusi atlikti bausmės dalis sumažėjo, dar daugiau padengti civiliniai ieškiniai, jis dirbo, po darbo atliko papildomus gerbūvio darbus, dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse. Turima teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turėjo sumažinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, kadangi pataisos įstaiga tokių duomenų nepateikė. Iš gaunamo darbo užmokesčio, kuris vidutiniškai sudaro 3-4 Eur per dieną „į rankas“, priverstinai išieškoma pagal antstolių patvarkymus (be sargybos būryje pačiam atlikti mokėjimus draudžiama), taip pat jis prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, o sau jokių daiktų neperka, valgo pataisos įstaigos skiriamą maistą. Jis įgijo pagrindinį išsilavinimą, taip pat siuvinių gamintojo ir staliaus specialybes. Nuobaudų ar pretenzijų nėra gavęs. Nesupranta, kodėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo. Paskutinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jis apskundė įstatymų nustatyta tvarka, tačiau procedūra nebuvo sustabdyta, sprendimas nebuvo priimtas ir komisijos posėdis nebuvo atidėtas. Jis buvo devynis kartus skatintas, nutarime nurodyta, kad jis buvo aštuonis kartus baustas, taigi, jo asmens byla neperžiūrėta. Be to, nuo paskutinės nuobaudos skyrimo dienos praėjo daug laiko. Komisija ne kartą konstatavo, kad jis savo kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nesupranta, kodėl nutarime nurodyta, kad jis bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, nors ilgą laiką bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, taigi, jo asmens byla nesiremta. Jis sistemingai atlieka neatlygintinus gerbūvio darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nors pastaruoju laikotarpiu organizuoti tik AA susitikimai, kuriuos lankė pakartotinai, nes 2018 metais baigė visas elgesio pataisos programas. Tai prieštarauja nutarimo išvadoms. Nesupranta, kodėl nutarime nurodyta, kad jis nesistengė įgyti pagrindinio išsilavinimo, jeigu baigė devynias klases, taigi, turi pagrindinį išsilavinimą. Pažymos apie įdarbinimą laisvėje pateikimas mažina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo atveju tai įvertinta priešingai, nepaaiškinant to priežasčių ir atimant šio vertinimo apskundimo teisę, nes jo prašymas-skundas iki komisijos posėdžio nebuvo išnagrinėtas. Pažymėjo, kad jis turi net dvi pažymas apie įdarbinimą laisvėje. Nutarime nepaaiškinta, kodėl nustatyta, kad jis atsakomybę už savo nusikaltimus yra linkęs perkelti išoriniams veiksniams, jeigu savo kaltę pripažino visiškai. Informacijos apie jo dalyvavimą siūlomose socialinės reabilitacijos programose nebuvimas reiškia, kad, prašydamas, jis tokių pasiūlymų negauna, be sargybos būryje tokios programos realiai nėra organizuojamos. Nutarime nurodyta, kad nesugebėjimas bendrauti lietuviškai asmeniui, esančiame Lietuvos Respublikoje, yra kliūtis ir tai padidina pakartotinio nuteisimo tikimybę. Tai rodo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimą, jo, kaip kitataučio, diskriminaciją, kad jis nėra paleidžiamas lygtinai iš pataisos įstaigos dėl savo tautybės ir dėl to, kad geriau kalba lenkiškai, negu lietuviškai. Neaišku, kokią įtaką gebėjimas bendrauti turi pakartotinio nuteisimo galimybei, jeigu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, taip pat suteiktas darbas su turimomis lietuvių kalbos žiniomis (b. l. 1-11).

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje numatyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindai.

Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistasis T. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 137), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 129-130), jam paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 56-67) ir nuteistasis 2019 m. gegužės 12 d. faktiškai atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 141-142), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindų nėra. Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam klausimą.

T. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas ketvirtą kartą. Pirmus du kartus komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jam siūlė socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 69-72, 93-96). Komisijos nutarimai buvo patikrinti teismų, kurie T. A. skundus atmetė (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 83-86, 104-106, 108-109). Nors trečią kartą komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam taikant intensyvią priežiūrą (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 116-119), tačiau pirmosios instancijos teismas komisijos nutarimo nepatvirtino (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 122-125), o apeliacinės instancijos teismas T. A. skundą atmetė (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 127-129). Toks sprendimas argumentuotas iš esmės ryškesnės nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatymu, tuo, kad nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir nėra artima žemai rizikos grupei, dideliu nusikalstamo elgesio riziką sudarančių dinaminių veiksnių kiekiu, įvykdyto smurtinio nusikaltimo (nužudymo) pavojingumu, apsvaigimo nuo alkoholio ir aukos provokacijos įvardijimu kaip turėjusių įtakos nusikalstamam elgesiui, du kartus fizinio smurto panaudojimu bausmės atlikimo metu, skirtomis septyniomis nuobaudomis, didele paskirtos bausmės neatlikta dalimi, praeityje du kartus taikytu lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, vieno iš kurių sąlygos buvo pažeistos padarius naują nusikalstamą veiką, priklausomybių, susijusių su alkoholio vartojimu, neigimu, probleminiais mąstymo ir elgesio aspektais, nepakankama paskirtos bausmės atlikta dalimi, turint omenyje visuomenės interesus. Apibendrinant darytina išvada, kad T. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iki šiol nesudarė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

T. A. socialinis tyrimas atliktas keturis kartus (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 77-80, 97-101, 111-115, 132-140). Nagrinėjamu atveju aktualus paskutinių dviejų socialinio tyrimo išvadų palyginimas, atskleidžiantis vėliausius nuteistojo pokyčius, kurių teismas dar nevertino. Matyti, kad, viena vertus, T. A. įgijo teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų (a. b. 2 t., 2 d., b. l. 116), jo turimi turtiniai įsipareigojimai pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo sumažėjo nuo 22 897,93 iki 22 758,95 Eur (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 120, 143), stebimas nuteistojo įgūdžių stiprėjimas sprendžiant konfliktines situacijas, jis imasi konstruktyvių problemos sprendimo būdų, nenaudodamas fizinės agresijos, pagerėjo T. A. savikontrolė, frustruojančiose situacijose jis yra motyvuotas prosocialiu prioritetų (šeima), suvokdamas nekonstruktyvių problemos sprendimo būdų pasekmes, nuteistasis nereiškia diskriminacinių nuostatų ir gavo paskatinimą – jam suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (a. b. 2 t., 2 d., b. l. 140, 146-147). Kita vertus, tikimybė, kad T. A. padengs turimus turtinius įsipareigojimas, pripažinta maža, nustatyta, kad jis rečiau ar dažniau išgyvena finansinių sunkumų dėl nesugebėjimo planuoti ir per didelio išlaidavimo, įgijęs teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų nuteistasis nebesilanko AA susitikimuose, paskutines komisijos rekomendacijas (a. b. 2 t., 2 d., b. l. 141) T. A. įvykdė dalinai, kadangi nėra duomenų apie jo dalyvavimą siūlomose socialinės reabilitacijos programose, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau ją sudarančių balų skaičius padidėjo nuo 72 iki 76. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, paskutinių dviejų socialinio tyrimo išvadų sugretinimas rodo nevienareikšmius T. A. pokyčius. Teismas vertina teigiamus nuteistojo pokyčius, tačiau kartu pažymėtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu neigiami pokyčiai neleidžia spręsti apie pakankamą T. A. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tokios pažangos nebuvimą akivaizdžiai rodo pervertinant nusikalstamo elgesio riziką pastebėtos išlikusios ankstesnės nuteistojo problemos: pavyzdžiui, jis nesistengia įgyti pagrindinio išsilavinimo, nors pataisos namuose tam sudarytos visos sąlygos, išlieka prasta T. A. finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių ir lėšų paskirstymo įgūdžių stokos (nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki lapkričio 8 d. pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo sumokėta tik 113,63 Eur, nors nuteistasis dirba), išliko problemų dėl sunkumų skaitant ir rašant lietuvių kalba, jis vis dar susiduria su impulsyvumo ir agresyvaus ar kontroliuojančio elgesio problemomis. Visa tai lėmė nuteistojo T. A. nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą. Ne mažiau svarbu, kad buvęs žalingas alkoholio vartojimas siejamas su T. A. nusikalstamumu, galimos žalos rizika, rizika individui, o tolesnis alkoholio vartojimas pripažintas didinsiančiu jo nusikalstamo elgesio riziką. Todėl nuteistojo nesilankymas AA susitikimuose gali prisidėti tik prie jo nusikalstamo elgesio rizikos didinimo. Pažymėtina, kad visa tai, t. y. problemos dėl mokyklos nelankymo, dideli finansiniai sunkumai dėl neišmokėtų teisminių ieškinių, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, savęs žalojimo istorija, impulsyvumas, agresyvumas, pripažinta dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kurie sudaro net 36 balus. Dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa rodo plačias galimybes mažinti nusikalstamo elgesio riziką, netgi iki žemos. Tai neabejotinai parodytų, kad T. A. yra pasirengęs gyventi nenusikalsdamas ir nekeldamas pavojaus aplinkiniams. Todėl nuteistasis gali ir privalo toliau koreguoti savo pakartotinio nuteisimo riziką, taip demonstruodamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos ir išties yra vertas šįkart trečio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsakant į T. A. skundo argumentus pažymėtina, jog, pirma, kaip ir nurodyta komisijos nutarime, jis yra aštuonis kartus baustas (a. b. 1 t. II d. b. l. 81, 122, 129, 148, 156, 160, 171; 2 t. II d. b. l. 83), tačiau skatintas ne penkis, o devynis kartus (a. b. 1 t. II d. b. l. 194; 2 t. II d. b. l. 8, 20, 39, 58, 93, 112, 140, 146). Kaip nurodyta aukščiau, vertindamas paskutinius nuteistojo pokyčius teismas atsižvelgė į aktualiu laikotarpiu jo gautą paskatinimą. Antra, T. A. bausmę atlieka ne paprastosios, o lengvosios grupės sąlygomis. Tiesa, iš paprastosios į lengvąją grupę nuteistasis perkeltas dar 2017 m. sausio 31 d. nutarimu (a. b. 2 t. II d. b. l. 39), todėl tai nėra aktualu vertinant paskutinius nuteistojo pokyčius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė įvertinta ankstesnėse teismų nutartyse, priimtose sprendžiamu klausimu. Trečia, AA susitikimų lankymas, netgi pakartotinis, yra svarbus T. A. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, turint omenyje, kad smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, pripažintas dinaminiu kriminogeniniu veiksniu. Priešingai nei teigia nuteistasis, nustatyta, kad įgijęs teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų jis AA susitikimuose nebesilanko. Teismas vertina, kad T. A. dirba, tačiau tai nešalina nustatytų problemų, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu. Ketvirta, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių sugretinimas rodo, kad pradinis ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą, teikiamas pagrindinis ugdymas. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus šešerių metų pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo. Paprastai tariant, pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus dešimt klasių. Tuo tarpu T. A. baigė iš viso devynias klases, todėl, priešingai nei teigia, pagrindinio išsilavinimo neįgijo. Penkta, nuteistojo teiginys, kad pažymos apie įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju pristatymas sąlygoja nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimą yra deklaratyvus. Pažymėtina, kad T. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai atlikti pagal teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, aprobuotą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Kaip minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos skaitinės išraiškos didėjimą lėmė pervertinant pastebėtos išlikusios ankstesnės jo problemos. Šešta, aplinkybė, kad T. A. yra linkęs atsakomybę už savo nusikaltimus perkelti išoriniams veiksniams, komisijos nutarime nurodyta remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis apie jo nuostatas, kur nurodyta, kad teisės pažeidėjas yra linkęs atsakomybę už savo nusikaltimus perkelti išoriniams veiksniams (dėl vagystės – pinigų, galimybių įsidarbinti nebuvimui, dėl nužudymo – alkoholiui, aukos provokacijai). Tai nesusiję su nuteistojo kaltės pripažinimu. Pagaliau, komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nesugebėjimas bendrauti lietuviškai asmeniui, esančiam Lietuvos Respublikoje, yra kliūtis ir padidina pakartotinio teistumo tikimybę nereiškia, kad T. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra taikomas dėl jo tautybės ir kalbinių įgūdžių. Pažymėtina, kad spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą teismas vertino jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o ne tautybę ar kalbinius įgūdžius.

Apibendrinant išdėstytą T. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iki šiol nesudarė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sutinka su ankstesnėse teismų nutartyse sprendžiamu klausimu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis bei jų nekartoja. Įvertinęs vėliausius nuteistojo pokyčius teismas sprendžia, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam vis dar nepakankama. T. A. skunde nurodytos atskiros jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Teismas sprendžia, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Visa tai sudaro pagrindą T. A. skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 158 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo T. A. (T. A.) skundą dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-261 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. A.“ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas