Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovams advokatams Jan Kučinski, Valdemarui Koltušui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis 6 klasių išsilavinimą, viengungis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Eišiškių m., Šalčininkų r., teistas: 1) 2001-04-23 pagal LR BK 271 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo su turto už 200 Lt konfiskavimu, remiantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2001-05-31 pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, remiantis LR BK 42 str., bausmę subendrinus apėmimo būdu su neatlikta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto už 200 Lt konfiskavimu; 3) 2002-06-14 pagal LR BK 271 str. 2 d. 9 mėn. laisvės atėmimo su 50 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 43 str., pridėta dalis netliktos bausmės, galutinė bausmė- 1 m. 3 mėn. 20 d. laisvės atėmimo su 50 Lt vertės turto konfiskavimu; 4) 2004-04-30 pagal LR BK 178 str. 2 metams laisvės atėmimo; 5) 2006-05-22 pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme ir galutinė bausmė 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo, teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d., 129 str. 1 d.; A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, turintis 10 klasių išsilavinimą, viengungis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Eišiškių mstl., Šalčininkų r., anksčiau teistas: 1) 1989-12-20 pagal LR BK 146 str. 2 d. 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 47 1 str. bausmės vykdymas atdėtas; 2) 1994-09-07 pagal LR BK 146 str. 2 ir 3 d., 232 str. 1 d. 2,6 metų laisvės atėmimo; 3) 1999-08-31 pagal LR BK 271 str. 2 d. 2,3 metų laisvės atėmimo ir 1250 Lt bauda; 4) 2001-01-16 pagal LR BK 135 str. 2 d. 6 p. 7 metams laisvės atėmimo; 5) 2010-05-11 pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. 260 Lt bauda, kaltinamas pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. kartu su A. B. pagrobė svetimą turtą, be to jis nužudė kitą žmogų, būtent:

T. A. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B. 2011 m. rugsėjo 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Miežionių k., Pabarės sen., Šalčininkų r., jam išdaužus lango stiklą kartu su A. B. įsibrovė į gyvenamąjį namą, priklausantį J. K., R. Ū., T. B., iš kur pagrobė televizorių ,,Tauras 2165T-2-PF“ 397,09 litų vertės; paveikslą 80×60 cm dydžio 250 litų vertės; paveikslą 60×40 cm dydžio 80 litų vertės; 4 puodus maistui gaminti 30 l talpos, kurių kiekvieno vertė 80 litų, bendrai 320 litų vertės; pakabinamus elnio ragus 200 litų vertės; kepimo orkaitėje puodą 150 litų vertės, priklausančius E. Ž.. Viso T. A. ir A. B. pagrobė E. Ž. turto už 1397,09 litus.

T. A. 2011-09-12 apie 19.30 val. Šalčininkų r., Eišiškių mst., Gegužės 3-osios gatvėje gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio B. K., kieme būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su J. K. metu, tyčia sudavė pastarajam vieną kartą peiliu į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydamas pjautinę žaizdą su riebalinio audinio ir kairio žasto trigalvio raumens daliniu pažeidimu, durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje, ko pasėkoje dėl krūtinės ląstos kairės pusės durtinės – pjautinės žaizdos su kairės pusės tarpšonkaulinių raumenų, IV-V šonkaulių kremzlinių dalių, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio priekinės ir šoninės sienelių bei dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimais, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, šoku, nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia nužudė J. K..

T. A. savo kaltę dėl E. Ž. turto vagystės prisipažino pilnai. Kaltinamasis iš esmės prisipažino ir dėl J. K. nužudymo. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dėl nužudymo parodė, kad nuo senų laikų su J. K. pastoviai bendravo. Paskutiniu metu santykiai su J. K. buvo pašliję, kadangi tariamai jis prikalbėjo savo draugus, jog šie sumuštu J. K. brolį Z. K.. 2011-09-12 po pietų jis paskambino švogeriui V. V., gyvenančiam Eišiškių m. ir paprašė paskolinti grąžtą, nes norėjo pragręžti koridoriuje keletą skylių. V. V. pasakė jam, kad randasi pas J. K., kur daro remontą ir gali atvažiavęs paimti grąžtą. Su savim viename dėkle turėjo du peilius. Du peilius turėjo dėl to, kad tą dieną bijojo, jog vienas pažįstamas pravarde „Golova“ norės su juo fiziškai susidoroti, kad galimai nori jį nužudyti, nes jis skolingas daug pinigų. Vakare, valandos neatsimena, bet jau tęmo, jis motoroleriu atvažiavo pas J. K. ir užėjo pro atidarytas duris į koridorių. Koridoriuje stovėjo J. K. ir V. V.. Jis pasisveikino ir pasakė:,,Vitalij, duok grąžtą, atvažiavau jį paimti“. Po šių žodžių tarp jo ir J. K. kilo žodinis konfliktas. J. K. kreipėsi į jį, kodėl jis prikalbėjo savo draugus, kad pastarieji sumuštu jo brolį Zabarą. Po šių žodžių J. K. kumščiu vieną kartą smogė jam į lūpą, dėl ko jis pargriuvo ant žemės ir nukrito į balą. Prieš smūgį jis stovėjo tarpdury. J. K. smogė jam keletą kartų, kiek tiksliai, jis neprisimena. Jam pargriuvus į balą J. K. pribėgo prie jo ir vėl norėjo jam suduoti. Tuo metu jis išėmė iš dėklo savo peilį ir dūrė vieną kartą J. K.. Kur tiksliai dūrė jis neprisimena. Tuo metu, kai ištraukė vieną peilį ir dūrė J. K., tai antras peilis netyčia iškrito iš dėklo į balą, kurioje tuo metu jis gulėjo. Jis norėjo durti J. K. į ranką, bet peilis įsmigo į J. K. krūtinės ląstą. Po dūrio peiliu J. K., atsisėdo ant motorolerio ir nuvažiavo namo. Tuo metu, kai jis ėjo prie motorolerio iš namo išbėgo O. B.. Peilį padėjo į motorolerio bagažinę. Gailisi nudūręs J. K.. Peilį panaudojo, nes bijojo, kad K. yra stipresnis už jį ir gali jį užmušti. Prieš tai buvo išgėręs 3 vnt. dviejų litrų talpos alaus. Dėl gautų smūgių jam pradėjo klibėti dantis, ant veido buvo mėlynė, skaudėjo galva. (1 t.,b.l. 37-38, 39, 40-41, 57-59).

Dėl vagystės T. A. parodė, kad 2011 m., naktį iš rugsėjo 11 d. į 12 d., jam pasiūlius su A. B. susitarė nuvažiuoti į Miežionių k. ir apvogti vieną negyvenamąjį namą. Jie motoroleriu nuvažiavo į Miežionių k. ir A. B. parodė namą, į kurį galima įsibrauti. Tada jis išdaužė lango stiklą ir įsibrovė į vidų. Kartu su A. B. jie paėmė televizorių ,,Tauras“. Jis paėmė du paveikslus. Ką ėmė ir krovė į maišą A. B., jis nematė. Po to jie sėdo ant motorolerio ir nuvažiavo į Eišiškes. Televizorių jis kitą dieną pardavė nepažįstamam asmeniui Eišiškių m. Paveikslus paslėpė už savo ūkinio pastato. ( 1 t. b.l. 46).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis T. A. patvirtino apklausų metu savo duotus parodymus ir pademonstravo kaip buvo padarytas nusikaltimas. ( 1 t. b. l. 47-53).

A. B. dėl E. Ž. turto vagystės prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, būdamas Eišiškių m. jis sutiko T. A.. Pastarasis buvo su motoroleriu ir pasiūlė nuvažiuoti į Miežionių k. bei apvogti negyvenamąjį namą. Jis sutiko ir jie kartu motoroleriu nuvažiavo į Miežionių k., sustojo prie vieno namo. Priėjus prie namo, T. A. išdaužė lango stiklą ir jie abu įsibrovė į namą. Ten pamatė televizorių „Tauras“ ir nutarė jį pavogti. Išnešė televizorių, du paveikslus, po ko sėdo ant motorolerio ir nuvažiavo atgal į Eišiškes. Eišiškių mieste T. A. televizorių paliko pas sugyventinę A. A.. Po to jie išsiskyrė. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi. (1 t. b.l. 108,112-113).

Motyvuojamoji dalis

Be T. A. ir A. B. prisipažinimo jų kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis. Tai yra apžiūros protokolais, nukentėjusiųjų E. Ž., O. B., B. K., N. K., liudytojų V. V., A. A., A. A., T. B., R. Ū., J. K. parodymais, apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, byloje esančiais dokumentais, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad iš 2011-09-11 į 2011-09-12, nakties metu, į jo namą, esantį Šalčininkų r., Pabarės sen., Miežionių k., priklausantį jo seserims, išdaužus du stiklus buvo įsibrauta per langą, pavogtas televizorius. Po vagystės, papildomai atlikęs namo apžiūrą, aptiko, kad buvo pavogtas ne tik televizorius, bet ir sekantys daiktai: 1 paveikslas su gamtos vaizdu, 80x60 dydžio, padovanotas jo motinai gimtadienio – 250 litų vertės, 1 paveikslas su gamtos vaizdu – 80 litų vertės, 4 vnt. puodai, 30 l talpos, maistui gaminti, 1 vnt. kaina – 80 litų, elnio ragai – 200 litų vertės, 1 vnt. dubuo, skirta kepti orkaitėje – 150 litų vertės. Visi pavogti daiktai buvo labai geros kokybės, beveik nauji. Bendra žala 1397 litų. Kiek jis žino jo seserims J. K., T. B. ir R. Ū. draudimo kompanija atlygino 170 litų materialinę žalą už išdaužtą langą negyvenamajame name ir už sugadintą langą ūkiniame pastate. (1 t. b.l. 116, 119-120).

Liudytoja T. B. parodė, kad ji bei jos seserys R. Ū. ir J. K. po motinos mirties paveldėjo tėvų namą, esantį Šalčininkų r., Pabarės sen., Miežionių k. Be to, jie turi dar vieną brolį E. Ž., kuris gyvena Šalčininkų m. Pastarasis kas dvi savaites važinėja į Miežionių k. bei prižiūri tėvų namą, jame tvarkosi.Visi daiktai, kurie buvo pagrobti, priklausė jų broliui E. Ž.. Ji asmeniškai jokių pretenzijų dėl pagrobtų daiktų neturi, jokia žala jai padaryta nebuvo. Namas buvo apdraustas ir draudimo kompanija joms trims išmokėjo patirtą nuostolį dėl išdaužto lango.

Liudytojos R. Ū. bei liudytoja J. K. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja T. B..

Liudytoja A. A. parodė, kad 2011 m. vasaros antroje pusėje jos sūnus T. A. kartu su A. B. buvo atnešę į jos gyvenamąjį namą televizorių ir siūlė jai nupirkti, tačiau ji nepirko. Jos sūnus ir A. B. minėtą televizorių išnėšė, tačiau kur ji nežino. Jokių vogtų daiktų namuose ji neturi, daugiau nieko paaiškinti negali.

Liudytoja A. A. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena, jos sugyventinis T. A. atnešė į namus du paveikslus. Viename paveiksle buvo pavaizduota gamta, o antrame gėlės. Šiuo paveikslus A. A. padėjo ant spintos, iš kur jis juos gavo, ji nežino.

2012-01-20 reikalaujamų daiktų pateikimo metu liudytoja A. A. pateikė policijos pareigūnams du paveikslus. (1 t. b.l. 131).

Nukentėjusioji O. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2011-09-12 apie 19.30 val. ji su sugyventiniu J. K. grįžo namo. Po 10 min. pas juos atvažiavo V. V. pravarde ,,Vicin“, kuris turėjo kirpti J. K.. Tuo metu ji su savo sugyventiniu buvo namuose, kuris yra gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme. Po V. V. atvykimo, maždaug po 5 min., pas juos motoroleriu atvyko T. A., pravarde ,,Guzik“. T. A., užėjo į namo koridorių ir stovėjo tarpdury. Tuo metu J. K. laikė ant rankų jų vaiką. Praeidama ji išgirdo kaip J. K. pasakė T. A.:,, Eik namo, netrukdyk“. Apie ką jie kalbėjo ji negirdėjo. Kodėl J. K. pastarajam taip pasakė, ji nežino. Po to, kai ji užėjo į namą, ji išgirdo kaip J. pasakė: ,,Oksana, paimk vaiką“. Ji užėjo į koridorių ir paėmė vaiką. J. K. vėl pasakė T. A. :,, Eik namo“. Ji pastebėjo, kad T. A. yra girtas. Josif sakydamas T. A. – eik namo, ranka pastūmė T. A., kad šis išeitų iš jų namo. T. A. pasakė Josifui: ,,Ką tu „krūtas“, herojus, ką čia vaidini?“, po ko Josif su T. A. atsidūrė lauke. Viskas vyko labai greitai, kelių minučių bėgyje. Netrūkus ji išgirdo vyro riksmą ir išbėgo į lauką. J. buvo prisėdęs, T. A. stovėjo su peiliu rankoje. Ji iškart priėjo prie vyro, pakėlė jį ir pamatė kraują, vyras susmuko ant jos. Tuo tarpu T. A. sėdo ant motorolerio ir nuvažiavo namo. Ar matė V. V. kaip T. A. dūrė Josifui ji nežino, kadangi nematė, kur V. V. tuo momentu buvo. Taip pat ji nematė, kad Josifas suduotu T. A. per veidą. Apie jokį konfliktą tarp Josifo ir T. A. ji nežino ir negirdėjo. Dėl patirto šoko kai kurių įvykio detalių neprisimena. Be to, parodė, kad civilinį ieškinį pateiks teisme. (1 t. b.l. 141-143, 140).

Nukentėjusioji B. K. parodė, kad nužudytasis J. K. buvo jos sūnus. Tą dieną ji išgirdo triukšmą. Išbėgusi pamatė gulintį nužudytą sūnų. Kaltinamojo T. A. nematė. Sūnus J. dirbo, negėrė. Sūnų laidojo ji, kitas sūnus N. padėjo. Prašo priteisti 3000 Lt dėl turėtų išlaidų laidojant sūnų ir neturtinę 40 000 Lt žalą. Netekus sūnaus ji nemiega, negali valgyti, labai pergyvena dėl sūnaus netekties, prarado sveikatą.

Nukentėjusysis N. K. parodė, kad nužudytasis J. K. buvo jo brolis, su kuriuo artimai bendravo ir sutarė. Kaltinamąjšį pažinojo, tarpusavio santykiai buvo geri.Mano, kad kaltinamasis ketino nužudyti brolį, nes pastarajam buvo “padovanojęs” žvakę, o tai reiškia mirties linkėjimą. Pačio įvykio jis nematė. Tą dieną atbėgę vaikai pasakė kas atsitiko. Kai jis nubėgo pas brolį jis jau gulėjo negyvas. Vyresnysis brolis Josifas buvo jiems kaip tėvas, visada patardavo, padėdavo. Prašo priteisti už patirtą moralinę žalą 40 000 Lt netekus brolio. Dėl brolio netekties nemiega naktimis, brolį vis atsimena, labai pergyvena ir vis eina į kapines. Su savo sugyventine Oksana broils sugyveno labai gerai.

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad T. A. jis pažįsta seniai, nes pastarasis yra jo žmonos brolis. Santykiai su pastaruoju normalūs, artimų santykių, bičiulystės tarp jų nebuvo. Paskutinių metų T. A. dažnai gėrė, išgėręs tapdavo agresyvus, konfliktiškas, todėl jis vengdavo pastarojo kompanijos. Matė, kad pastarasis nešiojosi su savimi dėkle peilį. T. A. dažnai žalojo pats save, t.y. savo rankas, tačiau kodėl taip darė - nežino. J. K. buvo jo draugas, su juo bendravo nuo tarnybos kariuomenėje laikų. 2011-09-12 per pietus, jis buvo užvažiavęs pas J. K. ir jie susitarė, kad apie 19 val. po darbo jis atvažiuos pastarąjį apkirpti. Tą dieną, dienos metu, jam į mobilųjį telefoną gal du kartus skambino T. A.. Iš balso jis iškart suprato, kad pastarasis yra girtas. T. A. paklausė, ar jis grįžo iš Vilniaus, kur yra grąžtas ir ar jis bus po darbo ,,chalturkėje“. Jis T. A. atsakė, kad po darbo eis kirpti J. K.. T. A. jam nieko neminėjo, kad atvažiuos pas J. K.. Patikslina, kad dieną prieš tai, sekmadienį, tuo metu, kai jis buvo Vilniuje, T. A. taip pat skambino jam dėl grąžto ir jis pastarajam paaiškino, kad grąžtas yra pas J. K.. Paskutines dvi savaites T. A. bijojo važiuoti pas J. K., nes T. A. buvo sumušęs J. brolį Z. 2011-09-12 vakare apie 19.10 val. jis atvažiavo pas J. K. su tikslu pastarąjį apkirpti. Jis su J. K. stovėjo verandoje, kur J. K. suko lemputę į šviestuvą, o jis tvarkė kirpimo mašinėlę. Netrukus jis pamatė kaip motoroleriu pravažiavo T. A. ir apie tai pranešė J. K.. Po kelių minučių jie pamatė, kad į verandą užėjo T. A., atėjęs pasisveikino. Tada J. K. pasakė: ,,nu, sakyk, kam pasamdei žmones sumušti mano brolį Z.“. T. A. atsakė, kad jis nieko nesamdė, kad pats Z. sumušė už tai, kad Z. prieš tai buvo sumušęs pastarąjį. Tarp T. A. ir J. K. prasidėjo žodinis konfliktas. Tuo metu į verandą atėjo mažametis J. sūnus, kurį pastarasis paėmė ant rankų ir toliau aiškinosi su T. A.. T. A. kažką J. grubiai atsakė, ką būtent tiksliai neprisimena. Tuomet J. K. paėmė kaire ranka jį už marškinių ir jis pamatė, kad T. A. kažką pradėjo viena ranka lyg tai ieškoti už kelnių. Jis išsigando, norėjo nuraminti juos, pasakė, „Tadik apsiramink, juk vaikas ant rankų“. Po to, jis sušuko „Oksana, Oksana“. Atėjo Oksana ir paėmė vaiką. Jis tiksliai neprisimena, ar J. išstūmė T. A. į lauką ir šis J. paleistas pats atsidūrė lauke ir iškart atsistojo į balą. Į balą T. A. nugriuvęs nebuvo. Tuo metu, kai T. A. išeidinėjo iš balos, J. stovėjo verandoje ir jie vėl žodžiais pradėjo ginčytis. Jis pats stovėjo pačioje verandoje, už J. Kur buvo Oksana, jis nematė. Viskas vyko labai greitai, kelių minučių bėgyje. Netrukus J. pradėjo eiti link T. A.. Priėjęs prie jo išgirdo kaip J. K. pasakė: ,,ką tu čia krūtas su peiliais?“ Tuo momentu jis atsisuko ir pradėjo šaukti Oksanos, nes suprato, kad šis konfliktas gali blogai baigtis. Šaukdamas jis išgirdo J. balsą ,,aaa“ . Jis išbėgo kartu su Oksana. J.buvo prisėdęs ir lyg bandė atsistoti. Tada jie pamatė, kad J. krūtinė kraujuota. Oksana apkabino J. ir pastarieji abu griuvo. T. A., kai jie ėjo link J., jau bėgo prie vartelių, sėdo ant motorolerio ir išvažiavo. Tuo momentu jis patyrė šoką. Po to buvo iškviesta greitoji pagalba.( 1 t. b.l. 145).

Liudytoja A. A. parodė, kad ji yra T. A. motina. Jos sūnus jau vaikystėje turėjo problemų su psichika. Kai jis mokėsi mokykloje, ji reguliariai veždavo Tadeušą pas psichiatrą. Kas jam buvo ji nežino. Tarnaudamas armijoje jis taip pat gydėsi Kauno klinikose, nes išėmęs šaudmenis pradėjo šaudyti. Kai sūnus išgeria, tampa agresyvus, linkęs žaloti pats save, ne kartą prašėsi gultis į psichiatrijos ligoninę, po to atsisakydavo.

Liudytoja A. A. parodė, kad T. A. yra jos sugyventinis, kartu jie gyvena 3 metus, turi bendrą ūkų, turi bendrą dukrą, gim. 2010 m. ir tik gimusį sūnų. Sugyventinis buvo ramaus būdo, nekonfliktiškas, tik išgėręs konfliktavo su ja, galėjo tapti agresyvus. Paskutiniu metu jis pradėjo nešiotis su savimi peilius, kartais vieną, kartais du. Sakė, kad turi konfliktų su draugais, todėl saugumo sumetimais nešioja peilius. Kokius konfliktus ir su kuo jis turėjo- ji nežino. J. K. buvo T. A. draugas, konfliktų tarp pastarųjų niekada nebuvo, santykiai buvo normalūs. Tik ji žino, kad T. A. turėjo kažkokių konfliktų su pastarojo broliu Z. 2011-09-12 T. A. buvo namie, tvarkėsi buityje. Dienos metu jis gėrė alų, degtinę. Dienos metu jis paskambino V. V. ir paprašė, kad šis duotų jam grąžtą. Po pokalbio T. A. pasakė, kad V. V. yra pas J. K., kad jis nuvažiuos ten ir palauks ant kelio, kol V. V. atneš jam grąžtą. Po to jis sėdo ant motorolerio ir nuvažiavo. Kažkur po valandos jis grįžo, motorolerį pastatė namie ir pasakė, kad kliudė peiliu J. Ji paklausė, kodėl jis taip padarė, jis atsakė, kad J. pirmas davė jam į „dantis“ ir kad, konfliktas kilo dėl brolio Z.

Iš 2011-09-12 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektu yra negyvenamasis medinis namas bei iš dešinės pusės esantis ūkinis pastatas, kuris yra apie 350 m. atstumu nuo kelio Eišiškės-Pirčiupis-Miežionis. Įėjimo durys į namą yra užrakintos, be įsilaužimo pėdsakų, spyna nepažeista, atidarius duris patenkame į verandą, o po to į koridorių kur iš dešinės pusės yra du kambariai, kurių įėjimo durys yra užrakintos, o spynos nepažeistos. Atidarius įėjimo duris iš kairės pusės patenkame į kambarį, kurio plotis apie 20 m². Iš viso kambaryje yra penki langai, kurių rėmai yra dvigubi. Žiūrint nuo durų antrame lange išdaužti du stiklai 40x78 cm dydžio, per kuriuos ir buvo įsibrautą į vidų. Kambaryje ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai, netvarka. Išėjus iš namo priešais yra ūkinis pastatas, kuriame iš kitos pusės išimtas langas, kuris guli 2 m. atstumu nuo ūkinio pastato, tačiau iš ūkinio pastato, nukentėjusiojo E. Ž. teigimu, nieko nepavogta. Apie 200 metrų atstumu nuo namo buvo aptikta aliumininė lėkštė iš E. Ž. namo ir cigaretės „Kent“ nuorūka, kuri buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu. Taip pat įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos ir 4 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais. ( 1 t., b. l. 7-13).

Iš 2011-09-12 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektu yra gyvenamojo namo Nr. 37 kiemas esantis adresu: Gegužės 3-osios g., Eišiškių m., Šalčininkų r. Užėjus į minėtą kiemą iš dešinės pusės yra vieno aukšto medinis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo kraštutinio namo kampo žiūrint nuo Gegužės 3-osios g. pusės 3,8 m atstumu ant žemės guli pilkos spalvos striukė ir medžiaginis skuduras su galimais kraujo pėdsakais. 3,57 m. atstumu nuo antro namo kairės pusės kraštinio kampo matome ant žemės baloje gulintį peilį su juodos spalvos plastikine rankena, kurio geležtės apatinė dalis pjūkliuko formos. 5,2 m. ir 5,1 atstumu nuo antro kampo matome gulinčias šlepetes 2 vnt. iš dešinės pusės nuo šlepečių 5 m atstumu nuo 2 kampo yra ant žemės rudos spalvos dėmės panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti daiktai: pilkos spalvos striukė, peilis, šlepetės 2 vnt., medžiaginis skuduras su galimai kraujo pėdsakais ir nuoplova su galimais kraujo pėdsakais. ( 1 t., b. l. 14-18).

Iš 2011-09-12 patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektu yra gyvenamasis namas esantis adresu: Turgaus g. (duomenys neskelbtini) Eišiškių m., Šalčininkų r. Į patalpą patekama pro verandos įėjimo duris. Verandoje prie durų slenksčio matome motorolerį „ QM5OT-10A(C)- QINGQI“, juodos spalvos. Pakėlus sėdynę, daiktų dėtuvėje matome peilį su medine rankena, kuris yra juodos spalvos medžiaginiame dėkle. Gyvenamojo namo kambaryje iš dešinės pusės ant sienos kabo žydros spalvos striukė su galimais kraujo pėdsakais. Patalpų apžiūros metu buvo paimti daiktai: peilis (vokas Nr. 1), žydros spalvos striukė, asmens tapatybės kortelė Nr. 10653110, išduota T. A. vardu. ( 1 t., b. l. 19-22).

Iš 2011-09-12 lavono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektu yra J. K. lavonas kuris buvo apžiūrėtas Eišiškių PSPC patalpose esančios adresu: Ligoninės 2a, Eišiškių m., Šalčininkų r. Lavonas J. K. guli ant nugaros, galva tiesiai, rankos ištiestos prie kūno, kojos tiesiai. Lavonas vilki šviesiais gelsvais marškinėliais be rankovių ir juodos spalvos sportinėmis kelnėmis. Apžiūrėjus kūną ant kairės rankos žasto vidinės pusės pjautinė žaizda, o kairėje krūtinės srityje matome durtinę-pjautinę žaizdą. Mirties priežastis- durtinis – pjautinis krūtinės kairės pusės sužalojimas. Kairio žasto sužalojimas įtakos mirties priežasčiai galimai neturėjo. ( 1 t., b. l. 23-30).

Iš 2011-12-02 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(6417)-IS1-7095 matyti, kad trys rankų pėdsakai (vienas delno dalies ir du pirštų), nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1 ir nr. 2, paimtų 2011-09-12, apžiūrint namą Šalčininkų r., Pabarės sen., Miežonių k., asmeniui identifikuoti tinka. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių, asmeniui identifikuoti netinka. (1 t. b.l. 158-159).

Iš 2011-12-06 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro identifikavimo valdybos viršininko S. S. rašto Nr. 140-S2-1697 matyti, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 97-1-00650-11, du pirštų ir vienas delno dalies pėdsakai ( žr. 1 ir 2 pav. 2011-12-02 specialisto išvadoje Nr. 140-(6417)-IS1-7095) buvo patikrinti Daktiloskopinių duomenų registre. Patikrinimo metu nustatyta, kad du rankos pirštų pėdsakai sutampa su kairės rankos pirštų atspaudais, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti anketiniai duomenys: A. B., gim. 1974-05-16. Kam priklauso vienas delno pėdsakas nenustatyta. (1 t. b.l. 161).

Iš 2011-10-20 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6418)-IS1-6006 matyti, kad ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2011-09-12 įvykio vietos apžiūros metu name Miežonių k., Pabarės sen., Šalčininkų r., rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. (1 t. b.l. 163-164).

Iš 2011-10-24 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro identifikavimo valdybos viršininko rašto Nr. 140-S2-1465 matyti, kad žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2011-09-12 įvykio vietos apžiūros metu name Miežonių k., Pabarės sen., Šalčininkų r.(žiūrėti 2011-10-20 LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(6418)-IS1-6006 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 97-1-00650-110, genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: T.A., a.k. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 166).

Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1259/11(01) matyti, kad J. K. mirties priežastimi buvo krūtinės ląstos kairės pusės durtinė – pjautinė žaizda su kairės pusės tarpšonkaulinių raumenų, IV-V šonkaulių kremzlinių dalių, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio priekinės ir šoninės sienelių bei dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu (1300 ml skysto kraujo ir kraujo krešulių abiejose krūtinplėvės ir 50 ml skysto kraujo ir kraujo krešulių širdplėvės ertmėse) nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, šoku. J. K. mirtis galėjo įvykti 2-4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2011-09-12 22.25-22.40 val.. Į tai nurodo lavoninių reiškinių būklė, konstatuota apžiūrint lavoną. J. K. lavone yra šie sužalojimai: krūtinės ląstos kairės pusės durtinė-pjautinė žaizda su kairės pusės tarpšonkaulinių raumenų, IV-V–o šonkaulių kremzlinių dalių, pasieninės krūtinplėvės, širdplėvės, širdies dešinio skilvelio priekinės ir šoninės sienelių bei dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimais. Sužalojimai padaryti duriančių – pjaunančių savybių, vienašmeniu įrankiu ar daiktu (pvz.: peiliu). Sužalojimai galėjo būti padaryti keliolikos – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų makroskopinis vaizdas. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kairio žasto užpakalinio paviršiaus pjautinė žaizda su riebalinio audinio ir žasto trigalvio raumens daliniu pažeidimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (pvz.: peiliu). Sužalojimai galėjo būti padaryti keliolikos – keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. J. K. lavono kraujyje ir šlapime metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. J. K. lavono kraujyje opijatų, kokaino metabolitų, benzodiazopinų, nerasta. Šlapime opijatų, difenhidramino, amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Pomirtinių sužalojimų J. K. lavone nėra. Šiuo konkrečiu atveju J. K. galėjo išgyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių nuo mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo ir per šį laiko tarpą galėjo atlikti kokius tai savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu J. K. galėjo būti įvairiose padėtyse (išskyrus gulimą padėtį ant pilvo). Sužalojimų lokalizacija ir išsidėstymas nukentėjusiojo kūne nenurodo tikslios jo ir užpuoliko (-ų) tarpusavio padėties. Durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas padarytas (sukėlęs mirtį) padarytas vienu trauminiu paveikiu. Kairio žasto pjautinė žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama tokia galimybė, kad J. K. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio metu, t.y. užpuolikui smūgiuojant peiliu į krūtinės ląstą, J. K. bandė prisidengti kairiąją ranka nuo smūgio, ir peilis, kliudydamas kairio žasto užpakalinį paviršių, smigo į krūtinės ląstos kairę pusę. Durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas (sukėlęs mirtį) padarytas vienu daiktu ar įrankiu. Kairio žasto pjautinė žaizda taip pat padaryta vienu daiktu ar įrankiu. J. K. drabužių pažeidimai atitinka jo krūtinės ląstos kairėje pusėje esančios durtinės-pjautinės žaizdos lokalizaciją. (1 t. b.l. 169-176).

Iš 2012-01-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 409/11 (01) matyti, kad ant peilio geležtės ir dėklo viduje (2,3 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. K. DNR profiliu su 99,9999999999%. tikimybe. Ant peilio geležties ( 1 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta. (1 t., b.l. 181-182).

Iš 2012-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 1/12 (01) matyti, kad tikėtina, kad J. K. durtinė – pjautinė krūtinės žaizda ir ją atitinkantis šonkaulių sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu Nr.2 (dviašmenis peilis ruda medine rankena, rastas įtariamojo motoroleryje). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Sužalojimai nepadaryti tirti pateiktu peiliu Nr.1 ( rastu įvykio vietoje). (1 t., b.l. 184-193).

Iš 2011-10-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1802/11 (01) matyti, kad T. A. šlapime rasta 2,37 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų nerasta. (1 t., b.l. 197).

Iš 2011-10-28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 90TPK-129 matyti, kad įvertinus T. A. anamnezės duomenis, jo medicininę dokumentaciją, praeityje atliktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą bei dabartinę psichikos būsena, T. A. diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas ir elgesio sutrikimas, kuris nėra medicininis nepakaltinamumo kriterijus, analizuojant šiuo metu jam inkriminuojamą nusikalstamą. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra jokių duomenų, kad T. A. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenys nėra jokio pagrindo T. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. (2 t., b.l. 2-3).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, kad kaltinimai T. A. ir A. B. pasitvirtino.

Įrodyta, kad T. A. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B. įsibrovus į namą pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. Ž. priklausantį turtą bendrai 1397,09 litų vertės. Abiejų kaltinamųjų kaltė dėl turto pagrobimo įrodyta virš išdėstytais duomenimis ir jie jos neginčija. Ikiteisminio tyrimo metu T. A. ir A. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 2 d. Kadangi abu kaltinamieji yra bendravykdytojai, jokios papildomos kvalifikacijos išskyrus LR BK 178 str. 2 d. nebereikia, todėl norma, numatyta LR BK 25 str. 2 d., iš kaltinimų T. A. ir A. B. yra pašalinama. Jų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 2 d.

Bylos duomenimis įrodyta, jog T. A. yra kaltas dėl J. K. nužudymo, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo įvykio eigą, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – įrodymų šaltinio – parodymus įvertino, atsižvelgdamas į tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitų asmenų parodymais. Kaltinamojo T. A., nukentėjusiosios O. B., liudytojų V. V., A. A., A. A. parodymai atskleidė visą įvykio esmę ir sutapo dalyje, turinčioje reikšmės dėl nusikalstamų veikų tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, teismas vadovaujasi kaltinamojo T. A., nukentėjusiosios O. B. parodymais, liudytojų V. V., A. A., A. A. parodymais, specialisto išvada ir tiek, kiek tai pasitvirtino kitų ištirtų įrodymų visete.

Kaltinamasis T. A. teigia, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, kad kilus žodiniam konfliktui, kurio iniciatoriumi buvo nukentėjusysis J. K., pastarasis sugriebė viena ranką jam už krūtinės, o kita ranka sudavė jam kumščiu į veidą. Jis paėjo atgal apie 4 metrus, nes J. K. jį mušė, sudavė nemažiau keturių smūgių. Nuo suduotų smūgių jis ant nugaros nukrito į balą ir tuo metu priešais save pamatė J. K., kuris kaip jis suprato, ketino ir toliau jį mušti. Tuo metu kai jis pradėjo keltis nuo žemės, iš po kelnių ištraukė dėklą, išėmė peilį ir juo dūrė J. K. į krūtinės ląsta prieš tai kliudydamas jo ranką. Jis tiesiog norėjo durti J. K. į ranką, tačiau peilis įsmigo į J. K. krūtinės ląstą. Vertinant šiuos kaltinamojo T. A. teiginius, kad pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą ir jo atžvilgiu smurtavo, - teismas vertina kritiškai, traktuoja juos kaip pasirinktą gynybos būdą, bei mėginimą sušvelninti atsakomybę už šį nusikaltimą.

Kaltinamasis T. A. iš esmės pripažino, kad jis konflikto metu su J. K. pastarajam peiliu sudavė vieną kartą, tai yra iš esmės neginčija smūgio sudavimo fakto, bet jo teigimu, tai padaryta ginantis nuo pastarojo puolimo. Tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai apie įvykių seką, kurie yra svarbūs šioje byloje. Smūgių sudavimo faktą patvirtino konfliktą stebėję ir jame betarpiškai dalyvavę nukentėjusioji O. B., liudytojas V. V.. Nukentėjusioji O. B. patvirtino tą faktą, kad jos sugyventinis J. K. liepė girtam T. A. eiti namo, ranka pastūmė T. A., kad šis išeitų. Gi T. A. atsakė J. K.: ,,Ką tu „krūtas“, herojus, ką čia vaidini?“. Po ko J. K. su A. atsidūrė lauke. Viskas vyko labai greitai, kelių minučių bėgyje. Netrukus ji išgirdo vyro riksmą ir išbėgusi į lauką pamatė sugyventinį prisėdusį, o T. A. stovintį su peiliu rankoje. Sugyventinis J. K. buvo kruvinas ir susmuko ant jos. Liudytojas V. V. patvirtino, kad matė konfliktą, kurio metu T. A. nukentėjusiąjam atsakė kažką grubiai ir pastarasis paėmė jį už marškinių kaire ranka. Tuo metu T. A. kažką pradėjo viena ranka lyg tai ieškoti už kelnių. Po to ar tai J. K. išstūmė T. A. į lauką ir šis J. K. paleistas pats atsidūrė lauke ir iškart atsistojo į balą, nugriuvęs nebuvo. Tuo metu, kai T. A. išeidinėjo iš balos, J. K. stovėjo verandoje ir jie vėl žodžiais pradėjo ginčytis. Netrukus J. K. pradėjo eiti link T. A.. Priėjęs prie jo išgirdo kaip J. K. pasakė: ,,ką tu čia krūtas su peiliais?“. Tuo momentu jis išgirdo J. K. balsą ,,aaa“ . Pamatė, kad J. K. krūtinė kraujuota ir jis sužalotas.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būti būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis J. K. buvo mirtinai sužalotas kaltinamojo veiksmais, mirties priežastimi buvo krūtinės ląstos kairės pusės durtinė – pjautinė žaizda su kairės pusės tarpšonkaulinių raumenų, IV-V šonkaulių kremzlinių dalių, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio priekinės ir šoninės sienelių bei dešinio plaučio apatinės skilties sužalojimais. Sužalojimai padaryti duriančių – pjaunančių savybių, vienašmeniu įrankiu ar daiktu (pvz.: peiliu). Kairio žasto užpakalinio paviršiaus pjautinė žaizda su riebalinio audinio ir žasto trigalvio raumens daliniu pažeidimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu (pvz.: peiliu). Neatmetama tokia galimybė, kad J. K. kūne nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio metu, t.y. užpuolikui smūgiuojant peiliu į krūtinės ląstą. J. K. bandė prisidengti kairiąją ranka nuo smūgio, ir peilis, kliudydamas kairio žasto užpakalinį paviršių, smigo į krūtinės ląstos kairę pusę. Taigi, mirties priežastis buvo suduotas smūgis peiliu, kuris buvo sąmoningas ir valingas, t.y. kaltai atliktas T. A. veiksmas. Jo elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi, t.y. kaip veika, kuri pati savaime dėsningai ir neišvengiamai sukėlė atsiradusias pasekmes.

Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia rodo gyvybės atėmimo būdą, o netiesioginė tyčia atimti gyvybę reiškia kaltininko psichinį santykį su padariniais. Vertindamas kaltės valinį momentą, t. y. kaltininko psichinį santykį su pasekmėmis, būtina atskleisti subjektyviosios pusės turinį, įvertinti esminius ir reikšmingiausius faktinius duomenis – suduotų smūgių skaičių bei padarytų sužalojimų pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis suduodamas smūgį peiliu įsūniui į gyvybiškai svarbią kūno dalį – į krūtinės ląstos kairės pusės sritį, suvokė, kad kėsinasi į J. K. gyvybę, numatė, kad tokiais veiksmais gali atimti gyvybę, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. kaltinamasis T. A. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3d.).

Nors kaltinamasis T. A. tvirtina, kad nukentėjusiajam smūgį peiliu jis sudavė spontaniškai, kilus konfliktui, ginantis nuo pastarojo puolimo kurį išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris sudavė jam smūgius ir padarė sužalojimus, tokius T. A. parodymus teismas vertina kritiškai, traktuoja juos kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo T. A. kaltę patvirtinantiems įrodymams. Pažymėtina, kad dėl tyrėjų ir prokuroro aplaidaus darbo kaltinamasis T. A. nebuvo apžiūrėtas teismo medicinos specialisto. Tačiau iš “Į policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelės” matyti, kad 2011-09-12, 21 val. 15 min. pas T. A. veido kairėje pusėje yra užfiksuotas nubrozdinimas. Šis faktas vertinamas visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojo V. V. ir nukentėjusiosios O. B. parodymais, atsižvelgiama į įvykių seką ir aplinkybes, kad kaltinamasis T. A. būdamas girtas pats atvyko į nužudytojo namus, reikalaujant išeiti iš namų nepakluso, iš anksto buvo pasiruošęs du peilius, iš kurių vieną panaudojo, suduodamas mirtiną smūgį nukentėjusiąjam, kai pastarasis bandė kaltinamąjį išstumti iš namų. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo veiksmai kaltinamojo atžvilgiu ir panaudota prievarta, galimai ir kaltinamojo nurodytas veido nubrozdinimas, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, negalėjo turėti lemiamos įtakos, kad buvo susidariusi gynybinė situacija ir, kad T. A. reikėtų gintis nuo nukentėjusiojo. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad įsiplieskus konfliktui pats kaltinamasis išsitraukė peilį ir juo sąmoningai durė nukentėjusiąjam. Nukentėjusysis su savimi jokio įrankio neturėjo ir kaltinamojo gyvybei ar sveikatai nekėlė jokios realios grėsmės, tad kaltinamajam nebuvo reikalo gintis. Realių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis J. K. vartojo kaltinamojo atžvilgiu fizinį smurtą dėl ko pastarasis turėjo gintis panaudojant peilį, byloje nėra. Atvirkščiai, iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad pats nukentėjusys bandė gintis nuo peilio. Išvadoje nurodyta, jog neatmetama tokia galimybė, kad užpuolikui smūgiuojant peiliu į krūtinės ląstą, J. K. bandė prisidengti kairiąją ranka nuo smūgio ir peilis, kliudydamas kairio žasto užpakalinį paviršių, smigo į krūtinės ląstos kairę pusę. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą buvus būtinosios ginties ar būtinosios ginties peržengimo situacijai. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtent kaltinamasis pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, nors pastarasis prieš jį neatliko jokių realaus ir akivaizdaus kėsinimosi požymių turinčių veiksmų, todėl būtinosios ginties situacija nebuvo iškilusi ir šiuo atveju kaltinamajam BK 28 straipsnio nuostatos negali būti taikytos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, jog yra pilnai įrodyta, kad kaltinamasis T. A. 2011-09-12 apie 19.30 val. Šalčininkų r., Eišiškių mst., Gegužės 3-osios gatvėje gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio B. K., kieme būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su J. K. metu, tyčia sudavė pastarajam vieną kartą peiliu į krūtinės ląstos kairę pusę, tai yra smūgiuojant peiliu į krūtinės ląstą, J. K. bandant prisidengti kairiąja ranka ginantis nuo šio smūgio, kliudė peiliu J. K. kairio žasto užpakalinį paviršių, padarydamas pjautinę žaizdą, po ko peilis smigo į krūtinės ląstos kairę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. K. durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės pusėje, dėl ko nukentėjusysis J. K. mirė, ir taip tyčia nužudė J. K.. Ikiteisminio tyrimo metu šie T. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. B. padarė apysunkį nusikaltimą, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis A. B. charakterizuojamas neigiamai, jis anksčiau teistas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, įskaitoje pas psichiatrą nėra. (2 t., b.l. 37-40, 43, 44).

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, A. B. laisvės atėmimo bausmės trukmė už padarytą nusikaltimą nustatytina arčiau baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybę teismas pripažįsta tai, jog jis iš esmės prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. A. teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. T. A. padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 4,6 d.) sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, panaudojo peilį, todėl jam turi būti paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes. Kaltinamasis T. A. charakterizuojamas neigiamai, jis anksčiau nekartą teistas, teistumai išnykę, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, įskaitoje pas psichiatrą nėra, tačiau jis konsultuotas gydytojo psichiatro. (2 t., b. l. 26, 30,32-33).

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, T. A. laisvės atėmimo bausmės trukmė už padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 178 str. 2 d. nustatytina arčiau baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Už nusikalstamą veiką numatytą BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimo bausės trukmė nustatytina kiek virš baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji O. B. bei B. K. ir N. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam po 40000 lt bei B. K. pareiškė civilinį ieškinį 3000 Lt turtinei žalai, susijusiai su sūnaus laidojimu, atlyginti. Teismui pateikti dokumentai (1600 Lt), patvirtinantys nukentėjusiosios B. K. sūnaus J. K. laidojimo išlaidas. B. K. paaiškino, kad be to turėjo išlaidas dėl atliktų darbų kapinėse bei išlaidas gedulingiems pietums, kas sudaro 1400 litų. Kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra realus ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 3000 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant moralinės žalos dydį nukentėjusieji O. K., B. K., N. K. nurodė, jog J. K. jiems buvo artimas žmogus, su juo buvo geri santykiai. J. K. buvo nužudytas tyčia, pasekmės neatstatomos. Nukentėjusiajai O. B. nužudytasis buvo sugyventinis, su kuriuo augino bendrus vaikus, kurie dabar liko be tėvo. B. K. nužudytasis buvo sūnus, kuris ja rūpinosi, o pastaroji jį mylėjo. N. K. nužudytasis buvo brolis su kuriuo artimai bendravo. Dėl artimo mirties jie išgyveno dvasinį sukrėtimą. Teismas neabejoja, kad dėl J. K. mirties, nukentėjusieji patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tačiau, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra bedarbis, jokio nekilnojamojo turto neturi, taip pat turi sugyventinę su kuria augina vaikus. Todėl atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik į padarytos veikos padarinius, asmens kaltę, bet ir į kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų reikalaujama viso 120 000 litų suma yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, ieškinys mažintinas nužudytojo motinai, ir broliui. Nukentėjusiajai O. B. priteisiama visa jos prašoma suma – 40 000 Lt., nes ji pakankamai ilgą laiką gyveno kartu su nužudytuoju, augino du mažamečius vaikus, su kuriais ji liko viena ir be abejo dėl to ji patyrė didesnį dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus. Taigi, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėti bei giminystės ryšį - nužudytojo motinai B. K. priteisiama 15 000 Lt, o broliui N. K. priteisiama 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo T. A.. Tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai baudžiamosiose bylose nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydžio pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.

Byloje nustatyta, kad dėl svetimo turto pagrobimo, nukentėjusiajam E. Ž. buvo padaryta materialinė žala, dėl ko nukentėjusysis pareiškė 1067 litų civilinį ieškinį. Ieškinys yra realus, įrodytas, todėl tenkinamas pilnai, nurodyta suma solidariai priteisiama iš kaltinamųjų T. A. ir A. B..

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nužudytojo J. K. drabužiai, kelnės, marškiniai, tamsios spalvos striukė paimti 2011-09-12 lavono apžiūros metu, saugomi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK; kvitas serija BBB Nr. 035015 (2 t., b. l. 18), skuduras su galimais kraujo pėdsakais paimti 2011-09-12 d. įvykio vietos apžiūros metu saugomi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK; kvitas serija BBC Nr. 016710 (2 t., b. l.20), medžiaginis skuduras (vokas Nr. 3), vokas su T. A. DNR ėminiu, vokas su J. K. plaukais, abiejų rankų nagai su panagių turiniu, du peiliai įpakuoti į atskirus vokus ir įdėti polietileninį paketą, saugomi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK; kvitas serija BBB Nr. 035111 (2 t., b. l.22) nuosprendžiui įsiteisėjus sunakinami. Įtariamojo T. A. drabužiai, žydros spalvos striukė saugomi Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK; kvitas serija BBC Nr. 016710 (2 t., b. l.20) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas T. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 129 str. 1 dalyje ir nuteisti:

-pagal LR BK 178 str. 2 d. vieneriems metams laisvės atėmimo;

-pagal LR BK 129 str. 1 d. vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. spalio 31 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. A. atžvilgiu, palikti tą pačią, o įsiteisėjus nuosprendžiui - panaikinti.

Priteisti iš T. A.: nukentėjusiosios B. K. naudai 3000 Lt (tris tūkstančius litų ) turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios O. B. naudai 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo N. K. naudai 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš T. A. ir A. B. solidariai 1067 Lt (tūkstantį šešiasdešimt septynius litų) E. Ž. naudai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nužudytojo J. K. drabužius, kelnes, marškinius, tamsios spalvos striukę, skudurą su galimais kraujo pėdsakais, medžiaginį skudurą, voką su T. A. DNR ėminiu, voką su J. K. plaukais, abiejų rankų nagus su panagių turiniu, du peilius nuosprendžiui įsiteisėjus sunakinti, įtariamojo T. A. žydros spalvos striukę nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. A..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.